095ad89d-ec73-4db7-a88b-e8117b18a418 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-518/2015                                  Teismo proceso Nr.1-22-1-00603-2012-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                1.2.4.2.8.; 2.4.6.3.2.

                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,nuteistajam M.

Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. IÅ¡ nuteistojo M. Å . priteisti 95 465,86 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo A.

D. gydymo iÅ¡laidoms padengti.   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. Å . nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 2 d., apie 3.15 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais, siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – neva nukentėjusysis A.

D. Å¡okių aikÅ¡telėje Å¡oko per arti jo, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia sudavė A. D. du smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į galvos kairę pusę ir vienÄ smÅ«gį kairės rankos kumščiu į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito ir pakauÅ¡iu trenkėsi į grindis, tuo padarė A. D. sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kaukolės skliauto, kairio momenkaulio, pakauÅ¡io ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų sumuÅ¡imais, kraujo iÅ¡lajomis po voratinkliniu ir kietuoju smegenų dangalais, tokiais veiksmais tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A.

D. sveikatÄ . Nuteistasis M. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį:

1) pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad:

a) jis atvyko ir pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ;

b) prisipažino padarius nusikalsta veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

c) ikiteisminio tyrimo metu padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ viekÄ ;

d) provokuojantį nuketėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

2) paÅ¡alinti veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę – nusikaltimo padarymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų;

3) paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.      Nuteistasis nurodo, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo turi bÅ«ti inkriminuotos tik tos pasekmės (padariniai), kurios konkrečiai nurodytos įstatyme. Tuo tarpu jam inkriminuoti BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenumatyti padariniai – „sunki trauma“, tokiu bÅ«du pažeidžiant BK 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei jo teisę žinoti, dėl ko jis yra nuteistas.

Nuteistasis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar jo veiksmuose yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių, dėl to padarė netinkamas iÅ¡vadas. Nurodo, jog viso proceso metu jis nuosekliai tvirtino neturėjęs jokio ketinimo demonstruoti visuomenės negerbimÄ , prieÅ¡pastatyti save visuomenei, niekinti jÄ . Tvirtina, kad visi jam inkriminuoti o vakaro veiksmai, dėl kurių nuoÅ¡irdžiai gailisi, buvo skirti vienam konkrečiam asmeniui – nukentėjusiajam A.

D., prieÅ¡ kurį fizinį smurtÄ panaudojo kilus tarpusavio konfliktui. Nuteistasis nurodo, kad teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad jis smurtu reagavo dėl to, jog nukentėjusysis nesutiko pasitraukti. Tačiau faktinės aplinkybės, kurias nuteistasis iÅ¡samiai aptaria, tvirtina, kad iÅ¡ tiesų taip netinkamai jis sureagavo jam ir nukentėjusiajam apsižodžiavus ir objektyviai pajutus fizinę grėsmę, dėl to Å¡is konfliktas jau buvo tapęs asmeniniu. Nuteistasis pažymi, jog be vaizdo įraÅ¡o, Å¡ias aplinkybes patvirtina jo paties, liudytojo K.

G., A. A., V. K., iÅ¡ dalies ir paties nukentėjusiojo A. D. parodymai. Nuteistasis teigia, kad jo vidinė paskata (motyvas), dėl kurios jis panaudojo smurtÄ , buvo atsakas į subjektyviai suvoktÄ asmeninį įžeidimÄ , fizinę grėsmę. Pažymi, jog fizinę jėgÄ jis panaudojo prieÅ¡ konkretų jį įžeidusį ir grėsmę kėlusį, o ne prieÅ¡ atsitiktinį asmenį, iki konflikto vieÅ¡osios tvarkos jis nepažeidė, bendravo taikiai ir ramiai, neieÅ¡kojo priežasčių prikibti prie kitų klubo lankytojų, nebuvo konfliktinės situacijos iniciatorius.

Nuteistasis tvirtina, kad fizinio smurto veiksmai buvo panaudoti kaip asmeninio tarpusavio konflikto pasekmė, o vidinė paskata nebuvo susijusi su visuomenės negerbimu, jos narių niekinimu ir savęs aukÅ¡tinimu, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo padaryta veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .  Nuteistojo nuomone, teismas, neįvertinęs, ar nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, paskyrė jam per griežtÄ bausmę, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos Å¡velnesnei nei įstatymo numatytai bausmei paskirti. Be žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas nuteistojo vertinimu, turėjo pagrindÄ nustatyti ir kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad į nusikaltimo padarymo vietÄ jis atvyko savo noru ir pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ , taip pat prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nuteistasis pažymi, kad 2013 m. spalio 15 d. sudarė sutartį su Teritorine ligonių kasa ir moka reguliarias įmokas, o kadangi dirba, turi realiÄ galimybę atlyginti Å¡io civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.   Nuteistasis teigia, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus jį su rÅ«Å¡iniu sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumu, yra mažesnis. Nuteistasis pažymi, jog yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jo pajamoms gana ženkliÄ turtinę žalÄ â€“ 25 000 Lt, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, gyvena ir kuria socialinėje aplinkoje, kuri neskatina nusikalsti, jo padarytoje nusikalstamoje veikoje nėra tiesioginės tyčios, todėl ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė produktyviausiame, kÅ«rybiÅ¡kiausiame gyvenimo etape gali sugriauti jo likimÄ , neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai ir kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra prieÅ¡taringi ir Å¡is prieÅ¡taravimas nėra paÅ¡alintas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M.

Å . ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo M. Å . apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Nuteistasis M. Å . nurodo, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo atsakas į objektyviai suvoktÄ asmeninį įžeidimÄ ir fizinę grėsmę, nes kai pasakė pastabÄ A. D., jog Å¡okiams skirta pakyla yra per maža ir jie visi netelpa, nukentėjusysis pradėjo grėsmingai artintis link jo ir tai jis suprato kaip iÅ¡kilusiÄ grėsmę, nuo kurios gynėsi, suduodamas kelis smÅ«gius A.

D. į galvÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, apelianto nuomone, turi bÅ«ti paÅ¡alinta veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiÅ¡kos paskatos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir apelianto padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje chuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ apelianto veikoje pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokie santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. SmÅ«giai į galvÄ nukentėjusiajam A. D. buvo suduoti dėl to, kad jis pradėjo Å¡okti per arti M. Å . ir į jo reikalavimÄ pasitraukti nereagavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad ant pakylos Å¡okti kelioms poroms buvo ankÅ¡ta, taip pat, kaip M.

Å . palinkęs prie A. D., galimai jam kažkÄ sako, po to tempia jį už rankos, tačiau pastarasis toliau lieka ant pakylos. Po kelių sekundžių M. Å . suduoda deÅ¡ine ranka du ir kaire ranka vienÄ smÅ«gį A. D., po ko pastarasis pargriÅ«na ant grindų. Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Å . jam liepė pasitraukti toliau, jam kažkÄ jis atsakė, Å¡oko toliau ir tuo metu pajuto smÅ«gį į galvÄ . Liudytojai K. G., V. B., A. A. ir Ž. R. teisme taip pat parodė, kad M.

Å . su A. D. pasikeitė keliomis frazėmis dėl vietos ant pakylos, po ko apeliantas sudavė Å¡iam smÅ«gius ranka į galvÄ . Å ie įrodymai paneigia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ gynybinę versijÄ , kad nukentėjusiajam į galvÄ suduoti smÅ«giai buvo objektyviai suvokto agresyvaus A. D. elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė jais pagrįstÄ bei objektyviÄ iÅ¡vadÄ , kad negalima laikyti pateisinama priežastimi vartoti smurtÄ vien dėl to, kad A.

D. atsisakė pasitraukti toliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. Å . pilnai suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , jų chuliganiÅ¡kÄ esmę, kad pasinaudodamas mažareikÅ¡me dingstimi, pademonstruotų savo virÅ¡enybę prieÅ¡ A. D., suduotų jam stiprius smÅ«gius į galvÄ , sukėlusius sunkias pasekmes – gyvybei pavojingÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad įvykis buvo 2012 m. birželio 2 d., 3 val. 15 min., nors vaizdo įraÅ¡e, kuris pridėtas prie bylos ir teisme buvo iÅ¡tirtas matyti, kad galimas įvykis užfiksuotas laikotarpiu nuo 04.25 val. iki 04.43 val.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as kompaktinėje plokÅ¡telėje, kuriame buvo užfiksuotas klubo „(duomenys neskelbtini)“ salės, kurioje matyti šokių aikÅ¡telės ir baro aplinka. Ä®raÅ¡e veikiantis laikrodis užfiksavo, kad laikotarpiu nuo 04.27 val. iki 04.30 val. Å¡okių aikÅ¡telėje buvo M. Å ., kuris sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam A. D. į galvÄ ir pastarasis nukrito. IÅ¡ byloje esančio 2012 m. birželio 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012-06-02 d., 04.01 val. iÅ¡ gydymo įstaigos gautas praneÅ¡imas, kad iÅ¡ klubo „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas sužalotas A.

D. ( t.1, b.l. 1 ). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J., kuris parodė, kad vaizdo įraÅ¡as tikriausiai buvo netikslus, o paklaida galėjo bÅ«ti apie vienÄ valandÄ dėl elektros iÅ¡jungimo ir kitų aplinkybių. Tai įvyko dėl to, kad atsakingas specialistas vaizdo kameros laiko nebuvo sureguliavęs. Ä®vertinusi byloje surinktus bei papildomai iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nuosprendyje įvykio laikas – apie 3 val.15 min. - yra nurodytas teisingai, o dėl vaizdo kameros laikrodžio nesureguliavimo, minėtas laikas buvo rodomas netiksliai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes jam buvo konstatuota sunki galvos smegenų trauma, kuri įvyko dėl M. Š. suduotų trijų smūgių į galvos sritį. Tarp nuteistojo M. Š. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nuosprendyje netiksliai nurodė atsiradusias sužalojimo pasekmes yra nepagrįsti. BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai toks sveikatos sutrikdymas realiai gresia gyvybei, o M.

Å . suduoti smÅ«giai A. D. ir sukėlė tokias pasekmes. Kadangi nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, ji pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad bausmė yra per griežta ir neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas nevertino ar nėra pagrindo taikyti 62 straipsnio 1 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę apeliantui už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad M.

Å . atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus. Taip pat teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, M. Å . asmenybę. Nors skunde akcentuojamas žalos atlyginimo klausimas, tačiau skirdamas bausmę, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino. PraÅ¡ydamas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pats savo noru atvyko ir pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, bei skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje yra M. Å . prisipažinimas, iÅ¡ kurio turinio galima spręsti, kad jis pats atvyko į policijÄ ir pripažino naktiniame klube sužalojęs nukentėjusįjį. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta lengvinanti aplinkybė yra nustatoma remiantis iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nors M. Å . ir pripažino vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau iÅ¡ dalies bandė pateisinti savo veiksmus A. D. agresyviu elgesiu, t.y. neigė veikęs iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir pati atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad apelianto veika buvo kvalifikuota tinkamai. Kadangi nėra nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra papildomų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti šį nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninantį baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra ( proporcija ). IÅ¡ esmės BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas (Å¡velnesnės bausmės paskyrimas) turėtų bÅ«ti grindžiamas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis.

Teismų praktikoje nustatyta, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinė byla Nr. 2K-7-45/2007). IÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų M. Å . taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra.Vis tiktai teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas ketverių metų laisvės atėmimo bausmę M.

Å ., pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į apelianto jaunÄ amžių, į tai, kad jis anksčiau neteistas, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant M. Å . BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Å¡iais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies punktu,    n u s p r e n d ž i a :          Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.          Sumažinti M. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirtÄ bausmę iki 2 ( dvejų ) metų laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose.         LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

          Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Viktoras Kažys                                                                                                                                                                                                                                    SvajÅ«nas Knizleris                                                                                       Â