09528fa0-502e-44cb-b7f5-e3187b1e4784 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-105-175/2016;Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00963-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.9.2.; 3.26.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs E. R. įgalioto atstovo E. Z. skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimu E. R. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 8 d. ir nubaustas subendrinta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

E. R. nubaustas už tai, kad 2015-10-25, 02.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo (2,22 promilės) laipsnis, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tamsiuoju paros metu vairavo neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 94 p. reikalavimus.Apeliaciniame skunde E. R.

įgaliotas atstovas E. Z. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimÄ . Taikyti ATPK 1241 str. 5 d. materialinę teisės normÄ ir E. R. nubausti dėl nesustojimo policijos pareigÅ«nams, kai jie buvo įjungę mėlynos spalvos Å¡vyturėlius paskiriant baudÄ nuo 57 Eur iki 115 Eur. Paskirti E. R. pagal ATPK 126 str. 4 d. 579,24 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Taip pat praÅ¡o surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir E. R. nubaudė neteisingai.

Akivaizdu, kad E. R. automobilį vairavo neblaivus, tai atitinka ATPK 126 str. 4 d., tačiau nepagrįstai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Teismo posėdžio metu policijos pareigÅ«nas aiÅ¡kiai nurodė, kad iÅ¡ galo negalėjo stabdyti pažeidėjo automobilio su lazdele ar krivule, iÅ¡ galo važiuojant niekas nestabdo automobilio su krivule ar lazdele. Pažeidėjas yra/buvo kaltinamas, kad nestojo policijos pareigÅ«nų automobiliui (duomenys neskelbtini) g., toks kaltinimas yra administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl teismas neturi/neturėjo teisės peržengti kaltinimo ribų, nes tai prieÅ¡tarauja teisės virÅ¡enybės principui bei turinio prieÅ¡ formÄ principui.

Nors teismo posėdžio metu policijos pareigūnai, kurie pasivijo su įjungtais raudonos spalvos švyturėliais E. R. prie jo garažo, teigė, kad jie aplenkė E. R. garažų masyve ir parodė su lazdele, jog jis sustotų, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad policijos pareigūnai neturėjo jokios galimybės aplenkti E. R. prie jo garažo masyvo, nes ten pravažiuoti gali tik vienas automobilis. Toks policijos pareigūnų ciniškas melas turėtų būti vertintinas ne tik kritiškai, bet ir svarstytina galimybė patraukti juos atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.

Tuo labiau, kad policijos pareigÅ«nai net ir teisme teigė, kad jie vienas nuo kito nusirašė tarnybinius praneÅ¡imus su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, kas prieÅ¡tarauja elementariai teisinei logikai ir teisėtumo principui bei parodo apgailėtinÄ policijos pareigÅ«nų požiÅ«rį į jiems valstybės suteiktas teises vykdyti teisingumÄ pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus. Skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad E. R. nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, bet padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 5 d.

Å ioje byloje galima įžvelgti teisės normų kolizijÄ ir konkurencijÄ , o konkrečiai – teisės normų konkurencijÄ turinio požiÅ«riu. Skundo autoriaus nuomone, ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 5 d. sutampa tik iÅ¡ dalies, nes kiekvienas nepaklusimas sustoti policijos pareigÅ«nui yra pažeidimas, bet ne kiekvienas pažeidimas yra nepaklusimas sustoti policijos pareigÅ«nui. Å i konkurencija reiÅ¡kia, kad ATPK 1241 str. 5 d. specialioji norma iÅ¡samiau apraÅ¡o Å¡ios veikos požymius (apima daugiau požymių), todėl byloje yra teisės normų konkurencija turinio požiÅ«riu, nes konkuruoja dvi specialiosios teisės normos ir čia turima dalies ir visumos santykį, kuris nėra subordinacijos santykis.

Tai turiningasis santykis, kai vienos normos požymiai gali sudaryti kitos normos požymių dalį. Šių normų konkurencijos atveju taikytina daugiau požymių turinti norma, t. y. šiuo atveju ATPK 1241 str. 5 d. Atkreipiamas dėmesys, kad E. R. kaltinamas nestojęs policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) g., o ne prie garažų, todėl tai akivaizdus ATPK 1241 str. 5 d. pažeidimas, o ne ATPK 130 str. 1 d., nes E. R. (duomenys neskelbtini) g. nebuvo stabdomas su krivule ir lazdele, o tik paprasčiausiai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kai jie įsijungė mėlynos spalvos švyturėlius.

Šiuo atveju socialinė situacija yra reguliuojama kelių viena kitai konkuruojančių teisės normų (ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 5 d.) ir tokia priešprieša šalinama pagal teisės normų konkurencijos taisykles. Taikoma ta norma, kuri apima daugiau požymių ir dėl to yra siauresnės apimties, t. y. numato daugiau veikos požymių ir mažiau veikos variantų; elgiamasi ne šabloniškai, o kūrybiškai, t. y. atsižvelgiama į konkrečios veikos aplinkybes, nes normų konkurencija visada yra konkreti: normos konkuruoja tik taikymo konkrečiai veikai atžvilgiu.

IÅ¡analizavus ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 5 d. teisės normų konkurencijÄ darytina iÅ¡vada, kad turi bÅ«ti taikoma ATPK 1241 str. 5 d. norma, nes Å¡i norma apima daugiau požymių ir dėl to yra siauresnės apimties. Skunde taip pat pabrėžiama, kad Å¡ioje situacijoje pagal konkrečias veikos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad E. R. tik nesustojo Basanavičiaus g., kai policijos pareigÅ«nai įjungė mėlynos spalvos Å¡vyturėlius, bet nebuvo stabdomas krivule ar lazdele. Be to, policijos pareigÅ«nai net nestabdė E. R. transporto priemonės, nes jie tokiu atveju turėjo vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais.

PareigÅ«nai tiesiog važiuodami pamatė, kad E. R. automobilio galiniai žibintai nedega ir apsisuko, įjungė mėlynos spalvos Å¡vyturėlius ir bandė pasivyti E. R.. Tai jie patvirtino ir teismo posėdyje. Todėl E. R. ir turi bÅ«ti baudžiamas pagal jam suraÅ¡ytÄ protokolÄ , bet tik pagal kitÄ â€“ ATPK – 1241 str. 5 d. – straipsnį. Teismas negalėjo kaltinti ir bausti E. R. už tai, kad jis, neva, nestojo prie savo garažo, kai jį su lazdele stabdė kitas policijos pareigÅ«nas. Å iuo atveju teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė byloje neteisingÄ nutarimÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o E. R. skundo netenkinti.Apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde kaltė padarius ATPK 1241 str. 8 d., 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus nėra ginčijama, praÅ¡oma Å¡velninti už ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ skirtÄ nuobaudÄ . Skunde ginčijamas pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tvirtinant, kad Å¡iuo atveju yra ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 5 d. normų konkurencija ir pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas pagal ATPK 1241 str. 5 d.Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, procesinių pažeidimų, dėl kurių nutarimas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, padaryta nebuvo.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės E. R. veiksmų kvalifikavimui, buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. R. kaltę padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste konkuruoja ATPK 130 str. 1 d., 1241 str. 5 d. normos ir akivaizdu, kad E. R. veiksmai atitinka ATPK 1241 str. 5 d. sudėtį.

Sutikti su tokiais apelianto teiginiais skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir jis nubaustas už tai, kad Jonavoje, J. Basanavičiaus g., nepakluso uniformuotų policijos pareigÅ«nų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. E. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Administracinę atsakomybę pagal Å¡iÄ normÄ užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 1241 str. 5 d., pagal kuriÄ apeliantas praÅ¡o kvalifikuoti E. R. veiksmus, numatyta, kad administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui. Pagal KET 12 p., eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keliÄ artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais Å¡vyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Tame pačiame KET punkte taip pat konkretizuota, kada vairuotojas privalo sustoti: transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, kai jo nėra, – prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (keliuose su skiriamÄ ja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). IÅ¡ skundo turinio nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis apeliantas grindžia teiginius, kad Å¡iuo atveju E. R. nevykdė KET 12 p. nurodyto reikalavimo, dėl to turi bÅ«ti baudžiamas pagal ATPK 1241 str. 5 d.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad policijos patruliai K. A. ir M. F., (duomenys neskelbtini) pastebėjo iÅ¡ kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sukantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo neįjungęs artimųjų Å¡viesų. PareigÅ«nai apsisuko ir ėmė stabdyti automobilį įjungę Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ ir per garsiakalbį nurodydami automobilio vairuotojui sustoti deÅ¡iniau. Automobilis nestojo, apie tai buvo praneÅ¡ta budėtojui ir papraÅ¡yta pagalbos.

Å ias aplinkybes patvirtino ir persekiojimÄ perėmę pareigÅ«nai R. K. ir T. M.. PareigÅ«nų parodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, esminių prieÅ¡taravimų tarpusavyje ar su kitais byloje esančiais įrodymais nenustatyta, todėl teismas neturėjo pagrindo pareigÅ«nų parodymais netikėti ir jais nesivadovauti. Byloje nėra nustatyta, kad pareigÅ«nai bÅ«tų pažįstami su pažeidėju, siektų jam pakenkti duodami melagingus parodymus apie stabdymo aplinkybes.

Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas.Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai net nestabdė E. R., pamatę E. R. automobilį važiuojantį be artimųjų šviesų, jie apsisuko ir įjungė mėlynos spalvos švyturėlius, tačiau su krivule ar lazdele E. R. nebuvo stabdomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad stabdant transporto priemonę policijos pareigūnams nėra keliami reikalavimai vienu metu naudoti visus galimus stabdymo būdus, numatytus Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – instrukcija).

Galimus transporto priemonės stabdymo bÅ«dus numato instrukcijos 25 p., kuriame nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali bÅ«ti duotas signalas Å¡vilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. Å iuo atveju pareigÅ«nai E. R. automobilį stabdė važiuodami tarnybiniu automobiliu jam iÅ¡ paskos, todėl reikalavimas sustoti buvo iÅ¡reikÅ¡tas taip, kaip nurodyta instrukcijos 25 p., t. y. privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo su įjungtais mėlynos spalvos Å¡vyturėliais, garsiniu signalu ir reikalavimÄ sustoti iÅ¡reiÅ¡kiant žodžiu per garsiakalbį.

Neaišku kuo remdamasis apeliantas teigia, kad E. R. turėjo būti stabdomas krivule ar lazdele, kadangi tokio reikalavimo, kaip minėta, instrukcija nenumato. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes E. R. pažeidimas (važiavimas neįjungus šviesų) buvo pastebėtas tiek E. R., tiek policijos pareigūnų automobiliams judant, todėl pareigūnai neturėjo realios galimybės ir pareigos naudoti skundo autoriaus nurodomas stabdymo priemones (krivulę, lazdelę), kurios naudojamos transporto priemones pareigūnams stabdant iš vietos.

Apeliantas savo teiginius, kad policijos pareigÅ«nai net nestabdė E. R., grindžia ir tuo, kad tokiu atveju jie turėjo vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (vilkėti specialiÄ sias liemenes, mÅ«vėti rankogalius ar turėti kitus Å¡viesÄ atspindinčius elementus). Jokių kitų argumentų dėl Å¡ios aplinkybės apeliantas skunde nenurodo. Apeliantas tik iÅ¡vardina reikalavimus pareigÅ«nams, stabdantiems transporto priemones tamsiuoju paros metu, tačiau nenurodo jokių duomenų ar aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad nustatytų reikalavimų pareigÅ«nai nesilaikė.

Pažymima, kad Å¡iuo atveju byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų manyti, kad pareigÅ«nai E. R. automobilį stabdė nesilaikydami (pažeisdami) teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pradėtas tarnybinis patikrinimas ar pan.), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad reikalavimų stabdant E. R. transporto priemonę buvo laikomasi. Aplinkybė, kad E. R., kaip jis tvirtino teismo posėdyje, negirdėjo ir nematė, kad yra stabdomas, jo kaltės neÅ¡alina ir nuo atsakomybės už nepaklusimÄ policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę neatleidžia, taip pat nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitÄ ATPK straipsnį.

Å i E. R. versija nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir pagrįstai paneigta kitų byloje surinktų, patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, iÅ¡samiai apraÅ¡ytų skundžiamame nutarime, visuma. Aplinkybė, kad E. R. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas prie garažų masyvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) taip pat nesudaro teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitÄ ATPK straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ta pažeidimo vieta, kurioje E. R., stabdomas policijos pareigÅ«nų, nestojo, t. y.

J. (duomenys neskelbtini). Tai, kurioje vietoje E. R. buvo sustabdytas faktiÅ¡kai, juridinės reikÅ¡mės veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi, kadangi Å¡is pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo nevykdo teisėto pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Nepagrįstais laikytini ir apelianto teiginiai, kad Å¡ioje byloje yra akivaizdi ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 5 d. normų konkurencija. IÅ¡ minėtų normų turinio akivaizdu, kad Å¡ios normos reguliuoja savo esme skirtingas situacijas, kurios bendrų požymių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl pažeidimo kvalifikavimo pagal vienÄ ar kitÄ ATPK straipsnį, kaip skunde tvirtina apeliantas, neturi.

ATPK 130 str. 1 d. dispozicijoje yra aiškiai apibrėžta, kokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį: <...> nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...>. ATPK 1241 str. 5 d. taip pat aiškiai apibrėžti veiksmai, pripažintini šios normos pažeidimu: <...> transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės <...>.

Nei teorijoje, nei teismų praktikoje Å¡ių normų konkurencija nėra įžvelgiama ir skundÄ nagrinėjantis teismas neturi objektyvaus pagrindo minėtas normas vertinti kaip konkuruojančias turinio požiÅ«riu. IÅ¡ skundo turinio galima manyti, kad apeliantas savo įsitikinimÄ , kad E. R. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK 1241 str. 5 d., grindžia tokiomis aplinkybėmis, kad E. R. nesustojo iÅ¡ paskos važiuojant policijos pareigÅ«nų automobiliui su įjungtais mėlynos spalvos Å¡vyturėliais, kai to reikalauja taisyklės. Toks apelianto vertinimas neatitinka Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai paskui E. R. vairuojamÄ automobilį su įjungtais garso ir Å¡viesos signalais važiavo bÅ«tent su tikslu jį sustabdyti, kÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė per garsiakalbį nurodydami vairuotojui priimti deÅ¡inę ir sustoti. Vertinant paminėta akivaizdu, kad E. R. veiksmai visiÅ¡kai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius, kÄ teisingai skundžiamame nutarime nustatė ir apylinkės teismas.

ATPK 1241 str. 5 d. numatyto pažeidimo esmė yra ta, kad vairuotojas privalo duoti keliÄ specialiajai transporto priemonei su įjungtais Å¡vyturėliais (atitinkamai praleisdamas ar sustodamas, kai to reikalauja KET). Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad E. R. nevykdė ATPK 1241 str. 5 d. įtvirtintos vairuotojo pareigos, nėra. PrieÅ¡ingai, bylos duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimo E. R. veiksmuose.

Apeliantas savo skunde jokių naujų, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, turinčių reikÅ¡mės sprendžiant dėl E. R. atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nenurodė. SkundÄ nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytam įrodymų vertinimui ir nutarimo motyvų dar kartÄ nekartoja.Skunde taip pat praÅ¡oma E. R. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., skirti 579,24 Eur piniginę baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismo vertinimu, tenkinti šį praÅ¡ymÄ ir paskirtÄ nuobaudÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas už šį pažeidimÄ E. R. paskyrė 700 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Apeliantas, nors ir praÅ¡ydamas paskirti mažesnę piniginę baudÄ , jokių argumentų ar motyvų, kodėl mano, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda Å¡iuo konkrečiu atveju yra pergriežta, nenurodo. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundÄ nagrinėjantis teismas.Administracinių nuobaudų skyrimÄ reglamentuoja ATPK 30 str., kuriame nurodoma, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 302 str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad paminėtų reikalavimų skiriant nuobaudÄ pirmosios instancijos teismas laikėsi, įvertino visas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskyrė teisingÄ nuobaudÄ , kuri Å¡iuo atveju nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. administracine tvarka už KET reikalavimų nesilaikymÄ anksčiau baustas jau ne kartÄ , pažeidimai tyčiniai. ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, už kurio padarymÄ E. R. nubaustas skundžiamu nutarimu, itin pavojingas, keliantis grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Nors dėl Å¡io pažeidimo fakto E. R. savo kaltės neneigė, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad savo veiksmų jis kritiÅ¡kai nevertina, dėl padaryto pažeidimo nesigaili.

Tiek pažeidimo pavojingumÄ , tiek pažeidėjo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose tiksliai laikantis administracinių nuobaudų skyrimÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Paskirta nuobauda - 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams – savo dydžiu yra kiek mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, todėl nuobaudÄ dar labiau suÅ¡velninus, nebÅ«tų užtikrinti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismas pažymi, kad pagal ATPK 30210 str. 2 d. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų bÅ«ti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka ir Å¡alys į posėdį nekviečiamos.

Å iuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimÄ .Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad E. R. padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai iÅ¡tirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., 30213 str., n u t a r i a: Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. R. įgalioto atstovo E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                      Algerdas UrbÅ¡ys