094753cc-e9a9-4e24-ba13-3c1a60031fe1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-947-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01360-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.2.2.7.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“, ieÅ¡kinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovės pusėje – R. S., I. V..             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“ (nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2013-11-13), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė iÅ¡ atsakovo Z. V. priteisti 141 270,87 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimÄ grindė tuo, kad atsakovas, bÅ«damas BUAB „FF lizingas“ vadovas ir didžiausias akcininkas, nebuvo rÅ«pestingas, atidus, apdairus, sÄ moningai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal 2010-01-26 valdybos posėdžio metu priimtÄ sprendimÄ â€žpasiraÅ¡yti sutartį (sutartis) dėl maksimaliai įmanomo dydžio paskolos gavimo UAB „FF lizingas“ apyvartinėms lėšoms, sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeičiant UAB „FF lizingas“ nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ â€œ su UAB „Mabuta“ 2010-01-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Mabuta“ ieÅ¡kovei suteikė 144 810,01 Eur (500 000 Lt) dydžio paskolÄ , kuriÄ Ä¯sipareigota grÄ Å¾inti per vienerius metus.

Paskolos sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 15,82 proc. dydžio metines palÅ«kanas (paskolos sutarties 3.1, 4.1 punktai), o prisiimtų prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinis pastatas, unikalus Nr. 2198 (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisė į ten pat esantį 2,3624 ha dydžio žemės sklypÄ . Paskola nustatytu terminu negrÄ Å¾inta, todėl UAB „Mabuta“ reikalavimas padidėjo iki 236 951,46 Eur (144 810,01 Eur skola + 86 928,29 Eur palÅ«kanos + 5 213,16 Eur delspinigiai).

IeÅ¡kovė nurodė, kad 3/5 (86 886 Eur arba 300 000 Lt) iÅ¡ UAB „Mabuta“ gautos paskolos dalies nebuvo panaudota minėto valdybos posėdžio metu numatytam tikslui (apyvartinėms lėšoms), o ieÅ¡kovės vadovo atsakovo Z. V. trimis paskolos sutartimis, nesant valdybos ar akcininkų susirinkimo sprendimo, paskolintos tretiesiems asmenims: 1) 2010-01-29 paskolos sutartimi ieÅ¡kovė R. S. suteikė 43 443 Eur (150 000 Lt) dydžio paskolÄ ; 2) 2010-02-01 paskolos sutartimi ieÅ¡kovė I. V. suteikė 14 481 Eur (50 000 Lt) dydžio paskolÄ ; 3) 2010-02-01 paskolos sutartimi ieÅ¡kovė UAB „Marigora“ suteikė 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolÄ .

IeÅ¡kovei R. S. yra grÄ Å¾inęs 900 Eur, kiti pagal paskolos sutartis tretiesiems asmenims paskolinti pinigai (85 986 Eur) negrÄ Å¾inti, o jų iÅ¡siieÅ¡koti ieÅ¡kovė neturi galimybių. IeÅ¡kovei kreipusis į teismÄ dėl skolų pagal paskolos sutartis priteisimo R. S. ir I. V. atžvilgiu priimti sprendimai už akių, o UAB „Marigora“ bankrutavusi ir 2016-09-20 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas Z. V., iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų tretiesiems asmenims suteikęs paskolas, veikė ne tik prieÅ¡ingai įprastai ieÅ¡kovės Å«kinei komercinei veiklai, kuri nebuvo susijusi su paskolų teikimu fiziniams ir (ar) juridiniams asmenimis, tačiau taip pat nesilaikė ir elementarių rÅ«pestingumo reikalavimų – nevertino trečiųjų asmenų finansinių galimybių grÄ Å¾inti paskolas, nepareikalavo jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, suėjus paskolų grÄ Å¾inimo terminams dar beveik ketverius metus (iki pat bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo) nesiėmė priemonių Å¡ias lėšas atgauti, nesikreipė į teismÄ dėl jų priteisimo, nors jau 2010 m. rugsėjo mėn. pačiai ieÅ¡kovei trÅ«ko apyvartinių lėšų ir valdyba sprendė klausimÄ dėl naujų paskolos sutarčių sudarymo tam, kad bÅ«tų padidintos ieÅ¡kovės apyvartinės lėšos.IeÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omos priteisti 141 270,87 Eur žalos dydį sudaro ne tik tretiesiems asmenims paskolos sutartimis suteiktų ir negrÄ Å¾intų pinigų suma (86 886 Eur – 900 Eur = 85 986 Eur), bet ir dėl atsakovo aplaidžių ir nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuomet 3/5 dalis iÅ¡ UAB „Mabuta“ gautų pinigų buvo paskolinti tretiesiems asmenims, neužtikrinant jų grÄ Å¾inimo, proporcinga padidėjusio UAB „Mabuta“ finansinio reikalavimo dalis, kuriÄ sudaro 3/5 priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių pagal paskolos sutartį suma (55 284,87 Eur).

Minėtas žalos dydis priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei egzistuojant visoms jo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 85 986 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-07-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 1 515,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovas, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl Å¡iuo pagrindu reikalavimai negali bÅ«ti atmesti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ vadovo reiÅ¡kiant bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratorės, senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013-11-13, kuomet įsiteisėjo nutartis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Admivita“. Tik nuo Å¡io momento bankroto administratorei kilo pareiga įvertinti priežastis, lėmusias įmonės nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais (objektyviuoju aspektu tokia pareiga turėjo kilti susipažinus su dokumentais) ir, esant pagrindams, pareikÅ¡ti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus 2016-06-05 ir 2016-10-12 įgaliojimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės bankroto administratorės vardu pasiraÅ¡iusi teisininkė I.

K.–R. tiek ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ , tiek bylos nagrinėjimo metu veikė pagal galiojantį bankroto administratorės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ veikti jos vardu, todėl atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ atsakovo kaip žalos atlyginimÄ priteisti ir 55 284,87 Eur apskaičiuotus pagal ieÅ¡kovės ir UAB „Mabuta“ 2010-01-27 sudarytÄ paskolos sutartį palÅ«kanas ir delspinigius.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kitų bÅ«tinų jo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų Å¡iai reikalavimo daliai patenkinti. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, įmonės vardu ir esant valdybos sprendimui pasirašė paskolos sutartį, nereiÅ¡kia, kad jis yra atsakingas už Å¡ios paskolos sutarties tinkamÄ vykdymÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų tikslingai bloginęs įmonės padėtį, siekiant laiku neatsiskaityti su UAB „Mabuta“ (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos sutarties įsipareigojimų netinkamas vykdymas galėtų bÅ«ti priskiriamas atsakovo tyčiai ar nepateisinamam aplaidumui, juolab kad paskolos davėja įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymÄ buvo užsitikrinusi hipoteka.Teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 85 986 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, kurioje Å¡ios žalos atsiradimas siejamas su tretiesiems asmenims R. S., I. V., UAB „Marigora“ suteiktomis ir negrÄ Å¾intomis paskolomis.

Teismo vertinimu, atsakovo, kaip ieškovės vadovo, elgesys, vienasmeniškai, be jokio tikslo, niekuo nepagrindžiant savo sprendimo didesnę iš UAB „Mabuta“ gautos paskolos pinigų dalį (300 000 Lt) 3–5 dienų laikotarpiu perskolinant tretiesiems asmenims jų asmeninių poreikių tenkinimui (su fiziniais asmenimis sudarytų paskolos sutarčių 2.1 punktai) ir kitos įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti, nors iš UAB „Mabuta“ pasiskolintos lėšos turėjo būti naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, t. y. pačios ieškovės apyvartinių lėšų trūkumui kompensuoti (tai patvirtina ieškovės valdybos 2010 m. sausio mėn. bei 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. priimti sprendimai dėl naujų paskolos sutarčių sudarymo apyvartinėms lėšoms didinti), ne tik atėmė galimybę skolintas lėšas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį, bet ir prieštaravo ieškovės įmonės veiklos tikslams (ieškovės veikla nebuvo susijusi su paskolų suteikimu).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, kuriam, kaip įmonės vadovui, keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, suteikęs paskolas tretiesiems asmenims, iÅ¡ paskolos gavėjų nepareikalavo užtikrinti prievolių įvykdymo; byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų domėjęsis paskolos gavėjų finansine padėtimi, nors du iÅ¡ trijų paskolos gavėjų – fiziniai asmenys, o UAB „Marigora“ 2013-01-07 iÅ¡kelta bankroto byla. Be to, teismas nustatė, kad paskolų su trečiaisiais asmenimis sutartyse nebuvo sutartas konkretus palÅ«kanų dydis (prieÅ¡ingai nei paskolos sutartyje, sudarytoje su UAB „Mabuta“), 3.1 punktuose sulygstant neaiÅ¡kiÄ formuluotę, pagal kuriÄ nustatoma 19 mėnesių palÅ«kanų norma, skaičiuotina nuo paskolintos ir negrÄ Å¾intos sumos, nuo paskolos suteikimo dienos.

Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai patvirtina ne tik bendrovės vardu prisiimtÄ neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rizikÄ , bet ir įrodo atsakovo neapdairumÄ , nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ , Å¡alims nenustačius konkretaus palÅ«kanų dydžio, atsakovui nereikalaujant jų mokėjimo.Dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ vadovo civilinės atsakomybės taikymo praktikÄ , atsakovo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip neteisėti (CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų tinkamai organizuoti įmonės veiklÄ , siekti pelno netinkamas vykdymas).

Todėl nustačius ir priežastinį ryšį (jei atsakovas nebÅ«tų aplaidžiai sudaręs paskolos sutarčių, įmonė nebÅ«tų patyrusi nuostolių) bei atsakovui nepaneigus savo kaltės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is turi pareigÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos fakto ir dydžio, nurodė, kad tretieji asmenys, kuriems atsakovas buvo suteikęs paskolas, sutarčių nevykdė ir paskolų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovės finansinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas BUAB „Marigora“ bankroto byloje, liko nepatenkintas, o pati įmonė jau iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Antstolės B. T. pateikė informacijÄ ir apie skolų, priteistų I. V. ir R. S. teismo sprendimais, neiÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės negalimas skolininkams neturint jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad subsidiarus skolininkas (atsakovas) turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ 85 986 Eur dydžio žalÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Z. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti arba, panaikinus teismo sprendimÄ , bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, arba bylÄ nutraukti, arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , arba atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį dėl praleistos ieÅ¡kinio senaties;

2) pridėti prie bylos naujai teikiamus įrodymus;

3) iš BUAB „FF lizingas“ išreikalauti papildomus duomenis (įrodymus);

4) įpareigoti BUAB „FF lizingas“ suteikti teisę atsakovui susipažinti su įmonės dokumentais;

5) iÅ¡duoti liudijimÄ atsakovui dėl įrodymų rinkimo;

6) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatyti, kad trečiųjų asmenų I. V. ir R. S. dalyvavimas nagrinėjant bylÄ yra bÅ«tinas;

7) skirti byloje ekonominę ekspertizę;

8) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį (neiÅ¡tyrė nė vieno atsakovo pateikto įrodymo), CPK 17 straipsnio reikalavimus, bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, atsakovui nedalyvaujant ir neatsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę bei finansinę padėtį, neįvertinant visų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei pateiktų praÅ¡ymų. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, teisę į teisminę gynybÄ , be motyvų atmesdamas praÅ¡ymÄ sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl sveikatos bÅ«klės, taip pat praÅ¡ymÄ dėl ekonominės ekspertizės skyrimo bei kitus praÅ¡ymus, neva kaip nesusijusius su ginčo dalyku.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime ir bÅ«ti tinkamai atstovaujamam teisme, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2017-03-10 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017, kurioje nurodyta, kad atsakovo patirta politrauma (daugybinė trauma) kartu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sudaro pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo baudos paskyrimo.Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pažeidė įrodymų pakankamumo principÄ , nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visumos, nesiaiÅ¡kindamas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ bei CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ , nenurodydamas motyvų, dėl kurių nebuvo vertinti pagrindiniai atsakovo pateikti įrodymai.Teismas neįvertino ir (ar) nepasisakė dėl Å¡ių atsakovo nurodytų aplinkybių, argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų:kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-29 nutartimi patvirtintos taikos sutarties su „Parex“ finansų grupe ieÅ¡kovė nebegalėjo tęsti finansinių paslaugų teikimo, todėl tapo turto valdymo bendrove, nuomojančia savo turtÄ ar organizuojančia jos investicinius projektus, taip pat nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su 2008 m. prasidėjusia pasauline ekonomine krize, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėjo gauti paskolos apyvartinėms lėšoms, bei nepalankių paskolų suteikimo sÄ lygų; kad R.

S. nėra ieÅ¡kovės skolininkas;kad Å¡ioje byloje siekiama iÅ¡ atsakovo prisiteisti tÄ pačiÄ sumÄ , kuri Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimu už akių jau priteista iÅ¡ R. S., taip pat dėl atsakovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , iki bus iÅ¡spręstas civilinės bylos atnaujinimo klausimas (civilinė byla Nr. A2-3921-803/2017);dėl paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių, t. y., kad paskolos sutartys sudarytos: pirma, siekiant grÄ Å¾inti skolÄ R. S.; antra, dėl to, kad paskolÄ iÅ¡ UAB „Mabuta“ geromis sÄ lygomis suorganizavo UAB „Marigora“, I.

V., R. S.; trečia, dėl ieÅ¡kovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymo, įgyvendinant investicinį projektÄ ;dėl tikrosios ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo priežasties, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje Nr. 2-6773-516/2011;dėl ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013, 2014, 2015, 2016 metus, kurie patvirtina, kad įmonė nebuvo nemoki net po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat 2015 metais bankroto administratorės užsakymu atliktų ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto vertinimo pažymų;kad ieÅ¡kovės bankroto administratorė piktnaudžiauja savo teisėmis, neleisdama atsakovui susipažinti su Å¡iai bylai svarbiais įrodymais;dėl I.

K. ir P. V., kaip netinkamų ieÅ¡kovės atstovų, taip pat įrodymų, kad I. D. veikia pagal suklastotÄ jos sutuoktinio E. D. jai iÅ¡duotÄ 2014-10-23 įgaliojimÄ . Tai, kad vėliau byloje atsirado vėlesnių datų įgaliojimai, nepaneigia, kad kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas negaliojantis 2015-06-05 I. K. iÅ¡duotas įgaliojimas, todėl teismas neturėjo teisės priimti ieÅ¡kinio, pasiraÅ¡yto neįgalioto asmens;dėl atsakovo pateiktų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ teise, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, kurie sudaro pagrindÄ bylÄ nutraukti CPK 294 straipsnio 9 punkto pagrindu arba palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.Teismas savo paties nustatytų aplinkybių bei motyvų, kurių pagrindu atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieÅ¡kovės ir UAB „Mabuta“ sudarytÄ paskolos sutartį, netaikė tenkindamas kitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį.Ä®monės vadovas atsako tik dėl didelės kaltės. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, kurioje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, iÅ¡ motyvų paÅ¡alino visas Z.

V. sudarytas verslo sutartis.Teismas teigdamas, kad ieÅ¡kovės veikla nebuvo susijusi su paskolų teikimu, sprendime nenurodė, kokia ieÅ¡kovės veikla laikytina tipine. Pagal ieÅ¡kovės įstatų 2.1, 2.2, 2.5 punktus bendrovės veiklos tikslai – pelno siekimas, vykdant Å«kinę veiklÄ , prekybÄ , gamybÄ , teikiant paslaugas, eksploatuojant nuosavÄ turtÄ , o bendrovė turi teisę užsiimti ir kita veikla, jei Å¡i neprieÅ¡tarauja veiklos tikslams, įstatymams, todėl, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė turėjo teisę vykdyti investicinę veiklÄ , suteikti ir gauti paskolas.

Tai pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017. Teismo motyvÄ dėl atsakovo nerÅ«pestingumo sudarant paskolų sutartis paneigia paskolos sutarčių 3.1 punktai, kuriuose numatytos palÅ«kanos yra netgi didesnės, nei palÅ«kanos, sulygtos paskolos sutartyje su UAB „Mabuta“.Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, aktyviai veikė ir reikalavo iÅ¡ UAB „Marigora“ skolos grÄ Å¾inimo.Teismas, neiÅ¡reikalavęs iÅ¡ bankroto administratorės ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenų, negalėjo spręsti dėl žalos fakto ir priteistinos žalos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, apskaitos duomenys iÅ¡reikalautini iÅ¡ ieÅ¡kovės.Dėl bankroto administratorės piktnaudžiavimo teisėmis, ieÅ¡kovės turtÄ parduodant už žymiai mažesnę kainÄ , nei 2015 metais nustatyta turto kaina ar reali rinkos kaina, daroma žala atsakovui bei ieÅ¡kovės kreditoriams.Nesutinka su teismo motyvais, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.IeÅ¡kovė BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ su visais jame nurodytais praÅ¡ymais atmesti, palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, 2017-04-10 teismo posėdžio metu žodine nutartimi atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, įvertino atsakovo medicininius bei kitus ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus, susijusius su jo galimybėmis bÅ«ti atstovaujamam, todėl tai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Nesutinka su atsakovu, kad teismas pažeidė betarpiÅ¡kumo principÄ , įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles bei CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimÄ nurodyti argumentus, dėl kurių įrodymai buvo atmesti.

Teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o motyvų glaustumas nereiÅ¡kia, kad jų nėra ar jų nepakanka spręsti apie bylos proceso eigÄ ir praÅ¡ymo nagrinėjimo visapusiÅ¡kumÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jas iÅ¡tyrė ir įvertino.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas pasisakė dėl ieÅ¡kovės vykdomos veiklos pobÅ«džio ir tinkamai nustatė, kad ji buvo susijusi su pelno siekimu, todėl atsakovas, sudarydamas paskolų sutartis su trečiaisiais asmenimis, kuriomis nesiekta gauti pelno, bei neturėdamas valdybos pritarimo tikslinės paskirties pinigines lėšas, gautas iÅ¡ UAB „Mabuta“, perskolinti, atliko neteisėtus veiksmus.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai įvertino ir faktines aplinkybes, susijusias su skolos iÅ¡ R.

S. priteisimu, o atsakovo teiginiai, neva R. S. nebuvo skolingas ieškovei, esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016, kuriuo ieškovei iš R. S. priteista 79 804,1 Eur dydžio skola, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, šioje byloje siekiama ne skolos priteisimo, o žalos atlyginimo priteisimo iš vadovo. Atsakovo teikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo išspręsti (atmesti) Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 nutartimi bei 2017-04-10 vykusiame teismo posėdyje, nurodant, kad su dalimi bankroto byloje esančių prašomų išreikalauti dokumentų atsakovas gali susipažinti pats arba nėra aišku, kaip jie yra susiję su nagrinėjama byla.

Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2011-08-26 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovės atžvilgiu, taip pat ieÅ¡kovės mokumo bÅ«sena po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nėra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tiek I. K.–R., kuri yra bankroto administratorės darbuotoja, turinti teisinį iÅ¡silavinimÄ (CPK 56 straipsnis), tiek advokatas P. V., su kuriuo bankroto administratorė yra sudariusi atstovavimo sutartį, turėjo teisę atstovauti ieÅ¡kovę Å¡ioje byloje.

I. K.–R. tiek ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu, tiek bylos nagrinėjimo metu turėjo galiojantį bankroto administratorės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti ieÅ¡kovės bankroto administratorę, o tai, kad kartu su ieÅ¡kiniu per klaidÄ buvo pateiktas vienas įgaliojimas, o vėliau Å¡i klaida iÅ¡taisyta, pateikiant tinkamus įgaliojimus, nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui.Dėl kitų skundo argumentų, kaip nesusijusių su ginčo esme, nepasisakoma.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtiesIÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad apeliantas Z. V. vadovavo Å¡iuo metu bankrutavusiai ieÅ¡kovei BUAB „FF lizingas“ nuo 1997-05-12 iki bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo (2013-11-26). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė apeliantui reikalavimÄ dėl 141 270,87 Eur žalos atlyginimo už jo, kaip įmonės vadovo, pareigos veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais nevykdymÄ .

Kaip savo reikalavimo faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovė įvardijo įmonės interesams prieÅ¡taravusius ir galiausiai nuostolių sukėlusius apelianto veiksmus (sandorius), didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ 2010-01-27 paskolos sutartimi UAB „Mabuta“ paskolintos 144 810,01 Eur pinigų sumos panaudojant ne ieÅ¡kovės apyvartinių lėšų trÅ«kumui kompensuoti, dėl ko prieÅ¡ skolinantis iÅ¡ UAB „Mabuta“ buvo nuspręsta ieÅ¡kovės valdybos 2010-01-26 sprendimu, bet kitų asmenų (I. V., R. S., UAB „Marigora“) asmeniniams interesams patenkinti.

IeÅ¡kovės teigimu, apeliantui kyla pareiga atlyginti Å¡iais neteisėtais veiksmais padarytÄ Ä¯monei žalÄ (CK 2.87 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ apelianto kaip žalos atlyginimÄ 85 986 Eur sumÄ , taip pat nuo jos skaičiuojamas 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, padaryta ieÅ¡kovei žala pripažinęs pagal 2010-01-29 ir 2010-02-01 paskolų sutartimis tretiesiems asmenims I. V., R. S., UAB „Marigora“ (toliau kartu – ir tretieji asmenys) paskolintų ir jų negrÄ Å¾intų sumų skirtumÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimų dalies priteisti ir 55 284,87 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , lygų padidėjusiai UAB „Mabuta“ finansinio reikalavimo, patvirtinto ieÅ¡kovės bankroto byloje, sumai (t. y. 3/5 priskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių pagal UAB „Mabuta“ bei ieÅ¡kovės 2010-01-27 sudarytÄ paskolos sutartį), teismas netenkino.Apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria reikalavimai buvo patenkinti, pateikė tik apeliantas (atsakovas) Z. V., o atmestų reikalavimų dalyje sprendimas neskundžiamas.

Tokiu atveju apeliacinės instancijos teisme, nenustačius pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, patikrinamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei buvo priteistas 85 986 Eur žalos atlyginimas, teisėtumas bei pagrįstumas, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus Å¡ios sprendimo dalies nepagrįstumo argumentus. Dėl apelianto skunde alternatyviai suformuluotų praÅ¡ymų, susijusių su Å¡ios bylos eiga ir/ ar jos procesine baigtimi, bus pasisakyta vėliau.  Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trečiųjų asmenų dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinuCPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo iniciatyva, tiek ir Å¡alių praÅ¡ymo pagrindu nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui; byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).Nors apeliantas skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatyti trečiųjų asmenų I.

V. ir R. S. dalyvavimÄ bÅ«tinu, tačiau tokio praÅ¡ymo negrindžia jokiais motyvais. BÅ«tinumo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatė ir teisėjų kolegija. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas aktyviai savo teises ir teisėtus interesus gynė bylos procese pirmosios instancijos teisme: teikė procesinius dokumentus, juose detaliai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ kiekvienu klausimu ir teikė jÄ grindžiančius argumentus, taip pat kitus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus, o pirmosios instancijos teismas ne kartÄ , atsižvelgdamas į atsakovo sveikatos bÅ«klę, pratęsė procesinių dokumentų pateikimo terminus, apeliantui suteikiant galimybę tinkamai ginti savo teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės (aktyvus dalyvavimas procese ir aiÅ¡kios Å¡alių pozicijos, motyvų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvimas), nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir bylÄ pagal apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei trečiųjų asmenų dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu (CPK 185 straipsnis, 322 straipsnis). Pažymėtina, kad tretiesiems asmenims I. V. ir R. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, toks įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 130 straipsnis), tačiau jie bylos nagrinėjime nedalyvavo, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje esama ir tokių duomenų, kad Å¡ie asmenys taip pat buvo nusiÅ¡alinę ir nuo kitų bylų (dėl skolų iÅ¡ jų priteisimo) nagrinėjimo. Tokioje situacijoje apelianto praÅ¡ymas pripažinti Å¡ių asmenų dalyvavimÄ nagrinėjamoje byloje privalomu, nenurodant jokių svarių argumentų bÅ«tinam dalyvavimui patvirtinti, nesuderinamas ir su proceso skatinimu, jo operatyvumu, taigi neatitinka sÄ Å¾iningo procesinio elgesio reikalavimų.Dėl papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimoKartu su apeliaciniu skundu apeliantas Z.

V. pateikė Å¡iuos įrodymus, kuriuos praÅ¡o pridėti prie bylos: 1) 2017-05-09 medicininę pažymÄ , forma Nr. 094-1/a; 2) 2009-10-21 UAB „Skomė“ raÅ¡tÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo; 3) 2010-12-06 BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Marigora“ preliminarios sutarties dėl daikto pirkimo-pardavimo projektÄ ; 4) 2017-02-15 BUAB „FF lizingas“ raÅ¡tÄ ; 5) 2011-12-02 UAB „Rumbelė“ ir UAB „Marigora“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/12/02; 6) 2013-12-02 Z.

V. ir UAB „Admivita“ perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 01-511; 7) 2015-08-18 BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto protokolo 1,6,7 ir 34 lapus; 8) 2017-05-10 Z. V. praÅ¡ymÄ dėl skubaus bankroto administratoriaus atstatydinimo.CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (Nr. 2–7) neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje, o 2017-05-09 medicininė pažyma Nr. 3, patvirtinanti, kad apeliantas Z. V. negalėjo atvykti į teismÄ dėl ligos laikotarpiu nuo 2017-05-09 iki 2017-05-18 (t. y. jau po bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga jo byloje įrodinėtinoms aplinkybėms, juolab kad byloje jau esama pakankamai duomenų apie atsakovo patirtÄ traumÄ ir jos pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apelianto kartu su skundu pateikiamus įrodymus kaip neturinčius ryšio su nagrinėjama byla.Dėl ieškinio senaties terminoKadangi praleista ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, teisėjų kolegija visų pirma aptaria apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakius ieškinio reikalavimus atmesti šiuo teisiniu pagrindu. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl taikytino 3 metų ieškinio senaties termino nėra. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo momentu, tvirtindamas, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo paskolų sutarčių sudarymo, o ne nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė, įsiteisėjimo datos (2013-11-13).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008), todėl svarbus bylos faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad ieÅ¡kinį atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo reiÅ¡kė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratorės, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) nuostatomis, įmonės ir jos kreditorių interesams ima atstovauti nuo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, įsiteisėjimo (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir Å¡ios teisės normos 7 dalis).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimÄ ir ieÅ¡kinių, reiÅ¡kiamų bankrutuojančios įmonės vardu, specifikÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo momento (2013-11-13), vadinasi, 2016-07-11 ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino, visiÅ¡kai teisėta ir pagrįsta, atitinkanti įstatymo leidėjo pozicijÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviuoju (sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie teisės pažeidimÄ ), ne objektyviuoju (teisės pažeidimo) momentu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), bei Å¡ios pozicijos aiÅ¡kinimo doktrinÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, Ä®BÄ® paskirtį ir tikslus, nes užkirstų keliÄ bankrutuojančios įmonės vardu reikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme dėl sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams, ir (ar) sukėlusių žalÄ . Kasacinis teismas dėl senaties eigos pradžios, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei reiÅ¡kiamas buvusiam jos vadovui, yra nurodęs, jog ta aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Dėl civilinės atsakomybės instituto buvusiam įmonės vadovui taikymo Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). BUAB „FF lizingas“ įstatų 4.1 punkte įtvirtinta, kad bendrovę valdo visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (direktorius), o 4.5 punkte bendrovės valdymo organams nustatyta pareiga veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, vadovautis bendrovės įstatais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų.

Bendrovės vadovo atsakomybė detaliau reglamentuota įstatų 7.10 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad jis atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ (7.10.1 punktas), kitų įstatuose, įstatyme, pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (7.10.8 punktas). Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iÅ¡ esmės apibÅ«dinamas bendrovės vadovo veiklos standartas.

Valdymo organų pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais nustatyta ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 19 straipsnio 8 dalyje.CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra ne kartÄ nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduaciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai.

Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas; paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kuriai tuo metu atstovavo apeliantas, vykdydama 2010-01-26 valdybos posėdžio sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta sudaryti paskolos sutartį (sutartis), siekiant gauti kuo didesnę sumÄ Ä¯monės apyvartinėms lėšoms (paskolos tikslinė paskirtis), 2010-01-27 sudarė paskolos sutartį su UAB „Mabuta“, kuria ieÅ¡kovei suteikta 144 810,01 Eur dydžio paskola vienerių metų laikotarpiui. Vos po kelių dienų, t. y. 2010-01-29 ir 2010-02-01, didžioji dalis iÅ¡ UAB „Mabuta“ pasiskolintų lėšų (3/5 sumos) trimis naujomis paskolų sutartimis buvo perskolintos tretiesiems asmenims:

R. S. suteikta 43 443 Eur (150 000 Lt) dydžio paskola, I. V. 14 481 Eur (50 000 Lt) dydžio paskola, 2010-02-01 UAB „Marigora“ 28 962 Eur dydžio paskola. R. S. grÄ Å¾inus tik nežymiÄ dalį paskolos sumos (900 Eur), ieÅ¡kovės vadovo tretiesiems asmenims paskolinta (perskolinta) ir įmonei negrÄ Å¾inta pinigų suma yra 85 986 Eur. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės apelianto neginčijamos.Akivaizdu, kad apeliantas ginčo objektu tapusios paskolos dalies pagal tÄ tikslinę paskirtį, dėl kurios ir buvo nuspręsta skolintis – turėti galimybę laisvai disponuoti kuo didesne piniginių lėšų suma, trÅ«kstant įmonėje apyvartinių lėšų, nepanaudojo ir tai neabejotinai pažeidė ieÅ¡kovės interesus.

Apyvartinių lėšų, t .y. lėšų kasdienės įmonės veiklos užtikrinimui bei organizavimui, įmonės funkcionavimui trÅ«kumas, sudaręs prielaidas net skolintis gana didelę sumÄ už dideles palÅ«kanas, rodo komplikuotÄ Â ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ . Tokioje situacijoje sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apelianto Z. V. veiksmai, kuomet jis dalį pinigų, skirtų įmonės apyvartinių lėšų trÅ«kumui kompensuoti, perskolino tretiesiems asmenims tų asmenų poreikiams patenkinti, net nepasirÅ«pindamas prievolių įvykdymo užtikrinimu bei nepasidomėdamas trečiųjų asmenų finansine padėtimi, vėliau, suėjus paskolų grÄ Å¾inimo terminui, nesiimdamas jokių teisinių veiksmų jas atgauti, nors įmonei ir toliau trÅ«ko apyvartinių lėšų ir galiausiai įmonė bankrutavo, vertintini kaip prieÅ¡ingi įmonės interesams, veiklos tikslams ir žalingi.

Todėl apeliantui kyla pareiga atlyginti žalÄ , lygiÄ paskolos sutartimis perskolintai ir dėl Å¡ios priežasties nepanaudotai ieÅ¡kovės veikloje, dar daugiau, ieÅ¡kovei, o dabar ir jos kreditoriams negrÄ Å¾intai pinigų sumai. Konstatuotina, kad iÅ¡vada dėl civilinės atsakomybės apeliantui taikymo pirmosios instancijos teisme buvo padaryta įvertinus ne tik paskolų sutarčių sudarymo aplinkybes, bet ir jų sÄ lygas, apelianto veiksmus (neveikimÄ ), aiÅ¡kiai virÅ¡ijusius normaliÄ Å«kinę rizikÄ , įmonės padėtį ir jos veiklos tikslus, taip pat nustačius, kad tuo atveju, jei paskolų sutartys nebÅ«tų buvusios sudarytos, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi 85 986 Eur dydžio nuostolių (žalos), tokios sumos dydžiu bÅ«tų mažesni jos neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams.Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ jo, kaip įmonės vadovo, priteisimo, savo apeliaciniame skunde remiasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų paÅ¡alino visas apelianto, kaip įmonės vadovo, sudarytas sutartis, be to, pripažino, kad investicinės veiklos vykdymas, paskolų suteikimas neprieÅ¡taravo nei įmonės veiklos tikslams, nei įstatymams. Teisėjų kolegija, siekdama tinkamai įvertinti Å¡iuos apelianto skundo argumentus, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs Z. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016 pagal kreditorių UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ praÅ¡ymÄ dėl atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat kreditorių UAB ,,Skomė” ir UAB ,,Baltic Arms”, atsakovės BUAB ,,FF lizingas”, suinteresuotojo asmens Z.

V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016-09-28 papildomos nutarties Å¡ioje byloje, paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tyčinio bankroto faktas konstatuotas, visiÅ¡kai sutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija (minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties 71 punktas). Nors iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies, kaip teisingai nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas ir paÅ¡alino pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su Z. V. veiksmų, sudarant BUAB „FF lizingas“ ir AB DNB banko 2007-12-10 laidavimo sutartį, BUAB „FF lizingas“ ir V.

G. bei R. G. 2009-06-15 mainų sutartį, BUAB „FF lizingas“ ir UAB „GVK“ 2010-12-06 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, BUAB „FF lizingas“ ir R. S., UAB „Marigora“, I. V. 2010-01-29, 2010-02-01 paskolos sutartis, vien minėtų motyvų pašalinimas iš bankroto byloje priimtos nutarties nekliudė šių sandorių įvertinti žalos atlyginimo kontekste nagrinėjamoje byloje. Be to, iš nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, motyvų matyti (72 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su nenaudingų, įmonės veiklai nebūdingų sandorių sudarymu, pašalino ne kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus, o būtent kaip toje konkrečioje byloje perteklinius, nes nustatė, kad teismuose jau nagrinėjamos kitos bylos (c. b.

Nr. 2-271-881/2017, c. b. Nr. e2-1405-450/2017), kuriose keliami klausimai dėl BUAB „FF lizingas“ buvusio direktoriaus Z. V. veiksmų, atliktų vadovaujant bendrovei, įvertinimo ir žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, t. y. jų teisinis įvertinimas paliktas nagrinėti pagal atskirose bylose pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, ir (ar) joje nustatytos faktinės aplinkybės bei jų pagrindu padarytos teisinės iÅ¡vados neatitinka ir (ar) paneigia Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ apelianto, kaip įmonės vadovo, netinkamÄ veikimÄ , fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , paskolos sutarčių, prieÅ¡taraujančių įmonės veiklos tikslams ir įmonės interesams, sudarymÄ , žalos įmonės kreditoriams padarymÄ .Kitokio apelianto veiksmų teisėtumo vertinimo nesuponuoja ir tokie jo skundo argumentai, kad paskolos tretiesiems asmenims buvo suteiktos siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriumi R.

S., kuris skolino lėšas įmonei tam, kad bÅ«tų atsiskaityta su advokatu, taip pat norint iÅ¡ UAB „Mabuta“ gauti paskolÄ palankesnėmis sÄ lygomis bei siekiant įgyvendinti investicinį projektÄ , kad paskolos iÅ¡ UAB „Mabuta“ geromis sÄ lygomis gavimÄ suorganizavo UAB „Marigora“, I. V., R. S.; t. y. neva įmonės veiklos tikslais ir interesais. Asmenys, geromis sÄ lygomis organizavę paskolos gavimÄ iÅ¡ UAB „Mabuta“, patys galėjo sudaryti su Å¡ia bendrove tiesiogines paskolos sutartis, o ne veikti per tarpininkę (t. y. ieÅ¡kovę), kuri asmeniÅ¡kai įsipareigojo paskolas sugrÄ Å¾inti savo kreditorei UAB „Mabuta“ ir tuo pačiu iÅ¡ karto didžiÄ jÄ dalį lėšų perdavė kitiems asmenims be jokių užtikrinimo priemonių bei garantijų, ir kurie pasiskolintų sumų, kaip nurodyta pirmiau, ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino ir didesnė tikimybė, kad ir neketino grÄ Å¾inti.

Apelianto deklaruojamÄ paskolų suteikimo tikslÄ paneigia byloje esančių paskolų sutarčių, sudarytų su R. S., I. V., UAB „Marigora“, turinys (2.1 punktai), kuriuose aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog paskolos suma suteikiama paskolos gavėjo poreikiams ir (ar) apyvartinėms lėšoms ir naudojama paskolos gavėjo nuožiÅ«ra. Kituose sutarčių punktuose taip pat nėra įtvirtinta jokių sÄ lygų, leidžiančių spręsti apie jų sudarymÄ siekiant naudos ieÅ¡kovei ar jos investicinei veiklai vystyti (CPK 185 straipsnis).Pažymėtina, kad byloje liko nepaneigtas ir įmonės apyvartinių lėšų trÅ«kumo faktas minėtų paskolų sutarčių sudarymo metu, leidžiantis pagrįstai spręsti apie apelianto nepakankamai atidų ir rÅ«pestingÄ veikimÄ Ä¯monės vardu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonės finansinės padėties paskolų sutarčių sudarymo metu sudėtingumÄ (apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ ) patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo iÅ¡ bylos duomenų nustatytos aplinkybės apie vėlesnius valdybos sprendimus (2010 m. sausio mėn., 2010 m. rugsėjo-spalio mėn.) dėl naujų paskolos sutarčių sudarymo apyvartinėms lėšoms didinti, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017 dėl tyčinio bankroto pripažinimo, nustatyti faktai, kurie nagrinėjamu atveju laikytini prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), t. y.: nuo 2009 m. darbo užmokestis darbuotojams nebuvo mokamas ar buvo mokama tik jo dalis;

įmonė 2009 m. pabaigoje turėjo 101 222 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, 2010 m. pabaigoje – 142 645 Lt, 2011 m. pabaigoje – 375 340 Lt (nutarties 67 punktas); nuo 2010 m. birželio mėn. nesilaikyta nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos (69 punktas). Tokioje sunkioje finansinėje situacijoje joks protingas, atidus, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas vadovas, esant apyvartinių lėšų trÅ«kumui, susikaupus skoloms darbuotojams ir kitiems kreditoriams, nebÅ«tų sudaręs sandorių, kuriais įmonės apyvartinėms lėšoms didinti skirtos sumos bÅ«tų perskolinamos tretiesiems asmenims be jokių užtikrinimo priemonių jų interesams patenkinti.

Todėl atitinkamas apelianto veikimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, racionaliu, pagrįstu ir adekvačiu susidariusiai situacijai elgesiu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad visÄ juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudÄ iÅ¡ verslo veiklos ir kad jam nebÅ«tų padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

IeÅ¡kovės įstatų 2.1 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslai – pelno siekimas, vykdant Å«kinę veiklÄ , prekybÄ , gamybÄ , teikiant paslaugas, eksploatuojant nuosavÄ turtÄ . Taigi, nepaisant apelianto akcentuojamos teismo nenustatytos įmonės vykdytos tipinės ir (ar) netipinės veiklos pobÅ«džio, apelianto, kaip įmonės vadovo, sudaromų sandorių tikslas bet kokiu atveju turėjo bÅ«ti orientuotas į pelno (naudos) gavimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atskleistas minėtų paskolų sutarčių turinys (paskolų suteikimo tikslas, sÄ lygos dėl palÅ«kanų, prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų nebuvimas), nustatytos jų sudarymo aplinkybės (paskolos skirtos fizinių asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti bei kito juridinio asmens apyvartinėms lėšoms, esant sudėtingai pačios skolintojos BUAB ,,FF lizingas” finansinei padėčiai) bei konstatuotas faktas, kad paskolintų lėšų iki Å¡ios dienos iÅ¡ trečiųjų asmenų nepavyko atgauti, Å¡iuos sandorius leidžia vertinti kaip nenaudingus įmonei, o įmonės vadovo veikimÄ â€“ kaip prieÅ¡ingÄ Ä¯monės veiklos tikslams.

Pažymėtina, kad apelianto suteiktų paskolų susigrÄ Å¾inimo perspektyvos dėl vieno iÅ¡ paskolos gavėjų, juridinio asmens, iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o kitų asmenų turto nebuvimo, yra labiau netikėtinos, nei tikėtinos. Vien apelianto akcentuojama abstraktaus pobÅ«džio sutarčių 3.1 punkte sulygta sÄ lyga, nustatanti, kad paskolos sutartis yra atlygintinė ir nustatoma 19 metinių palÅ«kanų norma, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto jo rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, byloje nesant duomenų apie tai, kad jos bÅ«tų mokamos (pagal 3.1 punktÄ jos turėjo bÅ«ti mokamos nuo paskolintos ir negrÄ Å¾intos sumos už praėjusį kalendorinį mėnesį per 5 kalendorines po kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos) ar kad bÅ«tų reikalaujama jų mokėjimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskolų grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2010-12-31 (sutarčių 2.2 punktai), tačiau dėl skolų pagal paskolų sutartis priteisimo į teismÄ kreipėsi įmonės bankroto administratorė, o ne buvęs vadovas Z. V., atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus toks skundo argumentas, jog apeliantas aktyviai siekė paskolų susigrÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos ir apelianto nepaneigtos aplinkybės dėl paskolų sutarčių sudarymo ne įmonės veiklos tikslais, o kitų asmenų interesams patenkinti, esant apyvartinių lėšų trÅ«kumui, nesiekiant įmonei gauti pelno, nesiaiÅ¡kinant trečiųjų asmenų galimybių paskolas grÄ Å¾inti, nesiimant jokių veiksmų skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotos kaip netinkamas CK 2.87 straipsnyje ir bendrovės įstatuose nustatytų pareigų veikti maksimaliai atidžiai, rÅ«pestingai, protingai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais, vykdymas, suponuojantis apelianto pareigÄ atlyginti dėl tokių neteisėtų veiksmų padarytÄ ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams žalÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, iÅ¡ bankroto administratorės neiÅ¡reikalavęs buhalterinės apskaitos duomenų, neturėjo pagrindo spręsti apie patirtos žalos faktÄ bei dydį, nes byloje esama pakankamai kitų įrodymų tokiai iÅ¡vadai padaryti.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio, rėmėsi duomenimis apie tretiesiems asmenims suteiktų ir negrÄ Å¾intų paskolų sumas (42 453 Eur + 14 481 Eur + 28 962 Eur), likusiu nepatenkintu ieÅ¡kovės finansiniu reikalavimu BUAB „Marigora“ bankroto byloje, kai Å¡i jau yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, taip pat antstolės B. T. pažymomis, kurios patvirtina teismų sprendimais priteistų skolų iÅ¡ fizinių asmenų I.

V. ir R. S. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ . Ä®siteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimais už akių, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-1743-603/2016 ir 2-799-600/2016, skolos iÅ¡ trečiųjų asmenų I. V. ir R. S. priteistos paskolos sutarčių, kurių sudarymo aplinkybės vertinamos nagrinėjamu atveju, pagrindu, o teismo posėdyje bankroto administratorės įgaliotas asmuo patvirtino, kad jokių lėšų iÅ¡ minėtų fizinių asmenų pagal vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus negauta, BUAB „Marigora“ bankroto byloje trečiosios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti lėšų nebuvo skirta.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti apie ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį ir faktÄ , todėl kartu nustatęs ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, pagrįstai iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei priteisė 85 986 Eur dydžio žalos atlyginimÄ . Kita vertus, papildomų buhalterinės apskaitos duomenų iÅ¡reikalavimo netikslingumÄ nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik byloje jau surinktų duomenų žalos faktui bei dydžiui nustatyti visuma, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo, nurodant, kad įsiteisėjusiose Vilniaus apygardos teismo nutartyse nustatyta, jog Z.

V. iki Å¡iol nėra įvykdęs pareigos administratoriui perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus bei bendrovės atsargas, pirminių apskaitos dokumentų originalus, įmonės valdybos posėdžių ir akcininkų susirinkimų protokolų, nesuteikęs informacijos apie prisijungimo galimybes prie pagrindinėje įmonės buveinėje esančių kompiuterių, kuriuose privalo bÅ«ti saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Aplinkybė, kad pinigų sumos pagal paskolų sutartis įsiteisėjusiais teismų sprendimais už akių priteistos iÅ¡ fizinių asmenų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nepanaikina jo pareigos atlyginti įmonei žalÄ , konstatavus, kad žala atsirado dėl apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimu, veikimu prieÅ¡ingai įmonės tikslams, iÅ¡duodant tokias paskolas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Dėl kitų apelianto skundo argumentų ir procesinių praÅ¡ymų Apeliantas savo apeliacinį skundÄ taip pat grindžia ir aplinkybėmis, susijusiomis su teismo pareigos tinkamai iÅ¡tirti bei įvertinti visus byloje pateiktus argumentus, įrodymus ir praÅ¡ymus, neatlikimu, jo teigimu, lėmusiu neteisingo sprendimo priėmimÄ , taip pat netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei jų teisiniu įvertinimu, apelianto teisės į teisminę gynybÄ neužtikrinimu (pažeidimu).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ių skundo argumentų pobÅ«dį, visų pirma pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas bÅ«tų pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, jau pripažino skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, o sprendimÄ dėl ginčo – teisingu, priimtu tinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus visas Å¡iam ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Antra, Å¡ioje konkrečioje byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės vadovui (atsakovui) taikymo, todėl apelianto nurodomi argumentai (Å¡ios nutarties 15.4.1, 15.4.5, 15.4.6 punktai), susiję su priežastimis, apelianto manymu, lėmusiomis BUAB „FF lizingas“ nemokumÄ , ar su bankroto administratorės veiksmais parduodant įmonės turtÄ (Å¡ios nutarties 15.11 punktas), nėra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos.

Pažymėtina, kad tiek normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų turinį (CPK 135, 142, 306 straipsniai), tiek bendrosios nuostatos, reglamentuojančios įrodymus, jų turinį, įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ (CPK XIII skyriaus pirmasis skirsnis), lemia, kad Å¡alys turi pareigÄ teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikÅ¡mės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamÄ pozicijÄ , bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį argumentÄ , tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentai dėl įmonės nemokumo priežasčių bei bankroto administratorės veiksmų tinkamumo, sprendžiant jo, buvusio įmonės vadovo atsakomybės klausimÄ dėl sutarčių, sudarytų jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, vertintini kaip neteisėtas siekis iÅ¡plėsti ginčo ribas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo teiginiai, kad Å¡ių aplinkybių neaptarimas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje lėmė neteisingo procesinio rezultato priėmimÄ .

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo, kurie iÅ¡ esmės buvo grindžiami aplinkybių, nesusijusių su Å¡ios bylos ginčo esme, nesiaiÅ¡kinimu ir (ar) nevertinimu. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės jam nedalyvaujant teismo posėdyje, atmetus jo procesinius praÅ¡ymus byloje kaip nesusijusius su ginčo dalyku, buvo pažeisti rungimosi (CPK 12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis), jo teisės į teisminę gynybÄ (CPK 5 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 21 straipsnis) principai.

Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde teismo prašoma:

1) iÅ¡reikalauti iÅ¡ BUAB „FF lizingas“ įrodymus (įmonės buhalterinės apskaitos programų nuraÅ¡ymo ir sunaikinimo aktus bei įrodymus, kad BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorė nutraukė sutartis su A. J. firma „Alfitas“ ir sumokėjo licencijos mokesčius; apskaitos duomenis apie debitorius UAB „Marigora“, I. V., R. S., kreditorių M. Ž., Z. V., Z. V. į BUAB „FF lizingas“ kasÄ Ä¯neÅ¡tas R. S. lėšas, UAB „Parex lizingas“ kolektyvinę sutartį su darbuotojais;

Z. V. susipažinimo su BUAB „FF lizingas“ dokumentais nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. vasario antstolių D. B. ir R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų video medžiagÄ , raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kodėl nepateikė Z. V. susipažinti visų Z. V. raÅ¡tais praÅ¡ytų BUAB „FF lizingas“ dokumentų; BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Admivita“ susiraÅ¡inėjimo su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bei J. M. dokumentus; įrodymus apie UAB „Marigora“ teisių ir pareigų perėmėjus, įrodymus, patvirtinančius, kÄ UAB „Admivita“ nuveikė UAB „Marigora“ bankroto byloje;

UAB „Parex lizingas“ 2007 m. metinę finansinę atskaitomybę ir 2002-2010 m. BUAB „FF lizingas“ finansinio lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių registravimo sÄ raÅ¡us);

2) įpareigoti B UAB „FF lizingas“ suteikti Z. V. teisę susipažinti su BUAB „FF lizingas“ dokumentais (sutarčių su UAB „Mabuta“ ir potencialiais kreditoriais UAB „Sportas LTU“ ir kitais kreditoriais ruoÅ¡imo ir vykdymo dokumentus, verslo projekto 2009 m. UAB „Marigora“ AukÅ¡tos pridėtinės vertės plastikinių gaminių gamybos verslo planas ES paramai gauti pagal priemonę VP2-2.1-ŪM-01-K „Lyderis LT“ ir jo perkėlimo į KlaipėdÄ adresu (duomenys neskelbtini) ruoÅ¡imo dokumentus bei susiraÅ¡inėjimo su Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra dokumentais);

3) atsakovui iÅ¡duoti liudijimÄ dėl įrodymų rinkimo;

4) byloje skirti ekonominę ekspertizę, kuri pateiktų atsakymus į tokius klausimus: ar bÅ«tų reikėję ieÅ¡kovei sudaryti paskolos gavimo sutartį su UAB „Mabuta“ ir paskolų sutartis su R. S., UAB „Marigora“ ir I. V., jei 2009-2010 m. nebÅ«tų ekonominės krizės pasekmių, t. y. BUAB „FF lizingas“ bÅ«tų galėjusi parduoti už rinkos kainas dalį savo nekilnojamojo turto ir įvykdyti visus įsipareigojimus?; ar bÅ«tų įvykdyti visi ieÅ¡kovės finansiniai įsipareigojimai 2011 m., 2013 m., jei nebÅ«tų priimta Vilniaus apygardos teismo 2011-08-26 nutartis c. b. Nr. 2-6773-516/2011, dėl 6,911 mln. Lt dydžio įmonės nekilnojamojo turto areÅ¡tas ir nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. bÅ«tų galėjusi parduoti už rinkos kainas Å¡ia nutartimi areÅ¡tuotÄ Ä¯monės nekilnojamÄ jį turtÄ ?;

5) įvertinti ieÅ¡kovės melagingų paaiÅ¡kinimų teikimÄ teismui ir dokumentų galimÄ klastojimÄ .Teisėjų kolegija, nepaneigdama bendrųjų civilinio proceso principų reikÅ¡mės, nurodo, kad asmenys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sÄ Å¾iningai, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad dėl apelianto procesinio elgesio, jo tinkamumo buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017, kurioje teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie bylų, kuriose dalyvavo Z. V., skaičių, jo paties teiktų įvairių procesinių dokumentų kiekį ir turinį, aktyvumÄ , konstatavo, kad Z. V. turi bÅ«ti gerai žinomi tiek bylų nagrinėjimo teisme ypatumai, tiek CPK principų, byloje dalyvaujančių asmenų proceso teisių turinys, jų esmė, įgyvendinimo tvarka, o analogiÅ¡kų praÅ¡ymų teikimas, žinant, apie teismo pareigÄ iÅ¡spręsti pareikÅ¡tus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir (ar) reikalavimus, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu, CPK 7 straipsnyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo savo teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, pažeidimas.Nepaisant apelianto atžvilgiu jau konstatuoto nesÄ Å¾iningo ir nederančio su esminiais CPK principais procesinio elgesio, apelianto apeliaciniame skunde pakartotinai formuojami tapatÅ«s kitose bylose pareikÅ¡tiems praÅ¡ymai (pavyzdžiui, dėl ekonominės ekspertizės skyrimo, galimo dokumentų klastojimo įvertinimo ir bankroto administratorės neteisėto veikimo, melagingų duomenų teikimo ir t.t.), taip pat argumentai, susiję su netinkamu ieÅ¡kovės atstovavimu, dėl kurių jau yra teismų pasisakyta, juos atmetant.

Toks apelianto elgesio modelis neatitinka draudimo piktnaudžiauti procesu principo, dar daugiau, jis reiÅ¡kia vien siekį užvilkinti procesÄ ir atitolinti baigiamojo teismo akto Å¡ioje konkrečioje byloje priėmimÄ , o ne iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iai konkrečiai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. NesÄ Å¾iningas naudojimasis procesu bei piktnaudžiavimas CPK 7 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo kontekste pripažįstamas tuomet, kai yra nustatoma, jog asmuo tyčia nevykdo pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai siekia sukliudyti operatyviai ir greitai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ .

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl ekspertizės apelianto nurodytais klausimais skyrimo, kurie, teismo vertinimu, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl negali patvirtinti ir (ar) paneigti Å¡ioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tokios ekspertizės skyrimas ne tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , bet ir bÅ«tų netikslingas, todėl Å¡is praÅ¡ymas, pareikÅ¡tas apeliacinės instancijos teismui, netenkinamas.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sÄ sajumo taisykle.

Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos iÅ¡reikalauja (tenkina praÅ¡ymÄ ) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Be to, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, net ir nustačius tam tikro įrodymo sÄ sajas su byloje nagrinėjamu klausimu, tokio įrodymo neiÅ¡reikalavimas pats savaime nesudaro prielaidų panaikinti teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , jei nustatoma, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismo iÅ¡vadoms pagrįsti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-04. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573-823/2016). Teisėjų kolegija pirmiau jau pasisakė apie įrodymų kilusiam ginčui iÅ¡spręsti pakankamumÄ byloje Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto procesiniuose dokumentuose teikti praÅ¡ymai (iÅ¡reikalauti įrodymus, skirti ekonominę ir medicininę ekspertizes, stabdyti bylÄ dėl vykdomųjų bylų, prijungti tyčinio bankroto bylÄ ) pirmosios instancijos teisme iÅ¡spręsti 2017-01-31 nutartimi, nurodant, kad dalis praÅ¡omų iÅ¡reikalauti duomenų nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, dalį jų atsakovas gali gauti bankroto byloje, kiti praÅ¡ymai netenkinti kaip nepagrįsti.

Be to, 2017-04-10 teismo posėdyje iÅ¡spręsti ir kiti atsakovo teikti praÅ¡ymai, iÅ¡samiai dėl jų pasisakant ir paaiÅ¡kinant, kodėl pateikti įrodymai nepridedami prie bylos ir (ar) neiÅ¡reikalautini (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Apeliantas, skunde dar kartÄ praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti tuos pačius duomenis ar įpareigoti suteikti teisę su jais susipažinti, iÅ¡duoti liudijimÄ dėl įrodymų rinkimo, vėlgi niekaip nepagrindžia Å¡ių įrodymų ryÅ¡io su nagrinėjama byla ir joje nustatinėtinomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti minėtus praÅ¡ymus pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybÄ , taip pat nenustatytas pagrindas Å¡iems procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymams tenkinti ir apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai buvo priimtas neatsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę bei finansinę padėtį, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje apeliantui nedalyvaujant ir netenkinant praÅ¡ymų atidėti arba sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad duomenys apie apelianto sveikatos bÅ«klę (patirtÄ daugybinę traumÄ ) pirmosios instancijos teisme gauti dar 2016-08-12 kartu su paties apelianto pasiraÅ¡ytu praÅ¡ymu pratęsti jam terminÄ atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, o teismas, atsižvelgdamas į tai, ne kartÄ tenkino apelianto ir (ar) jo sutuoktinės pateiktus praÅ¡ymus pratęsti terminus procesiniams veiksmams atlikti: apelianto praÅ¡ymas dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti teisėjos 2016-08-16 rezoliucija pratęstas 30 dienų; 2016-10-10 praÅ¡ymas pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti tenkintas Vilniaus apygardos teismo 2016-10-12 nutartimi, kuria procesinis terminas pratęstas iki 2016-10-31, kartu pasiÅ«lant apeliantui pasirÅ«pinti atstovavimu Å¡ios bylos procese; nepaisant fakto, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį buvo pateiktas tik 2016-11-04, t. y. praleidus teismo nustatytÄ / pratęstÄ terminÄ , jis vis tiek buvo teismo priimtas; taip pat tenkintas ir 2016-12-08 praÅ¡ymas pratęsti terminÄ triplikui pateikti.

Be to, 2016-08-29 raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo teismas apeliantui iÅ¡aiÅ¡kino galimybę prisijungti prie LITEKO VEP posistemės paskyros, o apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje byloje spręsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstumÄ , dar kartÄ apeliantui iÅ¡aiÅ¡kino, kad negalėdamas vesti bylos teisme pats (dėl ligos, procesinių dokumentų kiekio ir kt.), gali vesti bylÄ per atstovÄ . Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantas Z.

V., nepaisant jo sveikatos bÅ«klės, Å¡ioje byloje veikė aktyviai, teikė praÅ¡ymus tiek dėl procesinių terminų veiksmams atlikti pratęsimo, tiek pačius procesinius dokumentus su įrodymais, kuriuose iÅ¡dėstyta jo gynybinė pozicija, jam buvo suteikta ir galimybė pasirÅ«pinti atstovavimu. Visa tai leidžia pagrįstai spręsti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamÄ apelianto teisės į savo pozicijos dėl jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iÅ¡sakymÄ teisme, t. y. apeliantui buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių tinkamai save atstovauti pačiam ir (ar) per atstovÄ .

Tokiu atveju vien pats faktas, kad byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje į šį posėdį apeliantui neatvykus, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , juolab kad ir pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ (CPK 1622 straipsnio 1 dalis) neatvykimas dėl ligos buvo priskirtas prie paprastai nelaikomų svarbia priežastimi teismo posėdžiui atidėti sÄ raÅ¡o. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti, kad bylÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greičiau, nevilkinti proceso.

Jeigu teisės normoje iÅ¡vardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis teismo posėdžiui atidėti, tai įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Jeigu Å¡alies praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dėstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas buvo iÅ¡spręstas 2017-04-10 teismo posėdžio metu, nurodant, kad apeliantui buvo suteiktos visos galimybės teikti įrodymus bei turėti atstovÄ .

CPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡as laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų teisė susipažinti su teismo posėdžio garso įraÅ¡u. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad apelianto praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ teismo buvo atmestas be jokių motyvų.Neįrodytu pripažintinas ir apelianto skundo argumentas dėl CPK 21 straipsnyje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo, o aplinkybės, susijusios su I.

D. veikimu pagal suklastotÄ Ä¯galiojimÄ , taip pat I. K. bei P. V. negalimumu atstovauti ieÅ¡kovei, apelianto, kaip jau minėta, ne kartÄ nurodytos ir nagrinėjant kitas bylas (pvz., civilinė byla Nr. 2-195-157/2017, Nr. 2-191-157/2017), tačiau nevertintos kaip sudarančios pagrindÄ naikinti priimtus procesinius teismų sprendimus. Civilinėje byloje Nr. 2-192-157/2017 praÅ¡ymai neleisti advokatui P. V. atstovauti BUAB „FF lizingas“, taip pat praÅ¡ymas priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl suklastoto 2014-10-23 UAB „Admivita“ įgaliojimo I.

D. administruoti BUAB „FF lizingas“ buvo atmesti nurodžius, kad tenkinti tokių praÅ¡ymų nesuteikia pagrindo nei bylos medžiaga, nei pateikti argumentai. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantui vėl keliant tuos pačius klausimus, susijusius su BUAB „FF lizingas“ atstovavimu, dėl kurių jau buvo ne kartÄ pasisakyta, tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti iÅ¡samiau dėl jų nepasisakant. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl įgaliotinės I. K.–R.

įgaliojimo tinkamumo veikti Å¡ioje byloje administratorės vardu patvirtina ir kiti bylos duomenys, įskaitytinai pačios įgaliotojos, bankroto administratorės, patvirtinimas. Tokiu atveju daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinių prielaidų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jų teisinį įvertinimÄ , teisiÅ¡kai nepagrįstais ir neįrodytais laikytini kiti apelianto nurodyti bylos nutraukimo ar ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindai (CPK 293 straipsnio 1, 9 punktai, 296 straipsnio 1 dalies 11, 12 punktai). Kiti apeliacinio skundo argumentai ir jame nurodytos aplinkybės taip pat neteikia pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iÅ¡ sprendimo turinio bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, jog bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kodėl teismas iÅ¡sprendė ginÄÄ bÅ«tent taip, teismo iÅ¡vados yra grindžiamos pakankamais argumentais bei motyvais.  Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar, juo labiau, Å¡ios bylos grÄ Å¾inimui nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip to siekia apeliantas, nenustatė. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas, jai CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikus jų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų.  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjos                                                                 Danutė GasiÅ«nienėDalia KačinskienėEgidija TamoÅ¡iÅ«nienė