2021-06-02 Nr. AB-12013-3-65-3-00114-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-341-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00114-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 21R4-12(AG4-89/22-2021) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. KP-11-19 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. M. skundą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Taisyklės) 5.9 punkte numatyta, kad ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoja iš naujo bei sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą priima Agentūra, o Taisyklių 218 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent tokia sprendimo apskundimo tvarka ir buvo nurodyta skundžiamame Sprendime.

Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 5.9 punkto ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 patvirtinto Agentūros darbo reglamento 34.1 punkto nuostatas, sprendė, kad, nepaisant tos aplinkybės, jog pareiškėjo skundžiamą Sprendimą pasirašė Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus vedėja, sprendė, kad individualų administracinį sprendimą priėmė centrinis viešojo administravimo subjektas – Agentūra, kurios buveinė yra įsikūrusi Vilniuje, Blindžių g. 17, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimą priėmė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus vedėja, todėl nėra pagrindo teigti, kad individualų sprendimą priėmė centrinis viešojo administravimo subjektas – Agentūra. Be to, tokios savo išvados pirmosios instancijos teismas nepagrindė nei įstatymu, nei teismų praktikos pavyzdžiu. Pareiškėjo nuomone, ginčas spręstinas ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o Regionų apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nepaisant tos aplinkybės, jog pareiškėjo skundžiamą Sprendimą pasirašė Nacionalinės mokėjimo agentūros kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus vedėja, individualų administracinį sprendimą priėmė centrinis viešojo administravimo subjektas – Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl skundo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka pareiškėjas ir atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju byla yra teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 218 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas bei bylos medžiagą, matyti, kad byloje siekiama inicijuoti ginčą dėl NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus priimto Sprendimo, o vadovaujantis specialiojo teisės akto (Taisyklių) nuostatomis, skundai tokio pobūdžio bylose turi būti teikiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir nagrinėjami šiame teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartis administracinėse bylose Nr. T-10-415/2018; Nr. eT-4-2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-525/2017; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-520/2020).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-252-662/2019 išaiškino, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 213 punktas reglamentuoja atvejus, kai ginčą inicijuoja pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su NMA sprendimais, veikimu ar neveikimu, o kai ginčas kyla dėl skolos priteisimo (paramos lėšų grąžinimo) iš paramos gavėjo, tai byla turi būti nagrinėjama pagal atsakovo – paramos gavėjo – gyvenamąją vietą ar buveinės vietą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teritorinio teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė