093fe8d2-5be0-429f-80dd-e4168c9b060d · Kauno apygardos teismas

Kauno apygardos teismui

                                                                        Â

             Baudžiamoji byla Nr. 1-206-317/2010          Â

 Proceso Nr.79-1-00415-09

         Â

 (S)

                                                                        Â

  KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                      Â

N U O S P R E N D I S

                                           Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 29d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant RÅ«tai BaltuÅ¡ninkaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Rolandui Mackevičiui, gynėjai Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

K. S.(a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1997-02-23 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,(teistumas išnykęs)

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

                                                                       Â

n u s t a t ė:

Kaltinamasis

K. S., peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent:

2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), O. S. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su motinos sugyventiniu V. K. metu, šiam puolus K.

S. su Å¡akėmis ir jomis įdÅ«rus į rankÄ , peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas tyčia peiliu K. S. dÅ«rė vienÄ kartÄ V.

K. į krÅ«tinę, padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krÅ«tinės pusės sužalojimÄ su kairio V-o Å¡onkaulio kremzlinės dalies pažeidimu, Å¡irdiplėvės pažeidimu, deÅ¡inio Å¡irdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplėvės ir kairę krÅ«tinplėvės ertmes, Å¡irdies tamponada, nukraujavimu bei Å¡oku. V.

K. nusisukus ir pasilenkus, K. S. tyčia peiliu dÅ«rė dar du kartus jam į nugarÄ , padarydamas V. K. durtinį-pjautinį aklÄ kairės nugaros pusės sužalojimÄ , kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII Å¡onkauliu, bei durtinį-pjautinį kiauryminį deÅ¡inės nugaros pusės sužalojimÄ , kurio kanalas prasideda durtine pjautine odos žaizda, einančia per nugaros paodę, raumenis, XI-Ä tarpÅ¡onkaulinį tarpÄ ir aklinai pasibaigiantį deÅ¡iniame pleuros sinuse. Nuo durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krÅ«tinės pusės sužalojimo V. K. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis K. S. savo kaltę iš esmės pripažino t.y. prisipažino tyčia tris kartus dūręs peiliu V. K., tačiau nurodė, jog tai padarė gindamasis nuo šio pavojingo kėsinimosi-užpuolimo ir dūrio šakėmis. Kaltinamasis paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min. jam būnant motinos sodo namelyje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į namus girti grįžo jo mama O.

S. bei jos sugyventinis V. K.. Jie užlipo į namelio antrame aukÅ¡te esantį savo kambarį ir pradėjo konfliktuoti. BÅ«damas virtuvėje ir darydamas valgyti-skusdamas peiliu bulves, jis girdėjo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ jų kambario antrame namelio aukÅ¡te. Girdėjo, kaip jo motina Å¡aukė „Durniau nesidaužyk“, kvietė jį ateiti į viršų. Žinodamas, kad V. kambaryje turi savigynai pasidėjęs Å¡akes bei kirvį, jis pas juos į antrÄ aukÅ¡tÄ nėjo. Neužilgo jo motina nusileido laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ rankomis susiėmusi už nosies, nes jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Supratęs, kad jÄ sumušė V. K., jis liepė mamai kviestis policijÄ . O. S. numojusi ranka

išėjo iš namo. Po kelių minučių laiptais iš antro aukšto nusileido ir V. K.. Jis dešinėje rankoje laikė keturių virbų šakę su

mediniu kotu. „Ožy, tu dirbi ant mentų, aÅ¡ jus abu padėsiu į vietÄ â€œ. Po Å¡ių

žodžių V. dÅ«rė Å¡akėmis jam į pilvÄ . Gindamasis, jis kaire ranka griebė už Å¡akių

virbų, norėdamas iÅ¡vengti sužalojimo, tačiau vienas virbas perdÅ«rė jo kairės rankos delnÄ . Jam patraukus už Å¡akių, jos atsidalijo į dvi dalis-virbai

nusimovė nuo koto ir liko jo kairės rankos delne, o šakių kotas liko pas V. K. rankoje. Kadangi tuo metu jis pjaustė bulves ir

rankoje turėjo peilį, tuo peiliu iš karto dūrė V. K. į

krūtinę. V. K. nenukrito ir mojosi suduoti K. S. rankoje likusiu kotu. Skubiai išsitraukęs iš delno jį

perdÅ«rusias Å¡akes, jis numetė jas V. K. už nugaros ir bandė atimti iÅ¡ V. K. kotÄ , kuriuos jis buvo užsimojęs suduoti. Pagavęs rankomis už koto, jis jį iÅ¡ V. K. atėmė ir taip pat nusviedė jį už Vytauto nugaros. V. apsisuko ir lenkėsi vėl paimti kotÄ . Pamanęs, kad paėmęs kotÄ V. K. vėl bandys jam juo suduoti, jis nieko negalvodamas dar du kartus dÅ«rė V. peiliu į nugaros sritį. Tai jis padarė siekdamas apsisaugoti nuo V. K., kad Å¡is

vėl neužpultų jo šakėmis ar jų kotu. Būtent siekdamas apsiginti nuo V. K., o ne jį nužudyti, jis jam ir dūrė tris kartus peiliu,

todėl kaltės dėl tyčinio nužudymo jis ir nepripažįsta. Jo nuomone, V. K. kėsinosi į jo gyvybę ir viskas įvyko labai greitai . V.

nukritus, jis priėjo prie jo ir atvertė V. ant dešiniojo šono. Pamatęs ant grindų prie V. K. daug kraujo, jis nubėgo pas kaimynystėje gyvenančius V. ir D. S.. Jiems pasakė, kad pripjovė V. K. ir paprašė iškviesti

greitÄ jÄ pagalbÄ bei policijÄ . Sugrįžęs į namus jis pamatė, kad V. K. jau nealsuoja. Netrukus atvykę greitosios medicinos pagalbos

darbuotojai patvirtino, kad V. K. miręs. V.

K. nužudyti jis nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo, peiliu jam dūrė tik gindamasis. Yra įsitikinęs - jei būtų taip neapsigynęs, tuomet V.

K. jį būtų nužudęs. Nesutinka su kaltinimu, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Jis jautėsi blaivus, nes buvo išgėręs apie  3 stiklines alaus ir apgirtęs nebuvo.

Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu/T.2 b.l. 50-54/.

Apklausta liudytoja  O. S. patvirtino, kad iki įvykio gyveno kartu su sūnumi Kęstučiu bei sugyventiniu V. K. namelyje,

esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val.Â

kartu su savo sugyventiniu nuėjo pas kaimynÄ J. B. iÅ¡gerti. Pas jį iÅ¡gėrė du butelius vyno ir sugrįžo į namus.  Abu užlipo į namelio antrÄ aukÅ¡tÄ ir atsigulė pamiegoti. Kiek pagulėjęs V. atsikėlė ir   padarė jiems kavos. Geriant kavÄ , ji pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis per daug pridėjo į kavÄ cukraus, nes ji serganti  cukriniu diabetu. Jiedu susibarė ir V.

K. sudavė jai ranka vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Pradėjus bėgti iÅ¡ nosies kraujui, ji laiptais nusileido į virtuvę. Ar matė virtuvėje sÅ«nų, ji nepamenanti, nes buvo girta. Kadangi norėjo dar iÅ¡gerti, tai nuėjo pas D. V. pasiimti  pinigų, kuriuos ten laikė. Apie 15 val. 45 min. su pinigais grįžusi į namus, ji pamatė policijos automobilį. Įėjusi į namÄ pamatė virtuvėje ant grindų gulintį jau mirusį V. K.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis

buvo nužudytas jos sugyventinis, ji nematė, nes tuo metu jos namuose nebuvo. V. K. apsiginti nuo vagių antrame namo aukšte miegamajame

kambaryje laikė keturių virbų šakę,

Liudytojas V. S. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas t.y. gyvena netoli O. S. toje pat sodų bendrijoje „(duomenys

neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. pas jį į namus atėjo susijaudinęs K. S.. Jis pasakė, kad peiliu nudūrė V. K., kurį visi vadino „V.“. K. S. paaiškino, kad V. K. puolė ant jo su šakėmis, todėl jis

jam dÅ«rė gindamasis. V. K. buvo labai Å«maus bÅ«do, iÅ¡gėręs agresyvus, muÅ¡davosi, griebdavosi peilio-buvo peiliu sužalojęs ir V. S., muÅ¡davo ir O. S.. O K. S. jis charakterizuoja kaip ramų ir gerbiamÄ Å¾mogų.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, K. S. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo / T.1 b.l. 4-7, 8-21/ matyti, jog (duomenys

neskelbtini), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiame O. S. namelyje 2009-08-23 rastas V. K. lavonas su smurto žymėmis. Įvykio vietoje be kitų

daiktų paimtas peilis, šakės ir jų kotas, iš įvairių namo vietų paimtos nuoplovos.

Teismo medicinos specialistas išvadoje Nr. M902/09(02) /T.1 b.l. 30-35/ konstatavo, kad V. K. mirties priežastimi tapo durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas: kairio V-o šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimas, širdiplėvės pažeidimas, dešinio širdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros pažeidimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada, nukraujavimu ir šoku. Sužalojimas buvo padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu, tikėtina, peiliu, vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Specialistas taip pat nustatė, jog V. K. kÅ«ne rasti dar du durtiniai - pjautiniai kiauryminiai sužalojimai, neturėję įtakos V. K. mirčiai: sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkantis durtinis pjautinis kiauryminis deÅ¡inės nugaros pusės sužalojimas, kurio kanalas prasideda durtine-pjautine odos žaizda, eina per nugaros paodę, raumenis, XI-Ä tarpÅ¡onkaulinį tarpÄ ir aklinai baigiasi deÅ¡iniame pleuros sinuse; bei - nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkantis durtinis-pjautinis aklas kairės nugaros pusės sužalojimas,

kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII šonkauliu. K. lavono kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio,

Å¡lapime-2,69 ‰ etilo alkoholio, stiklakÅ«nyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumÄ .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas iÅ¡vadoje Nr.MK-U 73/09(01) patvirtina/T.1 b.l. 88-100/, kad V. K. kÅ«ne rastose žaizdose yra metalizacijos pėdsakai, o V. K. krÅ«tinės kairės pusės žaizda ir jÄ atitinkantis V-o Å¡onkaulio pažeidimas padaryti įvykio vietoje rastu bei specialistui tirti pateiktu peiliu. Specialistas davė ir tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad jam tirti pateiktos dvi V. K. nugaros žaizdos padarytos tuo pat peiliu.

 Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialistas išvada Nr. S 336/09(01) patvirtina /T.1 b.l. 56-70/, jog ant įvykio vietoje išimtų peilio, šakių bei ant K. S. sportinių kelnių rastas kraujas yra V. K. kraujas su 99,9999999999% tikimybe; įvykio vietos apžiūros metu išimtose nuoplovose prie kambario durų, nuo K. S. šlepečių, jo marškinėlių yra K.

S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose padarytose kambaryje prie lovos pirmame aukšte, prie lovos antrame aukšte, rastas O. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Šioje išvadoje taip pat teigiama, kad ant įvykio vietoje paimto šakių koto rastas K. S. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe ir nežymia V. K. DNR priemaiša.

K. S. parodymus, kad jis V. K. sužalojo įvykio vietoje rastu virtuviniu peiliu, patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1-IS1-121 /T.1 b.l. 82-84/, iš kurios matyti, jog ant įvykio

vietoje rasto bei išimto peilio rankenos paimtame kvapo pėdsake yra tiek K. S., tiek ir V. K. kvapai. Išvada taip

pat patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo virtuvėje rastos bei išimtos šakės koto, rastas K. S. kvapas ir, tikėtina, V. K. kvapas.

Specialistas išvadoje Nr.G 2931 /09(02) patvirtina, kad K.

S. 2009-08-23 padarytos durtinės žaizdos kairėje plaÅ¡takoje galėjo bÅ«ti padarytos įvykio vietoje paimtų Å¡akių pirÅ¡tais jo nurodytomis aplinkybėmis, o toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . /T.2 b.l. 3/.

Nors K. S. nurodė, jog jis V. K. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė gindamasis nuo Å¡io pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatÄ t.y. nuo jo dÅ«rio Å¡ake bei bandymo suduoti Å¡akės kotu, tačiau nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė.

Teismas, ištyręs

visus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis K. S. V. K. nužudė tyčia ir tai padarė peržengdamas

būtinosios ginties ribas, nes jo gynybos priemonės aiškiai neatitiko V. K. kėsinimosi į K. S. pobūdžio bei jo

pavojingumo.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Ä®statymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieÅ¡ pavojingÄ nusikalstamÄ kėsinimÄ si, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančiÄ veikÄ , gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tačiau bÅ«tinoji gintis galima ne prieÅ¡ visus veiksmus, o tik prieÅ¡ tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieÅ¡ asmens gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi bÅ«ti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiÅ¡ki jos grėsmė (iÅ¡sitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Kaip, kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobÅ«dis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi bÅ«das, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingÄ kėsinimÄ si; žala padaroma neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.

Akivaizdu, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių K. S. parodymus, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pats V. K. t.y. nėra paneigti kaltinamojo parodymai, jog nužudytasis užpuolė K. S., kad bÅ«tent jis dÅ«rė kaltinamajam Å¡akėmis ir sužalojo jam rankÄ . Å iÄ jo versijÄ patvirtina specialistų iÅ¡vados bei kiti aptarti įrodymai. Todėl įstatymas jam suteikė teisę tuo metu gintis nuo jį užpuolusio V. K..

 Tačiau iš K. S. parodymų matyti, jog jau po to kai V.

K. dÅ«rė Å¡akėmis kaltinamajam, Å¡akėms įsmigus į besiginančio nuo jų K. S. rankÄ , jų metalinė dalis atsiskyrė nuo koto ir liko

įsmigusi K. S. rankoje. Taigi, tuo metu fiziÅ¡kai už K. S. daug vyresnis, silpnesnis ir neblaivus V. K.(kurio kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio, Å¡lapime-2,69 ‰ etilo alkoholio, stiklakÅ«nyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumÄ ) jau nebekėlė kaltinamajam realios grėsmės Å¡io sveikatai ar gyvybei,

nes grėsmę kėlęs įrankis jau buvo K. S. rankoje. Tai, kad V. K. rankoje buvo likęs tik šakių kotas, kurį jis tik laikė

rankose, negalėjo būti įvertinta kaip realus ir akivaizdus pavojus kaltinamojo

sveikatai ar gyvybei. Tikrai akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis iÅ¡ V. K. pusės jau buvo pasibaigęs, todėl pagrindo durti peiliu V. K. į krÅ«tinės sritį bei padaryti jam mirtinÄ sužalojimÄ ,

kaltinamajam jau nebebuvo. Tačiau K. S., neįvertinęs Å¡ios aplinkybės ir impulsyviai reaguodamas į nužudytojo prieÅ¡ tai pavartotÄ smurtÄ , atliko veiksmus, kurie įvertintini kaip tyčinis gyvybės atėmimas-jis dÅ«rė peiliu V. K. į krÅ«tinę, padarydamas jam mirtį sukėlusį kÅ«no sužalojimÄ .

Kad tuo metu nebuvo pagrindo tokiam veiksmui-dūriui peiliu ir mirtinam V. K. sužalojimui,

patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Jau po dūrio peiliu V. K. į krūtinę, K. S. atėmė iš jau

sužaloto V. K. Å¡akių kotÄ . Numetus šį įrankį, o V. K. pasilenkus jį vėl paimti, tačiau nesant jokios realios

grėsmės K. S. ar kitiems asmenims, K. S. du kartus dÅ«rė peiliu V. K. į nugaros sritį, padarydamas jam kaltinime nurodytus, tačiau mirčiai įtakos neturėjusius dar du sužalojimus. Tai rodo, jog kaltinamasis neteisingai įvertino situacijÄ manydamas, jog jis gali bet kokiais bÅ«dais gintis nuo jį prieÅ¡ tai jį užpuolusio V. K., nes pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Tokius kaltinamojo veiksmus teismas vertina kaip gynybÄ , tačiau pagal savo pobÅ«dį ir intensyvumÄ aiÅ¡kiai neatitinkančiÄ V. K. prieÅ¡ K. S. panaudoto kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tokie veiksmai pripažintini tyčiniu nužudymu peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Todėl V. S. veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3d. ir 129 str. 1d.

Atsižvelgus į tai, taikytinos ir LR BK 28 str. 4d. nuostatos, o skirtina bausmė Å¡velninama remiantis LR BK 62 str. 2d. nuostatomis, taikant mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir  į aplinkybes numatytas LR BK 54 str. 2d.- veikos pavojingumÄ , jos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Kadangi K. S. iÅ¡ esmės prisipažino kaltu t.y. prisipažino tyčia nužudęs V. K. ir gailisi dėl tokių savo veiksmų, teismas pripažįstÄ Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, jog kaltinamasis laiko tokius savo veiksmus bÅ«tinÄ ja gintimi, negali bÅ«ti laikoma savo kaltės neigimu, nes kaltinamasis bÅ«tent taip supranta V.

K. ir savo veiksmus bei jų kvalifikavimÄ .

 Iš kaltinimo K.

S. Å¡alintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė-kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti kaltinamÄ jį neblaiviu(nustatytas tik 0,5 promilės alkoholio kiekis), be to, Å¡i aplinkybė jokios reikÅ¡mės nusikalstamai veikai neturėjo.

Iš K. S. nukentėjusiajai G. K. priteistinas jos pareikštas 828 Lt. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, nes jis įrodytas pateiktais dokumentais. Taip pat priteistina nukentėjusiosios nurodyta neturinė žala, nes V. K. yra nukentėjusiosios tėvas, dėl kurio žūties G. K. patyrė dvasines kančias bei stiprius emocinius išgyvenimus. Ši suma nėra aiškiai per didelė. Tačiau prašoma priteisti 60000 Lt. suma mažintina 8025 Lt. suma, nes LR Teisingumo ministerijos sprendimu G. K. ši suma buvo išmokėta avansu. LR Teisingumo ministerijos pareikštas 8025 Lt. civilinis ieškinys tenkintinas, nes ši suma buvo išmokėta nukentėjusiajai G. K..(T.1 b.l.116-131)

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str.

                                        n u s p r e n d ė:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 28 str. 3d. bei 129 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 28 str. 4d., LR BK 62 str. 2d. 5 p., skirti jam 6(Å¡eÅ¡ių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo LR BPK  140 str. numatyta tvarka dienos t.y. nuo 2009-08-23. /T.2 b.l. 5/.

 Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ .

Priteisti iÅ¡ K. S. nukentėjusiajai G. K. 828 Lt.(aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) turtinei žalai atlyginti ir 51 975 Lt.(penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ K. S. LR Teisingumo ministerijai jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį- 8025 Lt.(aÅ¡tuonis tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis litus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai:

-V. K. drabužiai paimti 2009-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluvyriškos trumpikės, sportinės kelnės, vyriškų pusbačių pora, švarkas, megztinis saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l., 38, 46-47/-gražintini nukentėjusiajai G. K.;

-K. S. drabužiai paimti 2009-08-23 daiktų ir dokumentų pateikimo protokoluvioletinės spalvos maikutė trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, žalios spalvos megztinis,  pora šlepečių- saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 37, 46-47/ bei šakių kotas, šakės, virtuvinis peilis, paimti  2009-08-23 įvykio vietos apžiūros metu ir saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 4-7, 48/-gražintini O. S.;

-skaitmeninė laikmenavienas DVD kompaktinis diskas, kaip priedas prie 2009-08-27 įtariamojo K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugotinas

baudžiamojoje byloje/T.2 b.l.55/;

-vokas, kuriame yra keturi vatos tamponai su raudonomis dėmių nuoplovomis, saugomas Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 46,47,48/-sunaikintinas;

-vokas su K. S. dešinės rankos nagų turiniu, vokas su K. S. kairės rankos nagų turiniu, du vokai su K. S. ir O. S. DNR pavyzdžiais, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 47-48/-sunaikintini;

-K. S. pasas Nr. LD 530540, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas jo bausmės atlikimo vietos administracijai. /T.2 b.l.58/.

-daiktai paimti 2009-08-23 apžiūros protokolu-0,7 l. talpos plastikinis butelis su

užrašu „Pastogė“; 1,5 l butelis su užrašu „TICHĖ“, 2,5 l butelis su užrašu

„Močiutės giros gėrimas“; 2 l butelis su užrašu „Belvederio dvaro alus“, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1, b.l. 46/-sunaikintini

kaip bevertis turtas.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Â

Algirdas Jaliniauskas