2024-03-13 Nr. AB-4698-3-61-3-01652-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-575-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius ir B. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 24 d. išvadą Nr. 2-1/2022 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada) bei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėja, 1988 metais baigusi Kupiškio rajono kooperatyvo virėjų mokyklą ir įgijusi virėjos specialybę, pradėjo dirbti Kupiškio visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitinio susivienijimo darbininkų valgykloje. Vėliau per visą savo darbinę veiklą beveik dešimt kartų keitė darbovietes, kartais ir darbo pobūdį. Beveik visuose darbuose teko labai daug kilnoti ir nešioti sunkius krovinius. 2004 metais pareiškėja pirmą kartą pajuto skausmus stuburo juosmens dalyje, 2007 metais dėl šių skausmų buvo gydoma stacionare. Vėliau pareiškėjai buvo nustatytas neįgalumas. Nuo 2008 metų skausmai ėmė dažnėti, todėl pareiškėjai teko dažniau gydytis. 2020 m. pradžioje gydytoja neurologė, įtarusi, kad stuburo juosmeninės dalies ligos yra sunkaus fizinio darbo pasekmė, t. y. profesinis susirgimas, nukreipė pasikonsultuoti su Jūrininkų sveikatos priežiūros centro darbo medicinos gydytoju B. G.. Dėl pandemijos pareiškėja pas gydytoją pateko tik 2021 m. pradžioje. Darbo medicinos gydytojas B. G. sutiko su neurologės įtarimais, 2021 m. vasario 22 d. parengė pranešimą apie įtariamą profesinę ligą Nr. 11 ir jį pateikė, be kitų institucijų, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius). Inspekcijos Klaipėdos skyrius ištyrė pareiškėjos visų darbų darbo sąlygas ir 2021 m. balandžio 27 d. parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-56, kuriame nurodė, kad įtariamos profesinės ligos pirminė diagnozė pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini). Darbo medicinos gydytojas B. G., gavęs profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu nustatė pareiškėjai profesinės ligos diagnozes: (duomenys neskelbtini). Su šiuo aktu nesutiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius, todėl 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 28 apskundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi VSDFV Klaipėdos skyriaus skundą, 2022 m. vasario 24 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjai profesinė liga nustatyta nepagrįstai.

2.2. Komisija nepagrindė argumento, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai, susiję su nustatyta profesinės ligos diagnoze pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), prasidėjo ne profesinės veiklos laikotarpiu.

2.3. Komisija rėmėsi Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir PSPC) archyvinės asmens sveikatos istorijos kopija, kurioje rasti įrašai apie 1986 m. gruodžio 29 d. pareiškėjai diagnozuotą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio pabaigos mokėsi Kupiškio Šlapabiržės profesinėje technikos mokykloje Nr. 71, ten ir gyveno, todėl tuo metu kreiptis į Kupiškio polikliniką fiziškai negalėjo. Esant poreikiui, pareiškėja galėjo kreiptis tik į Kėdainių rajono gydymo įstaigas. Be to, tariamai 1986 m. gruodžio 29 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. balandžio 11 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) – ne tos ligos, dėl kurių pareiškėjai buvo nustatyta profesinė liga. (duomenys neskelbtini)pagal TLK-10-AM žymima kodu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apskritai nėra diagnozė. Nei viena iš pareiškėjai nustatytų diagnozių nebuvo nustatyta iki jos darbinės veiklos pradžios, jos buvo nustatytos praėjus 19 metų nuo pareiškėjos darbinės veiklos pradžios.

2.4. Komisija Išvadoje pripažino, kad pareiškėjai profesinė liga nustatyta nepagrįstai, tačiau nustatytos profesinės ligos diagnozės nepanaikino, bet kartu įpareigojo darbo medicinos gydytoją B. G. perrašyti 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 28. Dėl tokios Komisijos Išvados susiklostė paradoksali situaciją: nepanaikinusi 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 28, Komisija įpareigojo darbo medicinos gydytoją B. G. surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, todėl galioja du vienas kitą paneigiantys profesinės ligos patvirtinimo aktai.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Komisija pažymėjo, kad vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-506 redakcija, toliau – ir Nuostatai), nagrinėja pareiškėjų skundus ir teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Komisija nurodė, kad išnagrinėjusi VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. (9.1E)DV_S- 19799 dėl pareiškėjos profesinės ligos patvirtinimo akto, pateiktus bei tyrimo eigoje surinktus dokumentus, t. y. 2021 m. birželio 18 d. pareiškėjos medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. VPA_PS-381, 2021 m. balandžio 27 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-56, 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 28, pareiškėjos medicinos dokumentų kopijas iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos, uždarosios akcinės bendrovės „Salvija“, viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės, uždarosios akcinės bendrovės „Šviesmeda“ bei Kupiškio PASPC ir nustačiusi, jog pareiškėja pradėjo dirbti 1988 m. spalio 3 d., o Kupiškio PSPC pateiktoje archyvinėje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie 1986 m. gruodžio 29 d. diagnozuotą (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. vykusiame virtualiame Komisijos posėdyje buvo nutarta, jog pirmieji ginčijamos ligos simptomai atsirado dar prieš pradedant darbinę veiklą ir todėl, kaip nurodo Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1087 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija, toliau – ir Kriterijai), 4.3 papunktis, jie negali būti tiesiogiai siejami su darbu, t. y. profesinė liga negali būti nustatyta, nes rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau, nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, priešingu atveju nėra galimybės nustatyti tiesioginio ryšio tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi.

5. Komisijos vertinimu, ligų kodai (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10-AM yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Sisteminiame TLK-10- AM sąraše taikomi specialūs principai, kuriuos turi suprasti klinikiniai koduotojai. Kad kodavimas būtų tikslus, būtina turėti praktinių medicininės terminologijos žinių bei suprasti TLK-10-AM naudojamus apibūdinimus, terminologiją ir sudarymo principus, todėl negalima interpretuoti nurodytų ligos kodų nesuprantant šių kodavimo principų, kurie remiasi etiologiją (sukeliančią priežastį) ir požymius (ligos pasireiškimo) nurodančiais kodais. Pareiškėja teigė, kad paauglystėje juosmens srities skausmais skųsdavosi vasaromis dirbdama kolūkyje dėl darbo pasilenkus. Tačiau įrašas apie diagnozuotą (duomenys neskelbtini) ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra 1986 m. gruodžio 29 d., t. y. žiemą, per mokslo metus, kai pareiškėja negalėjo dirbti kolūkyje. Taip pat pareiškėja teigia, jog tokie įrašai negalėjo būti jos ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, nes nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio pabaigos ji mokėsi Šlapabiržės profesinėje technikos mokykloje Nr. 71, kur ir gyveno, o reikalui esant ji galėjo kreiptis tik į Kėdainių rajono gydymo įstaigas. Tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavusi pareiškėja pati nurodė, jog dirbti pradėjo dar paauglystėje – vasaromis kolūkiuose rinko akmenis laukuose, dirbo kitus žemės ūkio, laukininkystės darbus ir sunkiau padirbus pasireikšdavo juosmens skausmai, o tuo metu ji lankėsi Kupiškio poliklinikoje. Todėl Komisija, siekdama nustatyti ginčijamos profesinės ligos pasireiškimo pradžią, kreipėsi į Kupiškio PSPC, prašydama pateikti pareiškėjos ambulatorinę asmens sveikatos istoriją su įrašais iki 2002 m. Kitų gydymo įstaigų, kuriose tuo metu galimai lankėsi, pareiškėja Komisijai nenurodė.

6. Komisija teigė, kad jos sprendimai priimami vadovaujantis pateiktais dokumentais, medžiaga ir informacija. Pareiškėjos darbinės veiklos pradžia Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. užpildytame 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjos profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-56 nurodyta 1988 m. spalio 3 d., o dėl savaitę skaudančio juosmens, dėl kurio jai sunku lankstytis, pareiškėja kreipėsi 1988 m. balandžio 11 d., t. y. dar iki nurodytos darbinės veiklos pradžios, ir jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Surašant profesinės ligos priežasčių aktą, pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, 21 punktą, jeigu darbuotojas, darbdavys ar kitas tiriant profesinės ligos priežastis dalyvavęs asmuo nesutinka su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, jis per 3 darbo dienas po to, kai susipažįsta su aktu, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai raštą, kuriame nurodo nesutikimo motyvus. Tačiau pareiškėja neginčijo akte nurodytos darbinės veiklos pradžios, nepateikė dokumentų, įrodančių anksčiau prasidėjusią darbinę veiklą, dėl kurios ji galėjo patirti sveikatos problemų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad jis nėra kompetentingas teikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos Išvados pagrįstumo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, jog atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, 2022 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5E-3279 pareiškėjai 2021 m. birželio 10 d. nustatytą profesinę ligą pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, atitinkamai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-3312 nusprendė, kad pareiškėja neturi teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją. VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomone, Komisija, priimdama skundžiamą Išvadą, išsamiai įvertino duomenis iš pareiškėjos medicininių dokumentų apie visus reikšmingus jos gydymosi faktus, atliktas darbines funkcijas, pareiškėjos darbo istoriją bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjai 2021 m. birželio 10 d. nustatytos profesinės ligos (diagnozės pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini)) yra ne profesinės kilmės, todėl sutiktina su Komisijos Išvada, kad pareiškėjai 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos nustatytos nepagrįstai.

10. Vykdydamas Komisijos įpareigojimą, darbo medicinos gydytojas perrašė 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 28. Pareiškėjos teiginys, jog nagrinėjamu atveju galioja du vienas kitą paneigiantys profesinės ligos patvirtinimo aktai yra nepagrįstas, kadangi surašius naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, ankstesnis darbo medicinos gydytojo surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas nebegali būti taikomas, nes vėlesniu aktu pirmesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas yra paneigtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad nustačiusi, jog pareiškėja pradėjo dirbti 1988 m. spalio 3 d., o Kupiškio PSPC pateiktoje pareiškėjos archyvinėje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie 1986 m. gruodžio 29 d. diagnozuotą (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. vykusiame virtualiame posėdyje Komisija pagrįstai nutarė, jog pirmieji ginčijamos ligos simptomai atsirado dar prieš pradedant darbinę veiklą ir todėl, kaip nurodyta Kriterijų 4.3 papunktyje, jie negali būti tiesiogiai siejami su darbu, t. y. profesinė liga negali būti nustatyta, nes rizikos veiksnio ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau, nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, priešingu atveju nėra galimybės nustatyti tiesioginio ryšio tarp rizikos veiksnio poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi.

13. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavusi pareiškėja pati nurodė, jog dirbti pradėjo dar paauglystėje vasaromis kolūkiuose – rinko laukuose akmenis, dirbo kitus žemės ūkio, laukininkystės darbus ir sunkiau padirbus pasireikšdavo juosmens skausmai, o tuo metu ji lankėsi Kupiškio poliklinikoje. Todėl Komisija, siekdama nustatyti ginčijamos profesinės ligos pasireiškimo pradžią, kreipėsi į Kupiškio PSPC, prašydama pateikti pareiškėjos ambulatorinę asmens sveikatos istoriją su įrašais iki 2002 m. Kitų gydymo įstaigų, kuriose tuo metu galimai lankėsi, pareiškėja Komisijai nenurodė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl to, kad nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio pabaigos ji gyveno Kėdainiuose, todėl negalėjo lankytis Kupiškio PSPC.

14. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą dėl galiojančių dviejų priešingų profesinės ligos patvirtinimo aktų, nurodydamas, kad surašius naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, ankstesnis darbo medicinos gydytojo surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas nebegali būti taikomas, nes vėlesniu aktu pirmesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas yra paneigtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022).

15. Teismas priėjo prie išvados, jog Komisijos sprendimai yra priimti vadovaujantis pateiktais dokumentais, medžiaga ir informacija. Pareiškėjos darbinės veiklos pradžia nurodyta Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. užpildytame 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjos profesinės ligos priežasčių tyrimo akte Nr. S-56 yra 1988 m. spalio 3 d., o dėl savaitę skaudančio juosmens pareiškėja kreipėsi 1988 m. balandžio 11 d., t. y. dar iki nurodytos darbinės veiklos pradžios (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Surašant profesinės ligos priežasčių aktą, pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, 21 punktą, jeigu darbuotojas, darbdavys ar kitas tiriant profesinės ligos priežastis dalyvavęs asmuo nesutinka su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, jis per 3 darbo dienas po to, kai susipažįsta su aktu, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai raštą, kuriame nurodo nesutikimo motyvus. Tačiau pareiškėja neginčijo akte nurodytos darbinės veiklos pradžios, nepateikė dokumentų, įrodančių anksčiau prasidėjusią darbinę veiklą, dėl kurios ji galėjo patirti sveikatos problemų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Komisijos Išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taigi, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėja nurodo, kad iš 2021 m. birželio10 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 28 matyti, jog pareiškėjai profesinė liga buvo nustatyta ne tik dėl diagnozių, kurių TLK-10-AM kodai (duomenys neskelbtini), bet ir diagnozės, kurios kodas pagal TLK-10-AM yra (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pastarosios diagnozės Komisijos Išvadoje nepasisakyta. Tai reiškia, kad Komisija nepaneigė to fakto, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai, susiję su nustatyta profesinės ligos diagnoze pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini), prasidėjo darbinės veiklos eigoje.

18. Pareiškėjos vertinimu, teismas tiesiogiai neištyrė ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, gautos iš Kupiškio PSPC, kadangi, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, sveikatos istorijoje šalia žodžio „(duomenys neskelbtini)“ nėra žodžių „ūmi“ ir „kairėje“. Be to, šis įrašas nurodytas kitų diagnozių sąraše, o paties įrašo apie apsilankymą pas gydytoją, kuriame būtų nurodyti nusiskundimai (anamnezė), gydytojo objektyviai nustatytos indikacijos, diagnozė, paskirtas gydymas, nėra, todėl pareiškėjos teigimu, įrašas „(duomenys neskelbtini)“ apskritai neturi įrodomosios galios. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 1988 m. balandžio 11 d. įrašas archyvinėje jos sveikatos istorijoje patvirtina diagnozuotą (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra uždegiminė nervų sistemos liga ir yra pagydomas, todėl jis pareiškėjai nebuvo daugiau pasireiškęs, o profesinė liga pareiškėjai nustatyta dėl stuburo diskų ligų (stuburo išvaržų).

19. Pareiškėja laikosi skunde nurodytos pozicijos, kad nei viena iš 2021 m. jai nustatytų profesinių ligų nebuvo diagnozuota iki darbinės veiklos pradžios.

20. Pareiškėjos vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo, ar 1988 metais pasireiškęs (duomenys neskelbtini) gali būti laikomas pareiškėjai diagnozuotų profesinių ligų, kurios pasireiškė beveik po dviejų dešimtmečių, pirmuoju simptomu. Pareiškėja remiasi Kriterijų 4.5.2. punktu, kuriame numatyta, jog nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo maksimalus latentinis periodas yra iki 2 metų, taip pat 2.2 punktu apibrėžiančiu latentinį periodą. Pareiškėjos teigimu, į byloje kilusius klausimus galėjo atsakyti tik teismo medicinos ekspertizė, o teismo, neturinčio specialių žinių medicinos mokslo srityje, sprendimas yra grindžiamas prielaidomis.

21. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymi, kad teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo darbo medicinos gydytojas B. G. patvirtino, kad Komisijos Išvados pagrindu tapusi Kupiškio PSPC pateikta informacija iš esmės pakeitė situaciją, nes pareiškėjos nusiskundimai ir susirgimai susiję su stuburo juosmenine dalimi - (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo nustatyti dar iki darbinės veiklos pradžios, o 2021 metais, surašant profesinės ligos nustatymo aktą, ši informacija gydytojui nebuvo žinoma. Gydytojo B. G. teigimu, dėl šios priežasties, gavęs 2022 m. Komisijos Išvadą, su ja sutiko ir savo sprendimą dėl nustatytos profesinės ligos pakeitė, surašydamas kitą aktą. Gydytojas, atsakydamas į klausimus, teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog prieš darbinės veiklos pradžią pareiškėjai nustatytų ligų diagnozės jau rodė, kad pareiškėjos “stuburas yra silpnas”, nors ji galėjo to ir nejausti, tačiau tolimesnė eiga su laiku galėjo būti tokia. Gydytojo B. G. pasisakymas dėl naujai surašyto akto tik patvirtino, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog nagrinėjamu atveju galioja du vienas kitą paneigiantys profesinės ligos patvirtinimo aktai.

24. Atsakovas paaiškina, kad ligų kodai (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10-AM yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Kodas (duomenys neskelbtini) Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ir kodas (duomenys neskelbtini) Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija iš esmės žymi tą patį pažeidimą – stuburo tarpslankstelinių diskų pažeidimą. Nepriklausomai nuo to, kurį kodą ar abu gydytojas specialistas užrašytų, jie yra apie tą patį sveikatos sutrikimą – stuburo tarpslankstelinių diskų pažeidimą, t. y. pažeidimą, kuris B. G. 2021 m. birželio 10 d. užpildytame profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 28 nustatytas kaip profesinė liga, tačiau, remiantis Komisijos surinktais duomenimis ir Išvada, šis sprendimas buvo panaikintas.

25. Atsakovas paaiškina, kad Komisijos Išvadoje ir teismo sprendime vartojamos diagnozės yra Kupiškio PSPC ligos istorijoje esančių įrašų lotynų kalba vertimas.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui nereiškė prašymo skirti ekspertizę. Atsakovas paaiškina, kad Komisijos sprendimai priimami vadovaujantis pateiktais dokumentais, medžiaga ir informacija, iš esmės retrospektyviai vertinant profesinės ligos nustatymo/nenustatymo aplinkybes ir pagrįstumą. Profesinės ligos diagnozės nustatomos pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 “Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo” patvirtintus kriterijus.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. VSDFV Klaipėdos skyriaus vertinimu, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad Komisija, priimdama Išvadą, išsamiai įvertino duomenis apie visus reikšmingus pareiškėjos gydymosi faktus, atliktas darbines funkcijas, pareiškėjos darbo istoriją ir aiškiai nurodė, kad pareiškėjai nustatytos profesinės ligos yra ne profesinės kilmės, todėl profesinės ligos nustatytos nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2022 m. vasario 24 d. išvados Nr. 2-1/2022 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kuria Komisija konstatavo, jog pareiškėjai nepagrįstai nustatyta profesinė liga ir įpareigojo darbo medicinos gydytoją B. G. perrašyti 2021 m. birželio 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 28. Pareiškėja prašė panaikinti Komisijos išvadą ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

30. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija), kurio 44 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos komisijos nuostatų (2021 m. balandžio 16 d. redakcija) 7 punkte numatyta, kad Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus skundus (toliau Nuostatuose skundą pateikęs subjektas vadinamas Pareiškėju, o kiti šiame punkte išvardyti subjektai – suinteresuotomis šalimis).

33. Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 27 punkte nurodyta, kad Profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“, ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais profesinių ligų nustatymo kriterijais.

34. Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087, 4.1 punkte nustatyta, kad profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis šiais kriterijais: ligos klinika (specifiniai ir (arba) nespecifiniai simptomai ir požymiai, atliktų laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, įvertinant suminį rizikos veiksnių poveikį, individualų jautrumą rizikos veiksnio poveikiui (lytį, amžių), ligos anamnezę, gyvenimo anamnezę) turi atitikti rizikos veiksnio (-ių) poveikio sveikatai simptomus ir požymius.

35. Kriterijų 4.3 punkte numatyta, kad nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį).

36. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus, t. y., ar Komisija, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent – teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi Komisijos nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu Komisija, kaip speciali ekspertinė institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1047/2013).

37. Iš skundžiamos Komisijos 2022 m. vasario 24 d. išvados Nr. 2-1/2022 turinio matyti, kad Komisija kompleksiškai įvertino duomenis apie pareiškėjos ligos ir gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę.

38. Įvertinusi duomenis iš medicininių dokumentų Komisija nustatė šias nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes: 2008 m. sausio 9 d. gydytojo neurologo konsultacijos metu pareiškėja nurodė, kad nugaros skausmai vargina nuo paauglystės, 2012 spalio 25 d. gydytojo neurologo konsultacijos išraše pažymėta, kad nuo jaunystės (16-17 metų) pacientė dažnai skundžiasi nugaros juosmeninės dalies skausmais, prieš 5 metus pajuto žymų būklės pablogėjimą, įraše apie pareiškėjos gydymą stacionare 2014 m. rugsėjo 2 d. – 2014 m. rugsėjo 9 d. nurodyta, kad nusiskundimai nuo 16-17 metų, 2020 m. sausio 20 d. konsultuota gydytojo neurologo, nurodyta, kad skausmai vargina nuo 15 metų. 2021 m. lapkričio 11 d. vykusiame Komisijos posėdyje pareiškėja nurodė, kad dirbti pradėjo paauglystėje, vasaros laiku kolūkiuose rinko akmenis laukuose, dirbo kitus žemės ūkio darbus, sunkiau padirbus pasireikšdavo nugaros skausmai, tuo metu lankėsi Kupiškio PSPC. Komisija, siekdama nustatyti ginčijamos profesinės ligos pasireiškimo pradžią, kreipėsi į Kupiškio PSPC, prašydama pateikti pareiškėjos ambulatorinę sveikatos istoriją su įrašais iki 2002 m. Kupiškio PSPC pateiktoje archyvinėje asmens sveikatos istorijos kopijoje rasti įrašai apie 1986 m. gruodžio 29 d. diagnozuotą (duomenys neskelbtini), 1988 m. balandžio 11 d. įrašas patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi dėl skaudančio pusiaujo, skundėsi, kad sunku lankstytis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

39. Nors pareiškėja laikosi pozicijos, kad nei viena iš 2021 m. jai diagnozuotų profesinių ligų nebuvo diagnozuota iki darbinės veiklos pradžios, bylos duomenys patvirtina, kad pirmieji pareiškėjai nustatytų profesinių ligų simptomai pasireiškė dar iki darbinės veiklos pradžios. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir darbo medicinos gydytojas B. G.. Į pareiškėjos atstovo klausimą, ar galėjo pirmieji pareiškėjai diagnozuotų ligų simptomai atsirasti 1986 m., gydytojas nurodė, kad tokio laikotarpio ligos remisija yra galima. Trečiasis suinteresuotas asmuo darbo medicinos gydytojas B. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nustatydamas diagnozę neturėjo duomenų, patvirtinančių, kad pirmieji ligos simptomai pareiškėjai pasireiškė dar 1986 m., todėl nurodė sutinkantis su Komisijos išvada, kad pareiškėjai diagnozuotos ligos negali būti laikomos profesinėmis.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

41. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi Komisijos išvados pagrįstumą, sutinka, kad pareiškėjai profesinės ligos diagnozuotos nepagrįstai, ši Komisijos išvada nepaneigta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Kupiškio PSPC pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje esančiais įrašais, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, taigi duomenys apie pirmuosius ligos simptomus vertintini kaip nuoseklūs, neprieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Komisijos išvadoje nepasisakoma dėl diagnozės, kurios kodas pagal TLK-10-AM yra (duomenys neskelbtini) neturi esminės reikšmės, kadangi TLK-10-AM prie ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ skliaustuose nurodoma ((duomenys neskelbtini)), o prie ligų kodo (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tai (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, atsakovo argumentą, kad šios abi ligos yra tarpusavyje susijusios ir iš esmės žymi tą patį pažeidimą – stuburo tarpslankstelinių diskų pažeidimą.

42. Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad šiuo metu galioja du priešingi profesinės ligos patvirtinimo aktai. Centrinės darbo medicinos komisijos nuostatų 32 punktas numato, kad jei Komisijos sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks, negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, Komisija įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą apie tai nurodydamas Komisijos išvadoje. Taigi surašius naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, ankstesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas nebegali būti taikomas, nes vėlesniu aktu pirmesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas yra paneigtas.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pažymėtina, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas ir apeliacinis skundas atmesti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir dėl to jai nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė