095632f9-bf4b-4108-8662-e289da01a0f8 · Vilniaus apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-554-431/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-09751-2009-1                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės, Alvydo PoÅ¡kaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Saukupa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Saukupa“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „DLG“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė 2009 m. gegužės – 2009 m. rugpjūčio mėnesiais pagal sudarytas krovinių pervežimo sutartis ieÅ¡kovas UAB „Saukupa“ atliko atsakovo UAB „DLG“ užsakymu ir jo naudai Å¡eÅ¡is tarptautinius krovinių pervežimus iÅ¡ Vokietijos, Belgijos ir Olandijos. Atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimÄ atsiskaityti per 30 darbo dienų po PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir CMR važtaraščių gavimo, tačiau neatsiskaitė. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13583,05 Lt skolÄ už krovinio pervežimus, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovas nepripažino ieÅ¡kinio, nurodė, kad iÅ¡kraunant ieÅ¡kovo pagal CMR važtaraÅ¡tį B Nr. FEB 45621035 gabentÄ krovinį paaiÅ¡kėjo, jog 7 talpos yra sulaužytos ir iÅ¡ jų iÅ¡bėgęs skystis, dėl ko ribotos atsakomybės bendrovė „DLG Rusland“ pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ 6860 JAV dolerių sumai, atsakovas Å¡alių susitarimu atlygino nuostolius 4811,61 eurų sumai. Vežant krovinį pagal CMR važtaraÅ¡tį Nr. 6425, buvo sugadintas krovinys – sutepti Å¡eÅ¡i rulonai trikotažo, dėl ko padaryta 593,10 eurų žala.

Å iÄ Å¾alÄ atsakovas atlygino krovinio siuntėjui. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 18661,39 Lt nuostolių, padarytų krovinio sugadinimu, atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad CMR važtaraščiai patvirtina, jog ieÅ¡kovas įvykdė su atsakovu pasiraÅ¡ytas sutartis ir pervežė krovinius sutartyse nustatytais marÅ¡rutais bei perdavė juos krovinio gavėjui.

Atsakovas neginčijo gavęs PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir CMR važtaraščius pagal visas aukščiau paminėtas sutartis, tačiau sutartyse nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė už krovinių pervežimus. Atsakovo prievolė atsiskaityti už krovinio pervežimÄ numatyta Å¡alių sudarytose sutartyse bei CMR konvencijoje, kuri reglamentuoja tarp Å¡alių susiklosčiusius tarptautinio krovinių vežimo teisinius santykius, todėl 13583,05 Lt skolÄ už krovinio pervežimus priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovui gabenant krovinį marÅ¡rutu Olandija – Lietuva pagal Å¡alių 2009 m. liepos 2 d. sudarytÄ sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. M09-140, dalis krovinio buvo sugadinta – sutepti Å¡eÅ¡i trikotažu rulonai.

Priimant krovinį gavėjui 2009 m. liepos 7 d. surašytas krovinio priėmimo aktas Nr. 5752, kuriame konstatuotas minėtas krovinio sugadinimas, t. y. nurodyta, jog pagal CMR Nr. 6425 gauti 143 rulonai, iš kurių 6 sutepti. Vežėjo atstovas vairuotojas S. L. pasirašė minėtame krovinio priėmimo akte ir nepareiškė prieštaravimų dėl krovinio sugadinimo. Ieškovui gabenant krovinį maršrutu pagal CMR važtaraštį B Nr. FEB 45621035, dalis krovinio buvo sugadinta - buvo pažeistos septynios skysčio talpos, dėl ko skystis nutekėjo.

Apie tai pažymėta krovinio CMR važtaraÅ¡tyje, priimant krovinį, taip pat 2009 m. rugpjūčio 17 d. suraÅ¡ytas krovinio defektinis aktas Nr. 7141, pasiraÅ¡ytas taip pat ir vairuotojo, kuriame nurodyta, jog septynios talpos po 20 litrų virÅ¡us yra sulaužytas ir iÅ¡ jų bėga skystis. Teismas vadovavosi CMR konvencijos 17 ir 18 str., pagal kuriuos preziumuojama vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo, todėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų buvimÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nenurodė pagrindų, atleidžiančių vežėjÄ nuo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ .

CMR važtaraščiuose nėra vežėjo atžymų apie krovinio ir jo pakuotės bÅ«klę ar nebuvimÄ galimybės vežėjui patikrinti krovinio bÅ«klę priimant krovinį. Todėl preziumuojama, kad krovinys priimtas vežti kroviniui ir jo pakuotei esant tinkamos bÅ«klės ir ieÅ¡kovas kaip vežėjas privalo atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 str.). Kadangi byloje nėra nepriklausomų ekspertų iÅ¡vados dėl krovinio – suteptų trikotažo rulonų vertės sumažėjimo bei krovinio vertės sumažėjimo dėl skysčio nutekėjimo pažeidus jo talpas, teismas nustato nuostolių dydį vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais apie krovinio vertę, nes ekspertų iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį, o jos nebuvimas nesudaro pagrindo atleisti vežėjÄ nuo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ .

Teismas nustatė, kad kovinio priėmimo metu vežėjui buvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl krovinio bÅ«klės, vežėjas turėjo galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobÅ«džiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti, tačiau kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, tokių veiksmų vežėjas nesiėmė, todėl teismas vertino, jog vežėjas sutiko su krovinį priimančio asmens pretenzijomis bei jų apimtimi. Ä®vertinęs įrodymus, pagal kuriuos atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „DLG“ atlygino krovinio savininkui nuostolius dėl trikotažo sugadinimo, sumokėdamas 593,10 eurų Preston Business United Inc., kÄ patvirtina orderio kvitas Nr. 89, bei kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. 2, patvirtinantį, kad OOO „DLG Rusland“ atlygino dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius krovinio savininkui ribotos atsakomybės bendrovei „Kemtura“, sumokėdamas 217053,83 rublių, o atsakovas pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ su OOO „DLG Rusland“ tarpusavio reikalavimų užskaitos bÅ«du sumažino atsakovui mokėtinÄ OOO „DLG Rusland“ skolÄ už krovinio sugadinimÄ kompensuotų nuostolių suma, sudarančia 4811,61 eurų, teismas sprendė, kad Å¡ios sumos atitinka krovinio dokumentuose – lydinčiose krovinį krovinio sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytÄ krovinio vertę. Nors ieÅ¡kovas nesutiko su minėtų įrodymų pagrindu nustatyta nuostolių dėl krovinio sugadinimo suma, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuostoliai dėl krovinio sugadinimo buvo mažesni ar kad krovinio pažeidimai neturėjo įtakos jo vertei.

Todėl teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisė 18661,39 Lt nuostoliams atlyginti.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kuriais buvo nurodoma, jog atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijų dėl krovinio sugadinimo per CMR konvencijos 30 str. nustatytÄ terminÄ , todėl prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, ir nurodė, kad CMR konvencijoje numatyta privaloma ikiteisminė procedÅ«ra raÅ¡ytinės pretenzijos pareiÅ¡kimo forma yra bÅ«tina tik reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl pavėluoto krovinio pristatymo (30 str. 3 d.).

Kitais krovinio praradimo ar sugadinimo atvejais pretenzijų pareiškimas nėra privalomas. Krovinio sugadinimo ar praradimo atvejais reiškiamos pretenzijos nėra tos, kuriose turėtų būti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami jį įrodantys dokumentai. Šiuo atveju pretenzijomis laikytini ir bendro pobūdžio pranešimai vežėjui apie pristatyto krovinio defektus, kurie gali būti įrašomi tiesiog važtaraštyje. Tokios pretenzijos paskirtis ne ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, o krovinio būklės jo perdavimo gavėjui metu užfiksavimas, kas nagrinėjamo ginčo atveju buvo padaryta.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2010-06-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių kilusiame ginče dėl krovinių sužalojimu ir praradimu padarytų nuostolių atlyginimo nesiaiÅ¡kino, ar vežėjas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Vežėjas (t.y. ieÅ¡kovas UAB "Saukupa") laikotarpiu, kai pagal su atsakovu UAB "DLG" sudarytas sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui buvo gabenami kroviniai, dėl kurių praradimo ar sužalojimo yra reiÅ¡kiami atsakovo prieÅ¡iniai reikalavimai, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UABDK "PZU Lietuva".

Pagal CMR konvencijÄ reikalavimus vežėjui reiÅ¡kiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iÅ¡ draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iÅ¡ jų abiejų. Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p. kaip vienÄ iÅ¡ absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nustato atvejį, kai teismo sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuostolių dėl vežimo metu suteptų trikotažo rulonų faktÄ ir dydį netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog vežėjas nesiėmė veiksmų žalos dydžiui, jos pobÅ«džiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis sutiko su krovinį priimančio asmens pretenzijomis bei jų apimtimi. Kadangi žala nėra preziumuojama, tai pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo faktÄ ir dydį tenka nuostolius patyrusiam asmeniui. Atsakovas neginčijo IeÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, jog buvo sutepta tik rulonų pakuotė.

Galų gale, net ir nustačius faktÄ , kad buvo sutepta ne tik rulonų pakuotė, bet ir pačių rulonų virÅ¡utinis sluoksnis bei nepaisant tos aplinkybės, kad krovinio pakuotė privalo užtikrinti krovinio iÅ¡saugojimÄ transportavimo metu, trikotaÅ¾Ä vis tiek bÅ«tų buvę įmanoma panaudoti pagal paskirtį, kadangi sutepti įmanoma tik virÅ¡utinį trikotažo rulonų sluoksnį. Atsakovas nepateikė nei sugadinto krovinio fotonuotraukų, nei utilizavimo akto, todėl labiau tikėtina, kad krovinio gavėjas iÅ¡ dalies apgadintus Å¡eÅ¡is trikotažo rulonus (juk nuvyniojus pirmÄ jį iÅ¡teptÄ sluoksnį, likusioje dalyje trikotažas turėtų bÅ«ti Å¡varus) panaudojo Å«kinėje-komercinėje veikloje.

IeÅ¡kovo manymu, Atsakovas tinkamai neįrodė ir nepagrindė nuostolių fakto bei jų dydžio, todėl jo reikalavimai toje dalyje turėtų bÅ«ti atmesti.Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vežėjo atsakomybės dydį, nepagrįstai sprendė, jog gabenant krovinį (skysto bÅ«vio cheminę medžiagÄ ) talpose neegzistavo vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, taip pat teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl nuostolių, gabenant krovinį pagal CMR važtaraÅ¡tį B Nr. FEB 45621035, padarymo, galų gale nepagrįstai buvo kvalifikuotas ir krovinio sugadinimas, dėl ko netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos.

IeÅ¡kovo vairuotojas 2009-08-17 krovinio defektiniame akte Nr. 7141 nurodė, jog paletės Belgijoje (pasikrovimo vietoje) buvo sandėliuojamos dviem aukÅ¡tais. Remiantis prie 2009-08-17 krovinio defektinio akto Nr. 7141 pridėtomis krovinio sugadinimo faktÄ užfiksuotomis fotonuotraukomis, akivaizdu, kad krovinys tokiu pat bÅ«du į vežėjo transporto priemonę buvo ir pakrautas. Atsižvelgiant į tai, reikÅ¡damas atsikirtimus į prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas nurodė, kad esant tokiai situacijai, vežėjas negalėjo pastebėti ir nustatyti krovinio pakuočių pažeidimų.

Pareiga sutikrinti krovinio vietų skaičių, ženklinimÄ , numeracijÄ , krovinio pakuotę ir pastabas atžymėti važtaraÅ¡tyje CMR konvencijoje nustatyta vežėjui. Tačiau kartais egzistuoja objektyvios aplinkybės, kada krovinio kiekio ir bÅ«klės sutikrinti faktiÅ¡kai neįmanoma. Su tokia situacija susidÅ«rė ir krovinį gabenęs vežėjas. Savaime aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovo vairuotojas, esant defektiniame akte nurodytoms aplinkybėms, kurių atsakovas neginčija, priimdamas krovinį iÅ¡ siuntėjo neturėjo galimybės sutikrinti dviem aukÅ¡tais sandėliuojamų prekių talpų kokybės, todėl Å¡iuo atveju sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunktį vežėjas nuo civilinės atsakomybės turėtų bÅ«ti atleidžiamas.

Taigi, vežėjo kaltės prezumpcijÄ Å¡iuo atveju naikina jau vien pats faktas, jog krovinys buvo pakrautas krovinio siuntėjo ir vežėjas negalėjo patikrinti krovinio pakuotės iÅ¡orinės bÅ«klės. Taip pat, vertinant prie 2009-08-17 krovinio defektinio akto Nr. 7141 pridėtas fotonuotraukas, akivaizdu, kad apatinės talpos, jei dar nebuvo sugadintos krovinį pakraunant, krovinio vežimo metu galėjo bÅ«ti apgadintos dėl virÅ¡utinių talpų slėgimo, t.y. talpų sugadinimÄ lėmė krovinio pakrovimo bÅ«das, dėl ko yra atsakingas krovinio siuntėjas, o ne vežėjas.

Vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iÅ¡ aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtinÄ priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų ypatingos rizikos faktorių. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad jei vežėjas įrodo, jos susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytu rizikos faktorių, tai manoma. kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.

CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto autentiÅ¡kame tekste yra ir antrasis sakinys, kuris oficialiame konvencijos vertime į lietuvių kalbÄ nėra iÅ¡verstas. Jame nustatyta, kad minėta CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto pirmame sakinyje įtvirtinta prezumpcija gali bÅ«ti paneigta bendraisiais pagrindais, reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam asmeniui įrodžius, kad žala visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nesusijusi nė su vienu ypatingosios rizikos faktoriumi. Tokiu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta tenka reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam asmeniui.

Taigi, konkrečiu atveju ne ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad pakuotė ir krovinys buvo sugadinti ne dėl jo kaltės. Esant CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms vežėjo kaltė nėra preziumuojama. JÄ privalo įrodyti atsakovas.IeÅ¡kovas į atsakovo sandėlį krovinį atgabeno visÄ (ar beveik visÄ ), o didžioji dalis krovinio buvo prarasta krovinį iÅ¡ Vilniaus į MaskvÄ gabenant jau pačiam atsakovui (t.y. vežėjui UAB „DELTA TRANSPORTAS", kurį atsakovas pasitelkė krovinio tolesniam gabenimui į MaskvÄ ), kadangi atsakovas nesiėmė jokių papildomų priemonių kroviniui iÅ¡saugoti (siekiant iÅ¡vengti tolesnio skysčio nutekėjimo, nesandariose talpose esantis cheminis skystis turėjo bÅ«ti perpiltas į sandariÄ pakuotę).

Pažymėtina, jog tuo pačiu metu bÅ«tų buvę galima nustatyti ir koks tiksliai krovinio kiekis buvo prarastas gabenant krovinį iki Vilniaus, t.y. nustatyti ieÅ¡kovo atsakomybės dydį, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė, todėl tikėtina, kad krovinio praradimai tuo metu buvo nežymÅ«s. CK 6.259 str. nustato, jog esant atvejui, kai kreditorius dėl savo neatsargumo ar tyčios nesiima priemonių nuostoliams sumažinti ar prisideda prie nuostolių padidėjimo, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. CMR konvencijos 17 str. 5 d. taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ .

CK 6.259 str. nustato, jog esant atvejui, kai kreditorius dėl savo neatsargumo ar tyčios nesiima priemonių nuostoliams sumažinti ar prisideda prie nuostolių padidėjimo, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. CMR konvencijos 17 str. 5 d. taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ .Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai dalies krovinio netekimÄ kvalifikavo kaip krovinio sugadinimÄ , dėl ko buvo neteisėtai taikomos ne vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo, bet dėl krovinio sugadinimo reglamentuojančios CMR konvencijos teisės normos, kurios skirtingai reglamentuoja vežėjo atsakomybės dydį.CMR konvencijos 23 str. 1 d. numato, kad:

„kai, remiantis Å¡ios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visÄ krovini privalo atlyginti žalÄ , kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti". To paties straipsnio 3 d. nustato: „Tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio." Tai reiÅ¡kia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas įrodytų, kad dalis krovinio buvo prarasta, kroviniui esant ieÅ¡kovo dispozicijoje ir bÅ«tų paneigta, jog dalis krovinio buvo prarasta ne dėl pervežimo metu egzistavusių ieÅ¡kovo nurodytų bei CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunkčiuose įtvirtintų ypatingos rizikos faktorių, ieÅ¡kovas atsakovui privalėtų atlyginti žalÄ ne didesnę, kaip 8,33 SDR už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ krovinio kilogramÄ bruto svorio.

Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo aiÅ¡kinamasi neva dėl ieÅ¡kovo kaltės prarastos dalies krovinio bruto masė, todėl ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turėtų bÅ«ti naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių kilusiame ginče neteisingai taikė ir procesinių palÅ«kanų skaičiavimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas. Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje, aprobuotoje 2001 m. birželio 15 d. LAT senato nutarimu Nr. 31, nurodyta, jog: „Pagal CMR konvencijos 27 str. galiojimus pagal sutartį turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. 5 procentų metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo".

Taigi Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos prioritetÄ turinčios ir Å¡alių teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančios tarptautinės privatinės teisės - CMR konvencijos - normos (27 str.). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad draudimo kompanija į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtraukta pagrįstai. IeÅ¡kovas jos netraukė į bylÄ , nes ikiteisminėje procedÅ«roje iÅ¡siaiÅ¡kino draudiko atsakomybės ribas (draudimo sutartyje numatytos franÅ¡izės ribose). PareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas formaliai turėjo teisę reikalauti draudimo kompanijos įtraukimo į bylÄ , tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo, dėl jau nurodytos priežasties - draudikas nebÅ«tų mokėjęs draudimo iÅ¡mokos, nes pagal draudiko skaičiavimus Å¡i iÅ¡moka nevirÅ¡ija draudimo sutartimi nustatytos franÅ¡izės. 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 38 punktas numato draudiko įtraukimÄ Ä¯ bylÄ , kai Å¡is turi mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡nagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas jokių pareigų draudimo kompanijai „PZU Lietuva" nesukuria, nes apeliantas ikiteisminėje procedÅ«roje neginčijo draudiko pozicijos dėl atlygintinos žalos dydžio. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: apeliantas vežė krovinį, kurio dalį sugadino; pretenzijos dėl krovinio sugadinimo buvo pareikÅ¡tos iÅ¡ karto po krovinio pristatymo; krovinio sugadinimo bÅ«das rodė, kad tolesnis panaudojimas negalimas; atsakovas apmokėjo gavėjui už krovinio sugadinimÄ ; apeliantas nesinaudojo teise dalyvauti atsakovo ir krovinio gavėjo ginče bei įrodinėti, kad krovinys yra tinkamas naudojimui.

Teismas pagrįstai priteisė 2047,86 Lt dėl trikotažo rulonų sugadinimo. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl krovinio, gabento pagal CMR važtaraÅ¡tį B Nr, FEB 45621035, sugadinimo. Apeliantas siekia teismÄ ir proceso dalyvius suklaidinti, nes apeliacinio skundo dalį pavadino „dėl nuostolių, praradus dalį krovinio, atlyginimo". Padaręs Å¡iÄ klaidinančiÄ nuorodÄ apeliantas bando taikyti CMR konvencijos 23 str. 3 p., apribojantį vežėjo atsakomybę krovinio praradimo atveju. 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 39 punkte yra numatyta, kad „krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 str.).

CMR konvencijos 25 str. vertės skaičiavimÄ numato pagal tos pačios konvencijos 23 str. 1, 2, 4 punktus. Apeliaciniame skunde iÅ¡kraipoma 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 ir CMR Konvencijos esmė. Apeliantas vežėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl jo kaltės, bando perkelti kitam asmeniui, Å¡iuo atveju bendrovei „DLG". Senato nutarimo 39 punkte nėra tokių krovinio sugadinimo sÄ vokų, kurias apeliaciniame skunde apraÅ¡o apeliantas. Vežėjo civilinė atsakomybė yra preziumuojama.

Ä®rodymų, kodėl nuo Å¡io principo turi bÅ«ti nukrypta, apeliaciniame skunde nepateikta. Teismas priteisė procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo UAB „DLG" naudai priteistos sumos. Å ios palÅ«kanos nėra susijusios apelianto minimomis su CMR konvencijos nuostatomis, todėl apeliacinis skundas ir Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Prašė UAB „Saukupa" apeliacinį skundÄ atmesti pilnai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ (CPK 320 str. 1 d.), sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Sprendžiant ginčus dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kylančius iÅ¡ santykių, kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR konvencija, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vežėjas (-ai) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir įtraukti į bylos nagrinėjimÄ draudimo kompanijÄ .

Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai. Tokiais atvejais pagal CMR konvencijÄ reikalavimus vežėjui reiÅ¡kiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iÅ¡ draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iÅ¡ jų abiejų.Pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl krovinių sužalojimu ir praradimu padarytų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta aplinkybė, kad vežėjas – ieÅ¡kovas UAB „Saukupa“ laikotarpiu, kai pagal su atsakovu UAB "DLG" sudarytas sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui buvo gabenami kroviniai, dėl kurių praradimo ar sužalojimo yra reiÅ¡kiami atsakovo prieÅ¡iniai reikalavimai, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UAB DK "PZU Lietuva".

Tačiau teismas neįtraukė UAB DK "PZU Lietuva" į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų, o tai pagal įstatymÄ pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra apibrėžęs, kada suinteresuoto bylos baigtimi ar asmens, dėl kurio teisių ar pareigų ,,teismas nusprendė“ sprendime, neįtraukimas į bylÄ yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sÄ voka ,,teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžė, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialiÄ teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).PrieÅ¡ieÅ¡kinis byloje pareikÅ¡tas dėl 2047,86 Lt nuostolių priteisimo, kuriuos atsakovas patyrė ieÅ¡kovui gabenant krovinį marÅ¡rutu Olandija – Lietuva pagal Å¡alių 2009-07-02 sudarytÄ sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. M09-140, nes dalis krovinio buvo sugadinta, kas konstatuota 2009 m. liepos 7 d. suraÅ¡ytame krovinio priėmimo akte Nr. 5752, t. y. nurodyta, jog pagal CMR Nr. 6425 gauti 143 rulonai, iÅ¡ kurių 6 sutepti, taip pat dėl 16613,53 Lt nuostolių priteisimo, kuriuos atsakovas patyrė ieÅ¡kovui gabenant krovinį marÅ¡rutu pagal CMR važtaraÅ¡tį B Nr. FEB 45621035 pagal Å¡alių 2009-08-14 sudarytÄ sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui, nes dalis krovinio buvo sugadinta, kas pažymėta krovinio CMR važtaraÅ¡tyje, priimant krovinį, taip pat 2009 m. rugpjūčio 17 d. suraÅ¡ytame krovinio defektiniame akte Nr. 7141, kuriame nurodyta, jog septynių talpų po 20 litrų virÅ¡us yra sulaužytas ir iÅ¡ jų bėga skystis.Pagal byloje pateiktÄ UAB DK "PZU Lietuva" 2009-09-29 raÅ¡tÄ Nr. 04-15C-54411 dėl draudimo iÅ¡mokos nurodyta, kad UAB DK "PZU Lietuva", vadovaudamasi su UAB „Saukupa“ sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartimi (polisas PZU Nr. 1080682), baigė administruoti žalos bylÄ pagal UAB „Saukupa“ praneÅ¡imÄ apie 2009-08-17 įvykį, kurio metu buvo apgadintas krovinys- chemikalai statinėse, ir žalos administravimo bylÄ nutraukė nemokant draudimo iÅ¡mokos, nes nustatė, kad vežėjo maksimalus atsakomybės dydis nevirÅ¡ija vežėjui taikomos franÅ¡izės sumos (13 811,20 Lt).

PrieÅ¡ieÅ¡kinis krovinio vežėjui – ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas dėl 18 661,39 Lt priteisimo ir pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ patenkino. Todėl atmestinas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytas motyvas, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas jokių pareigų draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ nesukuria dėl draudiko atsakomybės ribų. Kaip minėta, franÅ¡izės dydis pagal draudimo sutartį yra mažesnis už priteistÄ sumÄ , be to, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų nagrinėtas draudiminis įvykis dėl 2047,86 Lt nuostolių.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad patenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo nustatytas prejudicinis faktas, turintis įtakos draudimo kompanijos UAB DK "PZU Lietuva" teisių ir pareigų apimčiai, kadangi ieÅ¡kovas, atlyginęs pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteistus nuostolius, turės regresinį reikalavimÄ Ä¯ draudikÄ .Teisėjų kolegija dėl nutartyje nurodytų aplinkybių ir remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžia, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens UAB DK "PZU Lietuva" teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina ir bylÄ perduoda teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo (CPK 93 str. 5d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                           Ona Gasiulytė                                                                                                         Laima Gerasičkinienė                                                                                                         Alvydas PoÅ¡kus