Legislator Case Law & Legislation
0956fca2-809b-4abc-8041-b487917313e2 AI generated

0956fca2-809b-4abc-8041-b487917313e2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0956fca2-809b-4abc-8041-b487917313e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovės advokatės R. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-918/2014 pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei G. R. dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei nepilnametės lėšų priteisimo bei G. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. G. dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (5-7 b. l.) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai L.

Legislator headnote

AI generated

0956fca2-809b-4abc-8041-b487917313e2 · Kauno apygardos teismas: Teismas nurodė, kad atsakovė buvo įstatyminė nepilnametės dukters turto uzufruktorė ir turėjo pareigÄ tvarkyti dukrai priklausantį turtÄ iÅ¡imtinai dukters interesais, tai reiÅ¡kia, kad dukters turtas (įskaitant ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ ) galėjo bÅ«ti panaudojamas tik dukters asmeninių poreikių tenkinimui. Nustatė, kad ieÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedinėjo mažesnes sumas nei nustatyta sprendimu, ne vienerius metus, atsakovę tokia situacija tenkino, Å¡alys nebuvo sutarusios, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas teiks iÅ¡laikymÄ dukrai, atsakovė dėl ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo pareigos vykdymo į antstolius nesikreipė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1169-264-2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08643-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

R. atstovės advokatės R. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-918/2014 pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei G. R. dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei nepilnametės lėšų priteisimo bei G. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. G. dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (5-7 b. l.) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai L.

R. bei priteisti 650 Lt dukros L. R. sutaupytų lėšų. Nurodė, kad 2003-10-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. R.. 2012-10-08 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta su tėvu, iš atsakovės priteistas 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iki dukters pilnametystės. Dukra su ieškovu faktiškai gyvena nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos.

Atsakovė iÅ¡laikymo dukrai laikotarpyje nuo 2012-12-01 iki 2013-02-18 neteikė, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o padengti susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Gyvendama su motina dukra buvo sutaupiusi 650 Lt sumÄ , kurios motina dukrai negrÄ Å¾ino. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (90-92 b.l.) nurodė, kad ieÅ¡kovas, dukrai gyvenant su atsakove, tinkamai vykdė iÅ¡laikymo prievolę. Atsakovė niekada nesikreipė į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. IÅ¡laikymas dukrai iÅ¡ ieÅ¡kovo jau buvo priteistas teismo sprendimu, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra kreipimasis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu ir to paties dalyko, todėl byla Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta.

Atsakovė atsiliepimu (38-40 b.l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (71-72 b.l.), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir taikyti įskaitymÄ . Nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs teikti dukrai iÅ¡laikymÄ po 2 MGL dydžio sumÄ kas mėnesį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ pareigÄ vykdė tik iÅ¡ dalies, nes nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2011 m. lapkričio mėnesio sumokėjo tik 11265 Lt, todėl liko 10055 Lt skola.

Atsakovė CK 6.50 str. pagrindu turi atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , kadangi atsakovė nuo 2005 m. vasario iki 2011 m. lapkričio mėnesio vykdė nepilnametės dukters iÅ¡laikymo prievolę ne tik už save, bet ir už ieÅ¡kovÄ , todėl atsakovei (trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo atžvilgiu) pereina kreditorės (Å¡alių nepilnametės dukters) reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ (nepilnametės dukros skolininkÄ ). Atsakovė dukrai piniginio iÅ¡laikymo nuo 2011 m. gruodžio mėnesio neteikė todėl, kad pats ieÅ¡kovas atsakovei yra skolingas 10055 Lt jo nemokėto iÅ¡laikymo sumÄ .

Ieškovas prašo nepagrįstai didelės išlaikymo įsiskolinimo sumos, skaičiuodamas po 400 Lt per mėnesį, kai pats atsakovei pervesdavo po 200 Lt per mėnesį. Atsakovei geriau žinomi dukters poreikiai nurodytu laikotarpiu. Atsakovės darbo užmokestis nedidelis, ji neturi galimybių sumokėti prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimo. Dukra neturėjo susitaupiusi 650 Lt sumos, todėl šis reikalavimas atmestinas. Papildomai nurodė, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė, nes bijojo ieškovo dėl jo neprognozuojamo elgesio.Teismo posėdžio metu (87-88 b.l.) išklausyta nepilnametė L.

R. paaiÅ¡kino, kad gyvendama pas motinÄ buvo sutaupiusi 650 Lt sumÄ , kuriÄ sutaupė gaudama dovanų, pridavus butelius. TiksliÄ sumÄ atsimena, nes tokiÄ sumÄ jai nurodė mama, be to, Å¡iÄ sumÄ Å¾inojo tėtis, močiutė. Lankė užsiėmimus, kurie buvo nemokami. Gyvendama su mama, su tėčiu dažnai susitikdavo, jis ja rÅ«pindavosi. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nepilnametė L. R. pakartotinai nurodo, kad buvo susitaupiusi 650 Lt sumÄ , kuriÄ saugojo mama.IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadas raÅ¡tu (33, 34 b.l.), kuriose nurodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas turėtų bÅ«ti priteistas, be to, turėtų bÅ«ti priteistos ir nepilnametės sutaupytos lėšos, tačiau sumos dydis yra fakto klausimas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės G. R. nepilnametei dukrai L. R. 5800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-02-18. IÅ¡dėstė sprendimo dalies, kuria priteistas 5800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas, vykdymÄ 29 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

Priteisė iš atsakovės G. R. nepilnametei dukrai L. R. 200 Lt nepilnametės sutaupytų lėšų. Priteisė iš atsakovės G. R. ieškovo P. G. naudai 1822 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės G. R. 190 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Kitus reikalavimus atmetė.Teismas nustatė, kad L. R., gimusi 1999-03-26 yra šalių dukra, kurios gyvenamoji vieta Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu civilinėje byloje Nr. SN 2-11862/2003 (13 b. l.) nustatyta su motina G.

R., o tėvas P. R. (Å¡iuo metu – G.) įsipareigojo teikti dukrai iÅ¡laikymÄ po 2 MGL dydžio pinigų sumÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. 2012-10-08 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu (14-18 b. l.) nepilnametės L. R. gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta su tėvu, iÅ¡ motinos priteistas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju paskirtas P. G. (buv. R.). Kauno apygardos teismo 2013-02-18 nutartimi (19-21 b.l.) pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Byloje nėra ginčo, kad nepilnametė L. R. faktiÅ¡kai su tėvu pradėjo gyventi 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Atsakovė pripažino, kad dukrai pradėjus gyventi su tėvu (ieÅ¡kovu), ji dukrai jokio iÅ¡laikymo neteikė. Dėl ieÅ¡kinio.Teismas, konstatavęs, kad 2012-10-08 sprendimo dalis, kuria nustatytas 400 Lt iÅ¡laikymo iÅ¡ motinos dydis Å¡iuo aspektu nebuvo apskųstas, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu savo procesiniu elgesiu atsakovė G. R. faktiÅ¡kai pripažino, kad dukros poreikių užtikrinimui ji turėtų skirti po 400 Lt kas mėnesį.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimas faktiÅ¡kai susidarė nagrinėjant bylÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nepateikė jokių duomenų, kad jų turtinė padėtis ar nepilnametės L. R. poreikiai iÅ¡ esmės buvo kitokie nei nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , priteisė 5800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurio mokėjimÄ iÅ¡dėstė 29 mėnesių laikotarpiui.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pripažino, kad saugo 200 Lt dydžio sumÄ , kuri priklauso nepilnametei dukrai, sprendė, kad pasikeitus nepilnametės turto uzufruktoriui, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo Å¡iuos pinigus laikyti pas save, todėl iÅ¡ atsakovės priteisė 200 Lt dukros naudai.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Teismas nurodė, kad atsakovė buvo įstatyminė nepilnametės dukters turto uzufruktorė ir turėjo pareigÄ tvarkyti dukrai priklausantį turtÄ iÅ¡imtinai dukters interesais, tai reiÅ¡kia, kad dukters turtas (įskaitant ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ ) galėjo bÅ«ti panaudojamas tik dukters asmeninių poreikių tenkinimui. Nustatė, kad ieÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedinėjo mažesnes sumas nei nustatyta sprendimu, ne vienerius metus, atsakovę tokia situacija tenkino, Å¡alys nebuvo sutarusios, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas teiks iÅ¡laikymÄ dukrai, atsakovė dėl ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo pareigos vykdymo į antstolius nesikreipė.

Atsakovė turėjo įrodyti, jog ji už ieÅ¡kovÄ vykdė dukters iÅ¡laikymo pareigÄ . Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokia apimtimi atsakovė vykdė iÅ¡laikymo pareigÄ už ieÅ¡kovÄ , t.y. kokio konkretaus dydžio nuostolius kokiu konkrečiu laikotarpiu patyrė. Atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, jog patyrė 3000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovė duomenų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos apie patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 1800 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro procesinių dokumentų parengimas bei atstovavimas teisme. Å ioje byloje ieÅ¡kovas už reikalavimÄ dėl 650 Lt sutaupytų lėšų priteisimo sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį. Tenkinus šį reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir priteisus iÅ¡ atsakovės 200 Lt sumÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 22 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės priteisė 1822 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisė 190 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai A. G. R. apeliaciniu skundu (b. l. 133 – 136) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. G. atsakovei G. R. 10 055 Lt skolÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas turėjo įrodinėti, kadteikė iÅ¡laikymÄ tuo laikotarpiu kai gyveno skyrium ir, kad tinkamai vykdė teismo sprendimÄ taiyra, kad vykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ . Gyvenant skyrium dukra gyveno su atsakove ir su atsakovės mama R. R., kurios pilnai iÅ¡laikė dukrÄ .2. IeÅ¡kovo pareiga iÅ¡laikyti dukrÄ buvo numatyta teismo sprendimu, minėtas sprendimas sutinkamai su LR CPK 18 straipsniu buvo privalomas ir bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Teismas nesivadovaudamas minėtu sprendimu pažeidė teisingumo principÄ , kadangi suteikė ieÅ¡kovui teisę teismo sprendimu nevykdyti įsiteisėjusio sprendimo, kuriame priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 2 MGL kas mėnesį.3. Teismas pripažino tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedinėdavo mažesnes sumas, nei nustatyta sprendimu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ar ieÅ¡kovas įvykdė sprendimÄ ir ar įvykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ .

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo sutarusios, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas teiks iÅ¡laikymÄ dukrai -pervesdamas į sÄ skaitÄ , duodamas pinigus tiesiogiai vaiko motinai ar pačiam vaikui ar tam tikrÄ sumÄ iÅ¡leisdamas daiktų dukrai pirkimui. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja 2003 m. spalio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriame numatytas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis, o ne daiktų pirkimui, kurių ieÅ¡kovas ir nepirko. Be to teismo sprendimu lėšų tvarkytoja buvo paskirta atsakovė, todėl iÅ¡laikymo lėšos turėjo bÅ«ti perduodamos atsakovei, o ne dukrai.4.

Teismas nurodė, kad atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu 2010-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010. Å ie argumentai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas esminis klausimas ar turi teisę vienas iÅ¡ tėvų vykdęs pilnÄ vaiko iÅ¡laikymÄ atgauti iÅ¡ kito tėvo nevykdžiusio pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , teismas privalėjo vadovautis minėta nutartimi.5. Teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas pagal įsiteisėjusį 2003 m. spalio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ privalėjo mokėti dukrai 2 MGL dydžio iÅ¡laikymÄ , tačiau ieÅ¡kovas mokėjo nepilnÄ sumÄ ir ne kiekvienÄ mėnesį, todėl susidarė 10 055,00 Lt skola. Atsakovė nuo 2005 metų vasario mėnesio iki 2011 lapkričio mėnesio vykdė nepilnametės dukros iÅ¡laikymo prievolę ne tik už save, bet ir už kitÄ skolininkÄ (ieÅ¡kovÄ ). Atsakovei (trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo atžvilgiu) pereina kreditorės (Å¡alių nepilnametės dukros) reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ (nepilnametės dukros skolininkÄ ).6.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės priešieškinį atmetus, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Dėl šių atsakovės atstovės argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teismas nepasisakydamas dėl šių ieškinio tenkinimo pagrindų nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti.

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.7. Teismas nevertino ieÅ¡kovo parodymų kaip suinteresuotos Å¡alies. Vertinant ieÅ¡kovo parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡alies paaiÅ¡kinimai yra teikiami Å¡alies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvÅ«s. Jo parodymai gali bÅ«ti nevisapusiÅ¡ki ir neobjektyvÅ«s. Vertinant ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus reikia kreipti dėmesį į prieÅ¡ingos Å¡alies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiÅ¡kinimus ir kitus įrodymus.

Teismas, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.           8. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nesvarbi aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kovui nevykdant iÅ¡laikymo pareigos ir priimto teismo sprendimo nesikreipė į antstolius dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi tai, kad atsakovė nesikreipė dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo neatleido ieÅ¡kovo nuo pareigos vykdyti teismo sprendimÄ . Teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė taip pat Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ Tai aiÅ¡kiai įrodo, kad teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo klausimÄ , nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais.IeÅ¡kovas P. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 144 – 147) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo Å¡iuos argumentus:1. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismo iÅ¡vados padarytos netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ . apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta byloje, kuri visiÅ¡kai nepanaÅ¡i savo faktinėmis aplinkybėmis į ginčo bylÄ , todėl paminėta nutartis negali bÅ«ti vertinama kaip panaÅ¡aus pobÅ«džio byla, ja negalima vadovautis nagrinėjant kilusį ginÄÄ , dėl ko teismas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos Å¡iuo atveju nenukrypo.

Tam, jog ginčo atveju atsakovei priteisti jos reikalaujamÄ pinigų sumÄ visų pirma reikalinga nustatyti, ar atsakovė įvykdė prievolę, kurios įvykdymo ji reikalauja. Ä®rodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pagal įstatymÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ atsakovei teko pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovas dukros naudai teikė mažesnį iÅ¡laikymÄ negu teismo sprendimu buvo priteista, tačiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti atsakovė G.

R. nepateikė visiškai jokių įrodymų, todėl teismas pagrįstai priešieškinį atmetė.

2. Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu suteikė ieÅ¡kovui teisę nevykdyti įsiteisėjusio sprendimo, kuriame priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 2MGL kas mėnesį, o teismas nesivadovaudamas minėtu sprendimu pažeidė teisingumo principÄ . Teismo sprendime nebuvo aptarta kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas teiks dukrai iÅ¡laikymÄ , t. y. jis buvo laisvas pasirinkti iÅ¡laikymo teikimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo dalį pervesdavo į atsakovės sÄ skaitÄ , kitÄ dalį duodavo atsakovei grynais pinigais, be to ir tokiu bÅ«du teikė netgi didesnį iÅ¡laikymÄ negu priteistas teismo.

Vien ta aplinkybė, jog į atsakovės sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas pervesdavo mažesnes sumas negu teismo sprendime nustatyta, dar nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dukrai teikė mažesnį iÅ¡laikymÄ kaip Å¡iuo metu siekia įrodyti atsakovė. Atsakovė dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo niekuomet į antstolius nesikreipė, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas teismo sprendimÄ vykdė tinkamai. Todėl Å¡iuo metu reikalaudama iÅ¡laikymo įsiskolinimo LR CK 6.50 str. pagrindu, atsakovė privalo įrodyti įsiskolinimo faktÄ , tačiau jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikė.

Teismo sprendimu priteisus iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis ir skolininkui jų nemokant, pasibaigus periodinių iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpiui, skola už periodinių iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpį iÅ¡lieka, o kreipimasis į teismÄ dėl tokios skolos priteisimo yra negalimas, nes iÅ¡ esmės reikÅ¡tų kreipimÄ si į teismÄ tarp tų pačių Å¡alių tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Todėl 2003 m. spalio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis sumų, kurias ieÅ¡kovas yra sumokėjęs atsakovei, priteisimas antrÄ kartÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo yra neįmanomas, ir toks prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ viso turi bÅ«ti paliktinas nenagrinėtu.          3.

Nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ar ieÅ¡kovas įvykdė sprendimÄ ir ar įvykdė savo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ ; kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame numatytas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis, o ne daiktų pirkimu, kurių ieÅ¡kovas ir nepirko. Å ioje civilinėje byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris suteiktų objektyvų pagrindÄ abejoti tuo, jog ieÅ¡kovas teismo sprendimÄ vykdė netinkamai ir kad savo nepilnametės dukros naudai neteikė teismo nustatyto iÅ¡laikymo.

Civilinės bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog ieškovas dukrai ne tik mokėjo periodines išmokas, tačiau ir pirko įvairius daiktus.             4. Ieškovas niekuomet neneigė vieno iš tėvų teisės atgauti iš kito tėvo už jį įvykdytas prievoles, susijusias su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Tačiau tam, kad pasinaudoti šia teise reikalinga nustatyti kelias esmines aplinkybes:

1) kad vienas iš tėvų savo prievolės nepilnamečiam vaikui nevykdo;

2) kad kitas tėvas Å¡iÄ prievolę už nevykdantį tėvÄ Ä¯vykdė. Å io ginčo atveju apeliantė G. R. byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo tinkamai neteikė.             5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu ir įrodymų vertinimu. Pabrėžtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Å io ginčo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylojesurinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .             6. Apeliantė iÅ¡sako nuomonę, jog visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nesvarbi aplinkybė, kad atsakovė ieÅ¡kovui nevykdant iÅ¡laikymo pareigos ir priimto teismo sprendimo nesikreipė į antstolius dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. PrieÅ¡ingai, paminėta aplinkybė yra ypatingai svarbi, kadangi bÅ«tent ji netiesiogiai patvirtina, kad iÅ¡laikymas buvo teikiamas pilnai, kadangi jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡laikymo neteikęs, atsakovė nedelsiant bÅ«tų kreipusis į antstolius.

Be to, minėta aplinkybė taipogi patvirtina, kad iÅ¡laikymo pareigÄ ieÅ¡kovas vykdė tinkamai, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti nesamÄ ir neįrodytÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ kuriÄ ieÅ¡kovas jau yra savo dukros naudai sumokėjęs apeliantei.                                 IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo įrodyti, jog ji už ieÅ¡kovÄ vykdė dukters iÅ¡laikymo pareigÄ , todėl pagrįstai atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

             Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiÅ¡kimu civilinėje byloje Nr. SN 2-11862/2003 (13 b. l.) Å¡alių susitarimu dukters L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. R., o tėvas P. R. (Å¡iuo metu – G.) įsipareigojo skirti dukters iÅ¡laikymui po 2 MGL dydžio pinigų sumÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 d. iki dukters pilnametystės. 2012-10-08 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės L.

R. gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta su tėvu, tarp Å¡alių nėra ginčo, jog faktiÅ¡kai dukra su tėvu gyvena nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2005-02-05 – 2011-12-21 laikotarpiu ieÅ¡kovas į atsakovės banko sÄ skaitÄ nepilnametės dukros iÅ¡laikymui pervedė 11 265 Lt, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 055 Lt skolÄ , t.y. pinigines lėšas, kurių ieÅ¡kovas nepervedė nepilnametės dukters iÅ¡laikymui pagal 2003-10-29 teismo sprendimÄ Â CK 6. 50 str. pagrindu.

              Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti.

Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

           Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.             Nagrinėjamoje byloje apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10055 Lt skolÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo pareigos teikti 2 MGL dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai pagal 2003m. spalio 29 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ , vykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti (dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio) skolos buvimo faktÄ bei dydį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumÄ , pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , padarė iÅ¡vadÄ dėl įrodymų nepakankamumo.              Nagrinėjamu atveju raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas į atsakovės banko sÄ skaitÄ 2005-02-05 – 2011-12-21 laikotarpiu pervedinėjo mažesnes sumas nei Å¡alys buvo sutarusios pagal teismo sprendimÄ , tačiau tai neįrodo, kad atsakovė faktiÅ¡kai visa apimtimi viena teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.

Apeliantė byloje neįrodinėjo kokio dydžio iÅ¡laikymÄ ginčijamu laikotarpiu ji faktiÅ¡kai teikė vaikui, kokio dydžio iÅ¡laikymas vaikui buvo reikalingas, nes ankstesnėje civilinėje byloje Nr. Nr. SN 2-11862/2003, kurioje pagal 2003-10-29 teismo sprendimÄ Å¡alių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru pareiÅ¡kimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios aplinkybės tokio pobÅ«džio byloje nenustatinėjamos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo, įvertino įrodymų visumÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodymų nepakankamumo. Tai, kad Å¡alys buvo susitarusios pagal 2003-10-29 teismo sprendimu patvirtintas sutarties sÄ lygas dėl iÅ¡laikymo, nedraudė joms po teismo sprendimo gera valia susitarti dėl kitokių dukters iÅ¡laikymo teikimo sÄ lygų, iÅ¡laikymo dydžio.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovę ne vienerius metus tokia situacija tenkino, dėl sprendimo vykdymo priverstine tvarka atsakovė į antstolius nesikreipė, 2003 m. sprendime ( 2 p.) nebuvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ teiks tik pervesdamas lėšas į atsakovės banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl kitokių sÄ lygų (jog jis pervedinės pusę sumos), nuolat pirko vaikui drabužius, maisto produktus, todėl jo teikiamo iÅ¡laikymo vaikui pakako.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija 2014 08 26 nutartimi Å¡alims pasiÅ«lė pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) bei įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAT apklausti Å¡alių nepilnametę dukrÄ dėl jos bendravimo su tėvu bei tėvo teikto iÅ¡laikymo apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu (b. l. 156-157). Nei apeliantė (atsakovė), nei ieÅ¡kovas papildomų įrodymų nepateikė. IÅ¡ Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAT pateikto pokalbio su vaiku apraÅ¡ymo (b. l. 162163) matyti, kad nepilnametė L.

R. paaiÅ¡kino, kad jai gyvenant su mama, tėvas jÄ lankė, pasiimdavo jÄ savaitgaliais, nuolat pirko drabužius, maistÄ , nupirko du dviračius, rogutes, duodavo jai pinigų. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentu, jog vien ta aplinkybė, jog į atsakovės sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas pervesdavo mažesnes sumas negu buvo 2003 m. teismo sprendime nustatyta, dar nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dukrai teikė mažesnį iÅ¡laikymÄ . Apeliantė neginčija, kad dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo niekuomet į antstolius nesikreipė, kas taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas teismo sprendimÄ vykdė tinkamai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo teikto iÅ¡laikymo vaikui ginčo laikotarpiu nepakako, o apeliantė faktiÅ¡kai visa apimtimi viena teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui. Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.         Kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių CK normų netaikymo.

Kolegijos nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 6. 50 straipsnio pagrindu, apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kinyje jokių ieÅ¡kovo nepagrįsto praturtėjimo aplinkybių nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo santykiams spręsti taikyti CK XX skyriaus reglamentuojančių nepagrįstÄ praturtėjimÄ normų.           Apeliaciniame skunde paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 netaikytina, kadangi iÅ¡ esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti byloje esančius įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai, jog atsakovė priešieškinio neįrodė, teismo sprendimas iš esmės teisingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 1. 5 straipsnio nuostatų pažeidimo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinos 700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos (144-147, 148, 149-150), nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

                           Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) .            Teisėjos                                                               AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                                                         Dalė Burdulienė                                                                                                               Jolita Cirulienė