2022-05-04 Nr. AB-10939-3-62-3-03157-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2164-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03157-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. J. A. W. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. J. A. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. J. A. W. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37075 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1855 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, Migracijos departamentui pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą pareiškėjas argumentavo tuo, kad tapo (duomenys neskelbtini) ir dėl to savo kilmės šalyje patiria grasinimų. Tėvai išvarytų jį iš namų, o (duomenys neskelbtini) nužudytų, jei sužinotų, kad pareiškėjas atsisakė (duomenys neskelbtini) tikėjimo ir tapo (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jam grasina grupuotė (duomenys neskelbtini), nes jis dalyvavo demonstracijose.

3. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą atmetė konstatavusi, kad pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal 87 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, nes asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių motyvų, dėl ko kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

6. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek jie susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, kad sprendimai teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, jis neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

9. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijose, bandymą jį pagrobti ir apie grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimus yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Tikėtina, kad jis dalyvavo demonstracijose 2019 metais kaip eilinis protestuotojas. Pareiškėjas taip pat neorganizavo demonstracijų, nerašė kritiškų komentarų internete, neagitavo žmonių protestuoti, neužsiėmė aktyvia, nukreipta prieš šalies valdžią, veikla.

13. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.

14. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

15. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu.

II. 16. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyvena 99 proc. (duomenys neskelbtini). Prieš aštuonerius metus jis atsisakė religijos, tapo netikinčiu ir dėl to turėjo daug problemų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) griežtai laikosi religinių apeigų, nuolat meldžiasi ir reikalauja, kad kiti elgtųsi taip pat. Jei (duomenys neskelbtini) sužinotų, kad jis atsisakė religijos, jį nužudytų. Pareiškėjo tėvai nežino, kad jis ateistas, o jei sužinotų tiesą, išvarytų jį iš namų. Apklausos metu pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2019 m. spalio pradžioje jis dalyvavo demonstracijose prieš šalies valdžią, siekė sugriauti sistemą, išardyti politines partijas. Pareiškėjas eidavo į (duomenys neskelbtini) miesto aikštę ir kartu su kitais demonstrantais skandavo šūkius. Kartą (duomenys neskelbtini) grupuotės atstovai bandė jį pagrobti. Tai vyko demonstracijos metu, tačiau laiku atvyko policija. Grobikai išsigando ir atsisakė savo ketinimų. Šios grupuotės atstovai sumušė jį, grasino, kad jeigu jis liks mieste, bus nužudytas. Demonstrantai buvo filmuojami, fotografuojami ir tokiu būdu buvo nustatyta pareiškėjo tapatybė. Jei pareiškėjas grįžtų į (duomenys neskelbtini), grupuotė (duomenys neskelbtini) nužudytų jį dėl jo dalyvavimo protestuose prieš valdžią.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo istorija yra bendro pobūdžio, abstrakti, jos nepatvirtinta rašytiniai įrodymai. Pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą demonstracijose, apie bandymą jį pagrobti ir apie grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimus yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus.

19. Atsakovo surinkti duomenys apie pareiškėjo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad 2003 m. (duomenys neskelbtini) politikas ir dvasininkas (duomenys neskelbtini) įkūrė karinę grupuotę „(duomenys neskelbtini)“ armiją, kuri aktyviai veikė iki 2008 metų. Šios grupuotės pagrindą sudarė dvasininko (duomenys neskelbtini) sekėjai (studentai). „(duomenys neskelbtini)“ armija buvo laikoma viena iš pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). 2014 metais (duomenys neskelbtini) įkūrė (duomenys neskelbtini) ginkluotą grupuotę, kuriai pavedė saugoti (duomenys neskelbtini) šventoves nuo (duomenys neskelbtini) valstybės kovotojų. Ši grupuotė aktyviai veikė kelis metus. Tačiau duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sekėjai persekioja asmenis, kurie 2019 m. rudenį ir 2020 m. sausio mėnesį dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini) ar kituose miestuose, nerasta.

20. Teismas, vadovaudamasis atsakovo tyrimo metu gautais duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas 2019 metais galėjo protestuoti kaip eilinis protestuotojas, tačiau jis neorganizavo demonstracijų, nerašė kritiškų komentarų internete, neagitavo žmonių protestuoti, neužsiėmė aktyvia ir nukreipta prieš šalies valdžią veikla. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad yra sudėtinga daryti išvadas iš pareiškėjo pasakojimo apie jo persekiojimą ir persekiotojus, nes jo pasakojimas yra labai abstraktus, o persekiotojai apibūdinami tik keliais sakiniais. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad buvo bandoma jį pagrobti, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kas, kada, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis bandė jį pagrobti. Be to, pareiškėjas demonstracijose dalyvavo 2019 m. ir iki 2020 metų lapkričio mėnesio, kai išvyko į (duomenys neskelbtini), jis saugiai gyveno savo mieste (duomenys neskelbtini) su tėvais ir jokio neteisėto elgesio savo atžvilgiu nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėjui kilmės šalyje kyla grėsmė būti persekiojam dėl dalyvavimų demonstracijose.

21. Teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovo surinkti duomenys apie pareiškėjo kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) nėra baudžiamojo kodekso straipsnio ar kitų įstatymų, kuriais remiantis būtų persekiojami asmenys, atsisakę (duomenys neskelbtini) religijos. Bylos duomenimis, pareiškėjas saugiai gyveno aštuonerius metus, būdamas ateistu ir neturėjo poreikio viešai skelbti, kad yra ateistas. Pareiškėjas beveik metus gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir nesulaukė savo atžvilgiu diskriminacinių ar smurtinių veiksmų. Įvertinęs šią pareiškėjo pasakojimo dalį, kilmės valstybės informaciją apie tikėjimo laisvę, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir išvengti galimo artimųjų, bendruomenės persekiojimo, pakeisdamas savo gyvenamąją vietą. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

22. Teismas duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nenustatė, t. y. pripažino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad tyrimo metu buvo surinkta informacija iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant EPPB informaciją, tarptautines organizacijas bei kitus šaltinius. Duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją, nepateikė ir pats pareiškėjas. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje, tame tarpe pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi, pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka suponavo reikšmingų byloje esančių aplinkybių netinkamą vertinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas.

25. Analizuodamas draudimo atvykti į Lietuvą termino pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Pareiškėjo pateikti prašymai suteikti prieglobstį išnagrinėti iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdami asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų taip galimai siekdamas apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas taip pat nustatė pagrindą pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodytą draudimą mažinant iki dvejų metų.

27. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento sprendimus, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo tiesiogiai išklausytas, taigi buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja prieglobsčio prašymo motyvus, remiasi Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalimis, 87 straipsnio 1–2 dalimis.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

32. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

33. Nors (duomenys neskelbtini) įstatymai oficialiai nedraudžia atsisakyti (duomenys neskelbtini) ar pakeisti religiją, tačiau praktikoje (duomenys neskelbtini) atsisakymas yra netoleruojamas visais lygiais, valstybės, visuomenės ir šeimos. (duomenys neskelbtini) atsisakiusiam asmeniui kyla individuali persekiojimo grėsme.

34. EPPB duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, pirmosios instancijos teismas, yra apibendrintoji, rekomendacinio pobūdžio informacija, patvirtinanti situaciją, buvusią 2020 m. spalio mėn. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

35. Atsakovo sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti jam draudimą atvykti neproporcingai riboja pareiškėjo galimybę gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašo jį atmesti.

37. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie jam pareikštus grasinimus ir gresiantį persekiojimą nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Dar daugiau, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) grasinimus buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, o į apklausos metu užduotus patikslinančius klausimus pareiškėjas vengė atsakyti. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtina, kad ši grupuotė persekioja demonstracijose dalyvavusius asmenis. Taip pat kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilusi grėsmė dėl to, kad jis tapo ateistu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

39. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui, ar laisvei, o individualių savybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad tiek pareiškėjo istorijos trūkumai, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai kelia pagrįstų abejonių. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai spėlionėmis.

41. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

42. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad jam nėra būtina papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

43. Reziumuodamas išdėstytą, atsakovas paminėjo, kad Migracijos departamentas, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas teisme.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

46. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant pareiškėjui užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki trejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ir teismas nepagrįstai pripažino, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Dėl dalyvavimo demonstracijose, ateistiškų pažiūrų, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjui prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o teismas šių reikšmingų procedūrinių bei procesinių trūkumų neištaisė.

50. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

52. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

53. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

55. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

56. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

57. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

58. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

59. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamam ir diskriminuojamam kilmės valstybėje dėl Islamo tikėjimo nepripažinimo, 2019 m. dalyvavimo protestuose prieš šalies valdžią.

60. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Remiantis EPPB ataskaita, žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) (PMF) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) daliniai yra atsakingi už tikslinį žmonių persekiojimą. Už pagrobimus pirmiausia atsakingi (duomenys neskelbtini) būriai. Rasta mažai informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi prieš kitas ginkluotąsias pajėgas, dalyvavusias smurtaujant prieš protestuotojus. Vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms. Duomenų apie tai, kad valdžios represinės struktūros ar nepriklausomos grupuotės ((duomenys neskelbtini)) persekiotų eilinius protestuotojus, kurių buvo dešimtys tūkstančių, nerasta.

61. Vadovaudamasis turimais duomenimis, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausos metu jam kylančią grėsmę grindė 2019 m. vykusiais įvykiais, tačiau jo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijose, apie bandymą pagrobti jį ir apie grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimus yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad jis būtų aktyvus protestų organizatorius, agituotų žmones eiti į demonstracijas, platintų su protestais susijusią informaciją ir pan. Taip pat nebuvo įvardinti galimi pareiškėjo persekiotojai.

62. Vertindamas pareiškėjo argumentą apie jo ateizmą, dėl kurio jis gali patirti persekiojimą, atsakovas nustatė, kad EPPB 2019 m. pranešime apie (duomenys neskelbtini) valstybę teigiama, jog žmonės, kurie atsisako (duomenys neskelbtini) religijos, gali patirti riziką būti nužudyti. Nors islamo atsisakę asmenys gali susidurti su sunkumais iš valdžios pusės, pagrindinis problemų šaltinis dažniausiai yra bendruomenė ir šeima. Kai kuriais atvejais šeimos nariai niekaip nereaguoja į artimojo religijos pakeitimą, visgi, kitais atvejais tikėjimą pakeitusio asmens artimieji gali jo išsižadėti, jis gali sulaukti grasinimų ar būti nužudytas.

63. Tačiau pareiškėjas tyrimo metu paaiškino, kad slėpė savo pažiūras nuo šeimos ir bendruomenės. Jis aštuonerius metus (nuo to laiko, kai tapo (duomenys neskelbtini)) meldėsi ir laikėsi religinių apeigų. Tai reiškia, kad prieglobsčio prašytojas neatskleidė aplinkiniams savo pažiūrų ir senų taisyklių laikymasis nesuteikia jam nemalonių pojūčių, nuoskaudų. Prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus, sveikas vyras, kuris gali išlaikyti save gyvendamas kitoje, o ne savo miesto bendruomenėje, kurioje visi jį žino kaip tikintį asmenį. Šalyje nėra apribojimų jo judėjimui iš vienos vietovės į kitą.

64. Taigi, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

65. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

66. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. ataskaitos rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

67. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai).

68. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo pasenę, neaktualūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

69. Paminėtina ir tai, kad EPPB duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, datuojami 2021 m. VSAT pareigūnai nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją sulaikė 2021 m. liepos 23 d., todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys apie informacijos, kuria vadovavosi atsakovas, neaktualumą pripažįstamas deklaratyviu bei nepagrįstu.

70. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

71. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

72. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Z. J. A. W. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė