Legislator Case Law & Legislation
2020-06-03 Nr. AB-11406-3-62-3-01292-2017-8 AI generated

2020-06-03 Nr. AB-11406-3-62-3-01292-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-06-03 Nr. AB-11406-3-62-3-01292-2017-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-06-03 Nr. AB-11406-3-62-3-01292-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3962-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01292-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. ar 26 d. jis atliko bausmę Alytaus PN 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 1 miegamojoje patalpoje, kur patyrė pažeminimą, kančias, stresą ir kt., tokios sąlygos neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Patalpa buvo avarinės būklės, per sienas bėgdavo vanduo, ant lubų buvo pelėsis, grybelis. Patalpoje nuolat šalta, todėl tekdavo vaikščioti su žieminiai drabužiais (striuke, kepure, t. t.).

Patalpa perpildyta (joje laikyta 16 žmonių). 16 būrio prausyklos patalpos taip pat buvo avarinės būklės, jose šalta, pelėsis. Tualeto patalpų būklė dar prastesnė, pusė tualeto išgriauta, nes buvo tiesiami nauji vamzdžiai, o naudojantis tualetu nebūdavo užtikrintas visiškas privatumas, ant galvos, nugaros varvėdavo vanduo. Virtuvėlėje – pelėsis, grybelis, nebuvo tinkamų sąlygų laikyti maistą. Pareiškėjas teigė kreipęsis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama.

Po to, kai Alytaus visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo kreipimąsi atliko patikrinimą, buvo pakeistas šaldytuvas, bet kitų priemonių nebuvo imtasi. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo teiginiai apie galimybę užsiimti kažkokia veikla neatitinka tikrovės, nes, pavyzdžiui, sporto salėje žiemos metu būdavo apie 20 laipsnių šalčio, kiauras stogas, todėl joje nebuvo galima užsiimti sportu. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog už tai, kad gina savo teises, jis buvo persekiojamas, dėl sufabrikuotų pažeidimų pareiškėjas 6 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę (Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu panaikino pareiškėjui skirtą nuobaudą).

Alytaus PN nepaisydavo pareiškėjo prašymų ir skundų, tarp jų – prašymo padaryti patalpų nuotraukas iki remonto. Tokiu būdu pareiškėjui sudarytos kliūtys įrodinėti savo teiginius, be kita ko, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro teikiami dokumentai yra suklastoti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-1745/3d-1980 konstatavo, jog pareiškėjo skundai dėl nedaromų nuotraukų yra pagrįsti. Šiuo metu visi įrodymai apie sąlygas, kuriomis ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra sunaikinti, nes patalpose atliktas remontas.

Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl 3 aukšte atliekamo remonto jam mėnesį teko kvėpuoti dulkėmis, kęsti nuolatinį triukšmą. Žiemos metu nuteistieji rūkydavo patalpų viduje, todėl pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas akcentavo, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2004 metų, per šį laikotarpį jis patyrė nuolatinius pažeminimus ir žmogaus teisių pažeidimus, dėl ko pablogėjo jo psichinė sveikata. Pareiškėjas taip pat pažymėjo patyręs netinkamą pareigūnų elgesį, nuolatines provokacijas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pateikė duomenis apie 16 būrio patalpas, kuriose laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. buvo laikomas pareiškėjas, ir tvirtino, jog pareiškėjo teiginiai, kad patalpose buvo laikoma 16 asmenų (nors 5 ir 1 miegamuosiuose įrengta tik po 12 miegamųjų vietų), neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, nenustatė higienos normos pažeidimų. Atsakovo vertinimu, Alytaus PN kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Įstaigoje šilumos mazgas kompiuterizuotas, visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Patalpos vėdinamos per langus. 16 būrio virtuvėlė ir prausykla yra geros būklės, tualetai atskirti 2 m aukščio pertvaromis. Tualeto durelės yra 1,5 m aukščio. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl jo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nenurodė kuo grindžiamas prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. A. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pirmiausiai akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus duomenis iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“, laikė, jog šie duomenys neatskleidė, ar ginčo laikotarpiu Alytaus PN 16 būrio 1 miegamajame buvo 12 lovų. Teismas atsakovo atstovą įpareigojo pateikti duomenis apie nuteistųjų skaičių 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 1 miegamajame laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., taip pat duomenis apie nuteistųjų perkėlimą iš 19 būrio į 16 būrį. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje (16 būrio 1 miegamajame) ginčo laikotarpiu gyveno 16 asmenų, bei pateikė miegamosios patalpos planą ir nuteistųjų liudijimus. Atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė duomenis, kiek ginčo laikotarpiu asmenų buvo perkelta į 16 būrio 1 miegamąjį. Nustatyta, kad pareiškėjas į 16 būrio 1 miegamąjį buvo perkeltas 2015 m. spalio 13 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.) į 1 miegamąjį buvo paskirta iš viso 16 nuteistųjų. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 6 d. į 1 miegamąjį perkelti 6 nauji nuteistieji, vėlesniu ginčo laikotarpiu į šį miegamąjį buvo paskirta 10 nuteistųjų. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN 16 būrio 1 miegamajame gyveno iš viso 16 nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kad 16 būrio 1 miegamojo plotas yra 45,44 kv. m, pareiškėjui teko 2,84 kv. m, t. y. 45 paras trūko 0,26 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Kita vertus, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 16 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas yra 45,10 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl sąlygų patalpose atitikimo higienos normų reikalavimams (šaltis, drėgmė, pelėsis ir pan.) pagrįstumo, pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų ventiliaciją bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas higienos normoje, patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Vėdinimas per langus atitinka higienos normose numatytus reikalavimus, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Teismas pastebėjo, kad iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-369 ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436 matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo atliekami patikrinimai visose Alytaus PN patalpose. Patikrinimų metu nustatyta, jog laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, būriuose įrengtos vietos rūkyti; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) pažeidimų nenustatyta. Tačiau minėti patikrinimai nepatenka į ginčo laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose (oro temperatūros ir kt.), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio laiko negalima nustatyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmesti.

9. Teismas pastebėjo, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 konstatuota, kad bendrabučiui Nr. 2, kuriame yra 2 lokalinis sektorius, būtinas kapitalinis remontas. Nors galbūt ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Nepaisant to, atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad prausyklos ir tualeto patalpos buvo avarinės būklės, šaltos, nebuvo langų, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, o virtuvėlėje buvo pelėsis, sulūžęs šaldytuvas. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų, bei kad 16 būrio virtuvėlė ir prausykla yra geros būklės. Darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl jo pretenzijos šiuo aspektu atmestos.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo, atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, jog tualeto pertvaros iki lubų buvo pastatytos tik po remonto, ginčo laikotarpiu jų nebuvo, bei į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė atsikirtimo į šiuos teiginius. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu (ginčo laikotarpiu) buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas, pažymėjęs, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, pripažino neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, tačiau akcentavo, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimusis su tokio pobūdžio pretenzijomis į pataisos namų administraciją, kompetentingas institucijas.

12. Teismas pabrėžė, jog pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Patikrinimo aktuose nustatyta, jog laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, būriuose įrengtos vietos rūkyti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, būriuose, kad kreipėsi į administraciją dėl ne tam skirtose vietose rūkančių asmenų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu atmestos.

13. Teismas, tirdamas pareiškėjo teiginius apie vykdomą jo persekiojimą, nustatė, kad Alytaus PN 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 49-3700 pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas). Iš teismo sprendimo matyti, jog drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta ne už tai, kad jis kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo teises, kaip nurodoma skunde. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už skundų rašymą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, Alytaus PN pareiškėjas buvo laikomas 45 dienas, norma buvo pažeista nežymiai (trūko 0,26 kv. m), nustatyti ir kiti pažeidimai. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, susidedančiose iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Pataisos namuose nuteistieji turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita veikla. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181, jam suteikta judėjimo laisvė, todėl buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpalaikis ir nežymus. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo kilti būtent dėl prastų kalinimo sąlygų. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas padarė išvadą, jog byloje nustatytas laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui M. A. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Atsakovas įsitikinęs, kad teismas pateiktą medžiagą įvertino neobjektyviai. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, jo teiginiai abstraktūs. Atsakovo vertinimu, nustačius, kad ploto trūkumas pareiškėjui buvo nežymus, pripažinimas, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija. Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, neatspindi faktinės padėties (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos). Be to, atsakovas mano, kad nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir konstatuotos neturtinės žalos.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo palaikantis apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus.

18. Kalėjimų departamentas pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais. Teismas neįvertino bylos įrodymų viseto.

19. Pareiškėjas M. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo atsisakyta jį priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., atlyginimo priteisimo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (45 dienas jam teko 2,84 kv. m miegamosios patalpos ploto), o atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie avarinę patalpų būklę. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus PN atitikties teisės aktų reikalavimams, bet mano, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

23. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 45 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (teko 2,84 kv. m vietoj 3,1 kv. m), ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.) jis buvo laikomas patalpose, kurioms būtinas remontas (ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigoje ir buvo vykdomas remontas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto ir todėl kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija (nors ji ir buvo paneigta pirmosios instancijos teismo), tokie pažeidimai negali būti pripažinti nežymiais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

24. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde teigė dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų patyręs pažeminimą, kančias, stresą, depresiją ir kt. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Kita vertus, pareiškėjas buvo gan aktyvus ir gynė savo teises dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pavyzdžiui, yra kreipęsis į Alytaus visuomenės sveikatos centrą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, nors ne visi jo nusiskundimai kitoms kompetentingoms institucijoms buvo dėl ginčui aktualaus laikotarpio ir skunde išdėstytų pretenzijų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (45 dienas teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto; ilgiau nei mėnesį buvo laikomas patalpose, kurioms būtinas remontas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose ypatumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį – 150 Eur.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė