2019-01-30 Nr. AB-2708-3-61-3-00130-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2301-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00130-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. (Z. K. teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2588 (toliau – ir Turto arešto aktas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad VMI Turto arešto aktu areštavo pareiškėjos nekilnojamąjį turtą 16 357,16 Eur sumai: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); viso areštuoto turto vertė: 21 090,00 Eur. Pareiškėjai buvo nustatyta mokestinė nepriemoka remiantis 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-723. Turto arešto akte pateikta papildoma informacija, kad pareiškėja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir apskundė mokesčių administratoriaus veiksmus Kauno apygardos teismui, yra senatvės pensininkė, niekur nedirba ir vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

Pareiškėja su skundžiamu Turto arešto aktu nesutinka. Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atliko pareiškėjos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo ir sumokėjimo į biudžeto pajamas savalaikiškumo patikrinimą už 2011 metus, buvo apskaičiuota 16 357,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), patikrinimo aktas dar nėra patvirtintas, dėl jo pareiškėja pateikė rašytines pastabas Kauno AVMI. VMI areštavo pareiškėjos turtą neatsižvelgdama į aplinkybes, turinčias įtakos patikrinimo akto teisėtumui – pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas, nors dėl to paties dalyko dar nėra išnagrinėta administracinė byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėja apskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl prievolės pateikti patikslintą GPM deklaraciją už 2011 metus.

Kol byla nebus išnagrinėta, VMI neturi teisės atlikti tokių pat veiksmų, kurie buvo apskųsti teismui. VMI, apskaičiuodama pareiškėjai mokėtiną mokestį ir areštuodama turtą, pažeidė teisėtumo principą. Pareiškėja elgiasi sąžiningai, nes žinodama, kad VMI reikalauja sumokėti mokestį, su kurio apskaičiavimo pagrįstumu ir teisėtumu pareiškėja nesutinka, nedaro jokių veiksmų, kuriais galėtų išvengti galimo mokesčio sumokėjimo – turto nepardavė, nepadovanojo ar kitaip neapsunkino, todėl nėra faktinio pagrindo areštuoti turtą.

Pareiškėja teigė vykdysianti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kai jis įsiteisės, tačiau šiuo metu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nei teisinio, nei faktinio pagrindo areštuoti turtą nėra.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjos GPM sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (2016 m. spalio 20 d. pavedimas tikrinti Nr. (13.2)-FR0773-2619). 2016 m. gruodžio 7 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-723, kuriuo pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuota 16 357,16 Eur nesumokėto GPM. Šis patikrinimo aktas sprendimu nepatvirtintas, kadangi mokesčių mokėtoja nustatytais terminais pateikė pastabas dėl patikrinimo akto, kurios dar nėra išnagrinėtos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. 2016 m. gruodžio 13 d. gavus Kauno AVMI Kontrolės departamento raštą Nr. (13.1E-04.1.3)-K-9266 dėl pareiškėjos atlikto mokestinio patikrinimo, siekiant išvengti rizikos, kad mokesčių mokėtoja neparduotų ar kitokiu būdu netektų nuosavybės teise priklausančio turto ir užtikrinti apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo galimybę, VMI Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Viso areštuoto turto vertė 21 090 Eur. MAĮ 104 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu. Siekiant taikyti turto areštą, turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, šiuo atveju pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota ženkli 16 357,16 Eur suma, mokesčių mokėtoja į Kauno AVMI pranešimus nereagavo, mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdė, apskundė mokesčių administratoriaus veiksmus Kauno apygardos administraciniam teismui, tad yra pavojus ir reali rizika, kad mokėtoja, nesutikdama sumokėti jai priklausančius mokesčius, gali perregistruoti savo vardu turimą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Mokėtoja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba, vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

Todėl mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administravimo priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojai išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo ateityje, atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus. VMI Turto arešto aktas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl VMI 2016 m. gruodžio 14 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2588, kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2016 m. spalio 20 d. pavedimu tikrinti Nr. (13.2)-FR0773-2619 buvo pavesta patikrinti pareiškėjos MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą ir sumokėjimą; mokestinio patikrinimo tema – gyventojų pajamų mokestis, mokestinio patikrinimo terminas – nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Apie mokestinį patikrinimą pareiškėja buvo informuota Kauno AVMI 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. (13.2-04.5)-K-7871, išsiunčiant 2016 m. spalio 20 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (13.2)MTP-1218, kuriuo prašoma atvykti į Kauno AVMI padalinį nustatytu laiku ir mokestiniam tyrimui pateikti 2011 metų gautas pajamas ir patirtas išlaidas pateisinančius dokumentus, įskaitant turo pardavimo ir dovanojimo sutartis bei šio turto įsigijimą pateisinančius juridinę galią turinčius dokumentus.

Atlikus pareiškėjos mokestinį patikrinimą, Kauno AVMI surašė 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-723 ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 16 357,19 Eur GPM. VMI Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 21 090,00 Eur, arešto mastas 16 357,16 Eur. Akte nurodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka – 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-723. Akto papildomoje informacijoje nurodyta, kad mokesčių mokėtoja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir apskundė mokesčių administratoriaus veiksmus teismui; pareiškėja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba ir vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija; gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

Pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. pateikė pastabas dėl 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-723, nurodė, kad, jos nuomone, mokestinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas ir patikrinimo aktas turėtų būti panaikintas, kadangi dar nėra išnagrinėta administracinė byla, kurioje kilo ginčas dėl prievolės pareiškėjai teikti patikslintą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4028-423/2015 matyti, kad ginčas byloje kilo dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 23 d. nurodymo Nr. (12.7)FR0706-4880, kuriuo pareiškėjai nurodoma per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo patikslinti GPM308 „Metinę pajamų deklaraciją“ už 2011 m. pagal pareiškėjai išsiųstus pranešimus.

Teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendė, kad atsakovas Kauno AVMI pagrįstai pasiūlė pareiškėjai patikslinti pateiktą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir ginčijamas nurodymas yra teisėtas, nes 2010 m. vasario 26 d. sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, pagal kurią A. A. padovanojo pareiškėjai kilnojamąjį turtą, įvertintą 374 000 Lt, negali būti laikoma išlaidas pagrindžiančiu dokumentu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą; minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas bus skelbiamas 2017 m. balandžio 10 d.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1, 4 dalimis. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad MAĮ 104 straipsnio 4 dalies nuostatoje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: 1) kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Dėl pirmosios sąlygos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 straipsnio 3 dalis), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis leidžia mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu (2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008, 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Dėl antrosios sąlygos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad tai, jog nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

9. Teismas nurodė, kad pareiškėja su patikrinimo aktu nesutiko ir pateikė dėl jo pastabas, jos nuomone, patikrinimas negalėjo būti atliekamas tol, kol nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl prievolės pateikti patikslintą gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 metus, todėl ir turto areštas pareiškėjai negalėjo būti taikomas. Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas šioje byloje nėra atlikto pareiškėjos mokestinio patikrinimo teisėtumas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis galimybės areštuoti mokesčių mokėtojo turtą nesieja su atlikto mokestinio patikrinimo akto patvirtinimu, pakanka preliminarios išvados apie galimus mokesčių įstatymo pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos dalykas nėra nustatyti, ar mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo metu nustatyta preliminari išvada dėl mokesčių įstatymų pažeidimų yra pagrįsta. Tik mokesčių administratoriui MAĮ nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patikrinimo pažymą (MAĮ 128 straipsnis) bus nustatyta, ar mokesčių administratoriaus preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus pasitvirtino. Kauno AVMI 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. (13.2)FR0680-723 duomenys leidžia teigti, kad pasitvirtinus mokesčių administratoriaus preliminariai išvadai dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų bus pripažinta, jog pareiškėja nėra sumokėjusi 16 357,19 Eur GPM.

Todėl teismas konstatavo, kad yra pirmoji sąlyga, nustatyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, taikyti turto areštą pareiškėjai. Nors pareiškėja teigia, kad iki šiol turto nepardavė, nepadovanojo ar kitaip neapsunkino, todėl nėra faktinio pagrindo areštuoti turtą, teismas pripažino, jog pareiškėjai papildomai apskaičiuota 16 357,19 Eur GPM suma nėra mažareikšmė. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius teisingai konstatavo, kad yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtoja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, kadangi pareiškėja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba, vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija, gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

Pareiškėja šių aplinkybių byloje nepaneigė. Todėl teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, priėjo išvadą, kad buvo MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdą – pareiškėjos turto areštą, Turto arešto aktas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Aplinkybė, kad dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nurodymo pareiškėjai patikslinti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 m., nėra teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl Turto arešto akto teisėtumo, kadangi Turto arešto akto teisėtumą patvirtina MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų turto areštui taikyti egzistavimas.

Dėl išdėstytų argumentų teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, todėl skundžiamo Turto arešto akto naikinti pagrindų nėra.

II. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti VMI 2016 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2588. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. VMI areštavo pareiškėjos turtą neatsižvelgdama į svarbias teisines aplinkybes, turinčias įtakos paties patikrinimo akto teisėtumui. Pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas, nors dėl to paties dalyko dar nėra išnagrinėta administracinė byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (galutinis procesinis sprendimas turėjo būti paskelbtas 2017 m. balandžio 4 d., tačiau jo dar nėra gavusi), kurioje yra apskundusi Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl prievolės pateikti patikslintą GPM deklaraciją už 2011 metus. Tol, kol neišnagrinėtas nurodytas ginčas, VMI neturėjo teisės atlikti tokius pat veiksmus, kurie buvo apskųsti teismui. VMI apskaičiuoti mokėtiną mokestį ir areštuoti turtą neturėjo teisinio pagrindo, nes jos nurodymai, susiję su deklaracijos patikslinimu ir mokėtino mokesčio apskaičiavimu, yra apskųsti teismui ir ginčas dar neišnagrinėtas.

10.2. Pareiškėja elgiasi sąžiningai, nes žinodama, kad VMI iš jos reikalauja sumokėti mokestį, kurio pagrįstumo ir teisėtumo ji nepripažįsta, nedarė jokių veiksmų, kuriais galėtų išvengti galimo mokesčio sumokėjimo, t. y. turto nepardavė, nepadovanojo ar kitaip neapsunkino. Tiek VMI, tiek teismas turėjo nurodyti, kokie yra įrodymai, patvirtinantys pagrįstą riziką, kad dėl atitinkamų mokesčių mokėtojos veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Net jeigu ir teoriškai manyti, kad pareiškėja gali perleisti jai priklausantį turtą trečiam asmeniui siekiant išvengti mokestinės prievolės, yra ir kiti teisiniai būdai sugrąžinti turtą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis reglamentuoja kreditoriaus interesų gynimą taikant actio Pauliana. Net ir pareiškėjos turto paveldėtojai, priėmę palikimą, privalės sumokėti teisingai ir pagrįstai jai apskaičiuotą mokėti GPM, jei ji pati jo nebus pilnai ar iš dalies sumokėjusi iki tam tikrų juridinių aplinkybių atsiradimo. Tokiu paveldėtoju gali būti ir pati valstybė. Be to, vykdymo procese piniginės sumos galės būti išskaitomos iš pareiškėjos pensijos.

11. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, mano, kad jis priimtas objektyviai visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrus byloje esančius įrodymus ir yra motyvuotas bei pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo areštuoti pareiškėjai Z. K. priklausantį turtą – nekilnojamąją turtą, teisėtumo.

14. Kauno AVMI surašė 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-723 ir pareiškėjai Z. K. papildomai apskaičiavo 16 357,19 Eur GPM. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, 2016 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2588 areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 090,00 Eur, arešto mastas 16 357,16 Eur. Akte nurodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka – 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-723. Turto arešto akto papildomoje informacijoje nurodyta, kad mokesčių mokėtoja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir apskundė mokesčių administratoriaus veiksmus Kauno apygardos teismui; pareiškėja yra senatvės pensininkė, niekur nedirba ir vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama senatvės pensija; gaunamų pajamų nepakaktų mokestinei nepriemokai padengti.

15. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėja Z. K., kuri 2017 m. rugpjūčio 3 d. mirė, pakeista jos teisių perėmėja A. A.

V. 16. MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

17. MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

18. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

19. MAĮ 110 straipsnio (mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

VI. 20. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas turėjo pagrindą taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – turto areštą. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad turto areštas buvo taikytas siekiant užtikrinti pareiškėjos mokestinės nepriemokos įvykdymo užtikrinimą – mokestinio patikrinimo metu numatomos paskaičiuoti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

21. Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas buvo taikytas MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, kuris šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma MAĮ 101 straipsnio 4 dalis, nes Turto arešto aktas priimtas surašius patikrinimo aktą, kuris dar nebuvo patvirtintas, t. y. nebuvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Šis mokesčių administratoriaus pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes Turto arešto akte yra nurodytas jo faktinis pagrindas, neteisingai nurodyta MAĮ 101 straipsnio dalis – nurodyta 3 dalis, turėjo būti nurodyta 4 dalis. Šis neatitikimas nepripažįstamas esminiu todėl, kad nagrinėjamoje byloje mokesčių administratoriaus bei pareiškėjos pateikti faktiniai duomenys, patvirtina, kad mokesčių administratorius turėjo faktinį pagrindą taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą – turto areštą, MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu.

22. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo taikymą patvirtino mokesčių administratoriaus atliekamas mokestinis patikrinimas ir jo metu numatoma paskaičiuoti mokestinė nepriemoka – 16 357,19 Eur, kuri jau buvo paskaičiuota patikrinimo akte, tačiau priimant Turto arešto aktą dar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo patvirtinimo. Taikant mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą patikrinimo akte buvo nustatyti faktiniai duomenys dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų. Taigi mokesčių administratorius turėjo faktinius duomenis dėl galimų mokesčių įstatymų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjai patvirtinus minėtą patikrinimo aktą galėjo būti paskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurios suma yra didelė, kurios įvykdymui būtina taikyti įvykdymo užtikrinimo priemones, nes yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tiek mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas (remdamasis analogiškose bylose suformuota teismų praktika) išanalizavo detaliai turto arešto taikymo aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad turto areštas turėjo būti taikomas.

23. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai, kad Turto arešto aktas negalėjo būti priimtas, nes mokesčio mokėtoja nepripažino savo mokestinės nepriemokos, vyko kitas teisminis ginčas, mokesčių administratorius galėjo imtis priemonių ir vėliau, t. y. galutinai išsprendus klausimą dėl mokestinės nepriemokos ir pasibaigus teisminiams ginčams. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą – turto areštą, kai mokesčių administratorius atlieka mokestinį patikrinimą ir jo metu numatoma paskaičiuoti mokestinę nepriemoką. Taigi MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą tuo metu, kai klausimas dėl mokestinės nepriemokos nustatymo dar nėra galutinai išspręstas, dar nėra priimtas administracinis sprendimas dėl nurodymo sumokėti mokestį arba priimtas administracinis sprendimas dar netapo galutinis, t. y. nepasibaigė jo apskundimo terminai arba teismas nėra išnagrinėjęs skundų dėl priimto administracinio sprendimo.

24. Dėl šios nutarties 23 punkte nurodytų motyvų neturi reikšmės ir aplinkybė, jog tarp mokesčio mokėtojos ir mokesčių administratoriaus vyko administracinis ginčas, kuris Turto arešto akto priėmimo metu ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo pasibaigęs. Dėl šio aspekto pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, mokesčių mokėtojos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017, kuriuo nusprendė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, Z. K. skundą tenkinti, panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 23 d. nurodymą Nr. (12.7)FR0706-4880. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 23 d. nurodymu Z. K. buvo nurodoma per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo patikslinti GMP308 „Metinę pajamų deklaraciją“ už 2011 m., t. y. už tuos pačius mokestinius metus (tikrinant GPM), už kuriuos atliktas minėtas mokestinis patikrinimas ir 2016 m. gruodžio 7 d. surašytas patikrinimo aktas. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas skundžia atskirą mokesčių administratoriaus veiksmą, kuris atliktas iki mokestinio patikrinimo pradžios (kaip buvo nagrinėjamu atveju) arba atliekant mokestinį patikrinimą, neužkerta kelio mokesčių administratoriui spręsti klausimą dėl mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo taikymo, nes teisės aktai neįtvirtina tokių apribojimų.

25. Šios nutarties 23, 24 punktuose nurodyti motyvai gali būti siejami su MAĮ 110 straipsnio 1 dalies reguliavimu, nustatančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą. MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatytas reguliavimas nepaneigia skundžiamo Turto arešto akto teisėtumo. MAĮ 110 straipsnis (mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas) nustatantis, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, t. y. įtvirtinantis, kad skundo padavimas mokestiniame ginče sustabdo administracinio sprendimo vykdymą, taip pat įsakmiai nustato, kad tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Administracinio sprendimo vykdymo sustabdymas dėl jo apskundimo ir užtikrinimo priemonių taikymas yra skirtingi pagal savo pobūdį teisiniai veiksmai (ar įvykiai), kurie taikomi (atsiranda) esant įstatyme nustatytiems skirtingiems pagrindams, ir skirtinga tvarka (sprendimo vykdymas šiuo atveju sustabdomas pagal įstatymą, užtikrinimo priemonės taikomos mokesčių administratoriaus sprendimu). Taigi šis reguliavimas aptaria tik tokius atvejus, kai yra kilęs mokestinis ginčas (MAĮ 2 str. 22 p. mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).) ir įtvirtina, kad tai nėra kliūtis taikyti užtikrinimo priemones. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas nebuvo kilęs, taigi nebuvo jokio pagrindo svarstyti klausimą, ar dėl nepasibaigusio teisminio ginčo (kuris nebuvo mokestinis ginčas) yra kliūtis taikyti užtikrinimo priemones.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. K. teisių perėmėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan