0960d19e-a2dd-4b23-8967-1ea78cf653fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-906-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00533-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1.1.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.1.18.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. B. P. ir A. P. (A. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

B. P. ir A. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pripažinti, kad 2011 m. vasario 28 d. tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo pridengta jungtinės veiklos sutartis, kuria buvo siekiama, apjungus lėšas ir turtÄ , padidinti nekilnojamojo turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę ir šį turtÄ pardavus gautÄ kainÄ (atskaičius iÅ¡ parduoto turto vertės atsakovo įneÅ¡tÄ piniginį įnaÅ¡Ä ) pasidalinti pusiau, t. y. po ¼ dalį kiekvienam ieÅ¡kovui ir ½ dalį atsakovui.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė antstolio G.

B. paskelbtas varžytynes (varžytynių Nr. 122719).Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikino ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ paskelbtas turto – 684/1089 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 405/1089 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato – administracinio pastato su parduotuvės patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/01691.

Nurodė, kad antstolis G. B. paskelbė Turto varžytynes, kurios pradedamos 2017 m. vasario 10 d., o baigiamos 2017 m. kovo 13 d. IeÅ¡kovų teigimu, atsirado grėsmė, kad bÅ«simas teismo sprendimas, varžytynėse pardavus TurtÄ , taps neįvykdomu. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi perduotos ieÅ¡kovams pinigų sumos dydžio klausimas, nes nustačius, kad ieÅ¡kovams buvo perduota mažesnė suma negu nurodyta paskolos sutartyje, teisiniai santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami ne kaip paskolos sutartis arba bent jau kaip paskolos sutartis, tačiau ženkliai mažesnei sumai.

Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas galimybę disponuoti 573 000 Eur suma grindžia 2011 m. sausio 10 d. preliminariÄ ja namo pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ jis neva gavo 610 000 Eur avansÄ už ketinamÄ parduoti namų valdÄ , ir reikia suprasti, kad pirkėjas ketinimo neįvykdė, todėl sumokėtas avansas atiteko atsakovui. Tačiau iÅ¡ pateikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas buvo tik 2/3 dalių namų valdos savininku, o visos namų valdos savininku jis tapo tik 2011 m. gegužės 3 d. gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Todėl ne pirkėjas, o atsakovas negalėjo įvykdyti preliminariosios sutarties 3.1 punkto, nes jis nebuvo visos namų valdos savininku, t. y. atsakovui neturėjo atitekti avansas kaip nuostolių atlyginimas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymo nagrinėjimui aktuali yra Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, kurioje nurodyta, jog „neneigiama, kad bylos nagrinėjimo metu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovai turi teisę pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius jų reikalavimo pagrįstumÄ , tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kiniui užtikrinti, teigti, kad preliminariai ieÅ¡kinys pagrįstas, nėra pagrindo“.

IeÅ¡kovai, teikdami pakartotinį analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , nepateikė teismui jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurių nebuvo jų praÅ¡ymÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. IeÅ¡kovų daromos iÅ¡vados, kad atsakovui neturėjo atitekti avansas kaip nuostolių atlyginimas, nes jeigu sutartis ir nebuvo sudaryta, tai ji nebuvo sudaryta dėl paties atsakovo kaltės, yra niekuo nepagrįstos. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog tokios ieÅ¡kovų prielaidos neturi ir ryÅ¡io su nagrinėjamos bylos dalyku.

Daugiau naujų įrodymų dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ieÅ¡kovai nepateikė, todėl teismas sprendė, jog taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, nėra pagrindo. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovai (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama iÅ¡ esmės vieninteliu motyvu – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kinys, preliminariai vertinant, nėra pagrįstas.

Teismas, formalizuodamas minėtos nutarties svarbÄ , priėmė neteisingÄ sprendimÄ (nutartį).CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Ä®vertinant, jog atsakovas nesiėmė veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ beveik 2,5 metų po skolos grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo, o dabar stengiasi tÄ padaryti kuo greičiau, sÄ lygų realizuoti turtÄ sudarymas nelaukiant priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo suteikia sÄ lygas atsakovui elgtis nesÄ Å¾iningai.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantai nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurių nebuvo jų praÅ¡ymÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su atsakovo atskiruoju skundu buvo pateiktos ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijos. Tačiau per atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme laikÄ , apeliantai į bylÄ pateikė papildomus dokumentus – atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos Nr. 10-At-00490-15 kopijÄ . Å ioje medžiagoje esantys dokumentai bei apeliantų papildomai pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nekilnojamojo turto registro vertintini kaip nauji įrodymai, preliminariai pagrindžiantys pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Paminėtais įrodymais paneigiami atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad 573 000 Eur, kuriuos neva paskolino apeliantams, atsakovas yra gavęs pagal 2011 m. sausio 10 d. preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas 573 000 Eur sumos nevaldė, todėl ir negalėjo jos apeliantams perduoti. Teismo iÅ¡vada, kad tai neturi ryÅ¡io su nagrinėjamos bylos dalyku, yra ne tik nepagrįsta, bet ir Å¡aliÅ¡ka, nes teismas rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovo atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytais motyvais.Teismas Å¡ioje stadijoje jau pasisakydamas, kurie įrodymai turi ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku, o kurie ne, jau vertina įrodymus dėl pareikÅ¡to reikalavimo.

Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.              Atskirasis skundas netenkintinas.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui galinčio bÅ«ti palankiu teismo sprendimo įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar praÅ¡yme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Apeliantai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ â€“ antstolio G. B. paskelbtas Turto varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/01691.

Jų praÅ¡ymas nagrinėjamoje byloje dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas) jau buvo nagrinėtas ir netenkintas Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. sausio 5 d. nutartyje nusprendus, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų – preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo. Apeliantai pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindžia į bylÄ pateiktų naujų dokumentų (įrodymų), jų nuomone, patvirtinančių pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė prieÅ¡ingai - kad apeliantai nepateikė naujų argumentų ir įrodymų, kurių nebuvo nagrinėjant jų pradinį praÅ¡ymÄ apeliacine tvarka, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo. Nors apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui nėra. Kaip minėta, pradinėje proceso stadijoje ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

IÅ¡ esmės dėl to teisminėje praktikoje pareikÅ¡tų reikalavimų tikėtino pagrįstumo (prima facie) klausimas beveik visais atvejais (kaip ir nagrinėjamu) Å¡alių, o neretai ir skirtingų teismų vertinamas prieÅ¡ingai. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantai nepateikė naujų argumentų ir įrodymų, kurių nebuvo ieÅ¡kinyje ar nagrinėjant jų pradinį praÅ¡ymÄ apeliacine tvarka (ieÅ¡kinys jau ir proceso pradžioje buvo grindžiamas, be kita ko, aplinkybėmis apie atsakovo nedisponavimÄ paskolos suma).

Kita vertus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo net ir sutikus su apeliantais. Kaip minėta, apeliantų praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės – paskelbtų Turto varžytynių sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu atsakovas jau įgijo nuosavybės teises į TurtÄ , t. y.

Turtas vykdymo procese jau yra realizuotas (CPK 702 str.). Todėl apeliantų praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi teisinės prasmės, nes jokių teisinių pasekmių, kurios leistų užtikrinti apeliantams palankaus teismo sprendimo tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , realiai nebesukeltų, Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus