Legislator Case Law & Legislation
0953db07-bac9-4207-898c-71d8968eaf49 AI generated

0953db07-bac9-4207-898c-71d8968eaf49 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0953db07-bac9-4207-898c-71d8968eaf49
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2367-643/2013    Proceso Nr. 3-61-3-00452-2013-0 proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

Legislator headnote

AI generated

0953db07-bac9-4207-898c-71d8968eaf49 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2367-643/2013    Proceso Nr. 3-61-3-00452-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

  PareiÅ¡kėjas V. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas panaikinti 2013 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimÄ Â Nr. 1D-1105(11) (toliau – ir Sprendimas); solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį 8441,50 Lt; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės neturtinę žalÄ 5000 Lt ir įpareigoti atsakovus toliau mokėti jam VRM sekretoriaus 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2/17-356 paskirtÄ pensijÄ .

  Pareiškėjas nurodo, kad jam 2005 m. sausio 28 d. VRM sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-356 buvo paskirta 480,41 Lt (be valstybinės socialinio draudimo 360 Lt bazinės pensijos) valstybinė pareigūnų ir karių pensija (toliau – ir pensija). Nuo 2010 m. sausio 1 d. jam kaip dirbančiam asmeniui, pensija

buvo sumažinta ir buvo mokama priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio. Paaiškino, kad pensijų mažinimai buvo atlikti vadovaujantis

2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas)

5 straipsniu. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2010

m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. VRM jam neišmokėjo 8441,50 Lt. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia

pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę, teisė laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24, 2012-02-06 ir kt. nutarimais. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį prieÅ¡taraujančiÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ â€œ. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Laikinojo įstatymo nuostatų, sumažinusių pensijas, galiojimas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos 2013 m. sausio 7 d. raÅ¡tu kreipėsi į VRM, kurios 2013 m. sausio 25 d. sprendimÄ Nr. 1D-1105(11) ir skundžia teismui, nesutikdamas su pateiktu atsakymu.Â

  Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 30–31) į skundÄ nurodo, kad su

pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad VRM apskaičiuodama valstybinės

pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažino neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį – prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Kadangi pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiavo jam pensijÄ , vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 straipsniu. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nustojus galioti minėto įstatymo 5 straipsnio nuostatai, pareiÅ¡kėjui pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Mano, kad ministerijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1D-1105(11) į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atitinkami jos veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pensijÄ buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjo teisių ir /ar jo teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo nėra teisinio pagrindo.

  Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

 PareiÅ¡kėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 37–38, 39–41). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2005 m. sausio 28 d. VRM sprendimu Nr. 2/17-356 pareiškėjui

V. B. už tarnybÄ nuo 2005 m. sausio

1 d. iki neterminuotai buvo paskirta 480,41 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 23).

2013 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kokiu teisiniu pagrindu jam mokama sumažinta pensija ir iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 25).

2013 m. sausio 25 d. VRM sprendimu Nr. 1D-1105(11) konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui mokėti paskirto dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Be to, atkreipė dėmesį, kad Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo (b. l. 26–27).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 23 d. parengtos pareiškėjo pensijos pažymos Nr. 11PP (P)-786 matyti, kad jam buvo paskirta 480,41 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Pareiškėjo pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nebuvo perskaičiuota, kadangi pensija neviršijo ribinio socialinio draudimo pensijos dydžio (650 Lt). Tačiau paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamų pajamų. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui ir toliau buvo mokama 480,41 Lt dydžio pensija (b. l. 28).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas),

kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje,

buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

 Laikinojo

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje

nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio

1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo

4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio

1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ ir įpareigojimo mokėti paskirtÄ pensijÄ

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo

1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ).

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013 m. sausio 23 d. pažyma Nr. 11PP (P)-786  (b. l. 28) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui V. B. paskirta 480,41 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija su priedu nuo 2010 m. sausio 1 d. nebuvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta, atsižvelgus tik į jo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui V. B. laikotarpiu

nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo

paskaičiavimu susidarė 8441,50 Lt pensijos nepriemoka.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012). Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl remiantis 2013

m. sausio 23 d. Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma Nr. 11PP (P)-786 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjo

V. B. reikalavimas dėl 8441,50 Lt pensijos nepriemokos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 844,50 Lt pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. per

2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus ir toliau jam mokėti 2005 m. sausio 28 d. VRM sprendimu Nr. 2/17-356 paskirtÄ pensijÄ . Remiantis ta pačia 2013 m. sausio 23 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP (P)-786 matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nustojus galioti Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatai, ji nebebuvo taikoma ir ja VRM nebesivadovavo apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo pensijÄ , t.y. pareiÅ¡kėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. yra mokama jam paskirta 480,41 Lt dydžio pensija. Atsižvelgiant į tai, nebelieka faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus mokėti paskirto dydžio pensijÄ .

Dėl VRM sprendimo panaikinimo

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti 2013 m. sausio 26 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1105(11). Teismas pažymi, kad Å¡iame sprendime yra pateikiama informacija apie pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, Å¡i pensija buvo apskaičiuojama. Be to, Å¡iame sprendime iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovės valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui sumokėti susidariusios pensijos nepriemokÄ . BÅ«tent Å¡is atsisakymas ir yra administracinis aktas, kurį skundžia pareiÅ¡kėjas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å i nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Minėta, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla tik dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Kadangi pačiame ginčijame sprendime VRM nurodė pareiškėjui, kad jo atžvilgiu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo taikytos, nes gaunama pensija neviršijo ribinio socialinio draudimo pensijos dydžio (650 Lt) ir taikytinos tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio

1 dalies nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl yra pagrindas panaikinti visÄ 2013 m. sausio 26 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1105(11) kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad VRM Å¡iuo sprendimu atsisakė pareiÅ¡kėjui sumokėti neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokÄ , nors Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu tai buvo pripažinta neteisėta.

Â

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašo teismo solidariai priteisti iš atsakovų 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nepagrįstas ir neteisėtas pensijos sumažinimas sukėlė jam išgyvenimų bei nepatogumų.

            Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT 2009-11-02 nutartį a. b. Nr. A556-1241-09).

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai klausimas iÅ¡spręstas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) įstatymų leidėjas turi teisę mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos laikinai, o įstatymų leidėjas turi užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos bÅ«tų per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinus aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad VRM, apskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pensijÄ pagal tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, veikė teisėtai savo kompetencijos ribose. Taigi, Å¡iuo atveju Å¡ios institucijos neteisėtų veiksmų nebuvo. Be to, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y. žala turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, o valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė negalima. Dėl nurodytų priežasčių pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ nėra, todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 ir 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti V. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 8441,50 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir penkiasdeÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 8441,50 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 26 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1105(11) kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

   Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                       Gintaras

Dzedulionis

Rūta Miliuvienė

                                                                                             Margarita

Stambrauskaitė

Â