095edcdf-e512-4115-9492-039bfd6c3dca · Plungės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-213-363/2015Proceso Nr. 1-78-1-00172-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.(S) PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 29 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Å eÅ¡kauskienė, sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorui B. R. ,gynėjui advokatui M. K. , nukentėjusiajai S. Å . ,nukentėjusiosios G. Å . atstovui pagal įstatymÄ R. Å . ,nukentėjusiųjų S. Å . ir G.

Å . atstovui advokatui R. L. ,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungėje, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė : kad kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai surikdyta kitų žmonių sveikata.Tai yra, kaltinamoji V.

Z. , 2014 m. kovo 17 d., apie 13.30 val., Plungės mieste, nelygiareikÅ¡mių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodama Å¡alutiniu keliu- Laisvės gatve, nesustojo prieÅ¡ STOP linijÄ , nedavė kelio pagrindiniu keliu- Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam R. Å . ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Å . padaryti galvos, deÅ¡inio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imai su deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens deÅ¡inėje – deÅ¡inio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į deÅ¡inės Å¡launies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , keleivei G.

Å . padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, pereinančia į deÅ¡inės akies vokus, deÅ¡inę smilkininę sritį, įspaustiniu deÅ¡inio momenkaulio lūžimu, kertančiu deÅ¡inio smilkinkaulio žvynÄ bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, smegenų sumuÅ¡imo židiniu kairėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Å iais veiksmais V.

Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad kovo 17 d. ji važiavo Laisvės gatve nuo mažosios „Maxima“ parduotuvės į turtų.

Važiuojant užsifiksavo paskutinis objektas Plungės meno mokykla. Atsipeikėjo kai gale pabiro maÅ¡inos stiklai. Suprato, kad kažkas atsitiko. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nesuprato, kad ji kÄ nors kliudė, kad įvyko eismo įvykis. Mano, kad jai buvo staigus momentinis sveikatos sutrikimas, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Dėl S. Å . ir G. Å . patirtų sužalojimų yra kalti patys automobiliu „Seat Alhambra“ važiavę asmenys, nes nukentėjusieji nebuvo prisegti saugos diržais. Nukentėjusioji S. Å . parodė, kad ji važiavo vyro vairuojamo automobilio galinėje sėdynėje prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , o Å¡alia jos vaikiÅ¡koje kėdutėje kairėje automobilio pusėje už vairuotojo sėdėjo prisegta saugos diržais dukra G.

Å . . Važiuojant Rietavo gatve link miesto centro, pamatė, kad Å¡alutine gatve iÅ¡ kairės pusės dideliu greičiu parvažiuoja automobilis. Supratusi, kad automobilis prie sankryžos nestos, ji greitai atsisegė savo saugos dirÅ¾Ä , atsegė dukros saugos dirÅ¾Ä , iÅ¡griebė dukrÄ iÅ¡ vaikiÅ¡kos kėdutės ir laikė jÄ glėbyje, siekdama savo kÅ«nu apsaugoti vaikÄ nuo sužalojimų. Atsipeikėjo jau po avarijos. Dukra ir ji buvo sužalotos, sugadinti abu automobiliai.Nukentėjusiosios G.

Å . atstovas pagal įstatymÄ ir civilinis ieÅ¡kovas R. Å . parodė, kad važiavo su Å¡eima Rietavo gatve link miesto centro iki 50 km/h greičiu. Jis vairavo automobilį „Seat Alhambra“. Pamatė, kad iÅ¡ kairės pusės kokių 50-100 metrų atstumu parvažiuoja automobilis „Renault“ ir bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, paspaudė greičio pedalÄ , siekdamas padidinti greitį, greičiau pravažiuoti sankryÅ¾Ä , nes matė, kad jo vairuojamo automobilio greitis yra per didelis, kad galėtų automobilį sustabdyti.

SusidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, smÅ«gis buvo į jo vairuojamo automobilio kairės pusės galÄ . Nuo smÅ«gio slysdamas jo vairuojamas automobilis įpuolė į stulpÄ . Vaikas iÅ¡krito iÅ¡ automobilio, o žmona buvo automobilyje, abi buvo sužalotos, paguldytos į ligoninę.VaikÄ jis buvo prisegęs kėdutėje saugos diržu. Kiek žino, žmona vaikÄ iÅ¡griebė iÅ¡ kėdutės ir vaikas iÅ¡ jos rankų iÅ¡krito per langÄ . Jis iÅ¡važiavo su vaiku į ligoninę, automobilis paliko įvykio vietoje, vaikiÅ¡ka kėdutė paliko prisegta automobilyje.

Automobilis buvo jam tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾intas, nesimatė, kad vaikiÅ¡ka kėdutė bÅ«tų buvusi sugadinta. Kėdutę iÅ¡metė lauk, kad nekeltų blogų prisiminimų.Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Plungės m. Rietavo gatvė yra pagrindinis kelias Laisvės gatvės atžvilgiu. Laisvės gatvėje, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Rietavo gatve yra kelio ženklas bei linija „STOP“. Automobiliai „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rę sankryžoje. (b.l. 5-8)2014-04-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G712/14(03) nurodyta, kad G. Å . padarytas galvos sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l. 47-48)2014-04-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G725/14(03) nurodyta, kad S. Å . eismo įvykio metu padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l. 50-51)2014-03-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1188/14(03) nurodyta, kad V. Z. padarytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (b.l.

58) Papildomoje 2014-08-12 specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1671/14(03) nurodyta, kad V. Z. nėra pilnai nustatyta intrakranijinė ar kaklo srities patologija. (b.l. 66-67)Siekiant nustatyti- ar V. Z. galėjo bÅ«ti kokia nors nesveikata, sÄ lygojusi trumpalaikį sÄ monės praradimÄ , buvo atlikti jos medicininiai tyrimai, taip pat pavesta ekspertams atsakyti į šį klausimÄ . 2015-01-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 27/15(03) nurodyta, kad iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų V. Z. nenustatyta jokia diagnozė, paremta objektyviais duomenimis, kuri bÅ«tų galėjusi sÄ lygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sÄ monės praradimÄ .

Gydytojo neurologo V. NekraÅ¡o 2014-06-10 konsultacijos metu V. Z. nustatytos diagnozės- apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas- yra grindžiamos tik subjektyviais nusiskundimais, todėl neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiÅ«riu domėn neimamos. Neurologo gyd. V. NekraÅ¡o konsultacijos įraÅ¡e yra prieÅ¡taravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo „sÄ moninga, viskÄ prisimena“.Siekiant nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, buvo paskirta kompleksinė eismo įvykio- teismo medicinos ekspertizė. (b.l. 128-129) Ekspertizės akte Nr. 11K-249(14)/ 11K-81(15) nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu bei pagrindine sÄ lyga jam kilti techniniu požiÅ«rius buvo automobilio „Renault Scenic“ vairuotojos V.

Z. veiksmai,- sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu bei jos važiavimo kryptimi esant kelio ženklui Nr. 204 „STOP“ nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“ bei su juo susidūrė. Jeigu šio eismo įvykio metu G. Š. būtų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, o kėdutė būtų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, esant nustatytam eismo įvykio mechanizmui, G.

Š. būtų nepatyrusi. (b.l. 157-164)Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. Z. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. Š. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta S. Š. sveikata, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. automobilio „Renault Scenic“ vairuotoja V. Z. ir automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Å . , abiem iÅ¡ jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų. V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus ir 14 (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų) punkto reikalavimus, nes kaip nurodo pati kaltinamoji, nepamena nuo kurios vietos jai važiuojant kelyje pasidarė bloga, turėjo sergantį tėvÄ , kurį slaugė, turėjo daug rÅ«pesčių.

IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilį kaltinamoji vairavo bÅ«dama pavargusi, dėl to nesutelkė dėmesio į keliÄ , į automobilio vairavimÄ ir sukėlė eismo įvykį. Gydytojai, iÅ¡tyrę kaltinamosios sveikatÄ , nenustatė jokios diagnozės, paremtos objektyviais duomenimis, kuri bÅ«tų galėjusi sÄ lygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sÄ monės praradimÄ . Automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Å . pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 204 (Žemesni kaip 135 cm Å«gio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų Å«giui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse) punkto reikalavimus, nes kaip nurodo proceso dalyviai ir patvirtina ekspertizės aktas, eismo įvykio metu nukentėjusioji G.

Å . buvo ne specialioje kėdutėje, o ant motinos S. Å . rankų.Nors nagrinėjant bylÄ buvo teigiama, kad R. Å . , matydamas prie sankryžos artėjant nestabdomam kaltinamosios vairuojamam automobiliui, ne stabdydamas, bet didindamas automobilio greitį pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kÄ R.

Å . ir darė siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kaltinamosios vairuojamu automobiliu.Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga.

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. R. Å . elgesys-vaiko vežimas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 204 punkto reikalavimus taip pat buvo pasekmių atsiradimo sÄ lyga, nes ekspertizės akte yra nurodyta, kad jeigu Å¡io eismo įvykio metu G. Å . bÅ«tų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiÅ¡koje kėdutėje, o kėdutė bÅ«tų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, G.

Å . bÅ«tų nepatyrusi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. Å . veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu Å¡ių taisyklių nebÅ«tų pažeidusi V. Z. , pagrindinė Å¡io eismo įvykio priežastis yra kaltinamosios padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai.Nors kaltinamoji nurodo, kad eismo įvykis įvyko nepriklausomai nuo jos valios, nes buvo prieÅ¡ eismo įvykį praradusi sÄ monę, Å¡iuos kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , nes teisme iÅ¡tirti bylos duomenys nepatvirtina tokių kaltinamosios parodymų.

Kelio atkarpoje nuo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos (Laisvės g.

69) iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos www.google.lt/maps duomenimis yra 450 metrų, Å¡i kelio atkarpa yra su nedideliu posÅ«kiu, nuvažiuojama per 1 minutę. Eismas Å¡ioje gatvėje yra intensyvus, todėl, praradus sÄ monę, kaltinamosios automobilis nevaldomas nebÅ«tų fiziÅ¡kai nuvažiavęs iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos. Be to tiek pati kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, tiek nukentėjusiosios G. Å . atstovas nurodo, kad kaltinamoji po eismo įvykio buvo sÄ moninga, vaikščiojo įvykio vietoje.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra.Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ , į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra bausta administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, yra bedarbė.

Darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai nedidelę baudÄ .Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kad eismo įvykį kaltinamoji bÅ«tų sukėlusi Å¡iurkščiai pažeisdama, kelių eismo taisykles, byloje yra duomenys, kad kelių eismo taisykles V. Z. pažeidė pirmÄ kartÄ , todėl teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.Civilinis ieÅ¡kinys.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. Å . parodė, kad eismo įvykio metu ji buvo sužalota, iki pat Å¡iol jaučia pasekmes, atsinaujino patirta kojos trauma.

Po eismo įvykio buvo paguldyta į ligoninę, jautė skausmus, buvo leidžiami vaistai, turėjo nutraukti dukros maitinimÄ , kuriÄ iki eismo įvykio pati maitino. Patyrė daug pergyvenimų ir nepatogumų, nes nuolat reikėjo lankytis pas gydytojus tai dėl dukros, tai dėl jos pačios sveikatos, didžiosios dukros priežiÅ«rÄ turėjo pavesti giminaičiams. Beveik metus laiko lankėsi pas neurologÄ , labai jaudinosi dėl vaiko sužalojimo, jaučia baimę vairuoti automobilį. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Civilinės ieÅ¡kovės G.

Å . atstovas R. Å . parodė, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota jo dukra G. Å . , buvo gydoma ligoninėje, sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės. Ir Å¡iai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, neaiÅ¡ku dar kokios bus pasekmės ateityje. Po eismo įvykio dukra buvo sÄ moninga, bet labai smarkiai verkė, tiesiog cypė, matyt iÅ¡ skausmo, todėl ilgÄ laikÄ buvo užmigdyta vaistais reanimacijos skyriuje. Jis ir jo artimieji pasikeisdami prie dukros budėjo. Gydytojai sakė, kad neįmanoma prognozuoti, kokia dukros sveikata bus ateityje.

Dėl gydymo ir iki Å¡iol dukra ir visa Å¡eima patiria daug nepatogumų.PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios G. Å . 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Civiliniai ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiosioms S. Å . ir G. Å . atlygino visÄ turtinę žalÄ ir visÄ Ä¯statymu numatytÄ 5000 eurų neturtinę žalÄ , tačiau nukentėjusiosios mano, kad toks žalos dydis negali kompensuoti tų iÅ¡gyvenimų, fizinio skausmo ir praradimų, kurie kilo dėl kaltinamosios padaryto eismo įvykio, todėl neatlygintÄ neturtinės žalos dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios.Kaltinamoji ieÅ¡kinio nepripažino ir praÅ¡o jį atmesti.

Jos kaip vairuotojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta, ji nuolat mokėjo draudimo įmokas, draudimo bendrovė žalÄ nukentėjusiosioms atlygino, o dėl nukentėjusiosios G. Å . sunkaus kÅ«no sužalojimo nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.IÅ¡ draudimo bendrovės GJENSIDIGE raÅ¡to ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo iÅ¡vados matyti, kad draudimo bendrovė 2014-07-07 iÅ¡mokėjo į S. Å . nurodytÄ sÄ skaitÄ maksimaliÄ TPVCAPD įstatyme numatytÄ vieno įvykio metu nukentėjusiems asmenims neturtinę žalÄ 17264 Lt (5000 EUR) dėl G.

Å . ir S. Å . sužalojimo, neiÅ¡skiriant kokia pinigų suma skiriama kiekvienai iÅ¡ nukentėjusiųjų. (T. 2, b.l. 9-10)BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už Å¡io veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamas ir iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai). Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalÄ , jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, jÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus.

Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Taip pat teismas turi vadovautis ir CK 6.282 straipsniu, numatančiu galimybę mažinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ arba reikalavimÄ atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Tačiau tai nėra pagrindas iÅ¡ esmės sumažinti neturtinės žalos dydį ir tokiu atveju taip pat bÅ«tina vadovautis kitomis bendrosiomis CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatomis, apibÅ«dinančiomis neturtinės žalos esmę bei nurodančiomis jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaltinamajai V.

Z. pažeidus KET taisykles, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. Å . sveikata: jai padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, pereinančia į deÅ¡inės akies vokus, deÅ¡inę smilkininę sritį, įspaustiniu deÅ¡inio momenkaulio lūžimu, kertančiu deÅ¡inio smilkinkaulio žvynÄ bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«miu kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, smegenų sumuÅ¡imo židiniu kairėje pakauÅ¡inėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡ specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad G.

Š. po eismo įvykio buvo pristatyta į Plungės r. sav. ligoninę, kur atlikus tyrimus buvo nerami, sujaudinta, verkė, šaukė artimuosius, vėmė, prislopinta vaistais buvo pervežta į Klaipėdos vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, kur buvo gydoma iki 2014-03-19, nustatyta dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiai, epidurinė hematoma dešinėje fronto parietalinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas, leidžiami vaistai, lašinami skysčiai, atsisakė valgyti ir gerti, vėmė, krūpčiojo per miegus, pabusdavo išsigandusi, verkdama, užburkusi dešinė veido pusė, neatsimerkė dešinė akis.

Pagerėjus bÅ«klei perkelta į traumatologijos skyrių, kur taip pat buvo nerami, verkė, toliau buvo leidžiami vaistai, laÅ¡inami skysčiai, o 2014-03-21 iÅ¡raÅ¡yta į namus ambulatoriniam gydymui. 2015-05-14 G. Å . buvo nustatytas deÅ¡inio momenkaulio impresinis lūžis nusitęsiantis iki smilkinkalio žvyno, nusitęsiantis į kaukolės pamato deÅ¡iniÄ jÄ vidurinę daubÄ , Å«mus kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje. IÅ¡ teismui pateikto medicininio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad G.

Å . yra gydoma iki Å¡iol, yra liekamieji reiÅ¡kiniai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai. (T. 2, b.l. 4-5) Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad G. Å . patyrė skausmÄ , baimę, dvasinius iÅ¡gyvenimus, didžiulius nepatogumus, ilgÄ laikÄ yra gydoma.Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamÄ praktikÄ , aplinkybę, kad G. Å . kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar jÄ padidinti, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamosios turtinė padėtis bÅ«tų sunki, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas G.

Å . patirtai neturtinei žalai atlyginti. G. Å . atstovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. Å . , atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismo manymu, yra per didelis, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 8000 eurų. IÅ¡ nukentėjusiosios S. Å . parodymų ir specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad po eismo įvykio S. Å . buvo atvežta į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, sÄ monės praradusi nebuvo, diagnozė: deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžimai, plaučių kontÅ«zija, daugybiniai kÅ«no sumuÅ¡imai, hematomos.

Plungės r. sav. ligoninės siuntimu 2014-03-17 paguldyta į Klaipėdos universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, iÅ¡ kur 2014-03-18 perkelta į krÅ«tinės chirurgijos skyrių, atlikti įvairÅ«s tyrimai 2014-03-19 bÅ«klei pagerėjus, iÅ¡raÅ¡yta pačiai pageidaujant, iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Galutinė klinikinė diagnozė: deÅ¡inės pusės I, II, III Å¡onkaulių lūžiai, krÅ«tinės, galvos, deÅ¡inio peties sÄ nario ir deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, deÅ¡inio sėdmens odos nubrozdinimas. 2014-03-26 Plungės r. sav. ligoninėje nustatyta deÅ¡inės Å¡launies didelė nesirezorbuojanti klaujosruva, nukreipta į traumatologijos skyrių.

Duomenų, kad bÅ«tų atsinaujinusi kojos trauma, kad iki eismo įvykio savo pienu bÅ«tų maitinusi dukrÄ ir kad beveik metus lankėsi pas neurologÄ , nepateikė. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad S. Å . patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bet kad ilgÄ laikÄ bÅ«tų buvusi gydoma ir bÅ«tų kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai, byloje duomenų nėra.Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamÄ praktikÄ , kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, taip pat aplinkybę, kad S. Å . eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo bÅ«ti užsisegę saugos diržus), 202 p. (Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, bÅ«tina juos užsisegti) reikalavimus.

Tai rodo, kad pačios nukentėjusiosios S. Å . didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, žalos atlyginimas mažintinas LR CK 6.282 str. 1 d. pagrindu. Teismo manymu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, S. Å . yra pakankamas draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas, todėl jos ieÅ¡kinys atmestinas.Nukentėjusioji S. Å . turėjo 300 eurų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių atstovas paslaugoms apmokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos jai iÅ¡ kaltinamosios. (LR BPK 106 str. 2 d.)Vadovaujantis LR BPK 297, 302 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a :

V. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę -20 MGL, t.y. 753 (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų) eurų baudÄ .G. Å . , gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ nuteistosios V. Z. 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. S. Å . , gim. (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti S. Å . iÅ¡ nuteistosios V. Z. 300 eurų iÅ¡laidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių atstovas paslaugoms apmokėti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Nuteistoji per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801.Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Teisėja                          (paraÅ¡as)                                       Irena Å eÅ¡kauskienė