095fdc0e-ef40-45ca-8d32-bc6fd89f80ca · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1583-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00807-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1; 3.3.1.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. L. apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. L. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo A. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti 3.373, 00 EUR draudimo iÅ¡mokÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas. IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad Å¡alys 2016 m. balandžio 19 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios galiojimo metu (2016 m. rugpjūčio 16 d.) ieÅ¡kovas, vairuodamas automobilį Audi, atsitrenkė į trečiojo asmens A.

B. vairuotÄ automobilį Seat. IeÅ¡kovo teigimu, jis pripažino savo kaltę dėl Å¡io įvykio ir vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vairuotojų nurodytos įvykio aplinkybės iÅ¡ tikrųjų ne visai tikslios, tačiau tai pateisinama dėl eismo įvykio kilusiu vairuotojų dideliu stresu ir ilgu (vieno mėnesio) laikotarpiu tarp eismo įvykio ir atsakovui teiktų ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų.

IeÅ¡kovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, tačiau neįrodė aiÅ¡kius (tyčinius) įvykio aplinkybių suklastojimo faktus.

2. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike atsakovo teigimu, įvertinus eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad automobilių sugadinimai padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl įvykusio kontakto tarp automobilių, tačiau ginčas susijęs su nurodomomis kontakto aplinkybėmis. Kadangi automobilių apgadinimai padaryti vienodame aukÅ¡tyje, tai, atsakovo nuomone, darytina iÅ¡vada, kad apgadinimai atsirado automobilių nestabdant, o ieÅ¡kovas teikė žinomai klaidingÄ informacijÄ siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

3. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo automobilis apgadintas kitokiomis negu ieÅ¡kovo ar abiejų vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ios abiejų vairuotojų nurodomos aplinkybės (automobilių stabdymas) neatitinka kilusių apgadinimų pobÅ«džio, nes teismo ekspertizės akte aiÅ¡kiai konstatuota, jog apgadinimai (vienodame aukÅ¡tyje) atsirado automobilių nestabdant. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent vienas automobilis bÅ«tų stabdomas, tai apgadinimai bÅ«tų skirtinguose aukščiuose.

Vertindamas ieškovo posėdžio metu iškeltas abejones, kad jis galbūt ir nestabdė savo vairuoto automobilio (ar nespėjo stabdyti), teismas konstatuoja, kad tokia ieškovo versija, pirma, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, nes netgi ir tokiu atveju apgadinimai turėtų būti skirtinguose aukščiuose dėl A. B. atlikinėto stabdymo veiksmo. Antra, laikantis ieškovo versijos, kad jis automobilio nestabdė (nespėjo stabdyti), būtų akivaizdžiai paneigiama abiejų vairuotojų nurodyta abiejų automobilių sustojimo vieta – akivaizdu, kad po susidūrimo ieškovo (iki susidūrimo nestabdytas) automobilis veikiamas inercijos jėgos neišvengiamai turėjo pajudėti ir sustoti gerokai toliau ir negalėjo likti stovėti toje pačioje susidūrimo vietoje; taip pat ir A.

B. vairuotas (prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėję „beveik sustojęs“) automobilis (į jį atsitrenkiant ieÅ¡kovo nestabdomam automobiliui) turėjo bÅ«ti pastumiamas gerokai į priekį ir negalėjo likti stovėti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Tokiu atveju pakankamai akivaizdu, kad ankstesnę eismo įvykių ir jų deklaracijų pildymo patirtį turintys vairuotojai negalėtų abudu teikti vienodai klaidingų teiginių, jog po susidÅ«rimo nė vienas automobilis nebuvo nublokÅ¡tas toliau negu pėsčiųjų perėja ir kad abu automobiliai liko stovėti iÅ¡ esmės toje pačioje kelio juostoje vienas paskui kitÄ (nors ieÅ¡kovas posėdžio metu ir iÅ¡kėlė abejonę, kad galbÅ«t jo automobilis po susidÅ«rino sustojo ant eismo juostas skiriančios linijos, tačiau vis tiek prieÅ¡ A.

B. vairuotÄ automobilį). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovas S. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Byloje paskirtas teismo ekspertas konstatavo, kad ieÅ¡kovo apdraustas automobilis buvo apgadintas iÅ¡ tikrųjų kontakto su automobiliu Seat Alhambra metu. PrieÅ¡ingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, teismo ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad automobiliai nebuvo intensyviai stabdomi, o ne, kad automobiliai iÅ¡ viso nebuvo stabdomi, be to ir pats ieÅ¡kovas nurodė, kad iki priminio kontakto tikėtinai galėjo nespėti sustabdyti automobilio.

Teismo ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad eismo dalyviai tyčia nuslėpė įvykio priežastis ar tyčia padarė autoavarijÄ ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, teismas neteisingai interpretuoja teismo ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas. 6.2. Lietuvos teismų praktikoje plačiai pasisakoma, kad stresinėse situacijose vairuotojai tiksliai neprisimena visų eismo įvykio detalių, t. y. važiavimo greičio, stabdymo laiko ir kt., tačiau vien tai, kad tam tikros ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės nesutampa su faktinėmis aplinkybėms negali lemti neigiamo teismo sprendimo. 6.3.

Atsakovas atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu įrodinėjo vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu – atsakovo darbuotojo parengta ekspertine pažyma. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovo darbuotojo parengtas dokumentas, vadinamas ekspertine pažyma, negalėjo bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes tyrimÄ atliko atsakovo darbuotojas, kurį su atsakovu sieja tarpusavio pasitikėjimo ir darbuotojo paklusimo darbdavio nustatytai tvarkai santykiai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kyla abejonės dėl neÅ¡aliÅ¡kumo bei objektyvumo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

7. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Eismo įvykio dalyviai klydo ne dėl bet kokių aplinkybių, o dėl paties susidÅ«rimo kaip tokio ir jo priežasčių bei pasekmių, kitaip tariant ne Å¡alutinių, o esminių eismo įvykio aplinkybių. Atsakovo įsitikinimu, teismas įvertino apelianto nurodytus argumentus dėl galimos paklaidos dėl eismo dalyvių susijaudinimo ir skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, savo iÅ¡vadas pagrindė bei motyvavo nuosekliai, tiek pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tiek pagal ekspertizės medžiagÄ . 7.2.

Atsakovas pažymi, jog visose apelianto nurodytose teismo nutartyse, eismo įvykio dalyviai iš esmės klydo dėl greičio, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamos esminės aplinkybės: kada ir (ar) iš viso eismo įvykio dalyviai stabdė ir kokius padarinius sukėlė eismo įvykis (įskaitant automobilių padėtis po eismo įvykio). Todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės galėjo būti su paklaida dėl patirto streso, kai jos abiejų eismo įvykio dalyvių yra įvardijamos identiškai, tačiau kardinaliai skiriasi nuo teismo ekspertizės išvadų ir AB „Lietuvos draudimas“ atlikto techninio tyrimo rezultatų. 7.3.

Apeliantas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti dublike ir į kuriuos atsakovas išsamiai pateikė savo atsikirtimus triplike.

8. Trečiasis asmuo A. B. pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais; 8.1. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne galimai turint įtarimų, jog draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir apdraustuoju susijęs asmuo, siekdami gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė žinimai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, tačiau tokius įtarimus patvirtinus neginčijamais įrodymais, atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vien tik remdamasis atsakovo darbuotojo parengta ekspertine pažyma. Tačiau byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės nesutampa. 8.2. Eksperto iÅ¡vadoje, prieÅ¡ingai nei nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, nurodyta, jog abu automobiliai nors ir neintensyviai, bet tikėtina, prieÅ¡ pirminį kontaktÄ buvo stabdomi. Taigi, nebuvo paneigtos esminės abiejų vairuotojų – ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens – draudikui nurodytos aplinkybės, jog automobiliai prieÅ¡ pirminį kontaktÄ visgi buvo stabdomi, kad transporto priemonės prieÅ¡ susidÅ«rimÄ galėjo judėti apie 50 km/h greičiu.

Tokie vairuotojų paaiÅ¡kinimai reiÅ¡kia, kad vienos ar kitos transporto priemonės, ar net abiejų transporto priemonių greičiai prieÅ¡ pirminį kontaktÄ galėjo bÅ«ti ir mažesni nei 50 km/h, nes nė vienas vairuotojas nenurodė, jog vairuoto automobilio greitį nustatė pasižiÅ«rėję į automobilio greičio rodmenis, tuo tarpu jį apibÅ«dino tik remdamiesi savo intuicija, vadinasi, apytiksliai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl naujų įrodymų prijungimo 11. Trečiasis asmuo A. B. kartu su pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu trečiojo asmens pateikti įrodymai galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Å¡ie įrodymai neatitinka ir įrodymų sÄ sajumo reikalavimų, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo (CPK 180 straipsnis).

14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas S. L. ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonių (Kasko) draudimo sutartį, kurį galiojo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.. Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis Audi S6 Avant 4.2 Quattro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. praneÅ¡ime atsakovui nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis Audi S6 Avant 4.2 Quattro ir Seat Alhambra. Ä®vykio kaltininku pripažintas ieÅ¡kovas S. L.. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. spalio 6 d. praneÅ¡imu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nurodydamas, kad automobiliai sugadinti kitomis, negu ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pagrįstai draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 p. punkte numatytÄ sÄ lygÄ - eismo įvykio dalyviai nurodė žinomai klaidingÄ ir esminę informacijÄ apie įvykį.

16. Draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

17. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis Audi S6 Avant 4.2 Quattro valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Seat Alhambra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kaltę dėl autoįvykio prisiėmė ieÅ¡kovas S. L.. Tiek S. L., tiek kito automobilio vairuotojas A. B. nurodė, jog abu automobiliai prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ buvo stabdomi. S. L. papildomai nurodė, jog važiavo apie 50 km/h greičiu, prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilį stabdė ir bandė sukti į kairę, taip pat nurodė, jog paspaudė stabdžio pedalÄ , tačiau greitis sumažėjo nežymiai.

Kadangi atsakovui dėl aplinkybių, kuriomis įvyko eismo įvykis, kilo įtarimų, atsakovo žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ekspertas M. S. ėmėsi tirti įvykį, kad būtų nustatyta ar įvykis įvyko eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. 2016 m. rugsėjo 28 d. surašyta ekspertinė pažyma, kurioje apibendrinti atlikto tyrimo rezultatai, išdėstyti techniniai parametrai, įvertinti eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys ir priimta išvada, kad automobilių Audi S6 Avant 4.2 Quattro ir Seat Alhambra sugadinimai buvo padaryti ne 2016 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Ekspertas taip pat nurodė, kad automobilį stabdant, jo priekinė dalis, veikdama pakabos standumu ir sukibimo su kelio danga, nusileidžia žemyn apie 5-8 cm, o galinė dalis panašiu atstumu pakyla į viršų. Taigi, dėl stabdymo tarp automobilių kontaktinių zonų turėjo susiformuoti apie 10-15 cm aukščio skirtumas, nuo aukščio automobiliams esant statinėje būsenoje. Tai leidžia teigti, kad automobiliai susidūrimo metu nebuvo stabdomi, kaip nurodė abu eismo įvykio dalyviai. O tai iš esmės priešinga eismo įvykio aplinkybė, nei nurodo įvykio dalyviai, kuri leidžia abejoti viso įvykio aplinkybėmis ir tikrumu.

18. Kadangi ginčo iÅ¡sprendimui buvo bÅ«tinos specialios žinios, byloje buvo paskirta Eismo įvykių ekspertizė. 2017 m. lapkričio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai. atliko tyrimÄ , pagrįstÄ mokslo žiniomis ir davė iÅ¡vadÄ , kad:

1. automobilių Audi S6 Avant 4 ir Seat Alhambra sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu, kurio metu automobilio Seat užpakalinio bamperio kairės pusės pažeidimai buvo padaryti kontaktuojant su automobilio Audi A6 Avant bamperio deÅ¡ine puse ir Å¡io sÄ lyčio metu ant automobilio AU A6 Avant priekinio bamperio apdailos padaryti įtrÅ«kimai, deÅ¡inės pusės virÅ¡uje esantys įbrėžimai, automobilio Audi A6 Avant priekinio bamperio sijos deÅ¡inės pusės tvirtinimo kronÅ¡teinas atidalino Seat galinio bamperio apdailÄ ties kairės pusės žibintu. Å io sÄ lyčio metu buvo sudaužytas automobilio Audi A6 Avant deÅ¡inės pusės žibintas, deformuotas priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, kurio priekinė dalis padarė kiaurymę automobilio variklio dangčio deÅ¡inės pusės priekinė dalis deformavosi kontaktuodama su automobilio Seat vieta ties užpakaliniu kairės pusės žibintu.

2. Transporto priemenių sugadinimai buvo padaryti automobiliui Audi A6 Avant priekinės dalies dešine puse atsitrenkus į priekyje buvusio automobilio Seat užpakalinės dalies kairę pusę.

3. Nėra pagrindo teigti, kad pirminio kontakto metu automobiliai buvo intensyviai stabdomi.

19. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi byloje esančiÄ Å¡alių pateiktÄ medžiagÄ ir ekspertų iÅ¡vadÄ konstatuoja, kad abu eismo įvykio dalyviai nors ir ne visiÅ¡kai tiksliai, tačiau nenurodo klaidinančiÄ ir realybės neatitinkančiÄ informacijÄ apie esmines įvykio aplinkybes. Skirtingai nei nurodo atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio dalyvių nurodomų faktinių aplinkybių skirtumai nuo ekspertų iÅ¡vadų yra ne esminiai. Draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės motyvavo tuo, automobilių apgadinimai atsirado automobilių nestabdant.

Tačiau, kaip minėta, ekspertizės iÅ¡vadoje nėra nurodyta, kad automobiliai nebuvo stabdomi, tik nurodoma, jog automobiliai nebuvo intensyviai stabdomi, kas visiÅ¡kai atitinka ir S. L. paaiÅ¡kinimus, kuriuose jis, be kita ko, nurodė, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilį stabdė ir bandė sukti į kairę, paspaudė stabdžio pedalÄ , tačiau greitis sumažėjo nežymiai. Vien tai, kad atsakovo darbuotojas M. S. iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog eismo įvykio dalyviai nurodė klaidinančiÄ ir realybės neatitinkančiÄ informacijÄ apie esmines įvykio aplinkybes.

Priešingai, vairuotojų paaiškinimuose pateikta informacija sutampa su eksperto išvadoje nurodytoms aplinkybėmis, o būtent, kad automobilių Audi S6 Avant 4 ir Seat Alhambra sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu, automobiliui Audi A6 Avant priekinės dalies dešine puse atsitrenkus į priekyje buvusio automobilio Seat užpakalinės dalies kairę pusę. Nei eksperto išvada, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo argumentų, kad automobiliai iš vis nebuvo stabdomi, nes ekspertai nepaneigė stabdymo fakto, o tik aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog automobiliai nebuvo intensyviai stabdomi.

Tačiau nei vienas iš vairuotojų ir netvirtina, jog automobilius stabdė intensyviai, todėl atsakovo argumentai, susiję su minėtomis automobilių stabdymo aplinkybėmis yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

20. Draudimo Polise (transporto priemonių draudimo liudijimas) nurodyta, jog Polisas sudarytas pagal AB :Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Draudimo taisyklės Nr. 021 yra sudedamoji Poliso dalis. Taisyklių 8.1.17 p. nurodoma, jog draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemoka jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.

21. Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad yra aiÅ¡kios įvykio aplinkybės, o draudikas rėmėsi iÅ¡imtinai tik savo darbuotojo atliktu tyrimo iÅ¡vadomis, draudikas neįrodė (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, vadinasi nėra pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes tai prieÅ¡tarautų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, naikinamas ir priimamas priešingas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Aplinkybės, kad vairuotojų atžvilgiu anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ar jiems ne kartÄ buvo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ar kitos panaÅ¡ios aplinkybės, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingos, nes visos bylai svarbios aplinkybės gali ir yra nustatomos civiliniame procese konkrečioje byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog vairuotojų atžvilgių bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame bÅ«tų nustatytos Å¡iai konkrečiai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo bÅ«tų tarpusavyje susiję, sÄ moningai bandę nuslėpti eismo įvykio aplinkybes.

23. Kiti teismo neaptarti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ginčo baigties neįtakoja, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nusprendė, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsižvelgdama į tai bei remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parskirstymo 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Apeliantas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 76,00 EUR žyminis mokestis ir 925,65 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pateikė SPC Legal advokatų profesinės bendrijos atstovės advokatės pateiktÄ pažymÄ , kurioje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos (ieÅ¡kinio rengimas, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, pasirengimas posėdžiui ir kt.) ir patvirtintas jų apmokėjimas. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti apeliacinės instancijos eisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurais sudaro 363,00 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 76,00 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ . Kartu pateiktoje SPC Legal advokatų profesinės bendrijos pažymoje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas yra apmokėta.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 20 d. redakcija) maksimalius dydžius, apelianto atstovo Å¡ioje byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, į bylos pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , sprendžia, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra, taigi bendra priteistina suma – 1.440,65 EUR (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.2, 8,3, 8.9 papunkčiai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo S. L. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui S. L. 3.373,00 EUR (trys tÅ«kstančiai trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys eurai 00 ct) draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3.373,00 EUR), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui S. L. 1.440,65 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė