2020-06-10 Nr. AB-11863-3-63-3-00372-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-339-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Laimučio Alechnavičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (23.53.)-SP13-3499 „Dėl materialinės paramos R. Š.“, kuriuo atsisakyta skirti materialinę paramą; 2) įpareigoti išnagrinėti 2017 m. balandžio 5 d. prašymą dėl materialinės paramos suteikimo ir ją suteikti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos sūnui G. Š. (G. Š.), gimusiam (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl ligos sūnus nevaikšto, nekalba, turi itin didelių specialiųjų poreikių. Nurodė, jog gydytojai rekomendavo įsigyti Thera kompanijos gaminamą įrenginį stovėjimo atramos balanso judesiams atlikti – Trainer Balo (Balance Trainer), kuris palengvintų sūnaus judėjimo galimybes ir kasdieninį gyvenimą, būtų tiesinamas stuburas, o tai stabdytų ligos progresą. Pareiškėja teigė, jog su 2017 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama skirti materialinę paramą šiam įrenginiui įsigyti. Socialinės paramos skyrius, įvertinęs Materialinės paramos teikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 28 d. protokolinį sprendimą, nusprendė neskirti materialinės paramos, nes pareiškėjos šeima turi galimybę pati įsigyti įrenginį. Pareiškėja nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1558-162/2017 panaikino atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl materialinės paramos skyrimo. Komisija iš naujo išnagrinėjusi prašymą 2018 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu dar kartą nutarė neskirti materialinės paramos, nes nenustatė ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti lėšas įsigyti balansavimo įrenginį, kaip būtiną medicininę priemonę.

3. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 patvirtintame Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nėra apibrėžta kas yra ypatingos aplinkybės materialinės paramos teikimo prasme. Pareiškėja nurodė, jog ypatingas aplinkybes apibrėžia Tvarkos aprašo 4 ir 20 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant materialinė parama gali būti suteikta, kai sunki materialinė besikreipiančiojo ir šeimos narių padėtis, liga, atitinkamų įstaigų atsisakymas kompensuoti. Pareiškėja argumentavo, jog šios ypatingos aplinkybės egzistavo jos atveju. Nurodė, jog pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, kreipiantis dėl materialinės paramos būtina pateikti kompetentingų įstaigų pažymas, dokumentus apie ligą, operaciją ir pan., medicininius tyrimus ir kt., ir kad ji tai padarė, nes su prašymu pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. elektroninį laišką gydytojo, nurodžiusio, kad ligoniui (jos sūnui) reabilitacijos metu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. papildomai taikytas balansinis stovas vertikalizacijai Trainer Balo ir judesių koordinacijai lavinti ir kad stovas gerai adaptuotas, stebėtas teigiamas efektas ir kad tas pačias aplinkybes patvirtino ir kitas gydantis gydytojas. Pareiškėja tvirtino, jog Tvarkos apraše nebuvo nurodyta, kad papildomai turi pagrįsti medicininės priemonės įsigijimo būtinybę ir kad spręsti ar egzistuoja būtinumas medicininei priemonei įsigyti suteikiamas Komisijai, nekompetentingai įvertinti aplinkybes, susijusias su liga, jos sunkumu, gydymo specifika ir pan. Nurodė, jog sūnaus ligos išgydyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti ligos poveikį ir sudaryti sąlygas jam geriau vystytis, todėl pagrindinis gydymo būdas yra kompleksinė ankstyvoji reabilitacija, kuri gali būti pasiekta naudojant šį įrenginį. Pareiškėja teigė, jog VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai išdavė pažymas, kurios patvirtino, kad jos sūnui reikalinga stimuliuoti balansą naudojant balansinį treniruoklį.

4. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-10098, prašydama skirti materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 valstybės remiamų pajamų dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms ir kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nutarė siūlyti pareiškėjai neskirti materialinės paramos, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1558-162/2017 šį sprendimą panaikino. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu pasiūlė neskirti pareiškėjai materialinės paramos, nes nenustatė ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti lėšas įsigyti balansavimo įrenginį, kaip būtiną medicininę priemonę, ir kad buvo priimtas skundžiamas sprendimas neskirti materialinės paramos.

6. Atsakovas argumentavo, jog Tvarkos aprašo 20.2 papunktyje numatyta, kad materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms ir pan. apmokėti (iš dalies apmokėti), kurių nekompensuoja (arba kompensuoja tik dalį) teritorinės ligonių kasos ir (ar) neapmoka (arba apmoka tik dalį) draudimo kompanija, labdaros (paramos) fondas ir pan., gali būti skiriama atsižvelgiant į Komisijos siūlymą. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Atsakovas teigė, jog Socialinės paramos skyriui nebuvo pagrindo nepritarti Komisijos siūlymui, kuri išnagrinėjo aplinkybių visumą. Atsakovas sprendimą grindė tuo, jog medicinos dokumentų išraše gydytojų pasiūlymas įsigyti Trainer Balo balansavimo įrenginį yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis nenurodytas kaip būtina medicininė priemonė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos R. Š. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti materialinę paramą. Prašyme nurodė, kad augina neįgalų sūnų, kuriam sveikatos gerinimui reikalingas įrenginys „Balance Trainer“ ir prašė kompensuoti 4 767,40 Eur šio įrenginio įsigijimui. Su prašymu pateikė UAB „Sporteka“ PVM sąskaitą faktūrą, Swedbank pažymą, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ pažymą dėl Thera Trainer Balo stovėjimo atramos, pažymą apie sutuoktinio darbo užmokestį ir kitas išmokas, gydytojų pažymas ir kt. Komisija 2017 m. birželio 28 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-75 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos, įvertinusi pareiškėjos šeimos galimybę savarankiškai spręsti įrenginio įgijimą turimo turto sąskaita. Socialinės paramos skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus dokumentus (duomenis), VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenis ir į Komisijos siūlymą, 2017 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-6207 nusprendė neskirti materialinės paramos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1558-162/2017 panaikino šį sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. balandžio 5 d. prašymą dėl materialinės paramos skyrimo. Komisija, iš naujo išnagrinėjusi prašymą 2018 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-38 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos, nes nenustatė ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti lėšas įsigyti balansavimo įrenginį, kaip būtiną medicininę priemonę. Socialinės paramos skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus dokumentus (duomenis) ir į Komisijos siūlymą, 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-3499 nusprendė, jog pareiškėjai skirti materialinę paramą nėra pagrindo. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Tvarkos aprašo 20.2 punktas.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tvarkos aprašo nuostatas sprendė, jog materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais gali būti skiriama, kai būtinos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) medicininės priemonės ir esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms, operacijai, medicininiams tyrimams bei kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Iš medicinos dokumentų išrašo (forma Nr. 027/0) buvo matyti, jog Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų filialo gydytojas K. S., gydantis pareiškėjos sūnų G. Š. (G. Š.), kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatė, jog jam reikalingas gydymas – mankšta, reikalinga stimuliuoti balansą ir rekomendavo naudoti balansinį treniruoklį stovėjimo atramos ir judesiams atlikti. Medicininio dokumento išraše gydytojas nenurodė, kad šių procedūrų atlikimui reikia naudoti būtent įrenginį Trainer Balo (Balance Trainer). Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ vedėja – FMR gydytoja R. P. taip pat rekomendavo pareiškėjos sūnui tęsti fizinę terapiją, aktyvinti kalbą, pažintines funkcijas, rankų judesius ir kt., tačiau nenurodė, kad jam reikalingas būtent įrenginys Thera Trainer Balo. VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas V. R. ir UAB „Nefridos klinikos gydytoja“ rekomendavo įrenginį Thera Trainer Balo, tačiau nenurodė, kad jis yra būtinas, be kurio būtų negalimas pareiškėjos sūnaus gydymas naudojant kitas priemones ar įrenginius. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa šio įrenginio įsigijimui lėšų neskyrė, nes įrenginys nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

10. Teismas nurodė, kad teisiniu reguliavimu yra numatyta savivaldybės diskrecijos teisė nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ji suteikia materialinę paramą. Neatitinkant savivaldybės nustatytų kriterijų, Komisijos siūlymu (Tvarkos aprašo 20.2 punktas), ši materialinė parama neskiriama. Komisijai suteikta teisė vertinti ir spręsti ar egzistuoja būtinumas medicininei priemonei įsigyti, todėl pareiškėjos argumentas, kad Komisija neturi teisės įvertinti aplinkybes, susijusias su liga, jos sunkumu, gydymo specifika ir pan., laikytinas nepagrįstu. Tvarkos aprašo 20.2 punkte nurodytos ypatingos aplinkybės yra susijusios su būtinais gydytojo paskirtais vaistais, medicininėmis priemonėmis, operacija, tyrimais, kurie yra iš esmės neatidėliotini ir būtini. Teismas, įvertinęs įrodymus (gydytojų pažymas ir kitus), sprendė, jog ginčo situacija nepateko į Tvarkos aprašo 20.2 punktą, nes gydytojai nenurodė, kad įrenginys Thera Trainer Balo yra būtinas, o tik rekomendavo, kaip papildomą gydymo priemonę, kuri pagerintų pareiškėjos sūnaus būklę.

11. Pareiškėjai argumentuojant, kad jai nebuvo leista dalyvauti Komisijos posėdyje, teismas nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-8 patvirtintų Materialinės paramos teikimo komisijos nuostatų 9 punktą, esant poreikiui į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami kviestiniai asmenys: institucijų atstovai, pareiškėjai ir kt. Komisija turi teisę, bet ne pareigą į Komisijos posėdį kviesti pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis, todėl šis argumentas teismo pripažintas nepagrįstu.

12. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (23.53.)-SP13-3499 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti skunde nurodytai motyvais. Pripažinus nepagrįstu pareiškėjos reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėja R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu, nes teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino Komisijos diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl aplinkybių, susijusių su liga, jos sunkumu, gydymo specifika ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti.

15. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

16. Pareiškėjos vertinimu, Tvarkos aprašo 20 punkto formuluotėje būtinumas siejamas tik su poreikiu gauti būtinus gydytojo paskirtus vaistus. Būtinumo požymis nėra susietas su medicininėmis priemonėmis, operacija, medicininiais tyrimais bei kitomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau, logiška yra laikyti, kad bet kokia asmens liga sąlygoja būtinumą ją gydyti ar tai yra vaistai, ar medicininės priemonės, tyrimai, operacija ir t.t., todėl Tvarkos apraše neatskleidus būtinumo sąlygos turinio, paliekamos itin didelės laisvės interpretacijoms. Pareiškėjos nuomone, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas būtinumą sieja su tiesioginiu būtinumo nurodymu medicininiuose dokumentuose, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta, nes išlyga Tvarkos apraše nėra numatyta. Be to, kaip matyti iš Tvarkos aprašo turinio jame nėra numatyti jokie vertinami kriterijai nei būtinumui, nei ypatingoms aplinkybėms.

17. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pripažinti Komisijos vertinimą pagrįstu grindė tuo, kad medicininiuose dokumentuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad įrenginys yra būtinas. Pareiškėja pažymi, kad Tvarkos aprašo 21.1 punkte yra nurodyta, jog pareiškėja privalo pateikti dokumentus apie ligą, operaciją ir t. t., tačiau nėra numatyta, kad juose būtinai turi tiesiogiai nurodyta, kad atitinkama medicininė priemonė, operacija pacientui yra būtina. Pareiškėja jokia forma nebuvo informuota, kad būtina pagristi būtinumą, ypatingas aplinkybes.

18. Pareiškėjos nuomone, jeigu Komisijai suteikiami itin platūs įgaliojimai ir diskrecijos teisė vertinti medicininių vaistų, medicininių priemonių, operacijos, medicininių tyrimų būtinumą bei dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo į ją turėtų įeiti atitinkami specialistai turintys specialių žinių ir galintys objektyviai, nešališkai įvertinti atitinkamų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, jų reikšmingumą ir nereikšmingumą. Tačiau Komisijos nariai yra skirtingose sferose atitinkamas pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje užimantys asmenys, o ne mediciną praktikuojantys daktarai. Pareiškėja abejoja Komisijos kompetencija įvertinti būtinumą, ypatingas aplinkybes. Kaip matyti iš posėdžio protokolo turinio Komisija į posėdį nesikvietė atitinkamų medicininių žinių turintį asmenį, todėl ir susikoncentravo į tai, kad medicininiame siuntime ir elektroniniame laiške nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad stovėjimo atramos balanso judesiams atlikti balansavimo įrenginys yra būtinas pareiškėjos sūnui. Šios išvardintos aplinkybės, pareiškėjos teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės pateisino Tvarkos aprašu įtvirtintą beribę Komisijos diskrecijos teisę ir iš to išplaukusį nepagrįstą, nemotyvuotą Komisijos sprendimą.

19. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ypatingųjų aplinkybių egzistavimo turinys Tvarkos apraše yra absoliučiai nereglamentuotas ir tai sudaro pagrindą Komisijai vienu atveju aplinkybes laikyti ypatingomis, kitu analogišku atveju laikyti, kad ypatingos aplinkybės neegzistuoja ir paraiškos tenkinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, netgi pirmosios instancijos teismo sprendime minima Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta savivaldos institucijoms suteikta diskrecijos teisė nusistatyti kriterijus materialinei paramai teikti negali būti įgyvendinama nepaisant esminių principų.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-8 patvirtintų Materialinės paramos teikimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktą Komisija turi teisę, bet ne pareigą į Komisijos posėdį kviesti pareiškėją ir kitus suinteresuotus asmenis, todėl pareiškėjos skundo argumentus, kad ji nepagrįstai nebuvo pakviesta į posėdį atmetė kaip nepagrįstus. Su tokia teismo išvada pareiškėja iš dalies sutinka, tačiau nors ji buvo atvykusi į Komisijos posėdį, tačiau nebuvo įleista pro duris į Komisijos posėdžių salę. Jei Komisija nebūtų turėjusi išankstinio šališko nusistatymo pareiškėjos atžvilgiu neabejotinai būtų pareiškėją pasikvietusi į posėdį ir išklausiusi. Pareiškėjos tvirtinimu, Komisija vertindama jos paraišką pažeidė visus pagrindinius viešojo administravimo principus, nesiėmė priemonių visas aplinkybes objektyviai ir sąžiningai ištirti. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu nepagristai pateisino Komisijos prieitas išvadas pasiremdamas diskrecijos teise, tačiau nevertino ar diskrecijos teisė buvo panaudota tinkamai, nepažeidžiant esminių teisės aktų reikalavimų.

21. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde praktiškai nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tik smulkiau paaiškina ar išplečia pradinio skundo motyvus, kas suponuoja mintį, jog Regionų apygardos administracinis teismas tariamai netinkamai įvertino bylos duomenis. Atsakovo nuomone, teismas atidžiai vertino tiek pareiškėjos skundo, tiek ir atsakovo atsiliepimo motyvus bei pridėtus įrodymus. Pareiškėjai realiai nenurodžius jokių naujų motyvų, atsakovas atsiliepime nekartoja procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (23.53.)-SP13-3499 „Dėl materialinės paramos R. Š.“, kuriuo atsisakyta skirti materialinę paramą, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija, iš naujo išnagrinėjusi prašymą 2018 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-38 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos, nes nenustatė ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti lėšas įsigyti balansavimo įrenginį, kaip būtiną medicininę priemonę (b. l. 15). Socialinės paramos skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus dokumentus (duomenis) ir į Komisijos siūlymą, 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-3499 nusprendė, jog pareiškėjai skirti materialinę paramą nėra pagrindo (b. l. 16–17). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Tvarkos aprašo 20.2 punktas.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Komisijai suteikta teisė vertinti ir spręsti ar egzistuoja būtinumas medicininei priemonei įsigyti. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 20.2 punkte nurodytos ypatingos aplinkybės yra susijusios su būtinais gydytojo paskirtais vaistais, medicininėmis priemonėmis, operacija, tyrimais, kurie yra iš esmės neatidėliotini ir būtini. Teismas, įvertinęs įrodymus (gydytojų pažymas ir kitus), sprendė, jog ginčo situacija nepateko į Tvarkos aprašo 20.2 punktą, nes gydytojai nenurodė, kad įrenginys Thera Trainer Balo yra būtinas, o tik rekomendavo, kaip papildomą gydymo priemonę, kuri pagerintų pareiškėjos sūnaus būklę.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės ginčija suabsoliutintą Komisijos diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl aplinkybių, susijusių su liga, jos sunkumu, gydymo specifika ir pan. Taip pat teigia, kad Tvarkos aprašas nenumato jokių vertinimo kriterijų nei būtinumui, nei ypatingoms aplinkybėms.

29. Teisėjų kolegija vertindama Komisijos diskrecijos ribas, pirmiausiai pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte, prie savarankiškų savivaldybių funkcijų priskirta socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą.

30. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 patvirtintino Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą. Tvarkos aprašas reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta viena iš materialinės paramos rūšių – ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais (3.3 punktas). Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje.

Tvarkos aprašo 20.2 punkte nurodyta, kad materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, kai būtinos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) medicininės priemonės, gali būti skiriama iki 50 VRP dydžio, esant ypatingoms aplinkybėms, kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms, operacijai, medicininiams tyrimams bei kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, ir (ar) išlaidoms, susijusioms su grįžimu (transportavimu) į Lietuvos Respubliką sunkiai susirgus arba susižalojus, nukentėjus dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdyto nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo užsienio valstybėse, apmokėti (iš dalies apmokėti), kurių nekompensuoja (arba kompensuoja tik dalį) teritorinės ligonių kasos ir (ar) neapmoka (arba apmoka tik dalį) draudimo kompanija, labdaros (paramos) fondas ir pan.

Ši parama, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama, jeigu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 proc. darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 4 VRP dydžiai ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo

31. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiniu reguliavimu yra numatyta savivaldybės diskrecijos teisė nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ji suteikia materialinę paramą. Taigi, neatitinkant savivaldybės nustatytų kriterijų, Komisijos siūlymu, ši materialinė parama gali būti neskiriama.

32. Tvarkos aprašo 59 punkte reglamentuota, kad Materialinės paramos teikimo komisija nagrinėja asmenų prašymus dėl materialinės paramos Tvarkos apraše numatytais atvejais, dokumentus (duomenis). Sprendimą dėl materialinės paramos skyrimo priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo (Tvarkos aprašo 60 p.).

33. Komisijos veiklą reglamentuoja Materialinės paramos teikimo komisijos nuostatai patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-8. Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad Komisija Tvarkos aprašo nurodytais atvejais nagrinėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateiktus asmenų prašymus materialinei paramai gauti, dokumentus (duomenis), Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio ar kitos kompetentingos įstaigos (institucijos) specialistų apsilankymo pas pareiškėjus metu surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus. Nuostatų 5.1.1–5.1.3 punktuose nurodyta kokius sprendimus Komisija turi teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui siūlyti dėl materialinės paramos skyrimo. Pavyzdžiui, Nuostatų 5.1.3 punkte nurodyta, kad Komisija turi teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui siūlyti neskirti materialinės paramos, kai pareiškėjas ir (ar) bendrai gyvenantys asmenys neatitinka Tvarkos apraše nurodytų sąlygų; neįvykdo Komisijos nustatytų sąlygų arba neišnaudojo visų kitų teisėtų pajamų gavimo galimybių; apsilankymo pas pareiškėjus metu ir (ar) iš kitų institucijų, asmenų gaunama informacija apie pareiškėjo pateiktus neteisingus duomenis; materialinei paramai finansuoti nėra pakankamai lėšų.

34. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ir vertinti pateiktus dokumentus dėl materialinės paramos skyrimo ir teikti pasiūlymus, tačiau Komisija nepriima sprendimų. Kadangi sprendimą dėl materialinės paramos skyrimo priima Savivaldybės administracijos direktorius, jis ir spendžia ar yra pagrindas atsižvelgti į konkretų Komisijos pasiūlymą. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (23.53.)-SP13-3499, jis buvo priimtas atsižvelgus į Komisijos pasiūlymą ir išnagrinėjus posėdžio metu pateiktus dokumentus, nurodant, jog teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu yra Tvarkos aprašo 20.2 punktas.

35. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl to, jog Tvarkos apraše nenurodyti vertinimo kriterijai nei būtinumui, nei ypatingoms aplinkybėms nustatyti, pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, teisinis reguliavimas apibrėžia, kaip yra vertinami prašymai ir prie jų pateikti dokumentai ir įrodymai, priimami pasiūlymai ir sprendimai dėl materialinės paramos skyrimo. Nors įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių būtinumo ir ypatingų aplinkybių sąvokų, tačiau Tvarkos aprašo 20.2 punkte labai aiškiai nurodė, jog materialinė parama skiriama tik esant ypatingoms aplinkybėms, kurias apibrėžia sekančiai – kai asmenims reikalingos lėšos būtiniems gydytojo paskirtiems vaistams, medicininėms priemonėms, operacijai, medicininiams tyrimams ir kt.. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo situacija nepatenka į Tvarkos aprašo 20.2 punktą, nes gydytojai nenurodė, kad įrenginys Thera Trainer Balo yra būtinas, o tik rekomendavo, kaip papildomą gydymo priemonę, kuri pagerintų pareiškėjos sūnaus būklę.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

38. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, bei kaip juos įvertino. Teismas rėmėsi pakankama įrodymų visuma, leidžiančia daryti pagrįstas išvadas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėja, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė