0961c71e-b5d7-4ea7-8d8d-fdc4fa725ed7 · Panevėžio apylinkės teismas

?KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASCivilinė byla Nr. e2-1754-1000/2022 Proceso Nr. 2-08-3-00132-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.3.3; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Å arÅ«nė Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio bÅ«stas“ atstovui advokato padėjėjui Olegui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Panevėžio bÅ«stas“. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 058,72 Eur žalÄ , 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2021-03-26 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas) dėl netinkamai prižiÅ«rimo daugiabučio namo nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė įvykio metu buvo apdraudusi ButÄ gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0117564).

Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovei, kaip Å¡io Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ . Taigi ieÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 1 058,72 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (nuotekų vamzdyno) priežiÅ«rÄ . Atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiÅ«rÄ , valymÄ , įvyko draudžiamasis įvykis.

IeÅ¡kovei atlikus žalos reguliavimÄ buvo iÅ¡mokėta 1 058,72 Eur draudimo iÅ¡moka ir ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ subrogacijos tvarka.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė 2021-03-26 registravo praneÅ¡imÄ , kad daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), „rÅ«syje kiauras vamzdis“. Atsakovės avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų (kanalizacijos) vamzdis (stovas). Atsakovės darbuotojai 2021-03-26 iÅ¡valė buitinių nuotekų stovÄ . Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl įvykio aplinkybių nustatymo, netyrė žalos atsiradimo aplinkybių ir neinformavo atsakovės apie butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovė nėra Daugiabučio namo administratorė ir nėra atsakinga už Å¡io daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos sistemÄ . Atsakovė 2014-01-24 yra sudariusi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Daugiabučio namo savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka informavo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutartimi paskirtÄ Ä¯galiotÄ asmenį, kad Daugiabučio namo lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, Å¡ių vamzdynų eksploatacijos terminai pasibaigė, dalis vamzdžių yra jau pakeisti, reikia keisti likusius naujais.

Užsikimšęs Daugiabučio namo buitinių nuotekų surinkimo stovas yra bendrojo naudojimo objektas ir priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendra daline nuosavybės teise. Buitinių nuotekų surinkimo stovas nebuvo sugadintas ar kitaip sužalotas, o tik užsikimšęs dėl pašalinių medžiagų, kurios neturėtų būti šalinamos per buitinių nuotekų vamzdžius. Atsakovė veikia su Daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytos sutarties pagrindu (komercinės sutartys), teikia techninės priežiūros, buhalterinės apskaitos, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, tačiau atsakovė nėra paskirtasis administratorius.

Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurių pasekoje užsikimÅ¡o buitinių nuotekų stovas. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡mokėjo 1 058,72 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų duomenų: apžiÅ«ros akto, buto plano, nuotraukų ir sÄ matos, nustatyta, kad už laminuotų grindų keitimÄ priskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokÄ sudaro 810,72 Eur už 33,78 m2 laminuotų grindlenčių keitimÄ , t. y. laminuotos grindlentės buvo pakeistos visame bute, iÅ¡skyrus sanitarinę patalpÄ (vonios ir tualeto patalpa), nors apžiÅ«ros akte nustatyta, kad pažeista 13,66 m2 grindų dangos (tikėtina virtuvės plotas).

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Å iuo atveju, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo iÅ¡mokÄ gavęs asmuo praturtėjo, nes tokio dydžio žalos, kuriÄ sudaro iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nepatyrė, t. y. ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja visos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos iÅ¡ atsakovės.

3. Dubliku ieÅ¡kovė su atsakovės atsiliepimu nesutiko. Nurodė, kad 2014-01-14 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartis Nr. 40 patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už Namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir nuotekų vamzdyno, priežiÅ«rÄ . Atsakovė Sutartimi įsipareigojo atlikti nuolatinę Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ (2.2.2 papunktis), Å¡ių objektų remonto planų parengimÄ (2.2.4 papunktis). IeÅ¡kovė neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė netinkamai vykdė nuotekų vamzdyno priežiÅ«ros darbus (prevenciÅ¡kai nevalė vamzdyno). Pažymėjo, kad patalpoje esant pažeistai bet kokiai grindlenčių daliai ir esant reikalingam jų keitimui, yra keičiamas visas plokÅ¡tumos plotas. TechniÅ¡kai ir technologiÅ¡kai neįmanoma grÄ Å¾inti turto į buvusiÄ iki žalos padarymo bÅ«klę, remontuojant tik dalį patalpos – tokiu atveju turi bÅ«ti remontuojamas visas plokÅ¡tumos plotas. Pakeitus tik dalį grindų dangos bus matomas skirtumas tarp senųjų ir naujai sudėtų grindlenčių (neatitiks raÅ¡tas, padengimas, nebus galima sujungti skirtingų grindlenčių ir kt.).

Užlieto buto virtuvė (kurioje grindlentės buvo paveiktos vandens) ir kambarys yra sujungti, Å¡ios dviejų buto patalpų grindys yra vientisos, neatskirtos slenksčiu. Dėl nurodyto siekiant paÅ¡alinti užliejimo padarinius, buvo reikalinga keisti visÄ sÄ matoje nurodytÄ grindlenčių kiekį.

4. Triplike atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija ir nurodė, kad atsakovė tinkamai vykdė 2014-01-24 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat vykdė žalos iÅ¡vengimo prevencijÄ , pateikė savininkams informacijÄ apie bendrosios inžinerinės įrangos bÅ«klę ir rekomenduotinus atlikti darbus. Pabrėžė, kad Daugiabučio namo užsikimšęs buitinių nuotekų surinkimo stovas nevertintinas kaip defektas, kurį atsakovė turėjo pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.

Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, todėl atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali bÅ«ti tik bendraturčiai, bet ne bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl reikėjo keisti viso buto grindlentes, neapsiribojant tik virtuvės grindimis.

5. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovei kilo griežtoji atsakomybė kaip pastato valdytojai, kadangi Sutarties tikslas buvo bendrojo naudojimo objektų valdymas. Taip pat atsakomybė kilo ir sutartiniu pagrindu, kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinės pareigos prižiÅ«rėti nuotekų tinklus, dėl ko ir kilo avarija. Pabrėžė, jog priežiÅ«ra turėjo bÅ«ti vykdoma pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsakovė privalėjo imtis veiksmų, kad bÅ«tų užkirstas kelias avarijoms. Atsakovė, apžiÅ«rėjusi bendrojo naudojimo objektus ir nustačiusi, kad nuotekų vamzdynų naudojimo terminas pasibaigęs, nepakeitė jų. Taigi, yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės netinkamai atliktų pareigų ir nuotekų iÅ¡siveržimo, o kartu ir žalos.

6. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas O. JuÅ¡ka teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės pagrindinė pareiga, nustatyta Sutarties 22.2 punkte, yra priežiÅ«ros organizavimas. Sutarties prieduose yra aiÅ¡kiai iÅ¡vardinta, kokius darbus atsakovė atlieka. Pati atsakovė tik patikrina objektus ir nurodo, kokius darbus reikia atlikti, o keisti vamzdynus, stogÄ , atlikti kitus darbus nusprendžia patys savininkai. Atkreipė dėmesį, kad statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 6 priedas (Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as), kurio 1.1.5. punkte nurodyta vienas iÅ¡ darbų – nuotekų Å¡alinimo sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymÄ ir tarpinių keitimÄ (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro iÅ¡siurbimo vožtuvų priežiÅ«ra pagal gamintojo reikalavimus), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-05-03 įsakymu Nr. D1-355 buvo panaikintas, todėl nebėra pareigos atlikti profilaktinius nuotekų vamzdynų valymus.

Atsakovė atsako tik už tuos dalykus, dėl kurių yra susitarta Sutartyje.

7. Teismas 2022-04-08 nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes ir atsakovÄ (-us) arba trečiaisiais asmenimis įtraukti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. IeÅ¡kovė keisti atsakovÄ ar į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti trečiuosius asmenis atsisakė, nurodydama, kad Sutartimi atsakovė ne tik įsipareigojo atlikti Namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , bet ir tapo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, todėl ji yra tinkamas atsakovas byloje.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys atmetamas. Faktinės aplinkybės 8. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014-01-17 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakovė 2014-01-24 su Daugiabučio namo įgaliotiniu M. V., veikiančiu pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 40.

9. IeÅ¡kovė yra apdraudusi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0117564/2020). Nurodo, kad Daugiabučiame name 2021-03-26 dėl netinkamai prižiÅ«rimo daugiabučio namo nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei, kaip Å¡io Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ . Taigi ieÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 1 058,72 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.

10. IeÅ¡kovė tvirtina, kad 2021-03-26 įvykis įvyko ir žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdytų pareigų. IeÅ¡kovė atsakovės atsakomybę kildina iÅ¡ CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, bei iÅ¡ atsakovės sutartinių santykių su Daugiabučio namo savininkais, t. y., netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiÅ«rÄ , valymÄ . Dėl valdytojo atsakomybės 11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp Å¡ių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

12. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ .

13. Pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

14. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė yra inžinierinių įrenginių – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų, esančių Daugiabučiame name, valdytoja, nes Daugiabučio namo butų savininkai ir atsakovė sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perleista Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo teisė.

15. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

16. Kaip minėta, Daugiabučio namo butų savininkai 2014-01-17 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, tokiu bÅ«du pasirinkdami bendrojo naudojimo objektų valdymo bÅ«dÄ .

17. Taip pat nustatyta, kad Daugiabučio namo savininkų atstovas ir atsakovė 2014-01-24 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartį. Å ia sutartimi atsakovė įsipareigojo Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos kasmetinių apžiÅ«rų organizavimÄ ir vykdymo kontrolę pagal pridedamÄ nuolatinių ir papildomų darbų sÄ raÅ¡Ä (2.2.1 p.), daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros organizavimÄ , Å¡ios priežiÅ«ros dokumentų parengimÄ , pildymÄ ir tvarkymÄ pagal nuolatinės techninės priežiÅ«ros darbų sÄ raÅ¡Ä (2.2.2 p.), daugiabučio gyvenamojo name, esančio (duomenys neskelbtini) Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ (aptarnavimÄ ) (2.2.3 p.), namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimÄ ir jų teikimÄ Ä¯galiotiniam ir raÅ¡tu papraÅ¡ius patalpų savininkams (2.2.4 p.), patalpų savininkų kaupiamųjų įmokų, skirtų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apskaičiavimÄ , surinkimÄ , sÄ skaitos tvarkymÄ ir Å¡ių lėšų naudojimÄ pagal paskirtį (2.2.5 p.), buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir mėnesinių mokėjimų patalpų savininkams apskaičiavimÄ (2.2.7 p.) ir t. t.

Pagal Å¡iÄ Sutartį atsakovė teikia administravimo paslaugas – vykdo namo priežiÅ«ros administratoriaus pareigas, skaičiuoja butų savininkams mokesčius, ruoÅ¡ia atsiskaitymo už paslaugas sÄ skaitas ir kita. Ä®vertinus Sutarties sÄ lygas ir atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, daroma iÅ¡vada, kad atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros vykdytoja, smulkių defektų Å¡alintoja, kuri vykdydama Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiÅ«ros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas Å¡iems defektams paÅ¡alinti.

Teismas nesutinka su ieškovės nuomone, jog atsakovė tapo bendro naudojimo objektų valdytoja, kadangi Sutartyje yra nustatytos konkrečiai apibrėžtos atsakovės Daugiabučiams namui teikiamos paslaugos ir mokestis už jas, tačiau nėra perduotas bendrojo naudojimo objektų valdymas, o būtent – siekiant išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, buvo perduota tik eilinė nuolatinė gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimo ir vertinimo techninė priežiūra.

Teismo vertinimu, Sutartimi atsakovei pavesta vykdyti tik dalį funkcijų (namo bÅ«klės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkių defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ ). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad Sutarties pobÅ«dis, skirtingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, patvirtina, kad joje užfiksuotų atsakovės pareigų ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį ir Å¡ios Sutarties sudarymas savaime nepaÅ¡alina savininko (Å¡iuo atveju Daugiabučio namo butų savininkų) atsakomybės už pastato ar įrengimų trÅ«kumus.

18. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trÅ«kumais, lėmusiais žalos padarymÄ . Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trÅ«kumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikiÅ¡usios buitinės kanalizacijos (buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų). Byloje nėra nustatyta, kad buitinė kanalizacija užsikiÅ¡o dėl jos konstrukcinių trÅ«kumų, prieÅ¡ingai, kanalizacijoje buvo rasta paÅ¡alinių medžiagų – daržovių atliekų, kavos tirščių, t. y. užsikiÅ¡imas įvyko dėl namo gyventojų netinkamo elgesio metant į kanalizacijÄ neleistinas atliekas. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sÄ lygų.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad atsakovė turėjo galimybes valdyti pastatÄ , jo inžinierinius įrenginius (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei galėjo be butų savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo Å¡iems objektams daryti Å«kinį ar fizinį poveikį (CK 4.30 straipsnis), kas sudaro valdymo teisės esmę, nustačius, kad nuotekų vamzdis užsikiÅ¡o ne dėl jo konstrukcinių trÅ«kumų, o dėl namo gyventojų netinkamo elgesio, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti.

Pažymėtina, kad teismas 2022-04-08 nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinio faktines aplinkybes ir atsakovÄ (-us) arba trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus, taip pat informavo, jog ieÅ¡kovei nesutikus, kad atsakovė bÅ«tų pakeista kitu asmeniu, teismas nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė 2022-04-25 informavo teismÄ , kad atsakovės nekeis, nes mano, kad bÅ«tent UAB „Panevėžio bÅ«stas“ yra tinkama atsakovė byloje.

Dėl sutartinės atsakovės atsakomybės 20. Ieškovė atsakovės atsakomybę taip pat kildina iš netinkamai vykdytų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. netinkamos nuotekų vamzdynų priežiūros.

21. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

22. Kaip minėta, atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, smulkių defektų šalintoja, kuri vykdydama sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiūros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas šiems defektams pašalinti. Kaip matyti iš 2020-07-03 Pastato apžiūros akto Nr. 15, atsakovė įvertino daugiabučio gyvenamojo namo pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, jų eksploatacijos terminai pasibaigę, dalis vamzdynų pakeisti, rekomenduota pakeisti likusius vamzdynus naujais.

23. IÅ¡ Sutarties priedo Nr. 2 nustatyta, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ pagal minimalių darbų sÄ raÅ¡Ä . Priedo Nr. 2 2 punktas nustato, kad atsakovė yra atsakinga už užsikimÅ¡imo vamzdynuose Å¡alinimÄ , vamzdynų sandÅ«rų hermetinimÄ , kanalizacijos uždaromosios armatÅ«ros priežiÅ«rÄ . Kaip nustatyta bylos duomenimis, 2021-03-26 atsakovė registravo praneÅ¡imÄ , kad daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), „rÅ«syje kiauras vamzdis“. Atsakovės avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų (kanalizacijos) vamzdis (stovas). Atsakovės darbuotojai 2021-03-26 iÅ¡valė buitinių nuotekų stovÄ . IÅ¡ atsakovės pateikto Žiniaraščio Nr. 85 matyti, kad kanalizacijos vamzdis buvo užsikišęs paÅ¡alinėmis medžiagomis – daržovių atliekomis, kavos tirščiais.

24. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad atsakovė atliko Sutartyje nustatytas pareigas: apžiÅ«rėjo nuotekų vamzdynus, surašė apžiÅ«ros aktÄ , rekomendavo pakeisti korozijos pažeistus vamzdynus naujais, gavus praneÅ¡imÄ apie prakiurusį vamzdį, atvyko į vietÄ , nustatė avarijos priežastį, iÅ¡valė užsikiÅ¡usį kanalizacijos vamzdį, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė netinkamai atliko savo sutartines pareigas. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė, kaip vykdanti daugiabučių gyvenamųjų namų priežiÅ«rÄ pagal sutartį su Å¡ių namų savininkais (bendraturčiais), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 85 punkte nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo valdytojas ir techninis prižiÅ«rėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiÅ«ros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo bÅ«klei iÅ¡saugoti, kad bÅ«tų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ namo naudojimo trukmę.

Pagal namo bÅ«klės vertinimo iÅ¡vadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir/ar naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

Å io poįstatyminio akto nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad namo priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas AB „Panevėžio bÅ«stas“ turėjo pareigÄ tik informuoti apie gyvenamojo namo bÅ«klės apžiÅ«rų metu atskleidus deformacijų, defektų ar Å¡iurkščių namo naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, organizuoti gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, bet ne be Daugiabučio namo butų savininkų pavedimo savarankiÅ¡kai savo nuožiÅ«ra vykdyti tam tiktus darbus.

Pažymėtina, kad Reglamento 6 priedas, nustatęs Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡Ä , o 1.1.5 punktu nurodęs pagrindiniu darbu nuotekų Å¡alinimo sistemos priežiÅ«rÄ (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymÄ ir tarpinių keitimÄ (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro iÅ¡siurbimo vožtuvų priežiÅ«rÄ pagal gamintojo reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-05-03 įsakymu Nr. D1-355 buvo panaikintas, todėl atsakovė draudiminio įvykio laikotarpiu neturėjo privalomos pareigos atlikti kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , o vamzdynų profilaktinis plovimas, kaip papildoma paslauga, Sutartyje nebuvo numatytas, į mokesčių tarifÄ Å¡i paslauga neįskaičiuota.

Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, Sutarties turinį, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y., neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakomybės atsakovei taikymo atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl žalos dydžio Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės paskaičiuotu, iÅ¡mokėtu ir praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu bei nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė žalos faktÄ patvirtinančių įrodymų, pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės spręsti, kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis; be to, iÅ¡mokėtos sumos dydis yra neproporcingas galimai padarytiems apgadinimams ir yra akivaizdžiai per didelis.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, nes, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita.

Pažymėtina, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, kaip yra Å¡iuo atveju, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du. Svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad žalos dydis nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalÄ praktiÅ¡kai gali bÅ«ti labai sunku. Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

IeÅ¡kovė, įrodinėdama žalos dydį, į bylÄ pateikė ApžiÅ«ros aktÄ Å¾alos byloje Nr. 21/220-03239, kuriame nustatyta, kad pažeista grindų laminato danga patalpose 6-4, 6-1, 13,66 m2 plote, patalpų 6-1, 6-3, 6-4 grindų danga vientisa, bendras plotas 33,78 m2, bei Turto žalos įvertinimo skaičiuotę žalos byloje Nr. 21/220-03239, kur nuostolis įvertintas 1 118,72 Eur, o įvertinus 60,00 Eur iÅ¡skaitÄ , draudimo iÅ¡moka apskaičiuota 1 058,72 Eur. Skaičiuotėje numatyta, kad reikia keisti 33,78 m2 laminuotų grindlenčių, nuostolio suma 810,72 Eur.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Aplinkybė, kad ne visi sÄ matoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų paÅ¡alinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimÄ . Jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato, kad nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies, tai teismas turi priimti sprendimÄ reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ä®vertinęs po užliejimo darytose fotonuotraukose užfiksuotÄ buto bÅ«klę, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad užlietam butui žala dėl užpylimo vandeniu buvo padaryta.

Kita vertus, ieÅ¡kovės pateiktas ApžiÅ«ros aktas bei fotonuotraukos patvirtina, kad buvo užlietos tik patalpos 6-4, 6-1, kurių bendras plotas sudaro 13,66 m2. Tuo tarpu iÅ¡ Turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad į nuostolius įskaičiuota laminuotų grindlenčių keitimas 33,78 m2 plote. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų bei nepagrindė, kodėl reikia keisti grindis visame bute (33,78 m2), kai pažeistos grindys tik dalyje patalpų (13,66 m2). Vien aplinkybė, kad tarp virtuvės ir kambario nėra durų, nepagrindžia bÅ«tinumo keisti grindis visame bute, taip be pagrindo pagerinant nukentėjusio asmens padėtį skolininko sÄ skaita.

Taigi, įvertinus, kad užliejimu žala buvo padaryta tik 13,66 m2 plote, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad realios iÅ¡laidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 372,84 Eur (810,72 Eur (ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma) : 33,78 (ieÅ¡kovės nurodytas plotas) x 13,66 (realiai pažeistas grindų plotas)), todėl priteistina žala turėtų bÅ«ti mažinama iki 635,84 Eur (372,84 Eur + 270,00 Eur + 38,00 Eur). Dėl bylos baigties Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nusprendus, kad UAB „Panevėžio bÅ«stas“ nėra tinkama atsakovė kaip valdytoja (CK 6.266 straipsnis), ieÅ¡kovei atsisakius pakeisti atsakovÄ tinkamu, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, todėl jį atmeta.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 300,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 300,00 Eur (trijų Å¡imtų eurų 00 ct) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – atsakovei UAB „Panevėžio bÅ«stas“, juridinio asmens kodas 147146333, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT51 7044 0600 0273 3028. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė