2016-11-30 Nr. AB-22586-3-64-3-01529-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1631-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01529-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) 192,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad TRATC apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas).

Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas).

Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), darytinos išvados, kad: vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai; vietinė rinkliava yra mokama (privalo būti mokama) už kiekvienus kalendorinius metus; vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą ar ne.

Butas, Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui V. P., todėl jam kyla prievolę mokėti TRATC vietinę rinkliavą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Remiantis šiomis nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovo skola (vietinės rinkliavos nepriemoka) TRATC yra susidariusi už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., prašymo pateikimo teismui dieną pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010–2014 metus, t. y. 192,16 Eur.

Prašydamas priteisti teismo išlaidas pareiškėjas paaiškino, kad jo patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas pagrindžia kartu su prašymu pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra, serija SGKA Nr. 11233, specifikacija Nr. 11233 (17 eilutė), 2015 m. gegužės 13 d. bankinio mokėjimo kvitas). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 52,57 Eur yra pagrįsta įrodymais, be to, ji daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas maksimalus dydis.

Atsakovas V. P. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Panevėžio apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie teismo posėdį bylos šalims pranešta įstatymu nustatyta tvarka, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. P. 192,16 Eur vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.. Prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo14 Eur teismo išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1–2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2007 m. kovo 8 d. Nr. T1-48, 2010 m. vasario 26 d. Nr. T1-54, 2012 m. balandžio 27 d. Nr. T1-130, 2013 m. birželio 28 d. Nr. T1-189 patvirtinti atitinkamų redakcijų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 patvirtintos Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (skelbiami www.tratc.lt). Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 redakcijos Nuostatų 37 punktas, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 45 punktai).

Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas V. P. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, todėl privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. Atsižvelgdamas į Nuostatuose nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismas nenustatė pagrindo abejoti TRATC pažymoje pateiktais duomenimis apie atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpį ir dydį. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sumokėjęs įsiskolinimą ar būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 52,57 Eur teismo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, teismas nustatė, kad pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal (toliau – ir Advokatų profesinė bendrija), šios Advokatų profesinės bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. išrašytą pareiškėjui PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija. Specifikacijos 17 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininko – 52,57 Eur (su PVM).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktų nuostatomis bei pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, ar yra suformuota teismų praktika atitinkamu klausimu, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ir pan. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (LVAT 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 52,57 Eur – neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,50 Eur)). Spręsdamas TRATC prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, teismas atsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimo. Be to, teismas vertino pareiškėjo teisinį statusą. Pažymėjo, kad TRATC yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, tuo tikslu jam yra skiriami atitinkami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, administracinė byla yra nesudėtinga, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė pareiškėjui priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą sumažinti iki 14 Eur.

III. Apeliaciniame skunde pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį dėl teismo išlaidų priteisimo ir priteisti visą TRATC prašytą priteisti teismo išlaidų sumą.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimali galima priteisti suma už prašymo teismui parengimą suma – 1786,25 Eur. Prašomos šioje byloje priteisto atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus skaičiuojant nuo maksimaliai galimų priteisti išlaidų. Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog prašymo, paduoto pirmosios instancijos teismui, teisinė argumentacija yra universali, kiekvienos bylos (kiekvieno skolininko atveju) faktinės aplinkybės skiriasi. Prieš pateikiant skundą teismui turi būti surinkti duomenys apie skolininką, t.y. tikrinama valstybės registruose kas yra nekilnojamojo turto savininkas (savininkai), kur skolininkas deklaravo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs (nustačius tokį atvejį nustatinėjami galimi nekilnojamojo turto paveldėtojai), dar kartą patikslinamas skolos dydis siekiant nustatyti ar skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Pateikus prašymą teismui, teisinių paslaugų teikimas nenutrūksta, nes per EPP sekami teismo teikiami duomenys apie administracinės bylos procesą. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra proporcinga apelianto atstovų atliktam darbui, į kurį įeina įrodymų rinkimas, prašymo teismui surašymas ir pateikimas teismui per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), iškeltos administracinės bylos administravimas per EPP. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir jo atstovų darbo sąnaudas, priėjo prie klaidingų išvadų. Apeliantas akcentuoja, kad jo prašomos šioje byloje priteisto atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus maksimaliai galimų priteisti išlaidų. Tai reiškia, kad apeliantas elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis numato komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros sudarymo principus, tarp jų principą „teršėjas moka“. TRATC yra specifinis, visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų yra Mažeikių rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo srityje. Įvertinus Mažeikių rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Nuostatų 45, 59 punktuose nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, kad skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis, todėl skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Nuostatų 25 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su vietinės rinkliavos surinkimo administravimu, tarp jų ir skolų priteisimu teismuose bei jų išieškojimu antstolių pagalba. Pasak apelianto, dėl nurodytų aplinkybių TRATC patirtos, tačiau jam nepriteistos teismo išlaidos tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams. Nesutikdamas su teismo argumentais, kad šiuo atveju advokato pasitelkimas yra perteklinis, nes tokį darbą TRATC neva gali atlikti savo jėgomis, apeliantas pažymi, kad nėra teisės aktų, kurie draustų tokiems juridiniams asmenims kaip TRATC savo veiklos vykdymui pasitelkti advokatų pagalbą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nepagrįsta, neatitinka teisinio reglamentavimo ir yra neteisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalimi, kurioje teismas TRATC prašymą priteisti 52,57 Eur teismo išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė mažesnę sumą – 14 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visas šioje byloje patirtas teismo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (52,57 Eur).

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti teismo išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta

bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo administracinio proceso šalims taisyklė „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008;2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1564-502/2016 ir kt.). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentais, kad įstatymai neriboja juridinio asmens, esančio administracinės bylos šalimi (šiuo atveju-TRATC), teisės naudotis advokato teisine pagalba, pažymi, jog tai savaime nereiškia, kad bylos laimėjusios šalies patirtos atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies būtent tokio dydžio, kokio prašo bylą laimėjusi šalis. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus.

Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1564-502/2016 ir kt.). Kita vertus, LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Taigi, nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo prašymas buvo patenkintas visiškai, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Be to, Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Dėl apelianto argumento, kad TRATC prašoma priteisti šioje byloje išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose numatytą galimą priteisti maksimalus dydį, t. y. kad prašomos šioje byloje priteisti atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus maksimaliai galimų priteisti išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bylos šalies prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą vien ta aplinkybė, kad prašoma priteisti suma yra atitinkamai mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, kuris galimas už atitinkamų teisinių paslaugų suteikimą, teismui savaime nėra pagrindas tenkinti tokį prašymą visiškai.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad tai, jog bylos šalies prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas nėra didelė (taip yra šiuo atveju) ir neviršija Rekomendacijose numatyto galimo maksimalaus dydžio, nereiškia, kad teismas tokiu atveju neturi tikrinti ir vertinti, ar bylos proceso šalis pagrįstai prašo priteisti iš kitos šalies jos nurodyto dydžio tesimo išlaidas. Taigi šiuo atveju Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už atitinkamas teisines paslaugas kontekste apelianto akcentuojama nedidelė bylinėjimosi išlaidų suma savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas patenkinti apeliacinį skundą ir priteisti visą TRATC prašomą sumą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu primena, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;

šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas į Rekomendacijose nurodytus kriterijus atsižvelgė šios individualios bylos aplinkybių kontekste iš esmės tinkamai. Teismas sprendime išdėstė motyvus, kodėl mažina pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjosi išlaidų sumą, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininko nesudėtinga; su tokio pobūdžio prašymais pareiškėjas kreipiasi į teismą nuolat; pareiškėjui teisines pagalbos paslaugas analogiškose bylose teikiamos pastoviai; teismų praktika bylai aktualiais klausimais suformuota; prašymo parengimas šioje byloje nereikalavo didelių teisinio darbo resursų; byla inicijuota per EPP sistemą; savivaldybė TRATC pavestų funkcijų vykdymui skiria biudžeto asignavimus, todėl pareiškėjas turi užtikrinti tokią vidaus administravimo struktūrą, kuri užtikrintų suteiktų funkcijų vykdymą).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl patirtų teismo išlaidų už atstovavimo teisines paslaugas sumažinimo, apeliantas iš esmės neneigdamas, kad prašymo teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teisinė argumentacija yra universali, apeliaciniame skunde pažymėjo, kad kiekvienos bylos (kiekvieno skolininko atveju) faktinės aplinkybės skiriasi ir prieš pateikiant prašymą teismui turi būti surinkti atitinkami duomenys apie skolininką, t. y. tikrinama valstybės registruose kas yra nekilnojamojo turto savininkas, kur jis deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar nėra miręs (jei miręs nustatinėjami nekilnojamojo turto paveldėtojai), dar kartą tikslinamas skolos dydis, aiškinamasi, ar skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs, o padavus teismui elektroninių ryšių priemonėmis prašymą, sekami per EPP teismo teikiami duomenys apie administracinės bylos procesą.

Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra bendro pobūdžio informacija apie tai, kokie darbai paprastai yra atliekami teikiant teisines paslaugas ir renkant duomenis tam, kad būtų parengtas prašymas teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pabrėžtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumas bylą nagrinėjančio teismo turi būti vertinamas ir sprendžiamas tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumos kontekste.

Iš 2012 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, sudarytos tarp TRATC ir Advokatų profesinės bendrijos, išrašo 2 punkto matyti, kad Sutarties šalys susitarė dėl išvardytų nuolatinio pobūdžio teisinių paslaugų teikimo (Kliento teisinio konsultavimo; jo pateikiamų dokumentų peržiūros ir teisinio vertinimo; Kliento nurodytų procesinių dokumentų rengimo; Kliento interesų gynimo teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose; atstovavimo ir tarpininkavimo Klientui valstybės ir savivaldybių institucijose, derybose su partneriais, raštų bei atsakymų į valstybės ir savivaldybės įstaigų paklausimus įmonės vardu rengimo;

Kliento darbuotojų teisinio konsultavimo teisiniais klausimais). Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjo prašoma priteisti iš atsakovo 52,57 Eur atstovavimų išlaidų suma yra įtraukta į TRATC atstovo sudarytą teisinių paslaugų Specifikaciją Nr. 11233 (eil. Nr. 17), kurios pagrindu pareiškėjo įgaliotas atstovas Advokatų profesinė bendrija išrašė klientui (TRATC) 2015 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233 apmokėti 2 680,68 Eur (įskaitant 465,24 Eur PVM) už suteiktas teisines paslaugas, o TRATC AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 4801 minėtą sumą pervedė Advokatų profesinei bendrijai.

Šie duomenys liudija, kad pareiškėjo atstovas kompleksiškai teikė TRATC teisines paslaugas, susijusias su vietinių rinkliavų išieškojimu iš skolininkų.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas TRATC (bylą laimėjusi šalis) šioje administracinėje byloje turėjo atitinkamų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju byloje turi būti nustatyta tai, ar pareiškėjo prašoma priteisti iš atsakovo (skolininko) V. P. teismo išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįsta, proporcinga, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus, ar šios išlaidos buvo būtinos.

Byloje nustatyta, kad į 2015 m. gegužės 12 d. Specifikaciją Nr. 11233 įtrauktas Advokatų profesinės bendrijos suteiktų TRATC teisinių paslaugų 51 atvejis, pavadintas „nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas pirmosios instancijos teisme“, tarp jų skolininko V. P. atvejis (Specifikacijoje eil. Nr. 17). Pagal Specifikacijos duomenis, 30 atvejų skolininkų (vietinės rinkliavos mokėtojų, tarp jų atsakovo šioje byloje V. P.) nekilnojamasis turtas yra Mažeikiuose (kitų skolininkų Telšių ir Plungės savivaldybėse). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo administratorius ir vykdydamas šias funkcijas turi atsižvelgti į tų savivaldybių tarybų patvirtintus vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

Apeliantas iš esmės neneigia, kad prašymai teismui dėl vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininko yra grindžiami universalia teisine argumentacija. Atsižvelgiant į Specifikacijos Nr. 11233 duomenis (pagal juos vietinės rinkliavos skolininkų turtas yra trijose savivaldybėse), savivaldybių tarybų nustatyto teisinio reguliavimo lygmenyje dėl vietinių rinkliavų prasme galėjo būti trys modeliniai atvejai, nes aukštesnio lygmens teisės aktai yra tie patys. Parengus prašymo teismui dėl vietinės rinkliavos iš skolininko išieškojimo tipinį variantą pagal atitinkamą savivaldybę, pagrįstą atitinkamais teisės aktais, tokį tipinį procesinio dokumento variantą, jei nėra išskirtinių aplinkybių, paprastai pakanka pritaikyti kiekvieno skolininko atvejui tipiniame dokumento variante nurodant (pakeičiant) konkretaus skolininko duomenis (nekilnojamojo turto adresą, įsiskolinimo laikotarpį, skolos dydį).

Apeliantas nepagrindė, kad šiai administracinei bylai aktualus skolininko V. P. atvejis prašymo teismui parengimo prasme nebuvo tipinis, kad jis kuo nors skyrėsi nuo tipinių vietinės rinkliavos nesumokėjimo TRATC veiklos teritorijoje ir skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto teisinės registracijos savivaldybėje (Mažeikiuose) atvejų ir prašymo teismui parengimas iš pareiškėjo atstovo pareikalavo bent kiek ženklesnių laiko sąnaudų. Prie TRATC 2015 m. gegužės 15 d. prašymo teismui pareiškėjo įgaliotas atstovas pridėjo 3 dokumentus, parengtus šioje byloje pateiktam prašymui dėl vietinės rinkliavos išieškojimo pagrįsti (skolininko V.

P. atvejui surinktus įrodymus): pareiškėjo atstovo 2015 m. kovo 5 d. atsispausdintą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; pareiškėjo atstovo 2015 m. kovo 10 d. atsispausdintą Gyventojų registro duomenų išrašą apie V. P. gyvenamąją vietą; TRATC parengtą adresuotą teismui 2014 m. gruodžio 22 d. pažymą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už buto (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiti kartu su pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. prašymu pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai (t. y. 2012 m. balandžio 3 d.

Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008 išrašas; 2015 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija SGKA Nr. 11233, Specifikacija Nr. 11233, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4801 kopija) nereikalavo pareiškėjo atstovo papildomų laiko sąnaudų juos renkant, nes šiuos dokumentus pareiškėjo atstovas turėjo ir jie tinka visiems kitiems Specifikacijoje Nr. 11233 išvardytiems tipiniams vietinės rinkliavos nesumokėjimo TRATC veiklos teritorijoje atvejams. Pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. prašymo turinys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad teikiant šioje byloje teisines paslaugas buvo pasinaudota ankstesniu modeliniu dokumentu ir tai itin ženkliai sumažino laiko teikiant teisines paslaugas sąnaudas, priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde, t. y. patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumą ir vietoje prašomų priteisti 52,57 Eur priteisdamas 14 Eur priėmė pagrįstą, teisėtą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys į Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (192,16 Eur).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi , kad visi Specifikacijoje Nr. 11233 nurodytų teisinių paslaugų teikimai atvejai (iš viso 51) įvertinti vienodais įkainiais (43,44 Eur be PVM, 52,57 Eur su PVM). Tai liudija, kad pareiškėjo prašyme dėl 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. P. ir pareiškėjo atstovo pateiktuose įrodymuose, pagrindžiančiuose atstovavimo išlaidas, patirtos išlaidos neindividualizuotos pagal atsakovo skolos TRATC atvejį, atsakovui formaliai priskirta 1/51 dalis sumos (2 680,68 Eur), kurią sumokėjo TRATC įgaliotam atstovui (Advokatų profesinei bendrijai) už Specifikacijoje Nr. 11233 nurodytą 51 teisinių paslaugų teikimo atvejį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininkų (fizinių asmenų, kurių nekilnojamojo turto objektai vienoje iš savivaldybių: Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas suteikė TRATC teisines paslaugas pateikiant 2015 m. gegužės 15 d. prašymą administraciniam teismui dėl atsakovo V. P. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir administruodamas bylą EPP sistemoje, tačiau dėl pirmiau aptartų aplinkybių visumos nėra pagrindo sutiktu su apeliantu, kad TRATC turėtų būti priteista visa šioje byloje prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma.

Pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas pareiškėjo apeliaciniame skunde iškeltu bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu atitinka LVAT praktiką, suformuotą visiškai analogiškose administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kuriose pareiškėjui TRATC buvo priteistos atitinkamai mažesnės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumos (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. liepos 9 d. Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. birželio 14 d. Nr. eA-1158-556/2016, 2016 m. birželio 14 d. Nr. eA-1163-556/2016, 2016 m. birželio 17 d. Nr. A-1567-624/2016, 2016 m. birželio 18 d. Nr. A-1932-520/2016, 2016 m. birželio 27 d. Nr. A-1777-520/2016, 2016 m. birželio 28 d. Nr. A-1634-756/2016, 2016 m. liepos 4 d. Nr. eA-1564-502/2016, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. eA-1571-146/2016, kt.).

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros sudarymo principais, tarp jų principu „teršėjas moka“, taip pat su vietinės rinkliavos administravimo išlaidų sandara, nėra aktualūs, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ šiuo atveju nenukrypta, nes bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies priteista atitinkama (motyvuotai mažesnė) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų suma.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 52,57 Eur teismo išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nustatė šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir jas ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalių bei Rekomendacijų kontekste įvertino tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas