0957b4f0-aa05-41ce-87e4-e1836c5a71d3 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-266-1108/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19783-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.5; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė, sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Sandrai Poškienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam O.

L. ir jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. V., D. V. bei D. V. ir jų atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku–technologu, iÅ¡ dalies nedarbingas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : O. L. 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. Kauno r., Mitkūnų k., Juragių g. važiuodamas kryptimi nuo Šakių pl., sankryžoje su Jurginų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas N. V. žuvo. Kaltinamasis O. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, nori atsipraÅ¡yti visos V. Å¡eimos, praÅ¡o priimti jo užuojautÄ . Suvokia savo kaltę ir skausmÄ , kurį atnešė nukentėjusiesiems Å¡i tragedija. Gailisi, kad nesugebėjo anksčiau susisiekti su nukentėjusiaisiais ir pasiÅ«lyti savo pagalbÄ .

Ä®vykio dienÄ buvo pasiėmęs laisvadienį. Buvo namie, apie 10.00–11.00 val. paskambino draugai, kurie žvejojo prie Kačerginės. Jis (kaltinamasis) darbiniu automobiliu „Opel“ nuvažiavo prie Nemuno, Å¡alia Kačerginės. Nuvažiavęs su draugais iÅ¡gėrė du ar tris butelius alaus. Pasėdėjo su draugais, tačiau reikėjo grįžti namo. Jautėsi neblogai, po alkoholio vartojimo buvo praėję laiko, todėl sėdo už savo darbinio automobilio „Opel Astra“ vairo. Neskubėdamas važiavo Å akių plentu, nusuko į Juragių keliÄ , kuriame automobilių buvo nedaug.

Privažiuodamas prie Jurginų gatvės pristabdė pažiÅ«rėti, ar nieko nėra, matė iÅ¡ priekio atvažiuojančiÄ krovininį automobilį, kuris buvo pakankamai toli. Pradėjo sukti į Jurginų gatvę ir įvyko susidÅ«rimas. Motociklo nematė – matė tik krovininį automobilį, kuris vežė žvyrÄ . Po smÅ«gio nesuprato, kas įvyko. Neatsimena, kokia automobilio dalimi kliudė motociklininkÄ . Dėl smÅ«gio trenkėsi į savo automobilio durelių stiklÄ . Atsipeikėjęs po smÅ«gio iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, prašė kviesti pagalbÄ , pradėjo maigyti savo telefonÄ .

Nukentėjusįjį pamatė tik išlipęs iš automobilio. Motociklininkas gulėjo su šalmu šalia motociklo, nerodė jokių gyvybės ženklų. Bijojo judinti nukentėjusįjį, nes žino, kad taip galima pakenkti sužalotam žmogui. Buvo sustojęs automobilis, važiavęs paskui jį, buvo sustojęs minėtas krovininis automobilis. Priėjęs vyriškis pasakė, kad jau paskambino pagalbos telefonu „112“. Kadangi tarnybos buvo iškviestos, sėdėjo ir laukė pareigūnų.

Atvažiavo policininkai, patikrino dokumentus, nusivedė į tarnybinį automobilį. Davė pÅ«sti į alkotesterį, po peraukos davė pÅ«sti antrÄ kartÄ . Tada surašė rodmenis ir pradėjo raÅ¡yti protokolÄ , jis tuo metu visÄ laikÄ buvo tarnybiniame automobilyje. Sėdėdamas policijos automobilyje iÅ¡girdo, kad atvažiavo greitoji, kad motociklÄ â€žJamaha“ vairavęs N. V. žuvo. Jį (kaltinamÄ jį) sulaikė ir po trijų parų, sekmadienį, iÅ¡leido. Po įvykio bendravo su krovininio automobilio vairuotoju.

Krovininio automobilio judėjimo kryptis sutapo su nukentėjusiojo važiavimo kryptimi. Buvo priėjęs prie motociklininko su krovininio automobilio vairuotoju ir su vairuotoju, kuris važiavo jam iÅ¡ paskos. Ä®vykio dienÄ jo vairuotas automobilis nebuvo draustas – automobilio draudimu visada rÅ«pindavosi darbdavys, darbdaviui buvo pateikęs informacijÄ , kada baigiasi draudimas. Tai buvo pirmas karatas, kai už vairo sėdo neblaivus. Nepaprašė pažįstamų, kad parvežtų, negalvojo, kad po tiek laiko dar nebus iÅ¡siblaivęs. Vairavimo stažas nuo 1988 metų, nėra turėjęs eismo įvykių, tai pirmas eismo įvykis ir toks skausmingas.

Po įvykio teismo posėdyje pirmÄ kartÄ bendravo su nukentėjusiais, iki tol bijojo su jais susisiekti, bijojo jų reakcijos. Buvo laidotuvėse – stebėjo jas iÅ¡ toliau, matė bÅ«rį motociklininkų, pradėjo bijoti dėl savo artimųjų. Jis pats kasdien vartoja vaistus nuo spaudimo, yra turėjęs galvos traumÄ , turi bėdų su stuburu. Dėl civiliniame ieÅ¡kinyje jam keliamų reikalavimų – ruoÅ¡iasi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ pagal savo iÅ¡gales, pagal gaunamas pajamas, tačiau tiek, kiek reikalaujama neturtinės žalos jis neturi galimybių sumokėti.

Å iuo metu jo gaunamas darbo užmokestis 650 Eur „į rankas“. IÅ¡ 650 Eur moka bÅ«sto paskolÄ bankui, sumoka komunalinius mokesčius, dar reikia skirti pinigų vaikų iÅ¡laikymui. Sutuoktinė gauna panaÅ¡ias pajamas. BÅ«stas yra jo ir žmonos bendroji jungtinė nuosavybės, tačiau yra sutarę, kad įmokas bankui moka jis. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, tik pažymi, kad neturi finansinių galimybių sumokėti visos reikalaujamos sumos.

Nustatyto girtumo laipsnio neginčija. Pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, kadangi dar nebuvo iki galo iÅ¡siblaivęs ir įsigilinęs į visas įvykio aplinkybes. Savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Ä®vykio dienÄ važiavo ne su Å¡eimos automobiliu, kadangi su juo buvo iÅ¡važiavusi žmona. Darbdavys leidžia naudotis darbiniu automobiliu laisvu nuo darbo metu, užtenka žodžiu informuoti darbdavį. TÄ kartÄ darbdavio nebuvo informavęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus kaltinamojo parodymus. 2020 m. gegužės 23 d. apklaustas įtariamuoju O.

L. parodė, kad 2000 metais turėjo sunkiÄ galvos traumÄ , buvo sumuÅ¡tas ir dvi savaites buvo komoje, dėl to ir dabar turi neįgalumÄ , yra 30 proc. darbingas. Dėl traumos negali ilgai vaikščioti, kankina nugaros skausmai, bet savo veiksmus supranta visiÅ¡kai, yra dirbantis ir adekvatus. Dėl įvykio, kuriuo yra įtariamas, gali paaiÅ¡kinti, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.00 val. darbovietės automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo prie parduotuvės, esančios Kauno raj., Å akių pl., tikslesnio adreso nurodyti negali.

Ten laukė savo draugo R.. Turėjo su juo susitikti, susitarti dėl pagalbos, nes kartais R. paprašo jo nuvežti kai kurias prekes į Vilnių. Belaukdamas automobilyje išgėrė alaus, kurio buvo nusipirkęs anksčiau. Alus buvo „Volfas Engelman“, apie 5 proc. stiprumo, tiksliai pavadinimo nurodyti negali. Išgėrė apie 0,6 litro šio alaus. Alus buvo supilstytas į 1 litro talpos plastikinius butelius. Prieš tai dienos metu alkoholio nebuvo vartojęs. Belaukiant jam paskambino R. ir pasakė, kad yra atvykęs prie namų Kauno raj., (duomenys neskelbtini), kur jo ir laukia.

Kadangi jautėsi neapsvaigęs, manė, kad gali vairuoti, todėl iÅ¡važiavo link savo namų. Tada važiuojant Kauno raj., MitkÅ«nų k., Juragių gatve apie 20 km/val. greičiu pristabdė prieÅ¡ posÅ«kį kairėn į Jurginų gatvę, rodė posÅ«kį ir ketino sukti kairėn. PrieÅ¡ais matė atvažiuojant kažkokį lengvÄ jį automobilį, kurį praleido, už jo (maždaug už 500 m nuo Jurginų gatvės) matė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį sunkvežimį, kuris vežė žvyrÄ .

Ä®vertino, kad spės saugiai pasukti ir pasuko į Jurginų gatvę. Tada pajuto labai stiprų smÅ«gį į jo vairuojamo automobilio galines deÅ¡ines dureles. Nuo smÅ«gio automobilį apsuko. Jis nesuprato, kas įvyko, pamatė ant važiuojamosios kelio dalies gulintį motociklÄ ir jo vairuotojÄ . Tada suvokė, kad motociklas rėžėsi į jo vairuojamÄ automobilį, tačiau iÅ¡ kur jis atsirado, nesuprato, nes prieÅ¡ sukdamas motociklo nematė, tik sunkvežimį. Jis savo telefonu puolė skambinti pažįstamam kelių policijos pareigÅ«nui J.

B., kad Å¡is iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau J. tris kartus atmetė ir neatsiliepė. Tuo metu sustojo kiti pro Å¡alį važiuojantys vairuotojai, kažkuris vyras prie jo priėjo ir pasakė, kad jau iÅ¡kvietė pagalbos tarnybas. Sustojo ir sunkvežimio vairuotojas, kuris jam paaiÅ¡kino, jog motociklas jį lenkė ir trenkėsi į jo automobilį. Pasak vairuotojo, motociklininkas važiavo labai greitai. Å io vairuotojo duomenų jis nežino, tik spėjo nufotografuoti Å¡io sunkvežimio valstybinius numerius, kurie iÅ¡liko jo mobilaus ryÅ¡io telefone „Huawei“ (2 t., b. l. 79–82).

Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. sužinojo, kad N. išvažiavo su motociklu. Nuvažiavęs prie Kazlų Rūdos N. jo paklausė, kur važiuoti, jis (nukentėjusysis) pasakė. Po motociklo remonto N. turėjo pravažiuoti motociklu. Planavo važiuoti kartu, bet jis (nukentėjusysis) negalėjo. Po kurio laiko paskambino N. draugas K., bet nieko nepasakė ir padėjo ragelį. Tuomet bandė skambinti N., tačiau N. neatsiliepė. Paskambino N. draugui motociklininkui, kuris ir pasakė, kad įvyko nelaimė, kad N. negyvas.

Nurodė, kurioje vietoje – nuvažiavęs pamatė gulintį N.. N. gulėjo ant sankryžos Å¡alia motociklo. Jo santykiai su sÅ«numi buvo itin artimi, sÅ«nus dirbo pas jį įmonėje, abu domėjosi motociklais. Apie sÅ«nų žinojo viskÄ â€“ kur važiuoja, kada grįš. Iki karantino N. gyveno Vilniuje, bendrabutyje, ten mokėsi. Grįžęs iÅ¡ Vilniaus bÅ«davo ir pas jį (nukentėjusįjį), ir pas mamÄ , ir pas močiutę, jis su visais artimai bendravo. Iki iÅ¡vykstant mokytis į Vilnių, N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau N. vienodai laiko praleisdavo ir pas mamÄ .

Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko visa apimtimi tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo. Nėra atlyginta jokia žalos dalis. Motociklo likutinė vertė 500 Eur – sutinka, kad Å¡ia suma bÅ«tų sumažinta praÅ¡oma priteisti turtinė žala. MotociklÄ N. laikė namo garaže, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu motociklas buvo neapdraustas. Motociklas buvo ruoÅ¡iamas varžyboms. MotociklÄ remontavo, nes buvo sugedęs variklis. N. varžybose dalyvaudavo B600 klasėje.

Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo iÅ¡vežtas į policijÄ . Kas kaltinamasis, sužinojo po laidotuvių. Su kaltinamuoju pirmÄ kartÄ bendravo teismo posėdyje. Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penktadienio popietę sulaukė skambučio iÅ¡ N. tėčio, kuris pasakė, kad N. užsimušė. IÅ¡ pradžių ji metė telefonÄ , paskui paskambinusi paklausė, ar sÅ«nus kvėpuoja, tačiau jai buvo pasakyta, kad nekvėpuoja, kad iÅ¡vežtas į morgÄ . Tuomet pradėjo Å¡aukti, verkti, jÄ iÅ¡tiko isterijos priepuolis.

Vyras jai liepė nevažiuoti į įvykio vietÄ . Ji atvažiavo kiek toliau nuo įvykio vietos ir jai papasakojo, kas įvyko. Negalėjo patikėti, kad tai tiesa, kad tai įvyko su ja, su jos vaiku. Apie N. žūtį reikėjo praneÅ¡ti jo broliui – tÄ padaryti buvo labai skaudu ir sunku. O toliau prasidėjo ir tęsiasi dienos bei naktys kančių. Iki Å¡iol netiki, kad N. nebėra. Tik po kurio laiko jai pasakė, kur įvykio vieta, kur degti žvakutes. Su kaltinamuoju po įvykio nebendravo. N. – tai jos dalis, todėl N. žūtis jai tas pats, kaip jos pačios rankos ar kojos nupjovimas, ji visam laikui liks neįgali.

SÅ«nus buvo iÅ¡auklėtas, padorus, labai gerbė tėvus ir artimuosius, visi didžiavosi ir džiaugėsi juo. Kur tik reikėdavo kokios vyriÅ¡kos pagalbos – ar automobilį pataisyti, ar buityje, visada padėdavo N.. N. buvo deÅ¡inioji tėčio ranka, tėtis įkÅ«rė įmonę, kad vaikai bÅ«tų Å¡alia, kad turėtų pagrindÄ po kojom. N. jai kartodavo, kad jai (nukentėjusiajai) nereikės vargti senatvėje, nes jis pasirÅ«pins. Å i tragedija jai sunkiai pakeliama, bandė pati sau padėti, ieÅ¡kojo straipsnių, kaip kitos mamos iÅ¡gyvena tokias netektis, apie pomirtinį gyvenimÄ .

Pagalbos teko kreiptis į psichologÄ . Jos nuomone, kaltinamasis nužudė sÅ«nų – specialiai gėrė alkoholį, maišė vaistus su alkoholiu, specialiai sėdo neblaivus už vairo. Dabar jos pastovus marÅ¡rutas namai – kapai, kapai – namai, kad neužgestų žvakutės. Savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko visa apimtimi, kaip nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje. Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo vaikščiodamas su drauge.

Prisėdo ant suoliuko, jam parašė N. draugas K., paprašė tėčio numerio. Numerį davė, nesuprato, kodėl klausia. Paskui iki jo atvažiavo tėtis su mama. Mama pasakė, kad brolio gyvybė užgeso. Jam (nukentėjusiajam) buvo Å¡okas, nesusivokė, kaip reaguoti, kaip elgtis, buvo pasimetęs. Jie su broliu buvo labai artimi, jis niekada nesuprato, kaip vaikas gali augti vienturtis. Su broliu vos ne kasdienÄ matydavosi, brolis jam visada padėdavo, iÅ¡klausydavo, apgindavo nuo bet ko. Dabar gali tik į kapus nuvažiuoti.

Palaiko savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju N. M. parodė, kad eismo įvykis įvyko jo akivaizdoje. Jis važiavo paskui transporto priemonę, kuri iÅ¡ pagrindinio kelio suko į Å¡alutinį, o iÅ¡ priekio atvažiuojantis motociklas rėžėsi į sukantį automobilį. Viskas vyko per jo gimtadienį – gegužės 22 dienÄ . Važiavo iÅ¡ darbo namo, nusuko link „Juragių“ žiedo. Važiuojant link „Juragių“ žiedo priekyje važiavo „Opelis“, kuris suko iÅ¡ pagrindinio kelio, prieÅ¡ais matė atvažiuojantį motociklÄ .

Jis pats siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kad motociklas ant jo nenulėktų. Viskas vyko greitai. Tarp jo (liudytojo) ir kaltinamojo automobilio buvo nemažas atstumas. Jis iÅ¡ paskos kaltinamojo važiavo kokias 5 minutes. Kaltinamojo vairavimas jokių įtarimų nekėlė – važiavo normaliai savo juosta. Tačiau prieÅ¡ sankryÅ¾Ä pamatė, kad įvyks susidÅ«rimas ir pradėjo stabdyti žiÅ«rėdamas, į kuriÄ pusę sukti, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Kai kaltinamasis pradėjo daryti manevrÄ , matėsi atvažiuojantis motociklininkas.

Tuomet jis (liudytojas) sustojo kelkraÅ¡tyje, nubėgo prie motociklininko. Matė, kad bėga kraujas. Skambino policijai, skambino greitajai. Motociklininkas buvo be gyvybės ženklų. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pasižiÅ«rėti, kas įvyko. Neatsimena, ar kaltinamasis sukdamas rodė posÅ«kio signalÄ . Jo paties (liudytojo) greitis prieÅ¡ įvykį buvo apie 80 km/val. Ä®vykio vietoje su kaltinamuoju nelabai bendravo, kaltinamasis jam bandė sakyti, kad motociklininkas nestabdė, tačiau buvo akivaizdu, jog stabdė.

Jis matė, kad motociklininkas stabdė. Nematė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamojo bÅ«sena jam įtarimų nesukėlė, gal kad stovėjo toliau nuo jo. Ä®vykio dienÄ matomumas buvo labai geras, oro sÄ lygos geros, kelio danga sausa. Buvo saulėta diena. Kaltinamasis prie motociklininko nuėjo ne iÅ¡ karto, gal po penkių minučių. Tačiau jau nebuvo ko žiÅ«rėti, nes vaikinas buvo nebegyvas. Kaltinamasis priėjo ir tiek. Ar kaltinamasis kam skambino, nematė. Paskui motociklininkÄ po kiek laiko atvažiavo sunkvežimis.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ matė, kad įvyks įvykis, matė motociklininkÄ , tačiau tuo metu nematė, kad kas važiuotų iÅ¡ paskos motociklininko. Sunkvežimio vairuotojas kalbėjosi su „Opel“ vairuotoju (kaltinamuoju), tačiau jų pokalbio negirdėjo. Kaltinamasis žinojo, kad pagalba iÅ¡kviesta, matė bei girdėjo, kaip jis (liudytojas) paskambino telefonu. Pagalba atvyko už 15–20 minučių. Policija ir greitoji atvyko praktiÅ¡kai vienu metu. Po įvykio daug transporto priemonių buvo sustoję, keli vyriÅ¡kiai buvo priėję prie motociklininko, apžiÅ«rėjo, tačiau nelietė, bijojo pajudinti žmogų.

Motociklininkas buvo su specialia apranga, Å¡almu, batais, apsirengęs kaip „britvinininkas“. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. T. parodė, kad jis yra kaltinamojo darbdavys. Žino, kad jo darbuotojas O. L. 2020 m. gegužės 22 d. pateko į eismo įvykį bÅ«damas neblaivus. Ä®vykio metu žuvo žmogus. Ä® eismo įvykį kaltinamasis pateko su įmonės automobiliu „Opel Astra“, kuriuo tÄ dienÄ neturėjo teisės naudotis, kadangi buvo pasiėmęs laisvadienį. Apie įvykį jam pranešė kaltinamasis, atvykęs į darbÄ kitos savaitės pirmadienį ar antradienį po to penktadienio.

Kaltinamasis neturėjo teisės naudotis įmonės automobiliu per savo laisvadienį, kadangi pagal įmonėje galiojančias automobilių naudojimo taisykles, įmonės automobilis turi bÅ«ti naudojamas tik darbo metu ir darbo reikmėms, o atostogų metu juo naudotis negalima, jis turi bÅ«ti laikomas prie namų. Taip ir bÅ«davo visÄ laikÄ . Darbuotojai pasiraÅ¡ytinai supažindinami su Å¡iomis taisyklėmis – kaltinamasis taip pat buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Darbuotojas, kuriam perduotas įmonės automobilis, turi jį prižiÅ«rėti ir sekti automobilio draudimo galiojimÄ , technikinės apžiÅ«ros galiojimÄ , praneÅ¡ti, kai jų galiojimas eina į pabaigÄ .

Jei teisingai pamena, darbuotojas praneÅ¡a vadovui, o vadovas turi pratęsti draudimÄ . Taisyklėse nurodyta, kad be galiojančios technikinės apžiÅ«ros ir be draudimo važiuoti automobiliu negalima. Taisyklių vykdymÄ kontroliuoja jis pats (liudytojas). Å iuo konkrečiu atveju tik po eismo įvykio paaiÅ¡kėjo, kad automobilio draudimas buvo pasibaigęs. PažiÅ«rėjo, kad draudimas buvo pasibaigęs dar balandžio mėnesio pabaigoje. Jis siuntė laiÅ¡kÄ kaltinamajam, kad pasitikrintų, kada baigsis draudimas, ir gavo iÅ¡ kaltinamojo atsakymÄ , jog balandžio 20 dienÄ .

Kad bÅ«tų tęsiamas draudimas, rÅ«pinasi direktorius, o kad automobilis su pasibaigusiu draudimu nedalyvautų eisme – vairuotojas. Draudimo įmokas moka įmonė. KaltinamÄ jį, kaip darbuotojÄ , gali charakterizuoti teigiamai – jis dirba pramoninių dažų vadybininku–technologu ir su savo pareigomis susitvarko puikiai. Pramoninių dažų pardavimai kasmet augdavo. Bendradarbiai apie kaltinamÄ jį atsiliepia gerai, kaip apie normalų, bendraujantį žmogų. Automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, naudojosi tik kaltinamais, nes įmonė Vilniuje, jis gyvena Kaune, dirba Kauno regione.

Jam buvo sutekta galimybė laikyti automobilį prie namų. Viso įmonėje buvo trys automobiliai, iÅ¡ „Regitros“ negavo praneÅ¡imo, kad sustabdomas automobilio dalyvavimas eisme. IÅ¡ kaltinamojo darbo užmokesčio numatoma atlyginti automobilio sugadinimu įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasi pas juos dirba nuo 2016 metų. Liudytoja R. L. atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sutuoktinį kaltinamÄ jį O. L. (BPK 82 straipsnio 2 dalis). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad buvo penktadienis, sunkiasvore maÅ¡ina vežė smėlį iÅ¡ karjero, buvo maždaug 16.00–16.30 val.

Važiuojant tarp Pažėrų ir Juragių, jį pralenkė motociklininkas. Jis (liudytojas) važiavo 80 km/val. greičiu, o motociklininkas pro jį pravažiavo kaip pro stovintį. Toje vietoje leistinas greitis 90 km/val., mano, kad motociklininkas turėjo važiuoti 130–140 km/val. greičiu. Motociklininkas nuvažiavo, o jis pagalvojo, kad vaikinas ilgai taip nevažinės. Maždaug po penkių minučių pamatė įvykusiÄ avarijÄ . Kaltinamajam pasakė, kad motociklininkas važiavo dideliu greičiu.

Pačios avarijos jis nematė, tačiau suprato, kad į avarijÄ pateko jį pralenkęs motociklininkas – tas pats motociklas, ta pati apranga. Žmogus buvo negyvas. Tame kelyje eismas nėra intensyvus – važiuoji kaip per kaimÄ . Avarijos vietoje kalbėjo tik su kaltinamuoju. Motociklas gulėjo skersai kelio, o jaunuolis už motociklo. Automobilis „Opel“ suko nuo Å akių kelio į Ringaudus, motociklas į jį taip trenkėsi, kad nuo smÅ«gio apsuko automobilį. Bendraujant su kaltinamuoju jam kilo įtarimų, kad kaltinamasis gali bÅ«ti neblaivus, o vėliau spaudoje perskaitė, kad nemažai „įpÅ«tė“.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais. 2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 22 d. iš Kauno apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad adresu Kauno r., Ringaudų sen., Mitkūnų k., Jurginų g. 102, susidūrė automobilis ir motociklas.

Nuvykus į įvykio vietÄ rastas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio „Opel“ vairuotojo O. L. sklido alkoholio kvapas, pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antru tikrinimus nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Motociklo vairuotojas N. V. – GMP 1502 brigada konstatavo jo mirtį (1 t., b. l. 44). 2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos – Kauno r., Ringaudų sen., MitkÅ«nų k., Juragių g. ir Jurginų g., apžiÅ«ra.

Nurodyta kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – susidÅ«rimas su motociklu, oro sÄ lygos, apÅ¡vietimas, kelio dangos bÅ«klė, tipas – sausas kelias, asfaltas, giedra. Matomumas neribotas. Sudarytas eismo įvykio vietos planas, pridėta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 16–37). 2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, fiksuoti transporto priemonių sugadinimai (1 t., b. l. 38–43). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68). Iš 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, O. L. 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 2020 m. gegužės 22 d. 16.57 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53).

Iš 2020 m. balandžio 27 d. patikros sertifikato Nr. 1180401 matyti, kad alkotesterio „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 55). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) nurodyta, kad N. V. mirtis konstatuota 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. dėl sunkios galvos smegenų traumos: didžiosios smegenų junginės plyšimo, vidurinių kaukolės pamato duobių lūžio, daugybinių plaučių sumušimų ir plyšimų, blužnies, inkstų ir kairio inksto kapsulės plyšimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju tapo mirties priežastimi.

Visi N. V. patirti sužalojimai padaryti motociklui susiduriant su automobiliu bei galimai motociklininkui buvus nublokštam ant kelio dangos. N. V. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 85–88). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) pateikiamoje išvadoje nurodoma, kad motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 97 km/val. greičiu bei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su sukusio į kairę vairuotojo automobiliu „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tuo momentu, kada automobilis pradėjo užtverti motociklo eismo juostÄ , motociklas nuo susidÅ«rimo vietos buvo mažesniu atstumu, negu motociklo sustabdymo atstumas. Ekspertizės akte taip pat pateikiama iÅ¡vada apie tai, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai per sankryÅ¾Ä važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį motociklo vairuotojui buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieÅ¡ sukdamas kairėn iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį – į Jurginų g., Å¡viesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos prieÅ¡prieÅ¡ais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklÄ (2 t., b. l. 142–151). VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Astra 1.7 CDTI“, gamybos periodas 2007–2010 m., pasirinkti metai 2008 m., kaina Lietuvoje su PVM 2 930 Eur (4 t., b. l. 53).

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ bÅ«nant neblaiviam), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Kaltinamajam inkriminuojamos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ne tik paties kaltinamojo parodymais bei prisipažinimu, bet ir eismo įvykį mačiusio liudytojo N. M., į įvykio vietÄ po eismo įvykio atvykusio nukentėjusiojo D.

V., įvykio vietoje iÅ¡ karto po eismo įvykio buvusio liudytojo A. S. parodymais, tarp kurių esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta. Objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimÄ kaltinamojo veikoje neginčijamai patvirtina duomenys, užfiksuoti 2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame praneÅ¡ime, 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akte, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20).

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų paminėtų įrodymų teisingumÄ ar sukeltų pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Aukščiau paminėti 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1463 (20) duomenys patvirtina Kelių eismo taisyklių 14 ir 157 punktų pažeidimo faktÄ , t. y. kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ . IÅ¡ 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam O. L. sertifikuotu alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

Kad bÅ«damas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) nurodytas susidÅ«rimo mechanizmas ir pateikta iÅ¡vada apie tai, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡ais tiesiai per sankryÅ¾Ä važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį motociklo vairuotojui buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio data, vieta laikas bei kitos aplinkybės yra užfiksuotos ir 2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame praneÅ¡ime, 2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Kaltinamojo O. L. neteisėtų veiksmų padarinių – N. V. žūties, ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei paminėtų padarinių faktÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) pateikti duomenys.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad N. V. mirtis konstatuota 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. dėl sunkios galvos smegenų traumos: didžiosios smegenų junginės plyšimo, vidurinių kaukolės pamato duobių lūžio, daugybinių plaučių sumušimų ir plyšimų, blužnies, inkstų ir kairio inksto kapsulės plyšimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Visi N. V. patirti sužalojimai padaryti motociklui susiduriant su automobiliu bei galimai motociklininkui buvus nublokštam ant kelio dangos.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad kaltinamasis aptariamoje situacijoje negalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 14 ir 157 punktų reikalavimų dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių. PrieÅ¡ingai – 2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad eismo sÄ lygos (kelio danga, matomumas, eismo intensyvumas) buvo labai geros (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojų N. M. bei A.

S. parodymai), o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieÅ¡ sukdamas kairėn iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį – į Jurginų g., Å¡viesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos prieÅ¡prieÅ¡ais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklÄ . Byloje liudytoju apklaustas paskui kaltinamÄ jį važiavęs N. M. taip parodė, kad atvažiuojantis motociklininkas buvo aiÅ¡kiai matomas.

Kaltinamasis įvykio dienÄ vartojęs alkoholio neblaivus už vairo sėdo nesant jokios bÅ«tinybės, turėdamas ir galėdamas į reikiamÄ vietÄ nuvykti kitais bÅ«dais. Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, kaip vairuotojas privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, turėdamas didelę vairavimo patirtį, žinodamas, kaip alkoholis veikia organizmÄ , t. y. lėtina reakcijÄ kelyje, neblaivus sėsdamas už automobilio – padidinto pavojaus Å¡altinio – vairo, privalėjo suvokti ir suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, tačiau nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ypač sunkÅ«s padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pripažintina, kad BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam O. L. kaltinamuoju aktu kaltinimas buvo pareikÅ¡tas ne tik dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo, bet ir dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma, atitinkanti visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Veikos pavojingumÄ , visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimÄ ir yra laikomas rÅ«Å¡iniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 2811 straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti vien laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki deÅ¡imties metų, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Didesnis BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad Å¡i veika yra pavojingesnė ir sunkesnė, nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl Å¡iuo aspektu yra pagrįstas visumÄ atitinkančios normos taikymas. Kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jis atskirai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nebekvalifikuotinas, nes asmuo negali bÅ«ti baudžiamas du kartus už tÄ patį kvalifikuojantį požymį.

Veikos kvalifikavimas ir pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus, sukdamas į kairę nepraleisdamas motociklininko, važiuojančio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, jo veika, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vienÄ BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaltinime nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ kvalifikuojantį požymį – kad asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovė nesutiko su tuo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bÅ«tų pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tokia prokurorės, nukentėjusiųjų ir jų atstovės nuostata buvo grindžiama tuo, kad įvykio metu kaltinamasis neskambino pagalbai, nepasidomėjo nukentėjusiojo N. V. bÅ«kle, nesiėmė jokių priemonių, kad suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, po įvykio neatsiprašė žuvusiojo artimųjų.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į liudytojo N. M. parodymus apie tai, kad kaltinamasis žinojo, jog pagalba iÅ¡kviesta, kadangi matė bei girdėjo, kaip liudytojas paskambino telefonu kviesdamas pagalbÄ . Taigi kaltinamasis pagalbos nekvietė ne todėl, kad buvo abejingas nukentėjusiojo bÅ«klei, o todėl, kad pagalba jau buvo iÅ¡kviesta. Sutiktina su tuo, kad kaltinamasis po eismo įvykio iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pirmiausiai turėjo prieiti prie nukentėjusiojo, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar gali jam kuo padėti, kai tuo tarpu kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo tik po kurio laiko.

Tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta savarankiÅ¡ka atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta. Be to, įstatymas kaip atskirÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numato ir padarytos žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ savo noru (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – Å¡i aplinkybė taip pat nebuvo nustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis ir savo parodymus teisiamojo posėdžio metu, ir savo paskutinį žodį pradėjo atsipraÅ¡ydamas nukentėjusiųjų, praÅ¡ydamas priimti užuojautÄ . Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, duodamas parodymus teisme neginčijo, kad nukentėjusiesiems jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, sutikdamas pagal savo finansines galimybes jÄ atlyginti. Aplinkybė, kad kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio nebandė susiekti su nukentėjusiaisiais, jų atsipraÅ¡yti, pasiÅ«lyti pagalbÄ , teismo nuomone, pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nuskalstamÄ veikÄ , kad nesigailėjo dėl to, kas įvyko.

Kaltinamasis duodamas parodymus teigė, kad jis iÅ¡ toliau stebėjo žuvusiojo laidotuves, matė, kaip skaudžiai netektį iÅ¡gyvena žuvusiojo artimieji bei draugai. Manytina, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais iki teisiamojo posėdžio neiÅ¡drįso susisiekti dėl gėdos jausmo, dėl supratimo, kad žuvusiojo tėvams ir broliui bus sunku bei skaudu klausytis atsipraÅ¡ymo asmens, kuris bÅ«damas neblaivus sėdo už vairo, sukėlė eismo įvykį ir dėl to žuvo jaunas žmogus. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų, baigtÄ , nusikaltimÄ .

Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė ypatingai grubiai, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,87 promilių neblaivumas, jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes – jauno žmogaus žūtį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis O. L. praeityje neteistas (2 t., b. l. 60–61), per penkerius metus vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už smulkų administracinį nusižengimÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 59). Nors kaltinamajam nustatytas neįgalumas (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 19), tačiau jis yra dirbantis – nuo 2016 m. kovo 15 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 18), liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M.

T. kaltinamÄ jį, kaip darbuotojÄ , charakterizavo teigiamai, parodė, kad kaltinamasis susitvarko su savo darbinėmis užduotimis, kad bendradarbiai apie kaltinamÄ jį atsiliepia gerai, kaip apie normalų, bendraujantį žmogų. Kaltinamasis turi Å¡eimÄ , su žmona augina nepilnametį sÅ«nų, turi suaugusiÄ dukrÄ (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 31–24). UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centro duomenimis, kaltinamasis psichiatro ar psichologo nekonsultuotas, nesilankė (2 t., b. l. 55). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus duomenimis, kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 58).

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas nuo trejų iki deÅ¡imties metų, todėl spręstinas kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumÄ , kaltinamajam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. (2 t., b. l. 62–63) iki 2020 m. gegužės 24 d. 15.30 val. (2 t., b. l. 95–96), dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – jis Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Ä®vertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų terminui.

Å i baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti atlikus laisvės atėmimo bausmę arba nuo lygtinio paleidžimo iÅ¡ pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Analizuojamu atveju, kaltinamasis tyčia sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas sudarytų atskirÄ , BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jeigu kaltinamojo veika nebÅ«tų kvalifikuojama pagal specialiÄ normÄ â€“ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Taigi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. L. vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui – kaltinamojo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68). Automobilis buvo perduotas kaltinamajam darbinių funkcijų atlikimui (2 t., b. l. 10, 16) – perduodamas automobilį kaltinamajam jo savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tas turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, todėl automobilis pagrįstai buvo grÄ Å¾intas įmonei.

Atitinkamai yra pagrindas iÅ¡ kaltinamojo O. L. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Spręsdamas dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės teismas nesivadovauja gynėjo į bylÄ pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 21 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 0014279, iÅ¡ kurios matyti, kad minėtas automobilis parduotas utilizavimui už 870 Eur (4 t., b. l. 71).

Teismo vertinimu, Å¡is dokumentas neatspindi nusikalstamos veikos padarymo dienÄ buvusios transporto priemonės vidutinės rinkos vertės, kadangi PVM sÄ skaita-faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio ir į jÄ Ä¯raÅ¡yta suma yra nustatyta dviejų bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurių veikla nesusijusi su turto vertinimu, bendru susitarimu. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2020 m. spalio 1 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. 29 (4 t., b. l. 72), automobilis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų tapo netinkamu eksploatuoti pagal paskirtį, todėl neteisinga bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti tik nebetinkamo naudoti automobilio likutinę vertę, kai automobilis tokios bÅ«klės tapo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nustatytina remiantis VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje pateiktais duomenimis, kad 2008 m. automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2 930 Eur (du tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt eurų). Atitinkamai iÅ¡ kaltinamojo O. L. iÅ¡ieÅ¡kotina 2 930 Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Dėl BK 75 straipsnio taikymo Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 75 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 22 dienÄ .

BK 75 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai – jis neteistas, per penkerius metus baustas tik už vieno smulkaus administracinio nusižengimo padarymÄ , o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau nusikalstamos veikos pasekmės yra tragiÅ¡kos – žuvo jaunas žmogus.

Kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė ypatingai grubiai, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,87 promilių neblaivumas, o praėjus trumpam laikui antru tikrinimus nustatytas jau 2,08 promilių neblaivumas, kas rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus teigdamas, jog vairavo prieÅ¡ kelias valandas iÅ¡gėręs tik tris butelius alaus. Kaltinamasis bÅ«damas stipriai apgirtęs vairavo dienos metu, o jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, lėmė žmogaus žūtį esant idealioms vairavimo sÄ lygoms.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis žuvusiojo Å¡eimai taip ir nepasiÅ«lė pagalbos nei iÅ¡ karto po eismo įvykio, nei vėliau, jam labiau rÅ«pėjo jo paties Å¡eimos saugumas. Dėl kaltinamÄ jį saistančių tvirtų socialinių ryÅ¡ių (turi Å¡eimÄ , augina nepilnametį sÅ«nų, turi pastovų darbÄ , darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbuotojas, tinkamai atliekantis darbines pareigas) pasakytina, kad kaip teisingai pastebėjo kaltinamojo gynėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje yra sudaromos galimybės nuteistiesiems dirbti, iÅ¡vykti iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, t. y. yra sudarytos visos sÄ lygos socialinius ryÅ¡ius palaikyti.

Atitinkamai, laisvės bausmės paskyrimas pats savaime nereiÅ¡kia socialinių ryÅ¡ių praradimo. Dėl paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad BK 75 straipsnis kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Ä®statymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nukentėjusieji D. V., A. V. ir D. V. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam O. L. ir civiliniam atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir – Biuras) (3 t., b. l. 82–87).

D. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jam, kaip civiliniam ieškovui, 14 966,36 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. A. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jai, kaip civilinei ieškovei, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

D. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jam, kaip civiliniam ieÅ¡kovui, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad D. V. dėl O. L. nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, kuri neatlyginta. Jis kreipėsi į žalÄ administruojančiÄ ADB „Gjensidige“ pateikdamas turtinę žalÄ pagrindžiančius dokumentus. ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. praneÅ¡imu Nr. S04–994487 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) jis buvo informuotas, jog suskaičiuota 1 596 Eur iÅ¡moka laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti pagal pateiktÄ 2020 m. gegužės 25 d.

UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitÄ . Laidojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos iÅ¡ 1 900 Eur apmokėtos sumos atėmus gautÄ 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ . Nurodoma, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio D. V. patyrė 14 966,36 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 1 596 Eur laidojimo iÅ¡laidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitÄ ; 303,10 Eur pagal 2020 m. birželio 29 d. UAB „Bajorų gūžta“ apmokėjimo kvitÄ už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur, apmokėti bankiniu pavedimu pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d.

UAB „Augenas“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.20200475 už motociklo „Yamaha YZF-R6“ saugojimÄ ikiteisminio tyrimo metu; 5 228 Eur, kuriÄ sudaro nepataisomai sugadinto motociklo vidutinė rinkos vertė nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo 2020 m. birželio 17 d. pažyma; 2 409,26 Eur, pagal 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo pažymÄ , kurioje apskaičiuota žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto – Å¡almo „Shoei“, pirÅ¡tinių, MRT „Iphone 10“, batų „Alpinestars“, aprangos „Bering“, klubo bliuzono „Ago, termo aprangos „Alpinestars“; 4 610 Eur, apmokėta bankiniu pavedimu pagal 2020 m. spalio 19 d.

UAB „Akrolita“ pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. AVE20-830 už kapavietės sutvarkymÄ , pastatant atminimo paminklÄ , 300 Eur apmokėta pagal 2020 m. spalio 19 d. UAB „Verkiantis gluosnis“ kasos pajamų orderį už stiklÄ (3D) antkapiniam paminklui. Dėl nukentėjusiųjų naudai praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad sÅ«naus ir brolio žūtis dėl neblaivaus kaltinamojo sukelto eismo įvykio iÅ¡ esmės pakeitė jų visų ir kiekvieno iÅ¡ jų gyvenimus, įstatymų frazės apie dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ ir kt. neiÅ¡reiÅ¡kia netekties skausmo ar jų patirtų bei iki Å¡iol patiriamų iÅ¡gyvenimų.

Nukentėjusiuosius skaudina ir tai, kad po eismo įvykio kaltinamasis O. L. nepareiÅ¡kė užuojautos, neatsiprašė, nesiekė atlyginti arba bent sumažinti padarytÄ Å¾alÄ . Jis ciniÅ¡kai elgėsi iki tragiÅ¡kai pasibaigusio įvykio ir tuoj po jo – vairuodamas automobilį gėrė alų, o N. motociklui atsitrenkus į jo (kaltinamojo) vairuojamÄ automobilį ir gulint važiuojamoje kelio dalyje prie nukentėjusiojo nepriėjo, nekvietė pagalbos, o skambino savo pažįstamam pareigÅ«nui. Su žuvusiu sÅ«numi ir broliu juos siejo itin artimas emocinis ryÅ¡ys.

Nutraukus santuokÄ , N. buvo tarsi ambasadorius, sutelkiantis visus gimtadieniams ir Å¡ventėms. Jų Å¡eima neteko nuoÅ¡irdaus, pozityvaus, rÅ«pestingo sÅ«naus, o D. neteko ne tik brolio, bet ir geriausio draugo, patarėjo ir paslapčių saugotojo. 2017 m. N. sėkmingai baigė Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , pradėjo studijas (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete. Buvo aktyvus, sportavo, domėjosi viskuo. Nuo 2017 m. pradėjo sportuoti motosporto klube „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m.

Lietuvos čempionate iÅ¡kovojo 2-Ä jÄ vietÄ . Buvo darbÅ¡tus ir iniciatyvus, be studijų ir sporto dirbo tėčio vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. vasarÄ buvo iÅ¡vykęs padirbėti į JAV, kÅ«rė ateities planus. Yra psichologiÅ¡kai ir emociÅ¡kai sukrėsti, jaučia slegiančiÄ tuÅ¡tumÄ , nuolatinę depresinę nuotaikÄ , nepakeliamÄ netekties skausmÄ . Po sÅ«naus ir brolio tragiÅ¡kos žūties suprastėjo visų jų miego kokybė, vengia bendravimo su N. bendraamžiais ir draugais, D. sunku susikaupti pamokų metu, dėl ko kenčia pažangumas, visi lankosi pas psichologÄ , vartoja homeopatinius raminamuosius vaistus, o laisvalaikį leidžia prie N. kapo.

Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. praneÅ¡imu Nr. S04–994498 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V. buvo informuota, jog suskaičiuota 18 210 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimÄ . ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. praneÅ¡imu Nr. S04–994487 (bylos Nr. CLT2179753) D. V. buvo informuotas, jog suskaičiuota 18 210 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimÄ .

ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. praneÅ¡imu Nr. S04–994523 (bylos Nr. CLT2179753) D. V. buvo informuotas, jog suskaičiuota 5000 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimÄ . Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nukentėjusiųjų patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 138–139). Atsiliepime civilinis atsakovas iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti sumų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepime dėl D. V. reikalaujamos priteisti turtinės žalos nurodoma: 1 596 Eur laidojimo išlaidos – pagrįstos ir atlygintinos. 5 228 Eur nepataisomai sugadinto motociklo rinkos vertė, nustatyta vadovaujantis biuro atstovo – ADB „Gjensidige“ 2020 m. birželio 17 d. pažyma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio.

Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. TurtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnė žala, esant sunaikintam turtui, turi bÅ«ti nustatoma kaip skirtumas tarp turto rinkos vertės iki turto sugadinimo ir turto likutinės rinkos vertės po sugadinimo. Todėl civilinio ieÅ¡kovo D. V. praÅ¡oma atlyginti 5 228 Eur žala dėl sugadinto motociklo, nustatyta remiantis vien tik Biuro atstovo apskaičiuota motociklo rinkos verte, yra nepagrįsta.

Å iuo atveju, vadovaujantis atliktais skaičiavimais atlygintina 4 644 Eur suma dėl sugadinto motociklo (apskaičiuotina iÅ¡ motociklo rinkos vertės (5 228 Eur) atėmus motociklo likučių vertė (584 Eur). Atsiliepime taip pat pastebima, kad motociklas „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise eismo įvykio metu priklausė žuvusiajam N. V., todėl civiliniam ieÅ¡kovui D. V. žala gali bÅ«ti atlygintina, tačiau su sÄ lyga, kad jis turi paveldėjimo teisę pagrindžiantį dokumentÄ . 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo N. V. turto: pagal biuro atstovo 2020 m. birželio 29 d. atliktus skaičiavimus civiliniam ieÅ¡kovui D.

V. gali bÅ«ti atlygintina 2 409,26 Eur žala, tačiau su sÄ lyga, kad civilinis ieÅ¡kovas turi paveldėjimo teisės liudijimÄ . 303,10 Eur – neatlygintinos iÅ¡laidos už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus. Å ios iÅ¡laidos nėra pripažįstamos kaip atlygintinos ir teismų praktikoje. 520 Eur – ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo iÅ¡laidos nėra žala ir todėl ji neatlygintina (teisėsaugos sprendimu buvo priverstinis motociklo saugojimas). Atsiliepime pažymima, kad kapavietės sutvarkymas, paminklas ir 3D stiklas 4 910 Eur sumai yra ženkliai per daug. 300 Eur už 3D stiklÄ neatlygintina, nes tai ne bÅ«tinybės, o prabangos reikalas.

Tikėtina, kad kapavietė skirta ne vienam kapui, paminklas greičiausiai taip pat statytas su perspektyva keliems asmenims, todėl Å¡iÄ sumÄ reikėtų koreguoti atsižvelgiant į realiÄ situacijÄ . Civilinio atsakovo vertinimu, pagrįsta bÅ«tų 3 000 Eur suma dėl kapavietės sutvarkymo. Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepime dėl neturtinei žalai atlyginti reikalaujamų priteisti sumų nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ Biuro vardu apskaičiavo neturtinės žalos iÅ¡mokas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), kurių 6 punkte numatyta, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA, kai MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas) eismo įvykio metu buvo 607 Eur. Žuvusiojo motinai A. V. ir tėvui D. V. neturtinė žala apskaičiuota kiekvienam po 18 210 Eur (30 MMA x 607 Eur), žuvusiojo broliui D.

V. neturtinė žala apskaičiuota 5 000 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikto atsiliepimo motyvus, civiliniai ieÅ¡kovai pateikė 2021 m. sausio 29 d. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (4 t., b. l. 8–9), kuriame nurodoma, kad civiliniai ieÅ¡kovai sutinka su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento atliktais apskaičiavimais, turtinės ir neturtinės žalos vertinimu, todėl tikslina ieÅ¡kinio reikalavimus.

Å iuo patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma civilinio ieÅ¡kovo D. V. patirtÄ 14 382,36 Eur turtinę žalÄ bei 50 000 Eur neturtinę žalÄ , A. V. patirtÄ 50 000 Eur neturtinę žalÄ ir D. V. patirtÄ 30 000 Eur neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų tokiomis dalimis: - iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro praÅ¡oma priteisti civilinio ieÅ¡kovo D. V. naudai 9 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro: 1 596 Eur laidojimo iÅ¡laidos pagal 2020 m. gegužės 25 d.

UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitÄ ; 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iÅ¡ nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo iÅ¡laidos; - iÅ¡ kaltinamojo O. L. civilinio ieÅ¡kovo D. V. naudai praÅ¡oma priteisti 5 142,36 Eur turtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudaro: 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo iÅ¡laidos; 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (Å¡almo, pirÅ¡tinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų); 1 910 EUR kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo bei 3D stiklo iÅ¡laidos, nevertintos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro; - iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro praÅ¡oma priteisti civiliniam ieÅ¡kovui D.

V. 18 210 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , civilinei ieÅ¡kovei A. V. 18 210 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , civiliniam ieÅ¡kovui D. V. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; - iÅ¡ kaltinamojo O. L. praÅ¡oma priteisti civiliniam ieÅ¡kovui D. V. 31 790 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , civilinei ieÅ¡kovei A. V. 31 790 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , civiliniam ieÅ¡kovui D. V. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisiamojo posėdžio metu dėl praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos dydžio civilinis ieÅ¡kovas D.

V. paaiÅ¡kino, kad neturtinės žalos atlyginimui praÅ¡oma priteisti 50 000 Eur suma yra pagrįsta, kadangi jo santykiai su sÅ«numi buvo itin artimi, sÅ«nus dirbo pas jį įmonėje, abu domėjosi motociklais. Apie sÅ«nų žinojo viskÄ â€“ kur važiuoja, kada grįš. Civilinė ieÅ¡kovė A. V. dėl savo patirtos neturtinės žalos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji iki Å¡iol itin sunkiai iÅ¡gyvena sÅ«nau netektį, negali susitaikyti su tuo, kad sÅ«naus nebėra, jaučiasi taip, tarsi bÅ«tų netekusi savo pačios dalies.

Dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo ji neteko ne tik sÅ«naus, bet ir galimybės pamatyti jį sukÅ«rusį Å¡eimÄ , turintį vaikų – ji niekada nepamatys savo anÅ«kų. Kaltinamasis pražudė iÅ¡auklėtÄ , padorų, iÅ¡silavinusį, daug ateities planų ir galimybių turėjusį jaunÄ Å¾mogų. Po sÅ«naus žūties prasidėjo ir iki Å¡iol tęsiasi dienos bei naktys kančių. Jai, kaip mamai, skaudu ir tai, kad jaunesnysis sÅ«nus liko be brolio, suku matyti vaiko iÅ¡gyvenimus dėl netekties.

Civilinis ieÅ¡kovas D. V. teisiamojo posėdžio metu dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad su broliu buvo labai artimi, matydavosi praktiÅ¡kai kasdienÄ , brolis jam visada padėdavo, iÅ¡klausydavo, apgindavo. Jaučiasi pasimetęs po brolio mirties. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir žalÄ administruojanti ADB „Gjensidige“ yra paskaičiavę nukentėjusiesiems atlygintinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius, tačiau tos sumos nukentėjusiesiems nėra iÅ¡mokėtos.

Sprendžiant nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ svarbia laikytina aplinkybė, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 69). Esant tokiai situacijai, aktualia laikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad tais atvejais kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims moka Biuras.

Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad Biuras laikytinas tinkamu civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiųjų patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų atlyginti dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 Eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nurodytos draudimo sumos taikytinos ir tais atvejais, kaip iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Biuras. Pažymėtina, kad patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos (civilinis ieÅ¡kovas D. V. praÅ¡o priteisti 14 382,36 Eur turtinę žalÄ ir 50 000 Eur neturtinę žalÄ , civilinė ieÅ¡kovė A.

V. praÅ¡o priteisti 50 000 Eur neturtinę žalÄ , civilinis ieÅ¡kovas D. V. praÅ¡o priteisti 30 000 Eur neturtinę žalÄ ) nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl teismas sprendžia, kad nustačius civiliniams ieÅ¡kovams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį visa suma turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ Biuro – nepagrįstu laikytinas civilinių ieÅ¡kovų reikalavimas dalį turtinės ir dalį neturtinės žalos atlyginimo priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

IÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju visa nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala turėtų bÅ«ti priteisiama iÅ¡ Biuro, leidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama TPVCAPDÄ® taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is reikalavimÄ atlyginti žalÄ gali pareikÅ¡ti tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, o TPVCAPDÄ® 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala virÅ¡ija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininkÄ , kad jis atlygintų likusiÄ Å¾alos dalį. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, aptartų ir kitų minėto įstatymo normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalÄ nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalÄ padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, iÅ¡mokėję draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja teisę iÅ¡reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens (TPVCAPDÄ® trečiojo skirsnio normos).

Darytina iÅ¡vada, kad už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala virÅ¡ija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDÄ® normų aiÅ¡kinimas atitinka Å¡io įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalÄ atsakingo asmens interesų teisingÄ ir tinkamÄ apsaugÄ , padeda iÅ¡saugoti balansÄ tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. e3K-3-444-611/2015).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, sukėlusia N. V. – nukentėjusiųjų A. V. bei D. V. sÅ«naus ir nukentėjusiojo D. V. brolio, mirtį, nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau Biuras yra paskaičiavęs mažesnius turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nei praÅ¡o priteisti civiliniai ieÅ¡kovai. Civilinis ieÅ¡kovas D. V. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti patirtÄ 14 382,36 Eur turtinę žalÄ .

IÅ¡ Biuro praÅ¡oma priteisti 9 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro: 1 596 Eur laidojimo iÅ¡laidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitÄ ; 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iÅ¡ nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo iÅ¡laidos. IÅ¡ kaltinamojo O. L. praÅ¡oma priteisti 5 142,36 Eur: 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo iÅ¡laidos; 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (Å¡almo, pirÅ¡tinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų); 1 910 EUR kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo bei 3D stiklo iÅ¡laidos.

Savo teismui pateiktame atsiliepime Biuras atkreipė dėmesį į tai, kad praÅ¡ydamas kaip turtinės žalos atlyginimÄ priteisti žuvusiajam N. V. priklausiusių bei eismo įvykio metu sugadintų/sunaikintų daiktų vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , civilinis ieÅ¡kovas D. V. turėtų pateikti paveldėjimo teisę pagrindžiantį dokumentÄ . Ä® bylÄ yra pateiktas 2020 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas (3 t., b. l. 151–152), iÅ¡ kurio matyti, kad bÅ«tent tėvas D.

V. paveldi turtÄ , kurio savininkas yra palikėjas N. V.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime tarp paveldimo turto yra nurodytas ir motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Vadovaudamasis Å¡ia CK nuostata pripažintina, kad D. V. paveldėjo ne tik paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime iÅ¡vardintÄ turtÄ , bet ir žuvusiojo asmeninius daiktus (o Å¡iuo atveju ir su jais susijusiÄ reikalavimo teisę), kurie paveldėjimo teisės liudijimuose nėra vardijami.

Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti priteisti turtinę žalÄ , patirtÄ dėl to, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti/sunaikinti žuvusiajam priklausę daiktai – motociklas, Å¡almas, pirÅ¡tinės, batai, apranga, mobilus telefonas ir kiti daiktai. Teismas sprendžia, kad civiliniam ieÅ¡kovui D. V. iÅ¡ civilinio atsakovo Biuro priteistina Å¡i turtinė žala: 1 596 Eur laidojimo iÅ¡laidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ kvitÄ iÅ¡ jame nurodytos 1 900 Eur sumos atėmus 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ (3 t., b. l. 88); 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iÅ¡ nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę) (3 t., b. l. 140–145); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo iÅ¡laidos (3 t., b. l. 95–98); 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo iÅ¡laidos (3 t., b. l. 90–91); 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (Å¡almo, pirÅ¡tinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų) (3 t., b. l. 94).

Biuras savo teismui pateiktame atsiliepime iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo iÅ¡laidos nėra žala ir todėl ji neatlygintina, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka ir sprendžia, kad Å¡ios D. V. turėtos iÅ¡laidos pripažintinos nuostoliais. Å ių iÅ¡laidų atsiradimas buvo sÄ lygotas iÅ¡imtinai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (tiriant Å¡iÄ veikÄ reikėjo atlikti procesinius veiksmus su motociklu, apžiÅ«rėti), todėl teisinga ir protinga Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ materialiai atsakingo asmens.

Nors civilinis ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad viso už žuvusiojo kapavietės sutvarkymÄ sumokėjo 4 910 Eur (iÅ¡ jų 4 610 Eur kapavietės tvarkymo darbai (3 t., b. l.

95) ir 300 Eur 3D stiklas (3 t., b. l. 98–99), tačiau sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nurodyta suma mažintina iki 3 000 Eur. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų atlyginimui paskaičiavo Biuras, nurodydamas, kad reikalavimas priteisti 4 910 Eur sumÄ yra ženkliai per didelis, kad 300 Eur už 3D stiklÄ neatlygintina, nes tai ne bÅ«tinybės, o prabangos reikalas, kad kapavietė ir paminklas, greičiausiai numatyti ne vienam asmeniui, kad bÅ«tent 3 000 Eur suma dėl kapavietės sutvarkymo laikytina pagrįsta.

Toks Biuro paskaičiavimas atitinka teismų praktikoje priteisiamus kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų dydžius ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ protingumo kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-85-628/2019), be to, paskutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ir civiliniai ieÅ¡kovai sutinka su Biuro Žalų administravimo departamento atliktais apskaičiavimais, turtinės žalos vertinimu. Civilinio ieÅ¡kovo kaip turtinė žala praÅ¡omi priteisti 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus nelaikytini laidojimo iÅ¡laidomis, kurias turi atlyginti žalÄ padaręs asmuo arba už jo veikÄ materialiai atsakingas asmuo, teismas jų nepripažįsta bÅ«tinomis, todėl jos nėra priteisiamos iÅ¡ Biuro.

Civilinio ieÅ¡kovo D. V. naudai iÅ¡ Biuro priteistina bendra 12 169,26 Eur turtinės žalos atlyginimo suma. Visa Å¡i suma yra pagrįsta į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, visa ji buvo patirta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, laikytina protinga ir teisinga. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Byloje yra kilęs ginčas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio. Civilinis ieÅ¡kovas D. V. savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 50 000 Eur, civilinė ieÅ¡kovė A.

V. savo patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat vertina 50 000 Eur, o civilinis ieÅ¡kovas D. V. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 30 000 Eur. Tuo tarpu civilinių atsakovų įsitikinimu, nukentėjusiesiems kaip neturtinės žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti priteisiamos sumos, lygios ADB „Gjensidige“ vadovaujantis Rekomendacijų 6 punktu apskaičiuotoms neturtinės žalos iÅ¡mokoms: žuvusiojo motinai A. V. ir tėvui D. V. kiekvienam po 18 210 Eur (30 MMA x 607 Eur), žuvusiojo broliui D.

V. 5 000 Eur. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Kaltinamojo O. L. nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos ir tragiÅ¡kos – jauno, perspektyvaus, savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ pradedančio ir daug ateities planų turėjusio žmogaus žūtis. Staigi sÅ«naus ir brolio netektis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė dideles dvasines kančias, Å¡okÄ .

Žlugo visi ateities planai, nukentėjusiųjų sieti su žuvusiuoju – tėvams matyti kaip sÅ«nus baigia mokslus, siekia profesinių ir sporto tikslų, sulaukti pagalbos senatvėje, broliui, kuris yra tik ketveriais metais jaunesnis už N. V., turėti artimÄ ir patikimÄ draugÄ , kuris jį, kaip jaunesnį brolį, visuomet globojo. Pažymėtina, kad nukentėjusįjį D. V. su sÅ«numi vienijo bendras pomėgis – motociklų sportas, su žuvusiuoju nukentėjusysis D. V. siejo ir savo įkurto Å¡eimos verslo planus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rė galvodamas tiek apie žuvusiojo, tiek apie jaunesniojo sÅ«naus profesinę veiklÄ po mokslų baigimo, be to, kaip nurodoma patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje, Å¡ioje įmonėje N. dirbo laisvu nuo mokslų ir sporto metu, t. y. jau buvo įsitraukęs į įmonės veiklÄ .

Nukentėjusiajai A. V., kaip mamai, teko iÅ¡gyventi ne tik vyresniojo sÅ«naus netektį, bet ir jaunesniojo sÅ«naus dėl brolio netekties patiriamÄ skausmÄ . Nukentėjusioji duodama parodymus pažymėjo, kad prireikus vyriÅ¡kos pagalbos buityje nuolat kreipdavosi į N. – žinojimas, kad bet kada gali sulaukti vyresnio sÅ«naus pagalbos nukentėjusiajai, iÅ¡siskyrusiai moteriai, nebejotinai suteikė saugumo ir užtikrintumo jausmÄ , kurio neteko žuvus sÅ«nui. Tiek nukentėjusiajam D. V., tiek nukentėjusiajai A.

V. po sÅ«naus žūties teko kreiptis pagalbos į psichologÄ (3 t., b. l. 176–177), t. y. jiems abiem buvo reikalinga specialisto pagalba dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų. Spręsdamas dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis N. V. prie eismo įvykio, kurio metu jis žuvo, kilimo neprisidėjo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) pateikiamoje iÅ¡vadoje nurodoma, kad motociklo „Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 97 km/val. greičiu bei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo su sukusio į kairę vairuotojo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tuo momentu, kada automobilis pradėjo užtverti motociklo eismo juostÄ , motociklas nuo susidÅ«rimo vietos buvo mažesniu atstumu, negu motociklo sustabdymo atstumas.

Ekspertizės akte taip pat pateikiama iÅ¡vada apie tai, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieÅ¡ sukdamas kairėn iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį – į Jurginų g., Å¡viesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidÅ«rimo vietos prieÅ¡prieÅ¡ais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklÄ (2 t., b. l. 142–151). Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas N. M. parodė, kad kai kaltinamasis pradėjo daryti manevrÄ atvažiuojantis motociklininkas matėsi.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neblaivaus kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus, kuris motociklu važiavo nekliudydamas kitiems eismo dalyviams, nekeldamas pavojaus jų saugumui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog N. V. nuo 2017 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, t. y. atskirai nuo Å¡eimos, nors ir po iÅ¡vykimo mokytis jo ryÅ¡ys su tėvais ir broliu toliau iÅ¡liko labai artimas. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į byloje nustatytus duomenis apie tai, kad kaltinamojo sukeltÄ autoįvykį sÄ lygojo ypač grubÅ«s Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. neblaivumas (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis) ir jo įtakotas neatidumas, lėmęs, kad kaltinamasis esant idealioms eismo sÄ lygoms, geram matomumui, nepastebėjo prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančio aiÅ¡kiai matomo motociklo, kas rodo, kad kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, vertintina kaip ypatingai pavojinga.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, iÅ¡nagrinėtose pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, civilinių ieÅ¡kovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam D. V. iÅ¡ Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant nukentėjusiajai A. V. iÅ¡ Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisiant nukentėjusiajam D.

V. iš Biuro 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, adekvatus nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų naudai prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti D.

V. jo patirtas iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas 1 926,08 Eur sumoje. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų nukentėjusiojo D. V. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų – 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (3 t., b. l. 103), 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. sÄ skaitos iÅ¡rašų (3 t., b. l. 104–106), matyti, kad už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas D. V. „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1 026,08 Eur. IÅ¡ į bylÄ pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų – 2020 m. rugsėjo 8 d. sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ Nr. 20/14 (3 t., b. l. 107), 2020 m. rugsėjo 8 d. sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ Nr. 20/15 (3 t., b. l. 108), 2020 m. rugsėjo 8 d. sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ Nr. 20/16 (3 t., b. l. 109) ir 2020 m. spalio 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1007927 (3 t., b. l. 110), matyti, kad už pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui metu ir teisminio bylos nagrinėjimo suteiktas teisines paslaugas D.

V. advokatei Vitalijai Smolenskienei sumokėjo 900 Eur. Byloje keliami sudėtingi turtinės ir neturinės žalos atlyginimo klausimai, kadangi kaltinamasis eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sukėlė vairuodamas darbdaviui priklausantį, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ automobilį. Byloje nukentėjusiųjų vardu pareikÅ¡tas advokatės parengtas civilinis ieÅ¡kinys, kuris buvo ne kartÄ tikslintas. Pažymėtina, kad byloje buvo atliekamas iÅ¡samus įrodymų tyrimas, vyko Å¡eÅ¡i teismo posėdžiai, kuriuose nukentėjusiųjų interesus atstovavo advokatė.

Teismas sprendžia, kad esant tokiai situacijai nukentėjusiems buvo būtina ir svarbi teisinė pagalba, teisinės konsultacijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad nei kaltinamasis, nei gynėjas neprieštaravo, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir jų dydžio neginčijo. Atitinkamai, yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. V. turėtas išlaidas, t. y. 1 926,08 Eur, advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 1 926,08 Eur sumoje teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia iš kaltinamojo O.

L.. Kiti klausimai Kaltinamajam O. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 99–100), raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 104–105) ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 107–108). 2021 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas pakeista ir kaltinamajam O. L. grÄ Å¾inta asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota 2012 m. balandžio 20 dienÄ .

Kaltinamajam O. L. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O. L. automobilį ,,Mazda3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4580 Eur; automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2540 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęstinas iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos (2 930 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ieÅ¡kojus nurodytÄ sumÄ panaikintinas. Nors turto, į kurį laikinai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės, nurodoma vertė yra didesnė, nei iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma, tačiau teismas atkreipia dėmesį tai, kad automobilių, kaip turto, vertė sÄ lyginai greitai mažėja. Kadangi teismas nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio visÄ patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ priteisia tik iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O.

L. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. AnalogiÅ¡kai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O.

L. ir jo sutuoktinei R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6457 Eur, uždraudžiant juo disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

O. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kaltinamojo O. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 15.30 val., dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo O. L. suėmimo vykdant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam O. L. baudžiamojo poveikio priemones: - uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Å i baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti atlikus laisvės atėmimo bausmę arba nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); - iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 930 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610. Sumokėjus nurodytÄ sumÄ , mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

Nukentėjusiųjų D. V., A. V. ir D. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti: - D. V. iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 12 169,26 Eur (dvylika tÅ«kstančių Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 26 ct) turtinės žalos atlyginimo; - D. V. iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 26 000 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo; - A. V. iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 26 000 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo; - D.

V. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Nukentėjusiojo D. V. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti 1 926,08 Eur (tūkstančio devynių šimtų dvidešimt šešių eurų 08 ct) sumoje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo O. L. nukentėjusiojo D. V. naudai 1 926,08 Eur (tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 08 ct) turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Kaltinamajam O. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų (asmens paso Nr. 23047975) paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ O. L. automobilį ,,Mazda3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4580 Eur; automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2540 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęsti iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančio pinigų sumos (2 930 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo, o iÅ¡ieÅ¡kojus nurodytÄ sumÄ panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ O. L. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas:

Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ O. L. ir jo sutuoktinei R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas:

Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6457 Eur, uždraudžiant juo disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė