Legislator Case Law & Legislation
2021-04-28 Nr. AB-9281-3-62-3-01322-2019-4 AI generated

2021-04-28 Nr. AB-9281-3-62-3-01322-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-04-28 Nr. AB-9281-3-62-3-01322-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-04-28 Nr. AB-9281-3-62-3-01322-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Gydymas vaistais „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo paskirtas nuo 2016 metų, juos reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-312-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01322-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Eur. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Gydymas vaistais „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo paskirtas nuo 2016 metų, juos reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną.

1.2. 2019 m. birželio 17–19 d. pareiškėjas negavo paminėtų vaistų iš Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus. Nutraukus šių vaistų vartojimą prasidėjo didelė abstinencija, sutriko sveikata, negalėjo nei valgyti, nei miegoti, patyrė baisius išgyvenimus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimą.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Alytaus PN atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

2.2. Sutartis su vaistų tiekėju „Armila“ sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 305-85. Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkė L. N. elektroniniu paštu 2019 m. birželio 13 d. užsakė vaisto „(duomenys neskelbtini)“ 16 vnt. geriamo tirpalo, kurį kaip numatyta sutarties 4.2 p numatyta tiekėjas privalėjo pristatyti per 2 dienas, tačiau įstaiga jo negavo, nes tiekėjas pareiškė pretenziją, kad nebuvo apmokėta turima skola.

2.3. Pareiškėjui dvi dienas, t. y. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d. trumpalaikis vaisto „(duomenys neskelbtini)“ neskyrimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjui buvo pasiūlyta psichiatro pagalba, tačiau dėl abstinencijos į gydytoją nesikreipė. Abstinencija pasireiškia tik 4 parą. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

4.1. Alytaus PN 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį Nr. 305-85 su vaistų tiekėju „Armila“.

4.2. Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkė L. N. elektroniniu paštu 2019 m. birželio 13 d. užsakė vaisto „(duomenys neskelbtini)“ 16 vnt. geriamo tirpalo. Vaistų tiekėjas „Armila“ 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu informavo Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkę L. N., kad yra neapmokėta turima skola, kai ji bus apmokėta, tada galės įvykdyti pateiktą užsakymą

4.3. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo skirtas vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“.

4.4. Pareiškėjui nebuvo išduotas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ dvi dienas, t. y. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d.

5. Teismas vadovavosi Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis (19–20 p.), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintais Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (1 p., 3 p., 16 p.).

6. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

7. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (2 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis

8. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 2 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas konstatavo, kad 50 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 9. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg mažas, nepakankamas kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, be to, vaisto „(duomenys neskelbtini)“ neišdavimas prilyginamas kankinimui, kadangi pareiškėjas sunkiai serga.

11. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

12. Alytaus PN akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nes trumpalaikis vaisto „(duomenys neskelbtini)“ neskyrimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl to, kad Alytaus PN neišdavė jam paskirtų vaistų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 18 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nes nustatė, jog pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), Alytaus PN nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 18 d. (2 dienas) neišdavė gydytojų paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 50 Eur kompensaciją.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Alytaus PN ABTĮ nustatyta tvarka nepateikė apeliacinio skundo, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nėra vertinamas.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; kt.).

19. BVK 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

20. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui gydytojų paskirtų vaistų neišdavimu, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) įvardija paskirtų vaistų neišdavimą.

21. Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

22. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga (Alytaus PN) yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; kt.).

23. Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (2 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“)). Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021 kt.).

25. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam turi būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodo jokių kriterijų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta būtent jo nurodyta suma.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė