2025-03-19 Nr. AB-4748-3-61-3-07965-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-380-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07965-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.3; 11.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kamineros krovinių terminalas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2023 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 1S-110(2023) (toliau – ir Nutarimas) atsisakyti pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnio reikalavimams.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Direkcijos veiksmai yra pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnius, tačiau Konkurencijos taryba šių aplinkybių visiškai neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.

3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamame Nutarime atliktu įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principų vertinimu.

4. Dėl įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo pareiškėjas nurodė, kad Direkcija pareiškėjui kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - ir Uosto) žemės nuomininkui sudarė prastesnes sąlygas vykdyti krovos veiklą, nes jis nuomos sutartimi turi prisiimti įsipareigojimus už Uosto infrastruktūros – geležinkelio atšakos – įvedimą, o kiti Uosto žemės nuomininkai tokių įsipareigojimų neturi prisiimti. Pažymėjo, kad jis susidūrė su aiškios Uosto investicijų paskirstymo tvarkos nebuvimu, o tai, kad šiuo atveju pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nereiškia, kad nepažeidžiamos ir kitų Uosto operatorių teisės, sukuriama skaidri konkurencinė aplinka. Pareiškėjas skunde taip pat pateikia įvairias aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias, kad tyrimas turi strateginę reikšmę, o jo rezultatai padėtų užtikrinti veiksmingą konkurenciją. Pvz., nurodo, kad nors Uosto nuomininkams suteikiama Direkcijos lėšomis sukurta infrastruktūra, ji gerinama, tokia informacija nėra viešai skelbiama.

5. Dėl racionalaus išteklių naudojimo principo pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba apie vienuolika mėnesių įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinko informaciją, reikšmingą tyrimui, o tai, pareiškėjo vertinimu, reiškia, kad Konkurencijos taryba jau turi pakankamai duomenų, leidžiančių pradėti tyrimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Konkurencijos taryba po pareiškimo pateikimo daug kartų kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, ir tai akivaizdžiai įrodo, kad Konkurencijos taryba įtarė esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Be to, tai įrodo, kad Konkurencijos taryba turi pakankamai specifinių žinių ir žmogiškųjų bei laiko išteklių. Konkurencijos taryba Nutarime iš esmės nevertino tyrimo tikslų ir nepasisakė dėl galimybių juos pasiekti. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkurencijos tarybai pradėjus ir atlikus tyrimą, būtų užtikrinta veiksminga konkurencija Uoste bei sudarytos sąlygos nuosekliai Uosto plėtrai.

6. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, taip pat pareiškėjas pasisako dėl įvairių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų, keliamų viešojo administravimo subjektams, vertindamas, kad Konkurencijos taryba šių principų nesilaikė. Pvz., pareiškėjas teigia, kad Konkurencijos taryba nepaisė išsamumo principo, kadangi Nutarimas iš esmės yra neargumentuotas, o sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą tinkamai nemotyvuotas.

7. Pareiškėjo teigimu, Konkurencijos taryba vilkino procesą , nes pareiškimas Konkurencijos tarybai buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d., o Konkurencijos tarybos Nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą, priimtas tik 2023 m. liepos 18 d.

8. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Konkurencijos taryba neįgyvendino įstatymo viršenybės principo, neužtikrino tinkamo nepiktnaudžiavimo valdžia principo įgyvendinimo, taip pat nepaisė objektyvumo principo, elgėsi neatsakingai bei nepaisė atsakomybės už priimtus sprendimus principo, neįgyvendino „vieno langelio“ principo. Paaiškino, kad Konkurencijos taryba Nutarime padarė teisės aktų taikymo klaidas, t. y. Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, nors būtent ši kompetencija jai priskirta Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjo vertinimu, Konkurencijos taryba priėmė akivaizdžiai neteisėtą Nutarimą, tokiu būdu užkirsdama kelią identifikuoti Direkcijos vykdomus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir juos pašalinti.

9. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsiliepime į skundą atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme pradėti tyrimą nurodė, jog jam išnuomotame žemės sklype nėra reikiamos geležinkelio infrastruktūros, ir dėl to pareiškėjas esąs verčiamas prisiimti finansinę naštą dėl naujos infrastruktūros sukūrimo, nors visi kiti Uosto žemės nuomininkai, sudarę Uosto žemės nuomos sutartis su žemės sklypuose jau buvusia infrastruktūra (geležinkeliais), jokia forma neprivalo Direkcijai už tai atlyginti. Konkurencijos taryba, įvertinusi šį pareiškėjo prašymą, padarė išvadą, kad jis neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 (toliau – ir Veiklos prioritetas), todėl neturėjo pareigos vertinti ir nevertino to, buvo ar nebuvo padarytas Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimų pažeidimas. Nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, turėtų akcentuoti ne konkurencijos teisės pažeidimo buvimą, bet pateikti argumentus, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino Veiklos prioritetą.

11. Atsakovas nurodė, kad vertindama pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams bei tokio tyrimo atitiktį Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui, Konkurencijos taryba analizavo ir atsižvelgė į įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principą ir racionalaus išteklių naudojimo principą (Nutarimo 16 pastraipa). Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Konkurencijos taryba savo poziciją, jog tyrimas neatitinka įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo, grindė tuo, kad dėl Direkcijos veiksmų nematyti reikšmingo neigiamo poveikio pareiškėjo veiklai. Konkurencijos taryba savo vertinimą dėl pareiškėjo „sėkmingumo“ pateikė ne remdamasi subjektyviu vertinimu apie pareiškėją, tačiau tik įvertinusi objektyvius duomenis, t. y. pareiškėjo pardavimo pajamas ir finansinę padėtį iš viešai prieinamų šaltinių. Konkurencijos taryba savo vertinimu siekė atskleisti, kad tyrimas būtų atliekamas atitinkamoje rinkoje, kurioje vyksta konkurencija ir yra didelė pasirinkimo laisvė rinktis paslaugų tiekėją, taip pat tokiu tyrimu Konkurencijos taryba spręstų išimtinai individualaus pobūdžio pareiškėjo ir Direkcijos ginčą, kadangi jiems „iki šiol“ nepavyko susitarti. Todėl iš esmės tokiu tyrimu įtaka būtų daroma ne reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ir vartotojų, bet tik pareiškėjui. Pareiškimo tikslinimo procedūros metu Konkurencijos tarybai papildomai paprašius pareiškėjo patikslinti ir nurodyti, ar, pareiškėjo žiniomis, yra ir kitų ūkio subjektų, kurių atžvilgiu dėl skundžiamų Direkcijos veiksmų yra ribojama konkurencija Konkurencijos įstatymo 4 ir (ar) 7 straipsnio prasme, pareiškėjas nurodė, kad apie kitus ūkio subjektus jam nėra žinoma, todėl ir dėl šios priežasties skunde nurodomas pareiškėjo argumentas, kad kilęs ginčas nėra individualaus pobūdžio, yra nepagrįstas.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Konkurencijos taryba rinkdama informaciją ir įpareigodama pareiškėją tikslinti pareiškimą ne vieną kartą pati galimai įtarė esant konkurencijos teisės pažeidimą nurodė, kad Konkurencijos taryba tik 2023 m. birželio 16 d. gavo visus reikalavimus atitinkantį pareiškėjo pareiškimą, todėl nuo šios datos per 30 dienų, remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Konkurencijos taryba privalėjo priimti atitinkamą nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Be to, lygiagrečiai su pareiškimo tikslinimo procedūra pareiškimui neatitinkant jam keliamų reikalavimų, Konkurencijos taryba rinko kitą informaciją (pavyzdžiui, kreipėsi ir į Direkciją). Toks informacijos rinkimas, tikslinimas nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, neva Konkurencijos taryba jau šiuo metu turi sukaupusi daug specifinių žinių apie pareiškėjo situaciją bei žmogiškųjų išteklių, ar kad Konkurencijos taryba įtarė konkurencijos teisės pažeidimą. Atsakovas pažymėjo, kad informacijos rinkimas ir analizė sprendžiant tyrimo pradėjimo klausimą ir informacijos rinkimas ir analizė jau atliekant tyrimą yra visiškai skirtingi dalykai ir negali būti sugretinami. Konkurencijos taryba tik atliko savo įstatyminę pareigą informuoti pareiškėją apie trūkumus pareiškime, tikslintis pareiškėjo nurodomas aplinkybes renkant kitą informaciją, taip pat vertinti gautą pareiškimą bei dėl jo priimti atitinkamą sprendimą, t. y. pradėti tyrimą ar jo nepradėti.

13. Konkurencijos tarybos teigimu, Nutarimas atitinka visus viešojo administravimo subjektų priimamiems teisės aktams keliamus reikalavimus, o Konkurencijos taryba veikė laikydamasi viešojo administravimo subjektams taikomų principų. Tai, kad pareiškėjas ginčija visus Nutarime dėstomus argumentus, taip pat Nutarime pateiktą Konkurencijos tarybos vertinimą ir sprendimą bei su tuo nesutinka, nereiškia, kad Nutarimas yra nemotyvuotas. Priešingai, Konkurencijos tarybos Nutarimas yra objektyvus, nešališkas, jis nėra pagrįstas abejonėmis, jį priimant buvo įvertinti visi pareiškime pateikti argumentai, kita Konkurencijos tarybos surinkta informacija.

14. Konkurencijos taryba nurodė, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas bei jo vėlesni papildymai neatitiko reikalavimų, kuriuos turi atitikti pareiškimas, kad būtų pradėtas jo nagrinėjimas dėl Konkurencijos įstatymą pažeidžiančių veiksmų, todėl pareiškėjo ir buvo prašoma tikslinti bei pildyti pareiškimą. Paskutinis pareiškėjo pareiškimą tikslinantis raštas Konkurencijos taryboje buvo gautas tik 2023 m. birželio 16 d. Nustatyta, kad būtent šią dieną pareiškėjas pateikė reikalavimus atitinkantį pareiškimą, todėl Konkurencijos taryba pareiškimą turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tinkamo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. Atsižvelgdama į šį terminą, Konkurencijos taryba 2023 m. liepos 18 d. ir priėmė ginčijamą Nutarimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

16. Atsiliepime nurodė, kad skundžiami Direkcijos veiksmai ir priimti sprendimai dėl investicijų įgyvendinimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neapriboja nei pareiškėjo, nei kitų ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje ją uždarant, stumiant iš jos ar ją pasidalinant, Direkcijos veiksmais dėl investicijų įgyvendinimo tiesiogiai nėra daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Be deklaratyvių pareiškimų, kad Direkcijos veiksmai yra reikšmingi ne tik pareiškėjui, bet ir didesniam vartotojų skaičiui, skunde nepateikta jokios informacijos, kuri leistų abejoti atitinkamu pareiškėjo sprendimo pagrįstumu dėl vertinimo pagal nurodytą principą.

17. Pažymėta, kad skundžiami Direkcijos veiksmai iš esmės yra susiję su pareiškėjo interesais, bei kad nėra pagrindo manyti (mažai tikėtina), jog tyrimu, jei jis būtų atliekamas, būtų padaryta įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei. Direkcija neabejoja Konkurencijos tarybos atliktu vertinimu ir su juo sutinka.

18. Direkcijos vertinimu, laikantis LVAT suformuotos praktikos, išsamus Direkcijos veiksmų, nurodytų skunde, ir susijusių aplinkybių vertinimas nėra reikšmingas vertinant atsakovo atsisakymo pradėti tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Direkcijos teigimu, Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant viešojo administravimo principų. Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų, parengė viešojo administravimo subjektas – Konkurencijos taryba, kuriai Konkurencijos įstatymo nuostatomis tokie įgaliojimai yra suteikti. Atsisakymo pradėti tyrimą priežastys Nutarime buvo pagrįstos ne tik pagrindiniais faktais, argumentais, bet ir pateiktas atsisakymo pradėti tyrimą teisinis pagrindas. Motyvų išdėstymas Nutarime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą ir atsisakydama pradėti tyrimą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Taigi pareiškėjas iš esmės suprato (galėjo ir turėjo suprasti) priimto nutarimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, todėl nėra savarankiško ir pakankamo pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

20. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir jame nurodytus argumentus, papildomai pažymėjusi, kad Konkurencijos tarybos veiklos prioritetai negali riboti pareiškėjo teisės, pagrįstai įtariant, kad yra padarytas konkurencijos teisės pažeidimas, gauti Konkurencijos tarybos nutarimą dėl pažeidimo. Konkurencijos taryba piktnaudžiauja savo teisėmis pati pasirinkdama, kokius tyrimus dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo atlikti ir kokių ne.

21. Atsakovo atstovės teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai nurodžiusios, kad dalis pareiškėjo argumentų yra susiję su konkurencijos teisės pažeidimo (ne)buvimu.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

II. 23. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

24.1. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą, nurodęs, kad Direkcija galimai riboja konkurenciją tarp Uoste veiklą vykdančių ūkio subjektų, tokiu būdu pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Direkcija sudaro skirtingas sutartis su rinkos dalyviais, tačiau nepateikia tokių skirtingų sąlygų taikymo pavyzdžių. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad neturi objektyvių galimybių patikrinti kitų Uosto žemės nuomininkų sudarytų sutarčių su Direkcija sąlygų dėl jų konfidencialumo. Pareiškėjo sklype nėra reikiamos geležinkelio infrastruktūros bei pareiškėjas esąs verčiamas prisiimti finansinę naštą dėl naujos infrastruktūros sukūrimo, nors visi kiti Uosto žemės nuomininkai, sudarę Uosto žemės nuomos sutartis su žemės sklypuose jau buvusia infrastruktūra (geležinkeliais), jokia forma neprivalo Direkcijai už tai atlyginti.

24.2. Konkurencijos taryba 2022 m. spalio 3 d. raštu ,vadovaudamasi Darbo reglamento 15.1 papunkčiu ir 25 punktu, pasiūlė pareiškėjui ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti Konkurencijos tarybai papildomą informaciją ir su šia informacija susijusius dokumentus.

24.3. Pareiškėjo pareiškimas buvo papildytas 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. kovo 15 d. raštais (toliau – Raštai). Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-513 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjui, kad pareiškimas ne visa apimtimi atitinka pareiškimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo pradėjimo nustatytus reikalavimus. Paklausime Konkurencijos taryba pateikė pareiškėjui klausimus ir prašė ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 28 d. papildomai pateikti Konkurencijos tarybai informaciją ir dokumentus (dokumentų kopijas). Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad Konkurencijos taryba 2023 m. vasario 23 d. raštu (2.16Mr-45)6V-252 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Direkciją ir pateikė klausimus, susijusius su pareiškime išdėstyta informacija.

24.4. 2023 m. kovo 28 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas Direkcijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. UD-1.2.19E-502, kuriuo Direkcija atsakė į pateiktus klausimus. Direkcija atsakyme Konkurencijos tarybai nurodė, kad visos Uoste veikiančios krovos kompanijos naudojasi privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, o pareiškėjas taip pat gali naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, esančiais nuomojamame sklype Perkėlos gatvėje. Taip pat nurodė, kad visose Uosto žemės nuomos sutartyse yra numatyti nuomininko Įsipareigojimų apskaičiavimo kriterijai. Įsipareigojimai nėra skaidomi pagal žemės nuomininko naudojamos infrastruktūros pobūdį (krantinės, geležinkeliai, žemė, kt.), bet numatyti už visą naudojamos Uosto infrastruktūros kompleksą. Uosto žemės sklypų nuomos sutartys, įskaitant ir konkurso būdu išnuomotus Uosto žemės sklypus, sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta tipine žemės nuomos sutarties forma.

24.5. Konkurencijos taryba 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-706 dar kartą pasiūlė pareiškėjui iki 2023 m. birželio 5 d. pateikti informaciją: nurodyti, kaip dėl Direkcijos veiksmų mažėjo pareiškėjo pajamos arba didėjo sąnaudos, susijusios krovos darbais, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; pagrįsti poziciją, kad dėl Direkcijos veiksmų stabdoma pareiškėjo veiklos plėtra; nurodyti kokiu pagrindu pareiškėjas teigia, kad prisiimti įsipareigojimai yra lygūs infrastruktūros tobulinimo kaštams, t. y. kokią tiesioginę naudą (finansine išraiška) Direkcija gautų iš įsipareigojimų nustatymo neskaitant netesybų mokėjimo, jei šios kiltų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, kurių naudojamuose sklypuose yra statoma arba rekonstruojama geležinkelių infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, krantinės ar jų dalys ir (arba) vykdomi infrastruktūros plėtros darbai, moka mažesnį uosto žemės nuomos mokestį (taigi, kaip galima suprasti, pareiškėjai prisiėmus įsipareigojimus jai sumažėtų Uosto žemės nuomos mokestis); nurodyti, ar skundžiami veiksmai yra susiję tik su pareiškėjo interesais.

24.6. Konkurencijos taryba 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-747 ,atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, pratęsė Konkurencijos tarybos rašte nurodytą informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. birželio 16 d. Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. pateikė visus Darbo reglamento 24–28 punktuose reikalavimus atitinkantį pareiškimą, todėl jį priėmė.

24.7. Konkurencijos taryba 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių tyrimas neatitinka Veiklos prioriteto: pirma, nėra pakankamų duomenų įtarti, kad dėl nustatyto reglamentavimo būtų tiesiogiai apribojamos ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje, antra, tarp pareiškėjo ir Direkcijos yra kilęs individualaus pobūdžio ginčas dėl infrastruktūros gerinimo ir sukūrimo bei atlyginimo už ją, todėl skundžiami veiksmai iš esmės susiję su pareiškėjo interesais. Nematyti, kad būtų skundžiami veiksmai, kuriais tiesiogiai daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Nutarime taip pat pažymima, kad pareiškimo nagrinėjimo metu surinkta informacija iš pareiškėjo ir Direkcijos yra prieštaringo pobūdžio, o visų reikšmingų aplinkybių nustatymas ir įvertinimas, įskaitant ekonominę Įsipareigojimų apskaičiavimo bei įgyvendinimo praktikoje analizę, galėtų pareikalauti specifinių žinių bei didelių Konkurencijos tarybos žmogiškųjų ir laiko išteklių.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Konkurencijos įstatymo bei Veiklos prioriteto nuostatas, nusprendė, kad atsakovas, gavęs Darbo reglamento 24–28 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą (2023 m. birželio 16 d. pareiškimas), išnagrinėjo pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą Nutarimą. Patikslintų pareiškimų ir papildomų dokumentų pateikimas atsakovui dėl tyrimo pradėjimo ir Konkurencijos tarybos kreipimasis į Direkciją dėl informacijos pateikimo niekaip negalėjo sukelti pareiškėjui teisėtų lūkesčių, kad tyrimas bus pradėtas, todėl argumentai, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, atmestini. Be to, teisėjų kolegija, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Direkcija riboja konkurenciją kitiems ūkio subjektams, todėl teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad kilęs ginčas yra individualaus pobūdžio.

26. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Konkurencijos tarybos nutarimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismo sprendime buvo pažymėta, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo Nutarimas yra motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, kurios ir sudarė pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų. Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, veikė aktyviai bei atliko išsamų pareiškimo tyrimą, todėl pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo neišsamumo atmetė.

III. 27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

28.1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodė, jog Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatomis, turi diskrecijos teisę atsisakyti pradėti tyrimą, tačiau nesigilino, ar šiuo konkrečiu atveju Konkurencijos taryba pagrįstai priėmė tokį sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad jog plati Konkurencijos tarybos diskrecijos teisė nereiškia, kad Konkurencijos taryba gali veikti nevaržomai. Ją saisto tiek bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos, ir teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar šių teisės reikalavimų Konkurencijos taryba laikėsi.

28.2. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjas pateikė visą eilę faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad Direkcija pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 str., tačiau teismas visiškai dėl jų nepasisakė ir nevertino Nutarimo pagrįstumo aspektu, tačiau anot teismo, pareiškėjas neįrodė, jog konkurencijos ribojimai yra tokio masto, kad juos tirdama Konkurencijos taryba reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrintų kuo didesnę vartotojų gerovę.

28.3. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, kadangi tyrimo pradėjimas neatitiktų racionalaus išteklių naudojimo principo yra nemotyvuotas ir lakoniškas. Nei iš atsakovo Nutarimo, nei iš teismo sprendimo, nėra aišku, kas yra traktuojama kaip neracionalus išteklių naudojimas. Vertintina, kad atsakovas, susipažinęs su pareiškimu, įtarė esant Konkurencijos įstatymo pažeidimams, todėl Konkurencijos taryba pagal jam nustatytą kompetenciją privalėjo užtikrinti tinkamą šiuo įstatymu saugomų vertybių apsaugą.

28.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas nepažeidė Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies. Taip pat, nesutinka su teismo pozicija, kad VAĮ nuostatos nebuvo pažeistos, o Nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo priimtas Nutarimas yra nemotyvuotas, o pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsauga buvo pažeista.

29. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

29.1. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nutarimo pagrįstumą. Konkurencijos taryba visiškai pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą pagal Pareiškime nurodytas aplinkybes, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte. Vertindama Pareiškimą ir tyrimo atitiktį Veiklos prioritetui, Konkurencijos taryba atsižvelgė į įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (Aprašo 8.1 papunktis) ir racionalaus išteklių naudojimo (Aprašo 8.3 papunktis) principus.

29.2. Konkurencijos tarybos teigimu, Teismas pagrįstai sprendė, kad Konkurencijos taryba nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų. Nutarimas yra motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų. Vien tai, kad Apeliantas nesutinka su Nutarime dėstomais argumentais ir Konkurencijos tarybos vertinimu, nereiškia, kad Nutarimas yra nemotyvuotas.

29.3. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Konkurencijos taryba pažymi, jog asmens teisė kreiptis į Konkurencijos tarybą su pareiškimu nesukuria Konkurencijos tarybos pareigos visais atvejais reikalaujamą tyrimą atlikti, kadangi Konkurencijos įstatyme yra aiškiai įtvirtinti pagrindai Konkurencijos tarybai atsisakyti pradėti tokį tyrimą, vienas iš tokių pagrindų – tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Taigi, jokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai negali būti pažeisti, nes tokie lūkesčiai net negalėjo susiformuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 1S-110(2023), kuriuo nuspręsta atsisakyti pradėti tyrimą dėl AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas tinkamai naudojosi savo diskrecija ir nustatęs, jog pareiškėjo nurodytų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimas esminės įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei neturės, pareiškėjo bandomas inicijuoti ginčas yra individualaus pobūdžio, Konkurencijos tarybos ištekliai būtų naudojami neracionaliai, pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartoja pradinio skundo argumentus dėl Konkurencijos tarybos nutarimo neteisėtumo bei akcentuoja, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos esmę, netyrė Konkurencijos tarybos veiksmų ir diskrecijos pagrįstumo, neatsakė į pagrindinius skundo argumentus, todėl teismo sprendimas nėra motyvuotas.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, taip pat pačios Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 patvirtinto Veiklos, atliekant Konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo principų aprašo 8.1 ir 8.3 punktais, detalizuojančiais Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, kad tiriant Konkurencijos įstatymo pažeidimus, kiekvienu atveju neturi būti atliekamas visų ar net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes, apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1556/2013, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2016-822/2021).

36. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos, susiję su Konkurencijos tarybos teise nustatyti veiklos prioritetus bei šių prioritetų taikymu praktikoje, vertintinos ir Europos Sąjungos teisės nuostatų kontekste. 2018 m. gruodžio 11 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria iš esmės siekiama užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų nepriklausomumo garantijas ir išteklius, būtinus veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turi įgaliojimus nustatyti savo su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių užduočių, nurodytų šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje, vykdymo prioritetus; taip pat toje pat dalyje nustatyta, kad tiek, kiek nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos privalo nagrinėti oficialius skundus, tos institucijos turi įgaliojimus atmesti tokius skundus remdamosi tuo, kad jos tokio skundo nelaiko prioritetu ir tai nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Minėtos direktyvos preambulės 23 punkte nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui; šiuo tikslu jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus skundus, kuriuos pateikia viešosios institucijos, kurios SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje dalijasi kompetencija su nacionaline administracine konkurencijos institucija.

37. Taigi ginčui aktualus Konkurencijos Tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 patvirtintas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioritetas ir šio prioriteto įgyvendinimo principų aprašas, kartu su Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatomis įgyvendina 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios patvirtina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos gali turėti įgaliojimus nustatyti prioritetus (konkrečiu atveju susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusiomis užduotimis) tam, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti tam tikriems prioritetiniams tyrimams vykdyti. Taip pat iš 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalies aišku, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais ir nustatyti prioritetus, nebūtinai susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusiomis užduotimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos taryba, teisėtai naudodamasi diskrecijos teise, gali numatyti prioritetiniais tokius tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Konkurencijos tarybos atsisakymas pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu yra šios institucijos administracinė diskrecija, vykdoma remiantis ginčui aktualiu Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 (2022) patvirtintu Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioritetu bei Aprašu. Taryba, vertindama, ar tyrimas atitinka veikos prioritetą, vadovavosi šiame Apraše įtvirtintais principais, t. y. įvertino galimą tyrimo įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (Aprašo 8.1. punktas) bei racionalų išteklių naudojimą (Aprašo 8.3. punktas).

39. Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamo Tarybos sprendimo motyvaciją, ir nustatė, kad atsakovas rėmėsi tuo, kad net jei jis atliktų tyrimą dėl galimo Direkcijos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, Konkurencijos tarybos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi institucijos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei tinkamai pagrindė savo išvadas, remdamiesi Aprašo 10 ir 11 punkte numatytais kriterijais. Tuo tarpu apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės abejoja Konkurencijos tarybos teise atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu, kai faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, jei konkrečios aplinkybės leidžia spręsti apie galimą konkurencijos ribojimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovui pateikė visą eilę faktinių aplinkybių, kurios galimai patvirtina, jog Direkcija piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir diskriminavo atskirus ūkio subjektus, taip ribodama konkurenciją, be kita ko, siūlydama pareiškėjui prisiimti papildomus įsipareigojimus dėl krovos apimčių ir savo nuožiūra atrinkdama Uosto infrastruktūros pagerinimo ir sukūrimo projektus, kurie bus įgyvendinami. Tačiau apeliaciniame skunde nėra argumentų apie tai, kad minėti galimi konkurencijos ribojimai yra tokio masto, kad juos tirdama Konkurencijos taryba reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrintų kuo didesnę vartotojų gerovę.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos taryba pakankamai argumentavo ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiklos. Akcentuotina ir tai, kad Konkurencijos taryba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, surinko gana išsamią informaciją apie atitinkamą rinką, pareiškėjo veiklos pelningumą ir jo finansinę padėtį, pareiškėjo nusiskundimų individualų pobūdį, kitų ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje rinkoje skaičių ir veiklos sąlygas gavo atsakymus tiek iš pareiškėjo, tiek ir iš Direkcijos. Šie surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad tolesnis tyrimas neatitiktų Veiklos prioriteto, nes Tarybos įsikišimas ir ginčo tarp pareiškėjo ir Direkcijos sprendimas būtų susijęs tik su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, reikšmingai daliai vartotojų ir neturėtų plataus precedentinio poveikio, tačiau pareikalautų daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei galėtų pakenkti kitų Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų, kurie yra labiau atitinkantys Veiklos prioritetus, trukmei ir kokybei. Taigi nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas, priimdamas šį ginčijamą sprendimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto ar 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas arba peržengė savo diskrecijos ribas, nustatytas teisės aktuose.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja faktą, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo pareiškime Konkurencijos tarybai nurodytų Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinamas Nutarimo atitikimas Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktui, tuo tarpu galimus Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių pažeidimus įrodantys faktai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas dėl jų neprivalėjo išsamiai pasisakyti, juolab kad pati Konkurencijos taryba Nutarime yra pažymėjusi, jog atsisakymas pradėti tyrimą nereiškia, kad Konkurencijos tarybos vertinti veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 4, 7 straipsnio reikalavimų ir neriboja Konkurencijos tarybos teisės paaiškėjus kitoms aplinkybėms ar gavus papildomos informacijos, leidžiančios įtarti galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pradėti tyrimą savo iniciatyva.

42. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, liečiančių reikalavimus individualiems administraciniams aktams - jame aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, jie susieti su konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Nutarime nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nedaro Nutarimo nemotyvuotu ar nepagrįstu.

43. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo motyvų apimtimi, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr.34/1996/753/952)).

44. Pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą, atsakė į esminius pareiškėjo argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi, nustatė faktines aplinkybes, kurias susiejo su ginčui aktualiomis teisės normomis. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ reikalavimus ir nėra pagrindo naikinti jį kaip nemotyvuotą.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius