2018-12-20 Nr. BB-7395-1-20-9-00845-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-368-489/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00845-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.5; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nukentėjusiojo S. S. atstovui advokatui Juozui Šarkai,

išteisintojo J. J. gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutarties išteisintojo J. J. baudžiamojoje byloje.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. ir nukentėjusiojo S. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. J. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2012 m. vasario 21 d. apie 18.15 val. kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 45 km 800 m, Varėnos r. sav., Valkininkų sen., vairuodamas traktorių „MTZ 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba SP-60, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 11, 15, 28, 98, 104, 238 punktų, 4 priedo 13 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai, dalyvaudamas viešajame eisme vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriems nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta, kelyje nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, sningant, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, esant blogam matomumui, priverstinai sustojęs neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu ne gyvenvietėje, neįjungė traktoriaus avarinės šviesos signalizacijos, o ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir sudarė kliūtį jų eismui, kliūties ir pavojaus nepašalino, o negalėdamas to padaryti nepažymėjo kliūties ir visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitų eismo dalyvių, dėl to įvyko eismo įvykis: į traktoriaus priekabą atsitrenkė ir nuslydo į priešpriešinio eismo juostą iš paskos važiuojantis automobilis „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. S., o į jį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiuojantis automobilis „Subaru Impreza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuojamas V. P. Eismo įvykio metu automobilio „Audi A4“ keleiviams D. S. nesunkiai, V. S. ir A. L. nežymiai, automobilio „Subaru Impreza“ vairuotojui V. P. ir keleivei A. P. nežymiai, keleivei M. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis S. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Šios bylos procese atskirų instancijų teismai negali visiškai nepaisyti kitų teismų jau priimtų sprendimų dėl to paties eismo įvykio, turi būti nuspręsta, kuris iš dviejų vairuotojų yra atsakingas už eismo įvykio kilimą.

2.2. Nuo eismo įvykio praėjo šešeri metai, bylos nagrinėjimas teismuose dėl to paties eismo įvykio vyksta jau penkerius metus, priimti du nuosprendžiai pirmosios instancijos teisme, vienas nuosprendis ir keturios nutartys apeliacine tvarka, dvi nutartys kasacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tų pačių eismo įvykio aplinkybių apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose įvertina skirtingai ir vis nepriimamas galutinis sprendimas.

2.3. Skundžiama 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus traktoriaus priekaba ir pastatytas pagal KET 98 punkto reikalavimus avarinio sustojimo ženklas 50 m iki suformuotos kliūties. Taigi objektyviai yra nustatyti esminiai šių KET reikalavimų pažeidimai, tačiau teismas šių pažeidimų nelaikė nulėmusiais eismo įvykio kilimą. Tai prieštarauja įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. išteisintas, išvadoms dėl šio eismo įvykio kilimo priežastinio ryšio, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad S. S. tamsiu paros metu, stipriai sningant, esant blogam matomumui, laiku nepamatė priekabos, kuri buvo be veikiančių žibintų; 50 m atstumu nuo priekabos avarinis sustojimo ženklas pastatytas nebuvo; šios patikimai nustatytos aplinkybės rodo, jog pats traktoriaus vairuotojas neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba. S. S. saugaus greičio neviršijo ir jo vairuojamos transporto priemonės laiku nesustabdė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Kasacinėje nutartyje šioje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-222/2017, kuria ši byla buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, konstatuota, kad neabejotina, kad S. S. priimtas išteisinamasis nuosprendis nekvestionuotinas.

2.4. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje aptariami kaltinamojo J. J. sūnaus R. J. parodymai, kad jau traktoriui sustojus buvo tokių transporto priemonių, kurios sugebėjo pastebėti ir apvažiavo sustojusį traktorių su priekaba, taip pat vieną transporto priemonę pravažiuojant matė nukentėjusysis V. P. ir tai teisėjų kolegijai leidžia manyti (neteigiama, kad nustatyta), jog buvo sąlygos šią kliūtį laiku pastebėti ir išvengti susidūrimo. Netgi teigiama, kad nuo traktoriaus priekabos krašto buvo likusi 2,1 m pločio laisva eismo juosta tarp priešingos krypties eismo juostos, taip duodant suprasti, kad gal buvo galima tuo laisvu koridoriumi preciziškai centimetrų tikslumu tarp susitinkančių automobilių prasilenkti ir išvengti susidūrimo ir su priekaba, ir su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu.

2.5. Teismas nekreipė dėmesio, kad byloje yra ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto I. G. išvada, kurioje nurodyta, kad likusiame sąlyginai laisvame 2,1 m plotyje saugiai prasilenkti transporto priemonėms nebuvo galima. Teismas iš R. J. parodymų sprendė, kad kitos transporto priemonės sugebėjo apvažiuoti kliūtį, tai gal ir kasatorius S. S. galėjo. Tačiau teismas nenustatė ir nepasisakė, kokios realios aplinkybės ir momentinės sąlygos toms transporto priemonėms galėjo būti būtent tuo momentu, kai jos artėjo prie tokio pobūdžio kliūties.

2.6. Byloje nustatyta, kad S. S. artėjo prie kliūties persijungęs šviesas į artimąsias, nes jam reikėjo prasilenkti su atvažiuojančiu automobiliu. Jeigu tokia situacija nebūtų tuo momentu susidariusi, jis būtų važiavęs įjungtomis ilgosiomis šviesomis ir galimybė pastebėti kliūtį būtų buvusi visai kita, būtų buvusi laisva galimybė kliūties apvažiavimo manevrui. Todėl visiškai subjektyvi ir nelogiška yra teismo išvada S. S. važiavimo sąlygas tapatinti su sąlygomis, kuriomis galbūt pravažiavo pro kliūtį kitos transporto priemonės, nes nėra jokių objektyvių duomenų tokiai teismo nuomonei pagrįsti. Tokios teismo išvados apie įvykio situaciją yra vienpusiškos, nepagrįstos išsamiu visų aplinkybių nagrinėjimu, šališkos, teisėjų vertinimai kreipiami tik kaltinamajam J. J. naudinga linkme.

2.7. Nagrinėdamas apeliacinius skundus, teismas skyrė naują eismo įvykio ekspertizę. Pateiktame ekspertizės akte padaryta išvada, kad kliūties palikimas buvusiomis sąlygomis techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Teismas turi spręsti, kas kaltas dėl tokios sudarytos situacijos. Apie tokią ekspertizės išvadą skundžiamoje nutartyje nutylima, tačiau pabrėžiama eksperto nuomonė, kurią teismas interpretuoja išimtinai tik kaltinamojo naudai.

2.8. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodomose kaip teismų praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2013 ir 2K-157-895/2016 nagrinėtos eismo įvykių situacijos yra iš esmės skirtingos nuo šio eismo įvykio situacijos. Nagrinėjant kasatoriaus S. S. baudžiamąją bylą Nr. 2K-160/2014 priimtoje 2014 m. balandžio 8 d. kasacinėje nutartyje nurodyta iš teismų praktikos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2005 kaip precedentas, kai asmuo, tamsiu paros metu nepastebėjęs tinkamai nepaženklintos kliūties ir atsitrenkęs į ją, nebuvo laikomas eismo įvykio kaltininku, o kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas kliūtį sudaręs eismo dalyvis. Tai yra analogiškos situacijos dabar nagrinėjamam atvejui pavyzdys, tačiau toks pavyzdys nedomino apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant šią bylą, nors skirtingų eismo situacijų pavyzdžiai pateikiami.

2.9. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria paneigtos įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio išvados dėl S. S. veiksmų buvusioje įvykio situacijoje bei kaltės dėl įvykio vertinimo ir paliktas galioti šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 5 d. išteisinamasis nuosprendis, prieštarauja teismų praktikai. Jeigu būtų nustatyta, kad eismo saugumo taisykles pažeidė ne vienas vairuotojas, tai teismas privalo spręsti, dėl kurio veiksmų kilo eismo įvykis, ir už padarinius turi kas nors atsakyti. Šiuo atveju skundžiama teismo nutartis tam kelią užkirto. Tokia situacija pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio reikalavimus, nes netinkamai vykdomas baudžiamojo proceso įstatymas, įpareigojantis ginant žmogaus ir piliečio teises greitai išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiojo S. S. kasacinis skundas atmestinas.

4. Kasaciniame skunde nukentėjusysis S. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pagal jo apeliacinį skundą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, dėl padarytų pažeidimų buvo neišsamiai ir šališkai išnagrinėta byla ir priimta neteisinga nutartis, be to, pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio reikalavimai.

5. Iš antrą kartą baudžiamajame procese kasacine tvarka nagrinėjamos bylos matyti, kad, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. S. paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat, kaip to ir reikalaujama BPK 386 straipsnio 2 dalyje, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutarties reikalavimą ištaisyti padarytus esminius BPK (tarp jų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimus, atliko įrodymų tyrimą ir gavo naują eismo įvykio ekspertizės išvadą.

6. Šis teismas, dar kartą išanalizavęs byloje esančius ir naujai gautus bylos duomenis, turinčius reikšmės išsiaiškinant eismo įvykio kilimo esmines aplinkybes, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Savo išvadose teismas konstatavo, kad „nenustačius priežastinio ryšio tarp J. J. padarytų pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo pasekmių, t. y. nenustačius požymio, kuris būtinas siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, daroma išvada, kad J. J. dėl šios veikos pagrįstai išteisintas BPK 305 [turėtų būti – 303] straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“.

7. Priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių. Jis šios kategorijos bylose nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie eismo įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti KET pažeidimai lemia kylančius padarinius (šiuo atveju nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų eismo dalyvių poelgių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Specialiosios teismo techninių ekspertizių ekspertų, eismo įvykių specialistų, žinios, kurios pasitelkiamos eismo saugumo pažeidimų bylose, vaidina labai svarbų vaidmenį tokį priežastinį ryšį nustatant.

8. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nustatyti faktus ir iš naujo vertinti įrodymus. Tačiau šis teismas pagal savo kompetenciją paprastai tikrina, ar teismų išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-410/2008, 2K-158/2009, 2K-179/2009, 2K-468/2009 ir kt.).

9. Pagal teismų praktiką tokią išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017). Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).

10. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai šiame procese įvertinami bendrąja tvarka. Eismo įvykio ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje atlikus eismo įvykio ekspertizę 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės aktu Nr.11-2100(17) iš kito eksperto nebuvo gauta tokių naujų specialiųjų žinių, kurios akivaizdžiai padėtų teismui atskleisti, kokie pagal KET neleistini konkretūs eismo dalyvių veiksmai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Eismo įvykio ir transporto technologijos teismo ekspertas V. M. nurodė, kad byloje negalima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Negalima nustatyti ir tai, ar lengvojo automobilio „Audi A4“ vairuotojas S. S. turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į stovinčios priekabos galinę dalį, o dėl duomenų stokos negalima nustatyti, ar tinkamai prie sugedusio traktoriaus su priekaba nepastatytas avarinio sustojimo ženklas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, ar vairuotojui S. S. buvo sudaryta kelyje sunkiai pastebima kliūtis.

12. Apeliacinės instancijos teismas naujai gautas eksperto V. M. išvadas gretino su 2012 m. spalio 31 d. duotomis eismo įvykio specialisto I. G. išvadomis bei byloje iš liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų nustatytomis aplinkybėmis. Šis teismas pagrįstai pažymėjo, kad išnaudojus visas galimybes byloje nepavyko nustatyti svarbios aplinkybės – kokiu atstumu net ir nepaženklinta pagal KET reikalavimus priverstinai sustojusi transporto priemonė buvo objektyviai matoma pagal įvykio metu buvusias oro sąlygas. Nepavyko nustatyti net ir to, kokiu atstumu šią priekabą pastebėjo S. S., kokiu greičiu sudėtingomis oro sąlygomis tamsiu metu važiavo jo vairuojamas automobilis „Audi A4“.

13. Kasacinio teismo praktikoje reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio. Tačiau iš kasatoriaus skundžiamos 2018 m. balandžio 18 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio pagal savo kompetenciją (BPK 376 straipsnio 1 dalis) kasacine tvarka byla nagrinėjantis teismas tokio įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimų pažeidimo neįžvelgia. Skundžiamos nutarties 33–46 punktuose aptarti ir įvertinti visi J. J. kaltinime pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nurodyti KET pažeidimai. Šioje nutarties dalyje išdėstytose motyvuotose teismo išvadose pasisakyta, kurie iš inkriminuotų vairuotojui J. J. KET pažeidimų neturėjo būtinojo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu ir kurie, esant nustatytoms konkrečioms bylos aplinkybėms, nėra pakankami tokiam ryšiui konstatuoti.

14. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo patvirtintų bylos aplinkybių, jog vairuotojas J. J. nevykdė KET 98 punkte bei KET 4 priedo 13 punkte nurodytų reikalavimų, bei eismo įvykio ekspertizės išvados, jog dėl traktoriaus su priekaba sustojimo kelio dešinėje pusėje buvo sudaryta kliūtis, kuri nebuvo tinkamai pažymėta ir tai techniniu požiūriu yra nepriimtina, nesudaro pagrindo manyti, kad šio teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra neteisingos.

15. Atsakant į kasacinio skundo teiginius, kad nustatytoje situacijoje naujai gautos specialiosios žinios leido teismui spręsti J. J. kaltės klausimą, pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos, jų aiškinimas teismų praktikoje, visų pirma BK 20 straipsnio 5 dalis, draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka įrodyti.

16. Pagal šiuo metu galiojančias BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

17. Nagrinėjamoje byloje esant akivaizdžiai objektyvių pirminių duomenų stokai, kurią pastebėjo ir paskiausią eismo įvykio ekspertizės išvadą davęs ekspertas (nespalvotos, nekokybiškos, mažai informatyvios įvykio vietos nuotraukos, nėra duomenų, leidžiančių apskaičiuoti „Audi A4“ sustojimo kelio, nustatyti šio automobilio greičio, nebuvo atliktas eksperimentas dėl priekabos ir ant jos galinės dalies pritvirtinto avarinio ženklo matomumo iš automobilio „Audi A4“ ir kt.), teismui aiškiai buvo pasunkinta galimybė išsamiai patikrinti visas įrodinėtinas byloje aplinkybes. Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nes nenustatė visų BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė šioje nutartyje pirmiau minėtų BPK nuostatų, kuriose išdėstytos įrodymų vertinimo taisyklės.

18. Faktinės situacijos, kuriose eismo dalyviai padaro KET pažeidimus, sukeliančius padarinius, numatytus BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse, ypač tada, kai eismo įvykiai padaromi transporto priemones vairuojant tamsiu paros metu, esant sudėtingoms oro sąlygoms, paprastai yra individualios ir skiriasi. Kasatoriaus nurodyta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2005 nelaikytina precedentu, pagrindžiančiu būtinybę tenkinti kasacinį skundą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatoriaus nurodytoje byloje nagrinėta situacija, kai tamsiu paros metu kaltininkas, vairuodamas krovininį automobilį „MAZ 54323“ su puspriekabe, apsisukdamas kelyje priverstinai sustojo kelio važiuojamojoje dalyje ir užėmė skersai kelio visą važiuojamąją dalį, kur sustoti (stovėti) draudžiama. Be to, šioje byloje, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir teismų įvertintas eksperimentas, kurio metu buvo atkurta šio įvykio situacija, eismo dalyvių veiksmai pagal sąlygas, kurios buvo įmanomai parinktos pagal įvykio metu buvusias sąlygas. Taigi nagrinėjamos bylos ir kasaciniame skunde nurodomos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2005 nėra pateikti išaiškinimai, kuriais remiantis galėtų būti daromos išvados apie esminių BPK pažeidimų padarymą ar netinkamą įstatymų taikymą nagrinėjamoje byloje.

19. Išties baudžiamojo proceso paskirtis, nustatyta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje kasatoriaus S. S. kaltumas nebuvo nustatytas. Nagrinėdamas eismo įvykį, kuriame dalyvauja keli vairuotojai, spręsdamas kaltinamojo kaltumo nusikalstamos veikos padarymu klausimą, teismas negali neanalizuoti ir kito eismo dalyvio – nukentėjusio asmens veiksmų. Tai, kad tokia analizė apeliacinės instancijos teismo buvo atlikta, nereiškia, kad buvo sprendžiamas nukentėjusiojo kaltumo klausimas. Baudžiamajame procese susiklosčiusi situacija, kai dėl kilusio eismo įvykio, sukėlusio žalingus padarinius atskirų žmonių sveikatai, šiuo atveju pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nėra pripažintas kaltu nė vienas vairuotojas, kasatoriaus nurodytų BPK 1 straipsnio nuostatų nepažeidžia.

20. Kasaciniame skunde nurodyto BPK 2 straipsnio reikalavimų bylą nagrinėję teismai taip pat nepažeidė, nes šio straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą ne teismams, o prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal savo kompetenciją atskleisti nusikalstamas veikas.

21. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, byloje paduoto nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentai, kurie išnagrinėti laikantis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, nesudaro pagrindo nustatyti šiame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo S. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas