093f0b4f-65da-4d42-b779-d6026e42e82c · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1443-240/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46385-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.10.1; 1.2.27.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, kaltinamajam K. L., nukentėjusiajai S. E., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D.

T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. L., gimęs (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-07-30 VilkaviÅ¡kio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta; 2) 2014-06-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 15 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta; 3) 2016-06-10 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, visi teistumai iÅ¡nykę, kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis K. L., veikdamas tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekdamas įbauginti valstybės tarnautojÄ D. T. dėl jo atliekamų policijos pareigÅ«no pareigų, neteisėtai, atvirai, prieÅ¡ savininko valiÄ , įsibrovė į butÄ , kuriame jis gyvena, terorizavo D. T., grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , naudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko, t. y. savo naudai, o bÅ«tent: 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 11.00 val., ketindamas susitikti ir iÅ¡sakyti grasinimus, ieÅ¡kodamas D.

T. jo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai ir atvirai prieÅ¡ nukentėjusiosios S. E. valiÄ , įsibrovė į jos sutuoktiniui J. E. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, kuriame, nepaisydamas S. E. iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo iÅ¡eiti, garsiai ir agresyviai Å¡aukdamas „kur yra mentas, duok mentÄ â€œ, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, ieÅ¡kodamas D. T., vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas D.

T. uoÅ¡vių J. E. ir S. E. asmens bÅ«sto neliečiamumÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.13 val., telefonu paskambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. T. kolegei –vyresniajai tyrėjai A. V. ir žodžiu grasino D. T. dėl jo, kaip policijos pareigÅ«no, periodiÅ¡kai K. L. atžvilgiu atliekamų galimos neteisėtos Å«kinės veiklos patikrinimo veiksmų, pavartoti fizinį smurtÄ ir susidoroti su D.

T., nurodydamas, kad „jis daro per daug nesÄ monių“, „jam (necenzÅ«rinis žodis) bus tam vaikeliui“, kad „sukiÅ¡ jį į duslerkę“; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.15 val., ketindamas tiesiogiai susitikti ir iÅ¡sakyti grasinimus, tuo tikslu ieÅ¡kodamas D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neskambinęs durų skambučiu, atidarė duris ir neteisėtai, atvirai, prieÅ¡ buto savininko ir nukentėjusiosios S. E. valiÄ , pakartotinai įsibrovė į J. E. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, bei neteisėtai patekęs į buto vidų, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens bÅ«sto neliečiamumÄ , klausinėjo S. E. kur gyvena „mentas“, kur jį galima rasti, o D.

T. uoÅ¡vei S. E. atsakius, kad joks „mentas“ čia negyvena bei pareikalavus iÅ¡eiti, pastarasis išėjo iÅ¡ buto ir pradėjo belstis į kaimyninio 5-ojo buto duris, D. T. kaimynams atidarius duris jų taip pat klausinėjo, kur gyvena „mentas“, tokiais savo veiksmais sudarė D. T. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad iÅ¡sakomi grasinimai padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ gali bÅ«ti realiai įvykdyti; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2018 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, bÅ«damas neblaivus, kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D.

T. paaiÅ¡kinus, kad jis nutrauktų savo nelegaliÄ veiklÄ (prekybÄ dyzeliniu kuru), K. L. pakeltu tonu agresyviai atsakė „kÄ tu čia vaidini, kÄ tu čia erelis“ ir pareiÅ¡kė, kad ateis pas jį į namus, po to, 2018 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., paskambinęs į D. T. tarnybinį telefonÄ , telefoninio pokalbio metu pagrasino pavartoti fizinį smurtÄ ir susidoroti su D. T. bei sugadinti jo turtÄ , nurodydamas , kad jei jis, kaip valstybės tarnautojas, nesiliaus atlikti teisėtų veiksmų, jam bus „(necenzÅ«rinis žodis)“ , „mes tave pagausim“, „bus (necenzÅ«rinis žodis) ir pasatui ir džetai“; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , K.

L. 2018 m. spalio 30 d., apie 15.18 val., paskambinęs D. T. mobiliuoju telefonu, pokalbio metu reikalaudamas su juo susitikti ir sakydamas“ „atvažiuok, čia mÅ«sų daug“, „tu neįsivaizduoji, kas tau bus“, „tu turėsi žinai kiek problemų, aÅ¡ prie tavo chatos laukiu, kada tu grįši namo“, „ė, tu biÅ¡ki gazÄ nuimk, jei tu nori gyvent, gyvent Å¡itoj žemėj“, „ė, tu pyderas tu, tu gai... karoče, tau bus žinai kas..., tu neįsivaizduoji, kas tau bus, (necenzÅ«rinis žodis)“, „tu man turėsi (necenzÅ«rinis žodis) čiulpti, (necenzÅ«rinis žodis)“, „aÅ¡ dabar pas tave Å¡monÄ padarysiu, (necenzÅ«rinis žodis)“, grasino su juo susidoroti, t. y. sistemingai vartodamas psichinę prievartÄ , grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , terorizuodamas bei baugindamas D.

T., reikalavo iÅ¡ D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo – periodinių K. L. galimai neteisėtai vykdomos Å«kinės veiklos patikrinimų. Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažinojo nukentėjusįjį D. T. kaip pareigÅ«nÄ . Jų garažai yra Å¡alia. D. T. jam buvo surašęs protokolus. Žinojo, kad toje laiptinėje gyvena jo draugas S. I., nuėjo jo ieÅ¡koti ir netyčia užėjo į kitÄ butÄ , kurio duris atidarė nukentėjusioji S. E..

Jis užėjo į butÄ , bet po jį nevaikščiojo. S. E. pasakius, kad Å¡iame bute S. I. negyvena, kaltinamasis išėjo. Teigia, jog bÅ«damas bute neÅ¡Å«kavo. Jis paskambino į kito buto duris, kurias atidariusi moteris pasakė, kad čia jo draugas negyvena. Kaltinamasis iÅ¡važiavo. Neigia buvęs neblaivus. Su pareigÅ«ne A. V. kalbėjo telefonu dėl įvairių reikalų. Nesutinka su pokalbių iÅ¡klotinėse esančia informacija, nes viskas buvo ne taip. Prie to buto ar jame antrÄ kartÄ nėra buvęs. Pamena, kad sutuoktinė vakare jį parsivežė namo.

TÄ dienÄ Å¡ventė pavėsinėje netoli D. T. namų. Atvyko keletas policijos ekipažų ir visus iÅ¡vaikė. Kadangi jo ir D. T. garažai yra greta, tai žinojo, kokiu automobiliu važinėja D. T.. Su D. T. kalbėjo nemandagiai, nes buvo neblaivus. Tiksliai visų pokalbio aplinkybių nepamena. Gali bÅ«ti, kad ir skambino D. T. dėl policijos iÅ¡vežto siurblio. Kratos metu pas jį buvo surasta 14 pakelių cigarečių, kurias rÅ«ko Å¡eimos nariai. Net nežinojo, kur gyvena D. T., dabar jau žino.

S. I. ieÅ¡kojo, nes kaltinamojo sÅ«nui reikėjo remontuoti automobilį. D. T. tada namuose net nebuvo. Nesutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu. Nors visi kaltinimai yra nepagrįsti, kaltinamasis teigia, jog gailisi. Nukentėjusysis D. T. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, nes dirba policijos nuovadoje. Buvo gauta informacija, kad Domeikavoje K. L. verčiasi nelegalia dyzelino prekyba. Ta teritorija registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu. Kaltinamasis pastoviai bÅ«na toje teritorijoje, kur atvažiuoja vilkikai su rusiÅ¡kais numeriais.

Kaltinamasis buvo užkluptas pilantis dyzelinÄ Ä¯ tuos vilkikus. K. L. nuolat grasindavo policijos pareigÅ«nams, juos plÅ«do, dažnai bÅ«damas neblaivus. Kadangi jam buvo suraÅ¡yti protokolai, vyko patikrinimai, taip užsitraukė kaltinamojo nemalonę. TÄ dienÄ su Å¡eima buvo iÅ¡vykęs. Jo sutuoktinei paskambino jos motina S. E. ir sakė, kad kaltinamasis buvo atvykęs į jų namus. Tuo metu namuose buvo tik uoÅ¡vienė. Buto durys buvo nerakintos. IÅ¡girdusi durų trenksmus pamatė K. L., kurio ji tada nepažinojo.

Kaltinamasis trankėsi, Å¡aukė „...kur tas mentas...“. S. E. iÅ¡sigandusi nesuprato, ko ieÅ¡ko kaltinamasis ir ėmė reikalauti, kad jis iÅ¡eitų. Pirmadienį D. T. atėjus į darbÄ , kolegė A. V. pasakė, kad jai skambino kaltinamasis, kuris jo ieÅ¡kojo, buvo atvykęs į nuovadÄ , klausė, kur yra D. T.. Kolegė pasakė, kad K. L. paskambino jai savaitgalį, klausė, kur nuovados pareigÅ«nai. UoÅ¡vienė pasakojo, kad nuėjo į Å«kinį pastatÄ pas uoÅ¡vį pasakyti jam, kas nutiko.

Kai grįžo namo, vėl buvo netikėtai užklupta. Atėjo kaltinamasis su kažkokiu jaunuoliu, kuris nėjo į butÄ . Kaltinamasis vėl ieÅ¡kojo kažkokio „mento“. KitÄ dienÄ kolegos iÅ¡ VoÅ¡konių pristatė į nuovadÄ kelis neblaivius asmenis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis. Kolegos jam surašė protokolÄ . Kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį, o Å¡is liepė jam iÅ¡siblaivyti. Kaltinamasis jam grasino. Kaltinamasis nuo 2017 metų nuolat jam grasindavo, skambindavo ir į mobilųjį telefonÄ .

Nukentėjusysis nebeiÅ¡tvėrė, kai kaltinamasis įsiveržė į uoÅ¡vių butÄ , todėl kreipėsi pagalbos. PraÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl pastovių kaltinamojo grasinimų patyrė sukrėtimus. Nukentėjusysis atliko savo tarnybines pareigas, o kaltinamasis bandė jį įbauginti ir paveikti, kad jis nustotų vykdyti savo tarnybines pareigas – tikrinti kaltinamÄ jį dėl nelegalios prekybos dyzelinu. K. L. buvo ne kartÄ baustas, jam buvo aiÅ¡kinama, kad jis negali vykdyti nelegalios veiklos.

Nukentėjusioji S. E. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Ä®vykio dienÄ buvo namuose viena. IÅ¡girdo buto lauko durų trenksmÄ . Kaltinamasis įėjo į butÄ nepaskambinęs durų skambučiu ir nesibeldęs. Jis rėkė „...duok mentÄ ...“. Nukentėjusioji nesuprato, ko jis nori. Parėkavęs kaltinamasis išėjo. Jis Å¡Å«kavo ir laiptinėje, po to lauke pavaikščiojo aplink automobilį. Ji verkdama paskambino dukrai ir pasakė, kas nutiko, dukra jÄ ramino. Po to ji nuėjo pas sutuoktinį į Å«kinį pastatÄ .

Eidama namo sutiko kaltinamÄ jį, Å¡is vėl Å¡aukė „...duok mentÄ ...“. Ji liepė jam iÅ¡eiti. Pirmame aukÅ¡te gyvena Sigis, bet kaltinamasis nieko apie Sigį jai nesakė. Kaltinamasis ėjo ir prie kitų butų, ieÅ¡kodamas „mento“. TÄ dienÄ kaltinamasis buvo atėjęs du kartus. Liudytojas J. E. parodė, kad jo žentas D. T. dirba policijoje. Pernai rudenį, kai jis dirbo pagalbinėse Å«kinėse patalpose, atėjo sutuoktinė ir pasakė, kad atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris trankėsi ir ieÅ¡kojo „mento“.

Sutuoktinė verkė, jis jÄ nuramino ir pasakė jai eiti namo. Tas vyras atėjo dar kartÄ . Kadangi jie dienÄ lauko durų nerakina, vyras pats įėjo į butÄ . KaltinamÄ jį buvo matęs anksčiau. Å is jam buvo sakęs, kad žentas pridarė jam daug bėdų. Kai sutuoktinė pasakė, kad buvo atėjęs vyriÅ¡kis ir ieÅ¡kojo žento, J. E. suprato, kad ten buvo kaltinamasis. Liudytojas savo automobilį atidavė anÅ«kui, kartais juo važinėdavo ir žentas. Sutuoktinė sakė, kad kaltinamasis vaikščiojo kieme aplink tÄ automobilį ir sakė, kad „mentas“ turi bÅ«ti namuose, jei čia yra jo automobilis.

Liudytoja R. T. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Žino, kuo jis kaltinamas ir kad nuo jo veiksmų nukentėjo jos motina ir sutuoktinis. Jiems buvo grasinama. Kai kaltinamasis pateko į butÄ , namuose buvo tik jos motina. Ji paskambino ir verkdama sakė, kad buvo „tas“ atėjęs. Liudytoja suprato, kas yra „tas“, nes kaltinamasis prie jų namų vaikÅ¡tinėjo ne kartÄ . Šį kartÄ jis įėjo į butÄ ir klausė „...kur mentas...“. Kadangi jis įsibrovė į butÄ ir rėkė, motina labai iÅ¡sigando.

Kaltinamasis tÄ pačiÄ dienÄ buvo dar kartÄ atėjęs. Ji su sutuoktiniu dirba tÄ patį darbÄ . Liudytoja ne kartÄ matė vilkikų eiles pas kaltinamÄ jį toje teritorijoje. Jie žinojo, kad visi iÅ¡ kaltinamojo perka dyzelinÄ , o jis jokių leidimų jį parduoti neturi. Liudytoja bijojo kaltinamojo, nes jis yra agresyvus. Sutuoktinis ne kartÄ atliko patikrinimus toje teritorijoje. Jis pasakojo, kad kaltinamasis jam grasindavo, skambindavo. Po įsiveržimo į butÄ jie visi iÅ¡sigando ir kreipėsi pagalbos.

Jis tada įėjo į butÄ neblaivus, pagrasino ir jos motinai „...o tau, močiute, dabar bus...“. Anksčiau kitas pareigÅ«nas bandė kaltinamÄ jį atpratinti nuo nelegalios veiklos, tačiau kaltinamasis jį užsipuolė su pagaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaityti liudytojos A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-71). Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniÄ ja tyrėja.

K. L. pažįsta kaip pažeidėjÄ , kuris nelegaliai prekiauja kuru. Jis kurÄ gauna iÅ¡ Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais pažymėtų vilkikų. 2018-09-14, apie 9 val., kartu su kolega vyresniuoju tyrėju D. T., vyko į (duomenys neskelbtini). esančias K. L. Å«kinės paskirties patalpas, kur jis užsiima nelegalia veikla, nes matė, kad vilkikas, pažymėtas Rusijos Federacijos numeriais, įvažiavo į (duomenys neskelbtini). D. T. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir nuėjo patikrinti vilkiko.

Tuo metu K. L., atsidaręs tarnybinio automobilio vairuotojo pusės dureles, įsėdo į automobilį. Ji jam paaiÅ¡kino, jog taip elgtis negalima, perspėjo, kad tarnybinis automobilis yra filmuojamas. K. L. pradėjo teisintis, kad minėtas vilkikas stovi, nes jam reikia pakeisti stiklÄ . Jis yra įtrauktas į kontroliuojamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , todėl yra nuolatos tikrinamas. 2018-09-15, apie 12 val., į savo tarnybinį telefonÄ sulaukė skambučio iÅ¡ K. L.. Jis paklausė, kodėl ji nedirba. Ji paaiÅ¡kino, kad jie savaitgaliais nedirba.

Tada K. L. paklausė, kur yra D. T.. Ji atsakė, kad ir D. T. savaitgaliais nedirba. K. L. pasakė, kad D. T. daro per daug nesÄ monių. Paklaususi, kokias nesÄ mones jis daro, K. L. pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, sakė kad D. T. sukiÅ¡ į „dusliarkę“. Ji perspėjo K. L., kad jis nesisvaidytų tokiais žodžiais. Tuomet jis pasakė, kad ir ji „erelė“ bei siÅ«lė susitikti, sakydamas, kad jis su „chebra“ laukia. Paklausus, kas bus, K. L. padėjo ragelį. Pokalbio metu jis buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs D.

T. atžvilgiu. Visas jo pokalbis buvo įraÅ¡ytas į tarnybinio telefono atmintį. 2018-09-17, atėjusi į darbÄ , savo kolegai D. T. papasakojo apie K. L. skambutį. 2018-09-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad K. L. domisi jo asmeniniu gyvenimu, ieÅ¡ko su juo kontaktų ne darbo metu, sukelia stresÄ jo artimiesiems, atvirai grasina susidorojimu su juo ir su kolegomis (1 t., b. l. 11-12). 2019-03-06 gautas S. E. protokolas-pareiÅ¡kimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 17-22). 2018-09-25 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad atlikus D.

T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių patikslinimÄ buvo surinkta pakankamai duomenų, jog K. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (1 t., b. l. 6). 2018-09-24 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žCAT“ (1 t., b. l. 92-93), kuris apžiÅ«rėtas 2018-09-25 apžiÅ«ros protokolu, telefone rastas garso įraÅ¡as perkeltas į skaitmeninę laikmenÄ (1 t., b. l. 94-102). 2018-10-16 garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas skaitmeninėje laikmenoje esantis garso įraÅ¡as, perkeltas iÅ¡ A.

V. mobiliojo ryÅ¡io telefono. Skaitmeninėje laikmenoje yra 2018-09-15 12.13.45 val. vykusio pokalbio tarp A. V. ir K. L. įraÅ¡as (1 t., b. l. 104-106). 2018-10-18 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja R. T. pateikė kompaktinį diskÄ su telefoninio pokalbio garso įraÅ¡u (1 t., b. l. 107-108), kuris užfiksuotas 2018-10-24 apžiÅ«ros protokole, nurodyta, kad įraÅ¡ytas 2018-09-15 12.33 val. tarp R. T. ir S. E. vykusio pokalbio įraÅ¡as (1 t., b. l. 109-111). 2018-10-30 kratos protokole nurodyta, kad Astos ir K.

L. bute buvo atlikta krata ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 3310“ (2 t., b. l. 121-124), kuris apžiÅ«rėtas apžiÅ«ros protokolu, nuskaityta mobiliojo ryÅ¡io telefone esanti informacija (1 t., b. l. 112-123). 2019-03-12 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos E. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018-11-02 apžiÅ«rint K. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , buvo nuskaityta visa telefone esanti informacija, kuri buvo įraÅ¡yta į skaitmenines laikmenas.

IÅ¡analizavus minėtame mobiliajame telefone esančiÄ informacijÄ , konstatuota, kad telefono adresų knygelėje yra adresatas pavadinimu „P. V.“ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo abonentu naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigÅ«nė A. V.. Taip pat K. L. naudojamo telefono adresų knygelėje yra adresatas pavadinimu „P. T.“ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo abonentu naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigÅ«nas D. T.. K. L. mobiliojo ryÅ¡io telefono atmintyje skiltyje „RyÅ¡iai“ yra iÅ¡saugotas 2018-10-30 15.14 val. skambutis adresatui „P. T.“, pokalbio trukmė – 03.23 min (1 t., b. l. 124-125). 2018-10-03 Kauno apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarime nurodyta, kad iÅ¡ AB „Telia Lietuva“ gauta informacija apie K.

L. priklausančio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2018-09-14 iki 2018-09-16 buvusius telekomunikacijų įvykius (skambučių iÅ¡klotines, laikus, bazinių stočių sujungimo duomenis ir kt.) (1 t., b. l. 139-143) 2018-11-23 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46385-18 metu, vykdant 2018-10-03 Kauno apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarimÄ dėl susipažinimo su informacija, buvo gautos mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento, kuriuo naudojasi K.

L., telekomunikacijų įvykių išklotinės. Išanalizavus gautas iš telekomunikacijos tinklų nutarime nurodyto mobiliojo ryšio telefono telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, jog abonento išklotinės apima laikotarpį nuo 2018-09-14 iki 2018-09-16, jose užfiksuoti 124 abonento telekomunikaciniai įvykiai (įeinantys ir išeinantys skambučiai, SMS žinutės), abonentas laikotarpiu nuo 2018-09-14 00.00 val. iki 2018-09-16 23.59 val. du kartus skambino D. T.. Šie abonentai kontaktavo 2018-09-15 11.52.34 val. ir 11.54.34 val.

Išklotinėse užfiksuoti išeinantys skambučiai. Abonentas 2018-09-15 12.13.45 val. kontaktavo su A. V.. Išklotinėse užfiksuotas vienas išeinantis skambutis. Kontakto (pokalbio) trukmė 53 s. 2018-09-15 abonentas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinių stočių Cell ID 527C, (duomenys neskelbtini), Cell ID 526A, adresas (duomenys neskelbtini), ir Cell ID 55CC, S(duomenys neskelbtini). Šių bazinių stočių įrangos veikimo kryptys uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus (1 t., b. l. 144-146). 2018-11-21 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad analizuojant K.

L. naudoto telefono ryšio numerio (duomenys neskelbtini) sujungimus su kitais ryšio dalyviais laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2018-10-30, nustatyta, kad 2018-09-15 12.00 val. K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties, kurios Cell ID 527C, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). Ryšio įrangos veikimo kryptys: vakarų – šiaurės vakarų – šiaurės rytų, uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus. 2018-10-15 16.29 val.

K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties Cell ID 526A, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės – šiaurės rytų – pietryčiai, bei bazinės stoties Cell ID 55CC, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – S. (duomenys neskelbtini). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės vakarų – šiaurės – šiaurės rytų. Abiejų bazinių stočių įrangos veikimo kryptys uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus. 2018-10-30 15.18 val.

K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties kurios Cell ID 526A, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės – šiaurės rytų – pietryčiai, uždengia Kauno r., Voškonių\ ir Eigirgalos kaimus (1 t., b. l. 169-171). 2018-11-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad nuo 2018-10-03 iki 2018-12-03 buvo vykdoma mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas.

Informacijos kontrolės metu, nustatyta, jog K. L. 2018-10-15 16.29 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. T.. Techninėmis priemonėmis užfiksuotas tyrimui reikÅ¡mingas garso įraÅ¡o turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog K. L. D. T. siÅ«lo susitikti, priekaiÅ¡tauja, kodėl D. T. jam kviečia įvairias institucijas, klausia, kada jis atiduos skolÄ , kuri atsirado per nesÄ mones, gÄ sdina, jog D.

T. turi daug problemų, grasina pagauti, liepia atvažiuoti pas K. L. (1 t., b. l. 188-191). 2018-10-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad nuo 2018-10-03 iki 2018-12-03 buvo vykdoma mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas. Informacijos kontrolės metu nustatyta, jog K. L. 2018-10-30 15.18 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno r.

PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. T.. Techninėmis priemonėmis užfiksuotas tyrimui reikÅ¡mingas garso įraÅ¡o turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog K. L. D. T. sako, jog Å¡is turės problemų, liepia atvažiuoti, nurodo, jog laukia D. T. prie namų, liepia „nuimti gazÄ â€œ, kviečia jį į ringÄ , teigia, jog D. T. jam padaręs apie trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų nuostolių, klausia, kada atlygins nuostolius (1 t., b. l. 192-194). 2017-11-28 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įvykusio prevencinio pokalbio nurodyta, kad 2017-11-28 K.

L. Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos patalpose buvo pravestas profilaktinis pokalbis bei jis oficialiai įspėtas dėl jo galimai neleistino, prieÅ¡ingo visuomenės interesams, galimai nusikalstamos veikos elgesio, kuris pasireiÅ¡kia galimu trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiklai, galimu poveikiu liudytojui ir galimu grasinimu valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (2 t., b. l. 99). 2018-11-21 praneÅ¡ime dėl informacijos pateikimo Nr. 20-IL-48496 nurodyta, kad K. L. yra įtrauktas į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK rizikos asmenų sÄ raÅ¡Ä (2 t., b. l. 105). 2018-11-19 raÅ¡te Nr. 20-S-66289(1.13 E) nurodyta, kad pateikiama D.

T. pareigybės apraÅ¡ymo kopija. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo 6.6 punkte nurodyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijÄ , o 6.11 punktas nurodo, kad jis kontroliuoja rizikos grupėje esančius asmenis (2 t., b. l. 100-103). K. L. veiksmų vertinimas ir veikų kvalifikavimas IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekiant įbauginti valstybės tarnautojÄ D.

T. dėl jo atliekamų policijos pareigÅ«no pareigų, neteisėtai atvirai, prieÅ¡ savininko valiÄ , įsibrovus į butÄ , kuriame jis gyvena, terorizavus D. T., grasinus padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , naudojant psichinę prievartÄ reikalavus iÅ¡ D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai, ketinant susitikti ir iÅ¡sakyti grasinimus, ieÅ¡kant D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai ir atvirai prieÅ¡ nukentėjusiosios S. E. valiÄ Ä¯sibrovus į jos sutuoktiniui J.

E. nuosavybės teise priklausantį butÄ , tuo neteisėtai pažeidžiant asmens bÅ«sto neliečiamumÄ , telefonu paskambinus D. T. kolegei ir žodžiu grasinus D. T. dėl jo, kaip policijos pareigÅ«no, periodiÅ¡kai K. L. atžvilgiu atliekamų galimos neteisėtos Å«kinės veiklos patikrinimo veiksmų, neteisėtai, atvirai, prieÅ¡ buto savininko ir nukentėjusiosios S. E. valiÄ , pakartotinai įsibrovus į J. E. nuosavybės teise priklausantį butÄ , tokiais savo veiksmais sudarius D. T. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad iÅ¡sakomi grasinimai padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ gali bÅ«ti realiai įvykdyti; paskambinus į D.

T. tarnybinį telefonÄ , telefoninio pokalbio metu pagrasinus pavartoti fizinį smurtÄ ir susidoroti su D. T. bei sugadinti jo turtÄ , grasinus su juo susidoroti, t. y. sistemingai vartojus psichinę prievartÄ , grasinant padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , terorizavus bei bauginus D. T., reikalavus iÅ¡ D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo, pareikÅ¡ti K. L., pasitvirtino. Bylos proceso metu gauti duomenys privalo bÅ«ti įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų.

Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtÄ arba kitokiu bÅ«du prieÅ¡ savininko ar jo įgalioto asmens valiÄ Ä¯sibrovė į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ . Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus bÅ«sto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus bÅ«stas. Žmogaus bÅ«stas neliečiamas.

Be gyventojo sutikimo įeiti į bÅ«stÄ neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatÄ ar turtÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Å ie konstituciniai draudimai yra aktualÅ«s vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumÄ . Taigi pripažįstant veiksmÄ Ä¯sibrovimu, bÅ«tina nustatyti jo neteisėtumÄ . Neteisėtumui nustatyti bÅ«tini du požymiai:

1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito bÅ«sto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Ä®statymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo bÅ«dus (apgaulė, smurtas), tačiau Å¡ių bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Tai reiÅ¡kia, kad įsibrovimas gali bÅ«ti padarytas bet kuriuo bÅ«du: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliÅ«tis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritorijÄ .

Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčiÄ , t. y. kaltininko supratimÄ , kad jis neteisėtai prieÅ¡ savininko ar jo įgaliotų asmenų valiÄ Ä¯sibrauna į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , ir norÄ taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra bÅ«tinas Å¡ios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

Kaltinamasis neigia du kartus įsibrovęs į J. E. nuosavybės teise priklausantį butÄ ir tokiu bÅ«du nėra padaręs BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo apsilankymas J. E. nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo nei lauktas nei planuotas. Nors kaltinamasis nurodo, kad buto duris atidarė nukentėjusioji S. E., tačiau tokie jo parodymai paneigti Å¡ios nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis įėjo į butÄ nepaskambinęs durų skambučiu ir nesibeldęs, trenkdamas durimis, nukentėjusiojo D.

T., liudytojų J. E. ir R. T. parodymais, kad po kaltinamojo įsibrovimo į butÄ nukentėjusioji S. E. buvo labai iÅ¡sigandusi, nes kaltinamasis ne tik įėjo pro buto duris ir vaikščiojo po butÄ , bet ir grasino jai. Toks kaltinamojo pateikimas į butÄ be iÅ¡ankstinės savininko valios iÅ¡raiÅ¡kos yra laikomas asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimu. Nukentėjusioji S. E. nurodė, kad prašė kaltinamojo iÅ¡eiti, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo vizitas jai nebuvo malonus ir lauktas, ji nenorėjo, kad jis bÅ«tų jos namuose ir prašė jo pasiÅ¡alinti.

Be to, kaltinamasis bute elgėsi įžūliai, ieÅ¡kojo nukentėjusiojo D. T., vaikščiojo po buto patalpas, nepaisydamas raginimo iÅ¡eiti, Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į butÄ pateko be bute gyvenančių asmenų ir savininko sutikimo, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ ;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Å ioje byloje aktuali antroji veikos rÅ«Å¡is – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Bauginimas gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ ; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimÄ , įtampÄ , nesaugumo jausmÄ . Bauginimu gali bÅ«ti pripažįstami įvairaus pobÅ«džio veiksmai – besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, triukÅ¡mo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimÄ , gÄ sdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutės ir pan.

Å ių bauginamojo pobÅ«džio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimÄ požymį bÅ«tinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ , ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ . Negali bÅ«ti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrÄ laiko tarpÄ , kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiÅ«riu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį.

Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartys Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018). Nors kaltinamasis K. L. neigia sistemingai vartojęs psichinę prievartÄ nukentėjusiojo D. T. atžvilgiu, grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , terorizuodamas bei baugindamas D. T., teigė tik galimai su nukentėjusiuoju kalbėjęs nemandagiai, nes buvo neblaivus, tiksliai visų pokalbių aplinkybių nepamenÄ s, nesutiko su pokalbių iÅ¡klotinėse esančia informacija, tačiau Å¡ie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo D.

T. ir liudytojos A. V. parodymais, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuota informacija ir kitais raÅ¡ytiniais baudžiamosios bylos duomenimis. Kaltinamojo psichinė prievarta reiÅ¡kėsi bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, Å¡meižiančio pobÅ«džio frazių iÅ¡sakymu bei bauginančio pobÅ«džio veiksmais – kaltinamasis įsibrovė į bÅ«stÄ , kuriame gyvena nukentėjusysis D. T., apžiÅ«rinėjo nukentėjusiojo automobilį, paskambinęs nukentėjusiojo D.

T. kolegei A. V. grasino susidoroti su nukentėjusiuoju. Tokiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusysis D. T. sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ , o tai kartu ir patvirtina K. L. naudotos psichinės prievartos realumÄ . Kaltinamojo K. L. veiksmai atitinka ir BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ sistemingumo požymį. Kaip nustatyta byloje, kaltinamasis du kartus įsibrovė į bÅ«stÄ , kuriame gyvena nukentėjusysis, ne kartÄ jam skambino, skambino ir nukentėjusiojo kolegei, nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡sakė bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, Å¡meižiančio pobÅ«džio frazes bei atliko bauginančio pobÅ«džio veiksmus, turėdamas sumanymÄ priversti nukentėjusįjį nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ .

Tai laikytina nevienkartiniu psichiniu poveikiu, siekiant sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi bÅ«ti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Tokie nevienkartiniai nuteistojo veiksmai (atsižvelgiant į jų skaičių, periodiÅ¡kumÄ ) BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgÄ laiko tarpÄ , kartu rodantys jo elgesio kryptingumÄ siekiant įbauginti nukentėjusįjį, ir todėl laikytini sistemingu nukentėjusiojo bauginimu, naudojant psichinę prievartÄ .

Minėti kaltinamojo K. L. veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å io straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytas valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010).

Kaltinamasis K. L. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, tačiau jÄ Ä¯rodo nukentėjusiųjų S. E. ir D. T. bei liudytojų J. E., R. T. ir A. V. parodymai, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, kad kaltinamasis sistemingai naudojo psichinę prievartÄ , reikalaudamas iÅ¡ D. T. susilaikyti ir neatlikti teisėtų veiksmų kaltinamojo, kuris nelegaliai prekiauja dyzelinu, atžvilgiu. Kaltinamasis K. L., sistemingai vartodamas psichinę prievartÄ , grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , terorizuodamas bei baugindamas D.

T., reikalavo iÅ¡ D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo – periodinių K. L. neteisėtai vykdomos Å«kinės veiklos patikrinimų, todėl jo veika pagal BK 287 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K.

L. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimas BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamojo K.

L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sukinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę K. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti, kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant K. L. asmenybę, pažymėtina, kad teistumas jo atžvilgiu iÅ¡nykęs, jis baustas administracine tvarka, nedirba. Siekiant sulaikyti K. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, kurie nepriskiriami prie sunkių, teistumas jo atžvilgiu yra iÅ¡nykęs, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ . Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. L. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie nukentėjusiųjų namų.

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-10-30 13.23 val. iki 2018-11-01 11.33 val. (2 dienos) ir nuo 2019-07-01 19.00 val. iki 2019-07-31 13.32 val. (1 mėnuo 1 diena) įskaitytinas į skirtinos laisvės atėmimo bausmės laikÄ . Å ioje byloje nukentėjusysis D. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl pastovių kaltinamojo grasinimų patyrė dvasinius sukrėtimus.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Ä®statymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam D. T. padaryta tyčiniais nusikalstamais K. L. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ jokių pagrįstų abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis D. T. patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, pažeminimus, nepatogumus. Nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 500 Eur suma laikytina atitinkančia protingÄ pusiausvyrÄ tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų, todėl iÅ¡ kaltinamojo K.

L. nukentėjusiajam D. T. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - CD (2018-10-16 apžiÅ«ros protokolo priedas) (1 t., b. l. 104-106); CD (2018-10-24 apžiÅ«ros protokolo priedas) (1 t., b. l. 109-111); CD (2018-11-23 tarnybinio praneÅ¡imo priedas) (1 t., b. l. 144-150), CD (2018-12-14 lydraščio Nr. 5S-11650 priedas) (2 t., b. l. 35) – sunaikintini; - CD (2018-10-31 raÅ¡to Nr. 20-IL-45209 priedas) (1 t., b. l. 120), CD (2018-11-08 raÅ¡to Nr. 20-IL-46465 priedas) (1 t., b. l. 123) – grÄ Å¾intini Kauno AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį: - pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; - pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal BK 287 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu: - viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; - 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje; - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilankyti prie nukentėjusiųjų namų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Ä® paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , K. L. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-10-30 13.23 val. iki 2018-11-01 11.33 val. (2 dienas) ir nuo 2019-07-01 19.00 val. iki 2019-07-31 13.32 val. (1 mėnesį 1 dienÄ ). IÅ¡ kaltinamojo K.

L. priteisti nukentėjusiajam D. T. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - CD (2018-10-16 apžiÅ«ros protokolo priedÄ ) (1 t., b. l. 104-106); CD (2018-10-24 apžiÅ«ros protokolo priedÄ ) (1 t., b. l. 109-111); CD (2018-11-23 tarnybinio praneÅ¡imo priedÄ ) (1 t., b. l. 144-150), CD (2018-12-14 lydraščio Nr. 5S-11650 priedÄ ) (2 t., b. l. 35) – sunaikinti; - CD (2018-10-31 raÅ¡to Nr. 20-IL-45209 priedÄ ) (1 t., b. l. 120), CD (2018-11-08 raÅ¡to Nr. 20-IL-46465 priedÄ ) (1 t., b. l. 123) – grÄ Å¾inti Kauno AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Bronislovas Liatukas