2021-02-10 Nr. AB-3163-3-62-3-00801-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-155-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00801-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 67-1293 „Dėl nuteistojo nubaudimo” (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Pareiškėjas teigė, kad toks paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos buvo priverstas atsisakyti 3-iojo būrio.

2.2. Departamento 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3486 „Dėl A. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) buvo abstraktus ir nepagrįstas, neargumentuotas ir nesprendžiantis buvusios situacijos. Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrina kalinčių asmenų saugumo bei privalėjo paskirti pareiškėją atlikti bausmę su panašaus amžiaus asmenimis, be to, Pravieniškių PN-AK galima laisvai disponuoti narkotinėmis medžiagomis.

2.3. Pareiškėjas ne kartą Departamento prašė, jog leistų bausmę atlikti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 punktą arba 2 dalį.

2.4. Pravieniškių PN-AK, paskirdami pareiškėją į atitinkamą būrį, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo amžių bei asmenines savybes. Departamentas, svarstydamas skundą, privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar Pravieniškių PN-AK administracija atliko teisėtus veiksmus paskiriant pareiškėją į 6 mėnesiams į drausmės grupę, taip pat turėjo įvertinti nuobaudos teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, visi jo teikti skundai parodė, kas vyksta Pravieniškių PN-AK, todėl Departamentas priėmė neteisingą sprendimą.

2.5. Vadovaudamasis BVK 142 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, iš būrio išėjo dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog būryje nuteistieji neatitinka pareiškėjo amžiaus, vartoja narkotikus ir alkoholį, užsiima sukčiavimu, bei todėl, kad vengė konfliktų, be to, gyvenant tokioje aplinkoje, kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei.

2.6. Pareigūnai suinteresuoti asmeniškai kenkti pareiškėjui, nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

2.7. Nuobaudos teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisei į žalos atlyginimą įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė vadovautis analogiška administracine byla Nr. I-3104-422/2015.

2.8. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK dėl pareiškėjo motyvuoto atsisakymo turėjo pritaikyti BVK 70 straipsnio 6 punktą ir taip užtikrinti pareiškėjo saugumą ir teisinį statusą.

2.9. Pareiškėjas atsisakė vykdyti Nutarimu paskirtą nuobaudą, todėl buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose jo teisės buvo dar labiau suvaržytos, taip pažeidžiant non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą.

2.10. Dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį ir ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, patyrė dvasinį skausmą bei sukrėtimą, nutrūko socialiniai ryšiai, išsivystė baimė, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 21 d.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir teise kreiptis į teismą. Skunde išdėstytas sistemingais, nuosekliais, pasikartojančiais pasisakymais ir pareiškimais pareiškėjas žemina valstybei atstovaujančius Pravieniškių PN-AK, tiesiogiai jos direktorių ir administraciją, Departamentą ir tiesiogiai jo direktorių, šmeižia korupcijos apraiškomis ir nusikalstamų veikų toleravimu bei slėpimu. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi skunde be šmeižimo pobūdžio, akivaizdžiai prasimanytų, valstybės įstaigų ir jų pareigūnų garbę ir orumą žeminančių teiginių nėra nurodyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ar faktų, leidžiančių abejoti paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu.

3.2. Pareiškėjas per nustatytą terminą nepasinaudojo įstatymuose nustatyta teise skųsti Sprendimą dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo.

3.3. Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas kitas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019, kurioje skundo dalykas iš esmės sutampa.

3.4. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė žalą nuteistajam, todėl skundas yra nepagrįstas.

3.5. Pareiškėjas pateikė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai nenurodė iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė objektyviais duomenimis ir įrodymais.

3.6. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių PN-AK.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas ir BVK nuostatas (2 str., 7 str. 1 d., 142 str. 1 d. 4 p., 173 str. 1 d., 173 str. 8 d.).

7. Teismas, atsakydamas į atsakovo atstovo argumentus, kad nagrinėjama administracinė byla ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5200-609/2019 yra tapačios, atsižvelgė į ABTĮ 24 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019 pareiškėjas skundė kalinimo sąlygas kamerų tipo patalpose. Įvertinęs pareiškėjo skundų turinį, teismas konstatavo, kad nurodytoje ir nagrinėjamoje administracinėse bylose skundų dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos kitos aplinkybės, nei buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda Nutarimu buvo paskirta dėl to, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą būrį, nenurodydamas konkrečių priežasčių, todėl pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, taip pat Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 2-963 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius, brigadas ir grupes”. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus pataisos namų administracijos nurodymus – atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuobauda paskirta įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjas nurodė, jog atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, kadangi jame yra narkomanų, geriančių ir sukčiaujančių nuteistųjų, bei dėl amžiaus, tačiau konkrečių asmenų ar aplinkybių neįvardino.

10. Teismas akcentavo, kad Nutarimas buvo BVK nustatytais terminais apskųstas Departamento direktoriui, tačiau nei Nutarimas, nei Sprendimas nebuvo įstatymų nustatytais terminais apskųsti administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas ir Sprendimas yra įsiteisėję, jų apskundimo terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, nes nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka.

11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo jo nurodytų aplinkybių, t. y. nenurodė kurie pareigūnai galimai veikė neteisėtai, kada tai vyko; kokie asmenys, kada ir kur disponavo narkotinėmis medžiagomis, neteikė įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių ir (arba) mačiusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl juos atmetė.

12. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžią šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas šališkai ir atmestinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo duomenų apie 2-jame ir 3-jame būriuose esančių nuteistųjų amžių, taip pat neišsireikalavo duomenų apie tai, kiek nuteistųjų minėtuose būriuose vartoja narkotines medžiagas.

14.3. Pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019.

14.4. Dėl to, kad pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo tik narkomanai ir sukčiai, pareiškėjui teko atsisakyti vykdyti šiuos nurodymus. Už tai pareiškėjui buvo paskirta nuobauda (pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas). Dėl šios nuobaudos pareiškėjui buvo apribotos jo teisės (teisė skambinti telefonu, teisė į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus ir kt.), todėl kilo neturtinė žala.

14.5. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinį skundą rašo su gipsu ant rankos, o tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrina saugios aplinkos.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas Nutarimo ir Sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė teismui, konstatavo, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda yra teisėta, pagrįsta ir galiojanti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmestinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2–4) matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, taip pat iš aplinkybės, kad, pareiškėjui atsisakius vykdyti Nutarimą, jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kur dar labiau buvo suvaržytos jo teisės (b. l. 4a). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad jis buvo nepagrįstai perkeltas į kamerų tipo patalpas ir dėl to jo teisės buvo dar labiau suvaržytos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktas Nutarimas (b. l. 45), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams (BVK 142 str. 2 d. 2 p.), tačiau byloje nėra pakankamai duomenų vertinti apie tai, kad po pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę jam pagrįstai buvo skirta nuobauda pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. pareiškėjas iš drausmės grupės buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (b. l. 46–54) matyti, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 24 d. už tai, kad jis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, buvo paskirta nuobauda – pareiškėjas 10 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, tačiau šios informacijos nepakanka tam, kad galima būtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti minėtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjas skunde šiais aplinkybes nurodė ir iš nurodytų atsakovo atstovo veiksmų (perkėlimo į kamerų tipo patalpas) kildino neturtinę žalą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šios aplinkybės visiškai nebuvo įvertintos ir dėl jų nebuvo pasisakyta.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne visais atvejais formuluojant skundo reikalavimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra būtina siekti konkrečių individualių administracinių aktų panaikinimo. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, t. y. prašant atlyginti žalą, nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti konkretų individualų administracinį aktą (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-592-756/2017, 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018 ir kt.). Administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019).

25. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo vertinti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, skiriant nuobaudą pareiškėjui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo aplinkybės, jog Nutarimas ir Sprendimas nebuvo apskųsti teismui, konstatavimu ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, nurodydamas, jog: „nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė“.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius