093dbc8a-4cd8-451b-878d-a31a9cc17425 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-656-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00506-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 117.2 (S) LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 26 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Renatai RadvilavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams J. Č. ir Ž. E., pareiÅ¡kėjos J. Č. atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, žodinio proceso tvarka, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡­nagrinėjo civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjų J.

Č. ir Ž. E. pareiÅ¡kimÄ , Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n  u  s  t  a  t  ė :PareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas Ž. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2003-09-25, mirties, atsiradusį palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradė­da­mas paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja J. Č. paaiÅ¡kino, kad 1996 metais atėjo gyventi pas savo vaiko Ž. E. tėvÄ V.

E., kuris gyveno su savo motina A. E., pastarajai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė jos ir V. E. sÅ«nus Ž. E., o 1997-12-26 mirė sÅ«naus tėvas V. E.. Po pastarojo mirties pareiÅ¡kėja su sÅ«numi grįžo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). 2003-09-25 mirė jos sÅ«naus senelė A. E.. PareiÅ¡kėja jos laidotuvėse dalyvavo, tačiau jokių mirusiosios daiktų, jokio turto iÅ¡ karto po mirties nepasiėmė. Mirusioji A. E. turėjo kitÄ sÅ«nų D.

M., tačiau jis sirgo Dauno liga ir po jos mirties buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , nes vienas ir be priežiÅ«ros negalėjo gyventi. Mirusios A. E. namai po jos mirties liko tuÅ¡ti, o kai kuriuos jos daiktus pasiėmė A. E. sesers vaikai. PareiÅ¡kėja po A. E. mirties ir toliau su sÅ«numi gyveno savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Tik 2004 m. balandžio mėnesį pareiÅ¡kėja su sÅ«numi, kuriam tuo metu buvo Å¡eÅ¡i metai, grįžo gyventi į mirusios A. E. tuščius namus, juos paremontavo, pasistatė kitų statinių ir gyvena juose iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėja J. Č. mirusios A. E. namÄ , kaip jos palikimÄ , priėmė savo sÅ«naus Ž. E. vardu, nes jos sÅ«nus yra mirusios anÅ«kas. Priimti palikimo sÅ«naus vardu anksčiau pareiÅ¡kėja negalėjo, nes laukėsi kito vaiko, nežinojo įstatymų, o apie galimybę jos sÅ«nui paveldėti mirusios senelės namÄ jai prasitarė mirusios A. E. kaimynas. PareiÅ¡kėjas Ž. E. paaiÅ¡kino, kad jis atsimena savo senelę, žino, kad ji mirė kai jam buvo 6 metai. Jis pamena, kad su mama grįžo gyventi į tuščius mirusios senelės namus, tačiau nepamena kada tai buvo.

Tuose namuose gyvena iki Å¡iol ir jaučiasi jų Å¡eimininkas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymui jeigu jie pateiks juridinį faktÄ patvirtinančius įrodymus ir teismas pripažins juos pagrįstais ir iÅ¡samiais (b. l. 30).PareiÅ¡kimas atmestinas. Nors tėvystės nustatymo liudijimas (b. l. 4), gimimo liudijimas (b. l. 5), mirties liudijimas (b. l. 6), gimimo akto įraÅ¡as (b. l. 18), mirties įraÅ¡as (b. l.

19) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Ž. E. yra mirusios savo senelės A. E. vaikaitis ir turi teisę paveldėti savo senelės palikimÄ , kurį per savo motinÄ J. Č. jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir valdo iki Å¡iol, tačiau byloje nustatyta, kad įpėdinio Ž. E. atstovė pagal įstatymÄ praleido terminÄ palikimui priimti. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Be to, šį terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pati pareiÅ¡kėja J. Č. patvirtino, kad iki sÅ«naus senelės mirties ji gyveno pas savo tėvus kitame kaime, kad žinojo kada mirė sÅ«naus senelė A. E., dalyvavo jos laidotuvėse, o po A. E. mirties toliau gyveno savo tėvų namuose ir per tris mėnesius po A.

E. mirties jokio jos turto nepradėjo valdyti, jokių daiktų nepasiėmė, mirusios sÅ«naus senelės namuose per šį laikÄ net nebuvo. Ä® Å¡iuos namus su sÅ«numi Ž. E. pareiÅ¡kėja atsikraustė gyventi tik 2004 m. balandžio mėnesį ir nuo Å¡io laiko mirusios A. E. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti savo sÅ«naus Ž. E. vardu. Å ias pareiÅ¡kėjos J. Č. nurodytas aplinkybes visiÅ¡kai patvirtino ir liudytojos D. S. bei G. S., kurios yra mirusios A. E. kaimynės. Abi liudytojos patvirtino, kad po A.

E. mirties jos namas liko tuščias, nes mirusios sÅ«nų D. M., kuris sirgo Dauno liga, iÅ¡vežė į gydymo įstaigÄ , o pareiÅ¡kėja J. Č. su savo sÅ«numi Ž. E. į šį namÄ atėjo gyventi tik po pusės metų, t. y. 2004 m. kovo - balandžio mėnesį. Notaro liudijimas taip pat patvirtina, kad į notarÄ dėl mirusios A. E. palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 22). Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad mirusios A. E. įpėdinis Ž. E. po savo senelės A.

E. mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti per atstovę pagal įstatymÄ J. Č., tačiau tÄ padarė praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo savo senelės mirties. Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo Ž. E. motina praleido trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo A. E. mirties, palikimui savo sÅ«naus vardu priimti. Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog Ž. E. atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti savo senelės A.

E. palikimÄ , nes tokiam faktui nustatyti bÅ«tina įrodyti ne tik faktinį palikimo užvaldymÄ siekiant tapti jo savininku, bet ir aplinkybę, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Å iuo atveju palikimas faktiÅ¡kai valdyti buvo pradėtas praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl negalima pripažinti, kad palikimas buvo priimtas laiku. Atmetant praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, jog praleistÄ terminÄ palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo kitoje civilinėje byloje, nurodant pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose nurodytas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis, nes Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau CPK) 141 straipsnis byloje leidžia keisti tik arba ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) dalykÄ arba pagrindÄ , bet ne abu ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) elementus.

Todėl spręsti praleisto termino palikimui priimti pratęsimo klausimo Å¡ioje byloje nėra teisinės galimybės. PareiÅ¡kėja yra 100 % atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (b. l. 10-11), todėl jos Å¡ioje byloje nepriteisiamos. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, teisėjasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas paduodant apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Ramūnas Šarka