2019-12-04 Nr. AB-23069-3-61-3-03424-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-785-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03424-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V3-16 (toliau – ir Įsakymas) ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V3-16 galiojimą iki byla bus išnagrinėta teisme ir įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl dalies Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, o kadangi pareiškėjui jau yra 62 metai, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo profesinės veiklos tęstinumas labai sutrumpėtų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo A. Š. 2019 m. spalio 22 d. patikslintą skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismo procesas gali užtrukti labai ilgai, tuo tarpu dėl pareiškėjo amžiaus, jo profesinės veiklos tęstinumas esant teigiamam teismo sprendimui labai sutrumpėtų, sprendė kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistuotų pagrindas sustabdyti Įsakymo galiojimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų didelė ar sunkiai atitaisoma žala. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadomis, kadangi, pareiškėjo nuomone, iš jo pateikto skundo ir prie jo pridėtų priedų visumos matyti, kad valstybės institucija nepaaiškina savo elgesio motyvų ir teisinio pagrindo, neatlieka veiksmų, netinkamai vykdo įstatymu jiems nustatytas pareigas, galimai piktnaudžiauja valdžios pozicija, tuo darydama žalą Lietuvos Respublikai.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kuriose įsakmiai nustatyta, kad valdžios galis riboja Konstitucija. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, sukūrė valdžios institucijai privalumą ir galimai pažeidė pareiškėjo teisę būti lygiaverčiu proceso dalyviu, juo labiau, kad šalių ginčo esmė dėl galimai netinkamų Tarnybos pareigų atlikimo uždarosios akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Auditoriai ir konsultantai“ bankroto byloje.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Tarnybos nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde pateikti teiginiai yra pareiškėjo subjektyvios nuomonės išraiška, kuri nėra pagrįsta nei objektyviais duomenimis, nei juo labiau, teisiniais argumentais dėl ko egzistuotų pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo A. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V3-16, kuriuo nuspręsta panaikinti auditoriaus A. Š. (auditoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) auditoriaus pažymėjimo galiojimą. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą, grindžia tuo, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo profesinės veiklos tęstinumas labai sutrumpėtų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V3-47 „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ buvo sustabdytas pareiškėjo pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjui pavesta perlaikyti kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą per ne ilgesnį negu dviejų metų laikotarpį. 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengtas teikimas Nr. A2-36 Audito priežiūros komitetui dėl pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V3-16, kuriuo nuspręsta panaikinti auditoriaus A. Š. auditoriaus pažymėjimo galiojimą, yra priimtas remiantis kitais minėtais pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių motyvų, kad nagrinėjamoje byloje yra akivaizdūs ginčijamo akto neteisėtumo pagrindai, dėl kurių reikėtų pareiškėjui taikyti laikinąją apsaugą administraciniame teisme iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos.

Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjas taip nepateikė įrodymų, patvirtinančių didelės žalos galimą atsiradimą dėl skundžiamo akto neatidėliotino taikymo.

Pažymėtina, kad skundžiamo akto galiojimo laikinas sustabdymas gali būti taikomas, jeigu yra nustatomi du minėti pagrindai, t.y. nustatoma, kad yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo ir nustatoma, kad laikinai nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas galimai pažeidė proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, teisėjų kolegija vertina kaip abstrakčius, pareiškėjo argumentais nepagrįstus teiginius, kadangi pareiškėjas nesukonkretino ir nepagrindė kokiu būdu pirmosios instancijos teismas sudarė išskirtines galimybes (sąlygas) Tarnybai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepritaikė pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl ši skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė