2024-04-11 Nr. BB-2135-1-01-1-44943-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1289/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44943-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas A. Andriukaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą Ž. M. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti Ž. M. iš valstybės biudžeto 2456,30 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos procese apmokėti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, lėmusius nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimą.

Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nesilaikė reikalavimo įrodymus vertinti visapusiškai, išsamiai ir nešališkai, byloje esančių prieštaravimų ir abejonių nevertino kaltinamojo naudai, taip pažeisdami nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Liko nepaneigti G. B. parodymai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ji, o ne Ž. M. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ši liudytoja yra suinteresuota Ž. M. palankia bylos baigtimi ir kad jos parodymai yra melagingi, pademonstravo savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą šios liudytojos atžvilgiu. Nuosprendyje nepateikta jokių aiškių motyvų, kodėl šios liudytojos parodymai vertinami kaip nepatikimi. Nors nebuvo nustatyta prieštaravimų Ž. M. ir G. B. parodymuose, jie buvo atmesti. Taip pat buvo ignoruojami liudytojo M. B. parodymai ir netiesiogiai G. B. parodymus patvirtinantys policijos pareigūnės O. S. parodymai.

Nuteistojo gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios ir liudytojo T. O. parodymai yra nenuoseklūs ir juose esantys prieštaravimai negali būti laikomi neesminiais. Neatmestina, kad tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji galėjo klysti įvardydami, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Objektyviai vertinant visus bylos duomenis, tarp jų ir tyrėjos L. Č. motyvuotą išvadą apžiūros protokole, turėjo kilti abejonių, ar įvykstant eismo įvykiui T. O. apskritai galėjo būti įvykio vietoje. Teismų nurodyti motyvai dėl T. O. parodymų vertinimo nėra pakankami daryti išvadą, kad šio liudytojo parodymai yra objektyvūs ir kad jis nėra suinteresuotas duoti nukentėjusiajai palankius parodymus. Ž. M. kaltinantiems ir teisinantiems įrodymams buvo taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai.

Kasatorius pažymi, kad vienas esminių apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad įvykstant eismo įvykiui T. O. nebuvo įvykio vietoje, todėl jis negalėjo duoti parodymus apie įvykį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo suformuluoto paklausimo mobilaus ryšio operatoriui TELIA LIETUVA, AB turinys rodo, kad šis teismas nebuvo pakankamai objektyvus ir turėjo išankstinį siekį atmesti nuteistojo apeliacinį skundą. Taip buvo pažeistas nešališkumo reikalavimas. Kita vertus, gautas atsakymas iš mobilaus ryšio operatoriaus nepašalino kilusių abejonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino nuteistojo naudai. Apeliacinio skundo atmetimo motyvai skundžiamoje nutartyje yra nepagrįsti, nelogiški ir prieštaringi.

Be to, kasatorius teigia, kad nėra nustatytas Ž. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Šioje byloje remtasi klaidingu ekspertizės aktu, plečiamai aiškinant Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad Ž. M. nepadarė BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl Ž. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo yra iš esmės pakartoti iš nuteistojo apeliacinio skundo. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. M. kaltu padarius BK 281 straipsni 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kasaciniame skunde dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisinių argumentų nepateikta. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimus, šališkumo demonstravimą, vertinant įrodymus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame nebuvo ginčijamos aplinkybės, susijusios su BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių nustatymu, ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo šiuo aspektu negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo Ž. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas