2017-09-06 Nr. AB-16271-3-61-3-01939-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-652-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AS Baltic Ticket Holdings (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 8 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 1S-44(2017) „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva AS Baltic Ticket Holdings įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings skundą ir grąžino pareiškėjui 21 Eur žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba nusprendė taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą atsakovo iniciatyva bei įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Nutarimo priėmimo pateikti atsakovui pranešimą apie koncentraciją įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). LVAT praktikoje konstatuota, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra skundžiami tik galutiniai Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais baigiama koncentracijos priežiūros procedūra (Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti nutarimai). Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas vertino, kad tik atlikusi koncentracijos priežiūros procedūrą, nustatytą Konkurencijos įstatymo trečiajame skirsnyje, Konkurencijos taryba gali priimti nutarimą dėl koncentracijos vertinimo, kuris ir sukelia pranešimą pateikusiems ūkio subjektams teisines pasekmes, t. y. tik galutiniu nutarimu nustačiusi Konkurencijos įstatyme nustatytus pagrindus, Konkurencijos taryba gali duoti leidimą koncentracijai, atsisakyti duoti leidimą koncentracijai ar įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus atlikti tam tikrus su koncentracijos sandoriais susijusius veiksmus.

Pradėta koncentracijos priežiūros procedūra reiškia tik administravimo procedūros pradžią, kurios metu Konkurencijos taryba, atlikusi pranešimo apie koncentraciją ir kitos surinktos informacijos nagrinėjimą, priims galutinį nutarimą, nustatytą Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl koncentracijos, t. y. pareiškėjo interesams poveikį darantis Konkurencijos tarybos sprendimas. Nagrinėjamu atveju nors Nutarimas yra skirtas konkrečiam subjektui, tačiau, įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus ir pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks nutarimas yra priimtas, toks aktas negali būti pripažintas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad atitinkamos procedūros (Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo) pradėjimas bei jos vykdymas iš esmės labai neapsunkina ūkio subjektų, nes pastarieji turi teisę kreiptis į teismą dėl galutinio Konkurencijos tarybos sprendimo panaikinimo ir prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (LVAT 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva, yra konstatavęs, kad tokio pobūdžio bylos Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka nenagrinėjamos, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų (Vilniaus apygardos administracinis teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1229-171/2014).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad ginčijamas Nutarimas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, kadangi juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, todėl vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio pagrindu priimto sprendimo esmę, todėl iš esmės klaidingai nusprendė, kad skundžiamas Nutarimas yra tarpinis sprendimas ir tokiu būdu nesiėmė konstitucinės teisės į nuosavybę apsaugos. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjui nustatytą įpareigojimą bei pasekmes, kurios akivaizdžiai daro savarankišką poveikį pareiškėjo teisėms ir interesams. Teismas priėmė nutartį, kuri yra paremta klaidingu faktinių aplinkybių nustatymu, todėl teismo pateikiami motyvai niekaip nepagrindžia priimto sprendimo. Be to, teismas iš esmės neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų.

2. Nutarimu buvo užbaigta tarpinė administracinė procedūra inicijuoti koncentracijos kontrolės procedūrą, todėl Nutarimas yra skųstinas administraciniam teismui. Teismas klaidingai interpretavo Konkurencijos įstatymą (8 ir 13 straipsnius) bei suklydo vertindamas Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio pagrindo priimamo sprendimo esmę ir tai lėmė klaidingą skunde dėstomų faktinių aplinkybių kvalifikavimą. Teismas neatribojo koncentracijų kontrolės procedūrų, t. y. (i) procedūros, kai įsigyjančiam ūkio subjektui kyla Konkurencijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga pateikti pranešimą dėl koncentracijos, ir (ii) procedūros, kai įsigyjančiam ūkio subjektui nekyla Konkurencijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga, tačiau Konkurencijos taryba nusprendžia pradėti procedūrą savo iniciatyva. Procedūra turi būti vykdoma tik išimtiniais atvejais ir atitikti Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo praktikoje numatytus atvejus, todėl jau savaime reikalauja Konkurencijos tarybos atliktos faktinės situacijos analizės. Nors Nutarimu inicijuoti koncentracijos kontrolės procedūrą nėra savaime atimama pareiškėjo nuosavybės teisė, priimdama Nutarimą Konkurencijos taryba nustatė prielaidą, kad „dėl šios koncentracijos įgyvendinimo buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija bilietų platinimo Lietuvoje rinkoje.“ Vadinasi, Konkurencijos taryba atliko tam tikros apimties faktinių aplinkybių vertinimą ir neva nustatė, kad pareiškėjo įgyvendinta koncentracija yra „išimtinis ir ypatingas atvejis“, dėl kurio privaloma įpareigoti pareiškėją paneigti iškeltą prielaidą dėl konkurencijos ribojimo.

3. Įstatymų leidėjas koncentracijų kontrolės procedūrą (savo iniciatyva) taip pat suvokia kaip išimtinį atvejį vykdyti intervenciją į šalių teisėtus turtinius santykius, kurių pagrindu viena šalis įgyja nuosavybės teisę į verslą. Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Konkurencijos taryba tokia teise gali pasinaudoti tik tada, jeigu „yra tikėtina“, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Konkurencijos tarybos teisė inicijuoti procedūrą yra griežtai riboto galiojimo – Konkurencijos taryba įvertinti situaciją ir inicijuoti procedūrą gali ne vėliau kaip per 12 mėnesių po koncentracijos įgyvendinimo (Konkurencijos įstatymas 13 str.). Nutarimas inicijuoti koncentracijos procedūrą (savo iniciatyva) nėra tarpinis, procedūrinio pobūdžio sprendimas, kadangi (i) juo yra užbaigiama išankstinio sandorio vertinimo procedūra, kurios metu Konkurencijos taryba vertino, ar yra pagrindas inicijuoti procedūrą dėl pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimo ir įpareigoti pareiškėją atlikti veiksmus, ir (ii) tokia procedūra truko beveik 12 mėnesių. Skundžiamas Nutarimas akivaizdžiai sukelia pareiškėjui neišvengiamas teisines pasekmes ir jo teisėtumas yra nagrinėtinas šioje byloje.

4. Nutarimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kurios neigiamai paveiks pareiškėjo interesus netgi nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas vykdys Nutarimu nustatytą įpareigojimą ar ne. Pareiškėjas įpareigotas parengti ir pateikti atsakovui pranešimą apie koncentraciją (rezoliucinės dalies 2 punktas). Tai turi poveikį pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai: iki Nutarimo priėmimo pareigos pranešti apie koncentraciją ir poreikio patirti su tokios pareigos vykdymu (pranešimo parengimu bei nagrinėjimu) susijusias išlaidas pareiškėjas neturėjo.

Pranešimo rengimas tiesiogiai sukelia šias neigiamas pasekmes: - pranešimo tipinę formą sudaro net 21 lapas. Pranešimo parengimas reikalauja didelio pareiškėjo įsitraukimo – pavyzdžiui, pareiškėjas Nutarimu įpareigotas pranešimą pateikti per 2 mėnesius. Vertinant ankstesnę praktiką, pranešimo derinimas, papildomos informacijos teikimas gali trukti dar papildomus 6 mėnesius. Vadinasi, pareiškėjas turės specialiai ieškoti žmogiškųjų išteklių, kurie vykdys Konkurencijos tarybos įpareigojimą, o ne atliks darbines funkcijas ir vystys verslą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra užsienio subjektas, registruotas ir veikiantis Estijos Respublikoje, visi dokumentai privalės būti verčiami lietuvių - anglų kalbomis. Galimybės pranešimo apie koncentraciją pateikti anglų kalba teisės aktai nenumato. Pareiškėjas yra priverstas sumokėti Konkurencijos tarybai užmokestį už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą. Pareiškėjas neturės galimybės reikalauti patirtų išlaidų kompensacijos, net jei Konkurencijos taryba nustatys, kad įgyvendinta koncentracija nedarys neigiamo poveikio Konkurencijos įstatymo saugomoms vertybėms.

Atsisakydamas vykdyti įpareigojimą arba pareiškėjui nepavykus paneigti Konkurencijos tarybos prielaidos, pareiškėjas galėtų būti įpareigojamas parduoti teisėtai įsigytą verslą ir/arba atlikti kitokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, susidariusia situacija neabejotinai sieks pasinaudoti pareiškėjo konkurentai, tarp kurių nuolat vyksta nuožmi konkurencija. Be to, faktas, kad pareiškėjas gali būti priverstas parduoti dalį verslo, gali neigiamai paveikti pareiškėjo derybines pozicijas su renginių organizatoriais ir renginių vietų savininkais, kurie yra suinteresuoti į ilgalaikius santykius.

Atsisakydamas vykdyti Nutarimu nustatytą įpareigojimą, pareiškėjui grėstų reali Konkurencijos įstatyme 36 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Todėl dėl gresiančios sankcijos pareiškėjas yra priverstas įgyvendinti Konkurencijos tarybos įpareigojimą, dėl to Nutarimas daro tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms.

5. Koncentracijų kontrolės procedūros pradėjimas Konkurencijos tarybos iniciatyva nereiškia, kad Konkurencijos taryba tiria, ar ūkio subjektas padarė konkurencijos teisės pažeidimą. Tai yra procedūra, kurios metu Konkurencijos taryba įgyvendina jai suteiktą išimtinę teisę atlikti intervenciją į teisėtus turtinius santykius, kurių pagrindu pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į verslą. Atsižvelgiant į tai, net ir procedūros pradėjimas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjo teisėms ir interesams. Pareiškėjas teisių pažeidimą skunde grindžia tuo, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, (i) pažeidė Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, (ii) pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nors turėjo visas galimybes tokių pažeidimų išvengti. Taigi, šie klausimai jau nebebus susiję su galbūt priimamu Konkurencijos tarybos nutarimu ateityje. Be to, teismas neįvertino, kad gali susidaryti ir tokia situacija, kad Konkurencijos tarybai priėmus neva „galutinį“ sprendimą – suteikti leidimą jau įgyvendintai koncentracijai – tiesiog nebus pagrindo pareiškėjui skųsti tokio teisės akto, kadangi bus laikoma, kad sprendimas neturi neigiamų pasekmių pareiškėjo teisėms ir interesams. Taigi tokioje situacijoje pareiškėjui neliktų jokios galimybės įgyvendinti teisės į gynybą ir apginti jau seniau Nutarimu pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 1S-44(2017) „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva AS Baltic Ticket Holdings įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų“ savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, kadangi juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra skundžiami tik galutiniai Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais baigiama koncentracijos priežiūros procedūra (Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti nutarimai).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 1S-44(2017) „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva AS Baltic Ticket Holdings įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų“, kuriuo Konkurencijos taryba nutarė taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva pareiškėjui įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų bei įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Nutarimo priėmimo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 13 straipsniu (Koncentracijos priežiūros procedūros taikymas savo iniciatyva).

Konkurencijos įstatymo III skirsnis reguliuoja koncentracijos priežiūrą. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato koncentracijos priežiūros procedūros taikymą Konkurencijos tarybos iniciatyva. Konkurencijos taryba gali įpareigoti ūkio subjektus teikti pranešimą apie koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, numatytą III skirsnyje, nors ir nėra viršijami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą tik tais atvejais, kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių (13 str. 2 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatribojo koncentracijų kontrolės procedūrų, t. y. procedūros, kai įsigyjančiam ūkio subjektui kyla Konkurencijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga pateikti pranešimą dėl koncentracijos, ir procedūros, kai įsigyjančiam ūkio subjektui nekyla Konkurencijos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga, tačiau Konkurencijos taryba nusprendžia pradėti procedūrą savo iniciatyva. Koncentracijų kontrolės procedūros pradėjimas Konkurencijos tarybos iniciatyva nereiškia, kad Konkurencijos taryba tiria, ar ūkio subjektas padarė konkurencijos teisės pažeidimą. Tai yra procedūra, kurios metu Konkurencijos taryba įgyvendina jai suteiktą išimtinę teisę atlikti intervenciją į teisėtus turtinius santykius, kurių pagrindu pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į verslą. Nutarimas inicijuoti koncentracijos procedūrą (savo iniciatyva) nėra tarpinis, procedūrinio pobūdžio sprendimas, kadangi juo yra užbaigiama išankstinio sandorio vertinimo procedūra, kurios metu Konkurencijos taryba vertino, ar yra pagrindas inicijuoti procedūrą dėl pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimo ir įpareigoti pareiškėją atlikti veiksmus, ir tokia procedūra truko beveik 12 mėnesių.

Pareiškėjo teigimu, administracinėje byloje skundžiamas priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas yra nepagrįstas, jį priimant buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo, pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimu taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva, teigdamas, jog tam nėra išimtinių sąlygų, numatytų Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, bei su ginčijamo atsakovo administracinio akto reikalavimu pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas Konkurencijos įstatymo 12 straipsnis apima atvejus, kai Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją, priima vieną iš nurodytų nutarimų, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas apskritai ginčija pareigą pateikti pranešimą apie koncentraciją. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo pranešimo dėl koncentracijos nagrinėjimas apskritai yra pradėtas ir kad gali būti skundžiamas, kaip teigia teismas, tik galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo bus baigiama koncentracijos priežiūros procedūra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo turinį, konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas nutarimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ginčijama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius