095a2f31-2e93-4bbb-a877-d6ff3cd9f994 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1039-896/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15752-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Å liumpienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2039-812/2022 pagal ieÅ¡kovo J.

B. ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. B. (toliau – ieÅ¡kovas) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2474-285/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus: 5 dalies 1 punktÄ , iÅ¡dėstant jį taip:

„E. B. teiks materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui E. B. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 234 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas ieÅ¡kovas. IÅ¡laikymui skirtas lėšas atsakovė perveda į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ iki kiekvieno mėnesio 28 dienos“; 6 dalį, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Atsakovė galės matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi E. B. tik nuotoliniu bÅ«du (telefoniniais skambučiais arba internetine telefonija (skambučiais vaizdu)), nuotolinio susitikimo su sÅ«numi datÄ ir laikÄ suderinusi su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas“.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo metu vaikas bendrauja su motina nuotoliniu bÅ«du - vaizdo skambučiais, gavęs profesionaliÄ psichologinę pagalbÄ , pradeda pasitikėti savo jėgomis, tampa žvalesnis, domisi įvairiais dalykais. Pas motinÄ sÅ«nus nakvojo 2022 m. sausio mėn. IeÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovė bendrautų su vaiku buvusia nustatyta bendravimo tvarka, kad vaikas pasiliktų pas atsakovę nakvynei. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, po to jai prasideda neprognozuojami pykčio, isterijos priepuoliai.

Atsakovė teigė, kad nutraukė santykius su sugyventiniu M., su kuriuo kildavo konfliktai ir buvo vartojamas alkoholis, tačiau jis pats ir sÅ«nus jį matė motinos balkone rÅ«kantį. Be to, pas atsakovę kurį laikÄ gyveno jos sesers sÅ«nus, pas kurį buvo rasti narkotikai. Atsakovės gyvenamojoje aplinkoje lankosi paÅ¡aliniai asmenys, dėl ko sÅ«nus jaučiasi nesaugus, pažeidžiamas. IÅ¡vadų atsakovė nepadarė, atsisakė jai siÅ«lomos pagalbos, savo elgesiu daro vaikui žalingÄ ir neigiamÄ poveikį.

Kol atsakovė nepradės gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, iÅ¡ esmės nepakeis savo požiÅ«rio į vaikÄ , jo priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti minimaliÄ motinos ir vaiko bendravimo tvarkÄ nuotoliniu bÅ«du. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2474-285/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygas dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (5 dalies 1 punktÄ ir 6 dalį).

Priteisė iÅ¡ atsakovės E. B. nepilnamečio vaiko E. B. iÅ¡laikymui po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Paskyrė ieÅ¡kovÄ J. B. vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė atsakovės E. B. bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku E. B.: mokslo metų antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui, nuo 11 val. iki 20 val. motinai pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; vienÄ darbo savaitės dienÄ pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ nuo 17 val. iki 20 val., motinai pasiimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ , motinai pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grÄ Å¾inant iki 20 val.; ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o kitu laiku – atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ .

Vaiko tėvai užtikrina, kad ryÅ¡io priemonės bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingos ir veiktų; Motinos dienÄ , esant vaiko sutikimui, motinai pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grÄ Å¾inant iki 20 val.; motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryÅ¡io ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. B. atsakovei E. B. 204 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės E. B.

į valstybės biudžeto pajamas: 12,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 65 Eur žyminį mokestį, 278,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas J. B. su sÅ«numi E. B. gyvena kartu, vaiko motina atsakovė E. B. gyvena atskirai. Å alių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-2474-285/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ , be kitų sÄ lygų, buvo nustatyta skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo tvarka su vaiku. Bendravimo tvarkos buvo laikomasi iki 2021 m. liepos 8 d. įvykio. Motina pasiėmė vaikÄ bendravimui vasaros atostogų laikui nuo 2021 m. liepos 5 d. 2021 m. liepos 8 d. motina su vaiku ir kitais asmenimis iÅ¡vyko į Å ventÄ jÄ , kur girtavo, buvo iÅ¡kviesta policija ir vaikas paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos bei perduotas budinčiajam globėjui. Vaikas susisiekė su tėvu ir rytÄ buvo perduotas jam. Palangos vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 9 d. gavo praneÅ¡imÄ apie neblaiviÄ E. B., kuri tuo metu rÅ«pinosi nepilnamečiu sÅ«numi.

5. Teismas iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei vaiko E. B. apklausų metu nurodytų aplinkybių nustatė, kad atsakovė E. B. po santuokos su ieÅ¡kovu nutraukimo piktnaudžiavo alkoholiu, tokiu amoraliu elgesiu darė žalingÄ Ä¯takÄ vaikui. Motina reikalavo perduoti jai vaikÄ bendravimui net ir tuo metu, kai dirbo ir nebuvo namuose, o vaikas buvo paliekamas vienas arba kitų asmenų priežiÅ«rai. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, kad ji pasimokė iÅ¡ 2021 m. liepos 8 d.

įvykio Å ventojoje, kuomet vaikas buvo paimtas iÅ¡ neblaivios atsakovės, paliko sugyventinį, padarė iÅ¡vadas ir daugiau alkoholio nebevartoja. Å iuos atsakovės teiginius paneigia 2022 m. sausio 20 d. Kauno AVPK pateikti duomenys, kad policija į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivių sugyventinių konfliktų po 2021 m. liepos 8 d. buvo kviesta net tris kartus. Atsakovės amoralus gyvenimo bÅ«das tęsiasi eilę metų, atsakovei jau buvo teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos dėl jos smurtavimo prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ I.

P. 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu. Kartojantis situacijai atsakovei net du kartus buvo pasiūlytos socialinės, psichologinės ir kitų specialistų paslaugos, kurių atsakovė atsisakė.

6. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos pažymos iÅ¡ Kauno PLC (2021 m. spalio 27 d. Nr. (13.7K)-2320), kad ji nesikreipė dėl konsultavimo ar/ ir gydymo, UAB „Medicina practica laboratorija“ apie atlikto CDT (decialotransferino) tyrimo rezultatÄ , kuris nevirÅ¡ija ribinės vertės, nepaneigia byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Atsakovė yra praradusi vaiko pasitikėjimÄ , vaikas bijo motinos ir ja nepasitiki, nebenori likti pas motinÄ nakvoti, bÅ«ti ilgesnį laikÄ pas motinÄ nei dienos metu, kas patvirtina vaiko ryÅ¡io su motina sutrikimÄ .

Atsakovė nesugeba užtikrinti vaikui saugių sÄ lygų lankantis vaikui jos namuose, pasiėmusi vaikÄ bendravimui nebÅ«na namuose, yra nekritiÅ¡ka savo elgesiui, nepripažįsta neigiamo alkoholio poveikio jos psichikos sveikatai ir nelaiko alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje darančiu žalÄ vaikui ir byloje nėra duomenų, be pačios atsakovės patikinimo, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , požiÅ«rį į vaikÄ , nutraukė alkoholio vartojimÄ ir gali užtikrinti saugiÄ aplinkÄ vaikui bendraujant su ja.

7. Teismas sprendė, kad nustatyta maksimali atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku pagal esamÄ situacijÄ yra negalima. Spręsdamas dėl galimo pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos bendravimo tvarkoje nustatymo nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepripažįsta, kad jos ryÅ¡ys su vaiku yra sutrikęs, teismo proceso metu nesiėmė jokių priemonių dėl ryÅ¡io su vaiku atkÅ«rimo, todėl nei pereinamojo laikotarpio trukmė, nei galutinis rezultatas Å¡iuo laiku nėra žinomi ir negali bÅ«ti nuspėjami.

Teismas nusprendė Å¡ioje byloje netaikyti pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos tarpusavio ryÅ¡iui atstatyti, o atsakovės praÅ¡ymÄ palikti buvusiÄ nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su vaiku netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl E. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi E. B. nustatymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti tokiÄ E. B. bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi E. B.: 1.1.

E. B. turi teisę mokslo metų antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui pasiimti sÅ«nų E. B. nuo 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ sekmadienį iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu sÅ«nus E. B. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nelikti nakvynei pas motinÄ E. B., ji turi teisę mokslo metų antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ pasiimti sÅ«nų E. B. sutartÄ dienÄ nuo 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti sÅ«nų E. B. tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.2. E. B. turi teisę vienÄ darbo savaitės dienÄ pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ pasiimti vaikÄ nuo 17 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.3. E. B. turi teisę vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ pasiimti sÅ«nų E. B. pirmÄ jÄ sutarto laikotarpio dienÄ nuo 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ paskutinę sutarto laikotarpio dienÄ iki 20 val.

į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu sÅ«nus E. B. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nelikti nakvynei pas motinÄ E. B., ji turi teisę visų mokymosi atostogų laiku pagal iÅ¡ankstinį vaiko tėvų susitarimÄ pasiimti sÅ«nų E. B. sutartÄ dienÄ nuo 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti sÅ«nų E. B. tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4. E. B. turi teisę bendrauti su sÅ«numi E. B. ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o savaitgaliais – neribotai pagal nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ ir poreikį. 1.5.

E. B. turi teisę, esant vaiko sutikimui, pasiimti sÅ«nų E. B. per Motinos dienÄ nuo 11 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.6. Tėvas J. B. turi pareigÄ netrukdyti motinos E. B. ir nepilnamečio sÅ«naus E. B. nustatytai bendravimo tvarkai bei tokį bendravimÄ skatinti. 1.7. Motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryÅ¡io ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1.

Nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta nepilnamečio sÅ«naus teisė pasirinkti likti nakvynėms pas atsakovę, jeigu nepilnametis sÅ«nus iÅ¡reikÅ¡tų tokį pageidavimÄ . SÅ«nui yra 13 metų, jis pakankamai subrendęs pats nuspręsti, ar nori likti ilgesniam laikotarpiui, ar tokių nakvynių pageidauja einamojo susitikimo metu. Nustatytoje bendravimo tvarkoje, net ir tokiu atveju, jei nepilnametis sÅ«nus iÅ¡reikÅ¡tų pageidavimÄ likti nakvoti pas motinÄ , J. B. turi teisę suvaržyti tokiÄ nepilnamečio sÅ«naus teisę draudimu.

Tokios bendravimo tvarkos nustatymas neiÅ¡vengiamai užprogramuoja Å¡alių tarpusavio konfliktÄ ateityje, pažeidžia Å¡alių tėvų valdžios lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nepilnamečio sÅ«naus interesus. 8.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovė po santuokos nutraukimo piktnaudžiauja alkoholiu, yra praradusi vaiko pasitikėjimÄ , jis bijo motinos ir likti su ja ilgesnį laikÄ . Atsakovė pateikė medicinos pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad ji neturi problemų su alkoholio vartojimu ar kitų asmenybės sutrikimų.

Alkoholio vartojimo faktas nepilnamečiui sÅ«nui bÅ«nant E. B. priežiÅ«roje buvo fiksuotas tik vienÄ kartÄ â€“ 2021 m. liepos 8 d., ir tai buvo vienkartinis atvejis. Nuo to laiko atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nevartoja jų bendraudama su sÅ«numi, kÄ patvirtino ir pats vaikas apklausos metu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad motinos ir vaiko ryÅ¡ys nėra sutrikęs, absoliučios daugumos įvykusių susitikimų atveju atsakovė nevartojo alkoholio bendraudama su vaiku, visÄ savo dėmesį ir laikÄ skyrė bÅ«tent jam, egzistuoja artimas bei glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, todėl J.

B. sieksi visiÅ¡kai apriboti jų bendravimÄ yra neadekvatus, nepagrįstas ir perteklinis. 8.3. Pirmosios instancijos teismo siÅ«lomas pereinamasis laikotarpis jau yra suėjęs, nes nepilnametis sÅ«nus visÄ bylinėjimosi laikotarpį neliko nakvynėms pas motinÄ .

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. B., atstovaujamas advokato R. L., praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ , Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Nepilnametis E. B. labai aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ apklausiamas teismo per psichologę. Jis nepageidauja likti pas motinÄ nakvoti. IÅ¡ 2021 m. gruodžio 12 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto Nr. 2TSD-1997 duomenų nustatyta, kad vaikas nurodęs pasiilgęs motinos, tačiau nenori likti pas jÄ nakčiai, norėtų su motina susitikti dienos metu, pasiliktų pas motinÄ vėl nakvoti, jei motina pasikeistų, nebegertų.

IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes vaikas paaiÅ¡kino ir teismo posėdžio metu apklausiamas per psichologę. 9.2. Atsakovė ignoruoja problemÄ , nepriima ir nepasinaudoja jai siÅ«loma kompleksine pagalba. 9.3. IeÅ¡kovas niekada neturėjo ketinimo trukdyti motinai bendrauti su sÅ«numi, prieÅ¡ingai, visada skatino sÅ«naus ir atsakovės bendravimÄ , norėjo, kad sÅ«nus jaustųsi laimingas, neturėtų nuoskaudų dėl iÅ¡irusios tėvų santuokos. 9.4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio sÅ«naus E. B. ir atsakovės E. B. bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečio E. B. interesus, nesudaro prielaidų kilti grėsmei vaiko sveikatai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 12. J. B. ir E. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-2474-285/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu J. B., taip pat nustatyta skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo su sÅ«numi tvarka.

Bendravimo tvarkos buvo laikomasi iki 2021 m. liepos 8 d., kai motina su vaiku ir kitais asmenimis iÅ¡vyko į Å ventÄ jÄ , kur girtavo, buvo iÅ¡kviesta policija ir vaikas paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos bei perduotas budinčiajam globėjui. Vaikas susisiekė su tėvu ir rytÄ buvo perduotas jam. IÅ¡ 2022 m. sausio 20 d. Kauno AVPK pateiktų duomenų (2022-01-20 Nr. DOK-9206) nustatyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. policija buvo kviesta keturis kartus: 2021 m. kovo 21 d. dėl kilusio konflikto tarp E. B. ir automobilio pirkėjo dėl pinigų sumokėjimo, konfliktas iÅ¡spręstas vietoje, pareiÅ¡kimas nebuvo raÅ¡omas; 2021 m. rugsėjo 20 d. dėl smurto artimoje aplinkoje (praneÅ¡ime nurodyta, kad E. B. sugyventinis yra agresyvus bei yra naudojęs smurtÄ anksčiau, įvykio metu vaikų nebuvo), dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas 2021 m. spalio 20 d. pagal BPK 212 straipsnio 5 punktÄ , BK 38 straipsnio 1 dalį (įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius); 2021 m. lapkričio 15 d. 2.03 val. dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio metu atsakovei konfliktavus su sugyventiniu; 2021 m. lapkričio 15 d. 6.30 val. dėl smurto artimoje aplinkoje (praneÅ¡ta, kad pranešėjai trenkė sugyventinis, kuris yra agresyvus ir iki atvykstant policijai pasiÅ¡alino), įvykio metu atsakovė nurodė, kad konfliktavo su sugyventiniu žodžiu, smurtÄ neigė.

Su atsakove dėl Å¡ių įvykių buvo bendrauta tos pačios dienos 14.14 val., atsakovė ir jos sugyventinis M. S. paaiÅ¡kino, kad abu buvo neblaivÅ«s, konfliktavo žodžiu, atsakovė iÅ¡sigando sugyventinio mosikavimo rankomis ir iÅ¡kvietė policijÄ . 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda 20 Eur pagal ANK 489 straipsnį (atsakovė melagingai pranešė apie smurtÄ artimoje aplinkoje bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio).

Teikiant socialines paslaugas nustatyta, kad E. B. gyvenamojoje vietoje tinkamos buitinės gyvenimo sÄ lygos, vaikui skirtas atskiras, apstatytas baldais kambarys. IÅ¡ 2021 m. gruodžio 12 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto Nr. 2TSD-1997 duomenų nustatyta, kad vaiko bendravimo su motina metu ji su draugais gerdavo alų, triukÅ¡maudavo. Vaikas nurodė pasiilgęs motinos, tačiau nenori likti pas jÄ nakčiai, norėtų su motina susitikti dienos metu. Pasiliktų pas motinÄ vėl nakvoti, jei motina pasikeistų, nebegertų.

Vaikas nurodė pasiilgstantis kartu su motina gyvenančio Å¡unelio. IÅ¡klausytas teismo posėdžio metu per teismo psichologę nepilnametis E. B. paaiÅ¡kino, kad gyvena dviese su tėvu. Su tėvu kartu ruoÅ¡ia pamokas, gamina maistÄ , važiuoja pasivažinėti dviračiais, žaidžia kamuoliu, vyksta aplankyti močiutę. Ä® mokyklÄ veÅ¾Ä tėvas, rÅ«bus perka tėvas, su juo kalbasi apie džiaugsmus ir rÅ«pesčius. Jis jaučiasi saugiau bÅ«damas pas tėvÄ . Su mama jis susitinka kartais.

Jam su mama kartais bÅ«na smagu, o kartais – ne. Kai bÅ«na pas mamÄ , jis nespėja padaryti namų darbų, mama ruoÅ¡ti namų darbų nepadeda. BÅ«damas su mama eina į parduotuvę, aplanko seserį, kartais eina pasivaikščioti su Å¡uniuku. Jis bÅ«davo pas mamÄ ir tada, kai jai reikėdavo eiti į darbÄ , tada bÅ«davo paliktas vienas. Su mama sutaria gerai. 2021 m. vasarÄ buvo su mama ir jos draugu Å ventojoje, ėjo į parduotuvę, restoranÄ , buvo trumpam prie jÅ«ros nuėję. Tačiau namo grįžo su tėčiu.

Ten buvo dalykų, kurie nepatiko, naktį nebuvo smagu, mama vartojo alkoholį, kažkas iÅ¡kvietė policijÄ ir jį paėmė. Buvo iÅ¡sigandęs. Su mama apie tai nekalbėjo. Dabar su mama susitinka, mama alkoholio prie jo nevartoja. Jis nenori pasilikti pas mamÄ nakvoti, nes gali ateiti jos draugas ir vartoti alkoholį. Kai mama vartoja alkoholį, jos elgesys pasikeičia, ji supyksta, su ja sunku susiÅ¡nekėti. Vaikas pokalbio metu kelis kartus nurodė, kad pabÅ«ti pas mamÄ nori, tačiau pasilikti nakvoti ne.

Su mama bendrauja tada, kai nori, pasiskambina. Jis norėtų, kad mama su juo leistų laikÄ , kartu kur nors važiuotų. Velykas ir Kalėdas labiau norėtų sutikti su tėčiu, atostogauti taip pat nori su tėčiu, nes jie susiplanuoja kur nors nuvažiuoti. Jei mama pasikeistų, daugiau skirtų jam laiko, gal norėtų daugiau su ja susitikti. Jis mano, kad pas mamÄ gyvena jos draugas M., nes bute yra jo daiktų – Å¡lepetės, kelnės. Jam bendraujant su mama M. namuose nebuvo. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 13.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančios jo motinos bendravimo tvarka be vaiko nakvynių pas motinÄ .

14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir motinos bendravimÄ . Atsakovė teigia, kad nėra jokio pagrindo riboti jos ir sÅ«naus bendravimÄ ir uždrausti sÅ«nui nakvynes jos namuose. Ji nurodo, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, jos teigimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma (el. byla, t. 1, b. l. 139) bei CDT tyrimo rezultatas (el. byla, t. 2, b. l. 3-4). Atsakovė nurodo, kad alkoholio vartojimo atvejis 2021 m. liepos 8 d. buvo vienkartinis, ji gyvena viena, vaikas noriai bendrauja su motina, jos pasiilgsta ir sutinka pasilikti ilgiau. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bÅ«tinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

16. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

17. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktikÄ dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, iÅ¡skiria Å¡iuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus:

1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina);

3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus;

4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi bÅ«ti užtikrintas netiesioginis, per tarpininkÄ ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko Å¡eiminių ryÅ¡ių palaikymas;

5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) Å¡iuo metu gali bÅ«ti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiÅ«rint toliau į ateitį;

6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kia kategoriÅ¡kÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ bendravimui su tėvu (motina), turi bÅ«ti stengiamasi nustatyti tokio prieÅ¡iÅ¡kumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu;

7) vaikai patiria emocinę žalÄ ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymÄ , todėl teismas turi siekti iÅ¡laikyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

18. Pagal EŽTT formuojamÄ praktikÄ vaiko ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryÅ¡io bei bendravimo, yra fundamentalus Å¡eimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios Å¡iam pasitenkinimo jausmui, laikomos kiÅ¡imusi į teisę, ginamÄ Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo bÅ«ti iÅ¡saugota.

Kartu bÅ«tina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo Å¡i teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, juo turi bÅ«ti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju bÅ«tina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų balansÄ . Å iuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali bÅ«ti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo bÅ«ti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90).

19. EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (EŽTT 2011 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Gluhakovič prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 21188/09; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ , peticijos Nr. 32250/08). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Cristescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 13589/07). Teismas kiekvienoje byloje, susijusioje su teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ apsauga, pabrėžia valstybės pareigÄ veikti taip, kad bÅ«tų užtikrinta reali pagalba privačiam asmens gyvenimui ir tinkama teisminė gynyba teisės pažeidimo atveju (pozityvi valstybės pareiga).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad atsakovės elgesys, susijęs su vaiko saugumo užtikrinimu, iÅ¡lieka rizikingas. Pažymėtina, kad vien per 2021 m. atsakovė yra 4 kartus kvietusi policijos pareigÅ«nus, vienu iÅ¡ Å¡ių atvejų kartu su ja atostogavęs vaikas buvo paimtas ir perduotas laikinam globėjui. Be to, iÅ¡ kitų atvejų konteksto galima spręsti, jog atsakovė yra konfliktiÅ¡ka, ypač vartojant alkoholį.

Ä®vertintina ir tai, kad atsakovė konfliktuoja su savo sugyventiniu, nors teigia, kad gyvena viena. TokiÄ atsakovės pozicijÄ paneigia byloje esantys įrodymai: vaiko E. B. paaiÅ¡kinimai, kur jis nurodo, jog mano, kad pas mamÄ gyvena jos draugas M., nes bute yra jo daiktų – Å¡lepetės, kelnės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis E. B. gyvenamojoje vietoje, ji specialistei paaiÅ¡kino, kad po 2021 m. liepos 8 d. įvykio nutraukė ryÅ¡ius su tuometiniu sugyventiniu, tačiau iÅ¡ Kauno AVPK pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės konfliktai su sugyventiniu policijos pareigÅ«nų fiksuoti tiek 2021 m. spalio 20 d., tiek 2021 m. lapkričio 15 d.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė slepia faktinę situacijÄ , nurodo neteisingus duomenis ir yra nesÄ Å¾ininga. Ta aplinkybė, kad atsakovė neregistruota priklausomybės ligų centre bei jos CDT tyrimo rezultatai yra normos ribose, patvirtina, jog ji nėra priklausoma nuo alkoholio. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad esant vienkartiniams alkoholio vartojimo atvejams atsakovė sugeba užtikrinti vaiko interesus.

21. Be to, CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sÄ lygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; antra, į vaiko norus bÅ«tina atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

23. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, tiek teismo per psichologÄ . Abu kartus vaikas nuosekliai paaiÅ¡kino, kad nenori likti nakvoti motinos namuose. Tai, kad vaikas pasiilgsta mamos, bendrauja su ja, nereiÅ¡kia, jog paneigiami vaiko saugumo rizikos faktoriai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka pakankamai intensyvi, todėl nėra pavojaus, kad vaiko ir motinos ryÅ¡ys susilpnės ar nutrÅ«ks. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas yra 13 metų amžiaus (vaiko nuomonės iÅ¡klausymo metu buvo 12 metų amžiaus), taigi, spręstina, kad jis savo nuomonę gali suformuluoti ir iÅ¡sakyti. Duomenų, kad vaikas bÅ«tų įtakotas, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vaiko nuomone ir vaiko iÅ¡sakytomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz.: dėl sugyventinio).

24. Konstatuoti faktai leidžia spręsti, kad yra pagrindas riboti skyrium gyvenančios motinos teisę bendrauti su vaiku nustatant tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kai vaikas nelieka nakvoti motinos namuose.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisingas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 26. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. IeÅ¡kovui J. B. 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1611-5433 suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuriÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 250 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas Romeika Edita Šliumpienė Rasa Urbanavičiūtė