2013-05-08 Nr. AB-1686-3-61-3-00591-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-328/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00591-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miečys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miečys“ skundą atsakovui Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Miečys“ (toliau – ir pareiškėjas arba UAB „Miečys“) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba) viršininko 2013 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. (1.4)1 A-164 „Dėl vaistinio preparato pakuočių išpardavimo laikotarpio panaikinimo ir atšaukimo iš rinkos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog atsakovas nepagrįstai įpareigojo nutraukti tiekimą rinkai ir atšaukė vaistinio preparato OSCILLOCOCCINUM serijas, kurių pakuotės paženklintos užrašu „Homeopatinis preparatas nuo gripo“, jas pakeičiant „Virusinių peršalimo ligų simptomų palengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatiniais principais. Jeigu ligos eiga sunkesnė, jos gydymui reikia naudoti kliniškai patvirtintas priemones”. Pabrėžė, jog duomenų, kad vaisto pakuotės ženklinimas su pirmuoju užrašu galėtų sukelti kokį nors rimtą pavojų žmogui, nėra, todėl jo nuomone, nebuvo pagrindo tęsti vaisto su tokia pakuote išpardavimą. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas būtų priverstas išimti iš prekybos ir sunaikinti vaistus su senąja pakuote, dėl to patirtų žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko 2013 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. (1.4)1 A-164 panaikinimo, tačiau pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, kad vaistas senojoje pakuotėje nekelia grėsmės žmonių sveikatai, tačiau pabrėžė, kad teismas skundo priėmimo metu neturi galimybės patvirtinti ar paneigti šio argumento. Pažymėjo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta žala, kurią jis galėtų prisiteisti iš atsakovo, jeigu pretenzijos būtų pripažintos pagrįstomis, tačiau sprendimo (koks jis bebūtų) vykdymui įtakos tai neturėtų. Todėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

III. Pareiškėjas UAB „Miečys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo prašymą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė jo teisę į realią ir efektyvią teisminę gynybą, netinkamai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Pažymi, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju turėtų būti atkurta iki šio Įsakymo priėmimo buvusi faktinė padėtis, leidžiant išparduoti šias pakuotes, kurios buvo pagamintos iki 2011 m. gruodžio 21 d. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, šios pakuotės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo turės būti atsiimtos iš klientų bei utilizuotos, kas patvirtina, jog skundo patenkinimo atveju jos objektyviai nebegalės būti grąžintos atgal į rinką. Teismas neįvertino pareiškėjo į bylą pateiktų sutarčių su savo didžiausiais klientais, o taip pat šios paskirties prekių utilizavimu užsiimančios įmonės komercinio pasiūlymo dėl šių prekių utilizavimo. Pareiškėjas patirs didžiulius tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio praradimus: išlaidas preparato surinkimui, baudų savo klientams pagal sudarytas sutartis suokėjimui, utilizacijos išlaidas, pablogės pareiškėjo dalykinė reputacija. Kadangi už šių nuostolių padarymą būtų atsakinga valstybės institucija, jų atlyginimo klausimas realiai būtų ypač komplikuotas, o taip pat tai sąlygotų poreikį pareiškėjui inicijuoti dar vieną teisminį ginčą. Atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra užfiksuota nei vieno atvejo, kad šis preparatas ar kokia nors jo pakuotė būtų sukėlę kokią nors neigiamą įtaką vartotojų sveikatai. Šiuo atveju būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę lemia ir visuomenės interesai, kadangi visuomenė yra suinteresuota nepertraukiamu ir efektyviu homeopatinio vaistinio preparato OSCILLOCOCCINUM tiekimu.

Atsakovas Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčijamu Įsakymu iš rinkos atšauktų OSCILLOCOCCINUM serijų utilizavimo būtinybę ir realumą. Pareiškėjo į bylą pateiktas UAB „Toksika“ komercinis pasiūlymas dėl vaisto utilizavimo tėra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nurodomi įmonės taikomi įkainiai. Pažymi, jog pareiškėjui nėra uždrausta imtis priemonių, kad atitinkamos vaisto serijos butų perpakuotos jas naujai pažymint, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad preparatas turi būti utilizuotas. Pareiškėjo pateiktos sutartys su klientais nepatvirtina nei realių pareiškėjo išlaidų, sąlygotų ginčijamo Įsakymo vykdymo, nei pareigos mokėti pareiškėjo nurodytas baudas. Ginčijamo Įsakymo galiojimas netrukdo nepertraukiamam ir efektyviam OSCILLOCOCCINUM tiekimui, kadangi Įsakymu panaikinus išsipardavimo laikotarpį, iš rinkos buvo atšauktos tik tos serijos, kurios buvo tiekiamos su senomis pakuotėmis. Mano, kad visuomenės interesams kiltų grėsmė būtent tada, jei teismas sustabdytų Įsakymo galiojimą, nes rinkoje esant to paties vaistinio preparato skirtingam ženklinimui vartotojai būtų suklaidinti ir kiltų grėsmė, kad preparatas bus vartojamas neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti ginčijamo Įsakymo, kuriuo atsakovas įpareigojo nutraukti tiekimą rinkai ir atšaukė vaistinio preparato OSCILLOCOCCINUM serijas, kurių pakuotės paženklintos užrašu „Homeopatinis preparatas nuo gripo“, jas pakeičiant „Virusinių peršalimo ligų simptomų palengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatiniais principais. Jeigu ligos eiga sunkesnė, jos gydymui reikia naudoti kliniškai patvirtintas priemones”, galiojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo daryti išvadą, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus apsunkintas buvusios iki sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, kadangi įvykdžius ginčijamą Įsakymą, pareiškėjas būtų priverstas išimti iš prekybos ir sunaikinti vaistus su senąja pakuote, dėl to patirtų didelę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių duomenų apie jo galimai patiriamų nuostolių dydį reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo atveju, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl tariamų finansinių sunkumų grėsmės yra šiuo atveju būtinas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo pateikta pozicija, kad pareiškėjo į bylą pateiktas UAB „Toksika“ komercinis pasiūlymas dėl OSCILLOCOCCINUM utilizavimo (b. l. 158) tėra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nurodomi įmonės taikomi įkainiai, tačiau vaistų utilizavimo būtinybės nepagrindžia, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu galimus neigiamus finansinius padarinius.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Pareiškėjo teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius ir galimybę, jog tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, senosios vaisto pakuotės turės būti atsiimtos iš klientų bei utilizuotos, o dėl to pareiškėjas patirs dideles išlaidas (dėl preparato surinkimo ir jų utilizavimo, baudų klientams pagal sudarytas sutartis sumokėjimo ir pan.) bei pablogės jo dalykinė reputacija, yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858- 452/2012).

Atskirai pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jei nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pripažinta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, pareiškėjas ją galėtų prisiteisti kreipdamasis dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pabrėžtina, jog pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindžiant visuomenės interesais yra nepagrįsti. Šiuo atveju teisėjų kolegija palaiko atsakovo argumentus, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, rinkoje esant to paties vaistinio preparato skirtingam ženklinimui vartotojai gali būti suklaidinti ir kiltų grėsmė, kad preparatas bus vartojamas neteisingai. Be to, ginčijamo Įsakymo įvykdymas nekelia grėsmės nepertraukiamam ir efektyviam OSCILLOCOCCINUM tiekimui, kadangi iš rinkos turi būti pašalintos tik tos vaistinio preparato pakuotės, kurios nėra pažymėtos taip, kad atitiktų rinkodaros teisės atnaujinimo metu patvirtintą indikaciją.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimus neigiamus padarinius grindė prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Kolegija savo ruožtu aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsiradus realioms aplinkybėms, sudarančioms tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miečys“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius