2022-02-02 Nr. AB-2599-3-63-3-02428-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-77-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02428-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-22429 „Dėl 2021-10-13 privalomojo nurodymo Nr. (13.1)-PN-638“ (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. spalio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.1)-PN-638 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki įsiteisės sprendimas byloje. Pareiškėjas nurodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisoma didelė žala. Pareiškėjas geležies rūdos krovos veiklą Klaipėdos jūrų uoste vykdo jau daug metų, jis yra sudaręs sutartį su Metalloinvest (toliau – ir Klientas), pagal kurią jis yra įsipareigojęs perkrauti Kliento geležies rūdos krovinius. Bendrovei atsisakius priimti ir vykdyti krovą, ji turės prisiimti sutartinę atsakomybe už įsipareigojimų nevykdymą. Klientas bus priverstas ieškoti naujų alternatyvių logistinių kelių per kitų valstybių uostus, o jam (Klientui) suformavus kitą geležies rūdos krovos logistinę grandinę per kitų valstybių uostus, tikimybė, kad krovos operacijos bus sugrąžintos į Klaipėdos uostą, yra praktiškai niekinė, todėl, praradus Klientą, žala bus nebeatitaisoma. Be to, geležies krovos operacijas vykdo 46 darbuotojai, kuriuos, nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, Bendrovė privalės išleisti į prastovas arba atleisti. Pareiškėjo teigimu, prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ir nepažeidžia nei proporcingumo principo, nei viešojo intereso.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis buvo įpareigotas nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas sausakrūvio uosto terminale, esančiame adresu N. Uosto g. 23, Klaipėda (toliau – ir Terminas).

Teismo vertinimu, pareiškėjas nurodė apie jam kilsiančias finansines pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Privalomasis nurodymas priimtas nustačius, kad, vykdant granuliuotos geležies rūdos krovą ir sandėliavimą Bendrovės sausakrūvio uosto Terminale, nėra užtikrinamos pakankamos apsaugos nuo aplinkos taršos priemonės, dėl ko palaidas krovinys – geležies rūda – pasklinda už įmonės veiklos vykdymo vietos ribų, užteršdamas gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų pastatų bei inžinerinių statinių ar kitus paviršius, neleistinai teršdamas aplinką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokios veiklos nėra ir negali būti padaryta žala aplinkai, dėl ko kyla abejonių, ar šiuo atveju sustabdžius Privalomojo nurodymo galiojimą ir vykdymą nebūtų nepažeistas viešasis interesas. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, teismo įsitikinimu, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, kad po to, kai nuo 2021 m. gegužės 1 d. pareiškėjui atsirado prievolė užtikrinti kraunamų ir sandėliuojamų birių medžiagų dulkėjimo prevenciją bei dulkių sklaidą už veiklos vykdymo ribų Bendrovės sausakrūvio uosto Terminale bei prievolė vykdyti Taršos leidimo specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 5 punkto sąlygas, dėl pareiškėjo sausakrūvio uosto Terminalo keliamos taršos buvo gauti gretimų teritorijų, patenkančių į 650 m radiusą nuo pareiškėjo sausakrūvio uosto Terminalo, gyventojų skundai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų argumentų nelaikė sudarančiais pagrindą šiuo atveju taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl jo prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino itin didelės ir neatitaisomos žalos grėsmės bei ją patvirtinančių įrodymų. Nutarties teiginiai apie neįrodytą žalą yra deklaratyvūs, nes teismas nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų (tarp Bendrovės ir Kliento sudarytos sutarties; pažymos apie gaunamas pajamas iš geležies rūdos krovos; Kliento rašto, patvirtinančio siekį toliau bendradarbiauti; skundo nuorodose pateiktų straipsnių, t. y. ekspertų vertinimų). Teismas atmetė pareiškėjo prašymą neatsižvelgęs į jo veiklos specifiką ir pateiktus įrodymus, pagrindžiančius pajamų praradimą ilguoju laikotarpiu – nuostoliai negautų pajamų forma reikš kasmetinius nuostolius dėl prarasto kliento.

Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo, nes jos netaikius bus pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas jokio vizualiai matomo dulkėjimo už Bendrovės ribos nesukėlė ir toks dulkėjimas nebuvo nustatytas. Jokio taršos normatyvo pareiškėjas nepažeidė, to neginčija ir Departamentas. Teismas prioritetą suteikė viešajam interesui (aplinkos apsaugai), kurio pažeidimas nėra pagrįstas nei teisės normomis, nei fiksuotais konkrečiais pažeidimais, prieš viešąjį interesą, kuriam neabejotinai bus padaryta žala: Lietuvos geležinkeliams dėl negautų pajamų; valstybės ir savivaldybės biudžetams – dėl nesumokėtų mokesčių; Bendrovės darbuotojams, kuriuos gali kilti realus poreikis atleisti netekus geležies rūdos krovinio.

Pareiškėjas pažymi, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, palankus teismo sprendimas taps beprasmis ir iš esmės net neįvykdomas, nes praradus Klientą, Bendrovė objektyviai nebeturės jokių galimybių tęsti sustabdytos veiklos.

Pareiškėjas nevengia, neatsisako, imasi ir pasirengusi imtis papildomų priemonių dulkėtumui mažinti. Tačiau šiame procese, užuot padėjusios ir sutikusios konstruktyviai ir operatyviai suderinti visus kylančius klausimus, aptarti planuojamas taikyti priemones, išsiaiškinti kylančius klausimus dėl prevencijos priemonių taikymo, pasiūlyti papildomas, institucijų vertinimu, reikalingas technologiškai įmanomas taikyti priemones, kurių nėra numatyta, Departamentas ir Aplinkos apsaugos agentūra dirbtinai siekia ne spręsti ir suderinti, bet surasti spragų ir nederinti pareiškėjo pateikto plano.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Terminale granuliuotos geležies rūdos krova ir sandėliavimas vykdomi neužtikrinant pakankamas aplinkos taršos prevencijos priemones, dėl ko palaidas krovinys (šiuo atveju – geležies rūda) patenka (t. y. pasklinda) už Bendrovės veiklos vykdymo vietos ribų, užteršiant gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų pastatų paviršius, tuo vykdant neteisėtą aplinkos teršimą neleistinai teršiant aplinką, t. y. keliama neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d., kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos esant dviem sąlygoms: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra galimas.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra galimas ir būtinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2021 m. spalio 13 d. Privalomojo nurodymo Nr. (13.1)-PN-638, kuriuo jis įpareigotas nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas Terminale, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas. Nors pareiškėjas teigia, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala, pažymėtina, kad nagrinėjama situacija yra susijusi su, be kita ko, asmenų teise į švarų orą ir tinkamu pareigos saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai vykdymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina įvertinti, ar Privalomo nurodymo sustabdymas nagrinėjamoje situacijoje būtų proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad Bendrovė jokio vizualiai matomo dulkėjimo už Bendrovės ribos nesukėlė ir toks dulkėjimas nebuvo nustatytas, nėra pagrįsti: pagal nuo 2021 m. gegužės 1 d. taikomų pareiškėjui veiklai, susijusiai su palaidų kietųjų medžiagų (laikant, kraunant, vežant galinčios dulkėti birios nesupakuotos kieto pavidalo medžiagos: kietasis biokuras, kuro durpės, akmens anglys, metalų rūda, koksas, mineralinės trąšos, smulkintas metalo laužas, statybinės medžiagos (keramzitas, skalda, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.), statybinės atliekos, maistinės ir pašarinės medžiagos, pelenai, suodžiai, šlakas ir kt.) laikymu, krovimu, vežimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 patvirtintų Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas (toliau – ir Reikalavimai) nuostatas, Reikalavimų 1 punkte nurodyta veikla, išskyrus vežimą, atviroje aikštelėje su didelio dispersiškumo medžiagomis Reikalavimų 9.1 papunktyje nenurodytais atvejais ir su mažo dispersiškumo medžiagomis pagal Reikalavimus gali būti vykdoma teritorijoje (sklype) (toliau – sklypas), kurio riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės) (Reikalavimų 9.2 p.); vykdant veiklą turi būti imamasi priemonių užtikrinti, kad už veiklos vykdytojo sklypo, kuriame vykdoma veikla, ribos nebūtų vizualiai matomo laikomų ar kraunamų medžiagų dulkėjimo ir (ar) tokiomis medžiagomis nebūtų matomai padengti (užteršti) Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodytų statinių ar kiti paviršiai (Reikalavimų 10 p.).

Tačiau iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto parengtos Nusėdusių suspenduotų kietųjų dalelių elementinės sudėties nustatymo tyrimų ataskaitos (toliau – Tyrimų ataskaita) galima spręsti, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių arba jos buvo nepakankamos užtikrinti tinkamą Reikalavimų įgyvendinimą: tyrimo metu, įvertinus laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 n. liepos 13 d. naudotų (eksponuotų) pasyviųjų kaupiklių, išdėstytų Terminalo teritorijoje bei už jos ribų, tyrimų rezultatus apie nusėdusių kietųjų dalelių kiekius ir jų elementinę sudėtį, padarytos išvados: pagal kietųjų dalelių nusėdimo intensyvumą, didžiausia kietųjų dalelių apkrova pasižymi tyrimų vietos, esančios arčiau Bendrovės teritorijos (kur nėra skiriamosios sienos). Čia nusėdusių dalelių kiekis yra gana didelis, lyginant su toliau nuo Bendrovės teritorijos esančiomis tyrimo vietomis; pagal elementinės sudėties tyrimų rezultatus nustatyta, kad didesne geležies koncentracija pasižymi tos tyrimų vietos, kuriose fiksuotas intensyvus kietųjų dalelių nusėdimas. Geležies koncentracija tose tyrimo vietose siekia nuo 13 proc. iki 51 proc. Didesnę geležies koncentraciją kietosiose dalelėse galėjo sąlygoti ir meteorologinės sąlygos, kai dėl mažo vėjo dalėlės nusėda arčiau ir nėra pernešamos dideliais atstumais. Atlikta koreliacinė analizė taip pat parodė, kad stiprus koreliacinis ryšys tarp iškritų kiekio ir atstumo nuo Bendrovės, o geležies foninė koncentracija mieste yra žymiai mažesnė nei nustatyta visose tyrimo vietose. Įvertinus visas aplinkybes, nustatyta, kad, tyrimo metu Bendrovės krovinio kietosios dalelės pateko už įmonės veiklavietės ribų, o koncentracija, atmetus fonines koncentracijas, yra nuo 2,757 proc. iki 47,72 proc.

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjui vykdant veiklą, turi būti imamasi priemonių užtikrinti, kad už jo sklypo, kuriame vykdoma veikla, ribos nebūtų ne tik vizualiai matomo laikomų ar kraunamų medžiagų dulkėjimo, bet ir kad tokiomis medžiagomis nebūtų matomai padengti (užteršti) Reikalavimų 9.2 papunktyje nurodytų statinių ar kiti paviršiai (Reikalavimų 10 p.), kas nagrinėjamu atveju, sprendžiant pagal Tyrimų ataskaitos ir 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto Nr. (13.1)-PA-6518 duomenis, nebuvo užtikrinta, dėl ko, viena vertus, šiuo metu nėra pagrindo manyti pareiškėją tikėtinai pagrindus skundo reikalavimų pagrįstumą, o ko kita vertus, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje būtų proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė taiko papildomas priemones dulkėtumui mažinti – geležies rūdos krovą derina su oro kokybės stebėjimo stotelių duomenimis. Kai ore fiksuojama didesnė kietųjų dalelių koncentracija, darbai koreguojami arba iš viso stabdomo. Kai vėjo greitis viršija 15 m / s, stabdoma visų birių krovinių krova; aplink geležies rūdos krovos zoną Bendrovė įrengė dulkes sulaikančias sieneles; Bendrovė pradėjo naudoti dulkes nusodinančias rūko patrankas, sudarančias rūko užtvaras ir taip neleidžiančias dulkėms sklisti už įmonės teritorijos ribų – jokie įrodymai, patvirtinantys šių priemonių veiksmingumą ir pakankamumą, nėra pateikti. Pažymėtina, kad byloje ginčijamame Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. spalio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. (13.1)-PN-638 6.1.1–6.1.3 papunkčiuose nurodytos sąlygos, kurių bent vieną įvykdžius, sustabdyta palaidos geležies rūdos krovos veikla galės būti atnaujinta visa apimtimi, ir kurių nei vienos, kaip nurodo pats pareiškėjas, Aplinkos apsaugos agentūra nepripažįsta pareiškėją įvykdžius.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nesant duomenų apie Bendrovės taikomų priemonių pakankamumą užtikrinti tinkamą Reikalavimų 10 punkto vykdymą, laikinai sustabdžius Privalomojo nurodymo Nr. (13.1)-PN-638, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti palaidos geležies rūdos krovos operacijas Terminale, galiojimą, būtų sudaryta galimybė jam toliau vykdyti aplinkos teršimą, taigi būtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų, kurie gyvena už Bendrovės veiklos vykdymo vietos ribų, interesai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų viešąjį interesą. Pareiškėjo argumentai dėl institucijų netinkamo veikimo nėra šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuotumo aspektu, nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad nutartyje nebuvo pasisakyta dėl esminių įrodymų ir (ar) motyvų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo būtent pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo, vertino jo nurodytus argumentus, iš jų – tiek dėl jau esančių, tiek dėl ateityje galbūt kilsiančius padarinių. Skundžiamoje nutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi, byloje nustatytų aplinkybių vertinimas ir motyvai, lėmę teismo procesinį sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė