2022-11-23 Nr. AB-28583-3-61-3-03059-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-730-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03059-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Teisės departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. SKP-35 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. su atsakovu pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KU-15-1-05381-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios pagrindu įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų. Tikslas – pastatyti skerdyklos ir mėsos perdirbimo cechą bei pradėti vykdyti jo veiklą. Atsakovas įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą ir taikyti sankcijas, jei pareiškėja nevykdytų įsipareigojimų. Pareiškėja paaiškino, kad pagal susitarimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pateiktas ketvirtas mokėjimo prašymas (toliau – ir Mokėjimo prašymas), tačiau pareiškėjai vėluojant pateikti šį prašymą 25 darbo dienas, NMA pradėjo vietos patikrą, kurios metu nustatė pareiškėjos rangovo darbų kokybės trūkumus. Informavus apie tai pareiškėją, ji savo lėšomis pasamdė ekspertą detalesnei objekto apžiūrai, po kurios NMA išvados apie netinkamai atliktus rangovo darbus pasitvirtino, todėl pareiškėja pateikė pretenziją rangovui dėl netinkamai atliktų darbų. Tačiau NMA, neinformavusi pareiškėjos, priėmė sprendimą siūlyti nutraukti Paramos sutartį. Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti Paramos sutarties šalį, o, susipažinusi su savo bylos medžiaga, pateikė prašymą dėl Paramos sutarties sustabdymo, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą.

3. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistavo išimtinė aplinkybė, apie kurią pareiškėją informavo pati NMA. Be to, ši aplinkybė grindžiama pačios NMA atlikta vietos patikros ataskaita, todėl pareiškėja pagrįstai manė, jog dokumentas atitinka keliamus reikalavimus ir yra išduotas kompetentingos institucijos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji negalėjo pateikti paskutinio Mokėjimo prašymo, kadangi jis teikiamas po darbų atlikimo. Šiuo atveju statybos darbai negalėjo būti tęsiami po pažeidimo nustatymo, nes pats rangovas turėjo ištaisyti trūkumus. Be to, rangos darbams buvo skelbiamas viešas konkursas, visi duomenys apie dalyvavusius asmenis ir rangovą buvo pateikti NMA, todėl pareiškėja negalėjo savavališkai pasirinkti kito rangovo trūkumams šalinti. Tuo atveju, jei būtų tęsiami nekokybiški statybos darbai, NMA pareiškėjai taikytų sankcijas už netinkamai įvykdytą projektą. Pareiškėjos teigimu, ji dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negalėjo tęsti projekto ir pateikti NMA Mokėjimo prašymo. Pareiškėja nurodė, kad išimtinė aplinkybė ir jos taikymo sąlygos egzistuoja nuo 2020 m. vasario 5 d. ir paskirta sankcija negalėjo būti taikoma.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad pritaikyta sankcija yra neproporcinga, kadangi visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja pirmą kartą padarė pažeidimą, kuris nuo jos net nepriklausė. Be to, ji aktyviai ieškojo išeities iš susidariusios situacijos bei siekė nustatyti, o vėliau ir ištaisyti rangovo darbų trūkumus. Pareiškėjos teigimu, pagrindinis projekto tikslas yra padėti ūkininkei gauti paramą, kuri leistų įsigyti įrangą, pastatyti modernų pačios užaugintos produkcijos skerdyklos ir perdirbimo cechą, o dalis projekto tikslo jau yra pasiekta, skerdyklos ir perdirbimo cecho statybos eina į pabaigą.

5. Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos prašymų pagrindu šalys susitarė pakeisti Paramos sutartį ir pratęsti ketvirto Mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja NMA nustatytu terminu jo nepateikė. Atsakovas, įtaręs, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimų, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Nustačiusi pažeidimų, NMA pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) ir siūlymą pritarti sprendimui taikyti pareiškėjai 215 147 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus Nr. MP001, MP002 ir MP003 susigrąžinimo sankciją bei paramos neskyrimo sankciją, t. y. neišmokėti 76 100 Eur paramos sumos, nutraukiant Paramos sutartį.

7. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. Ministerija gavo pareiškėjos prašymą vietoje Paramos sutarties nutraukimo svarstyti Paramos sutarties vykdymo sustabdymo klausimą, tačiau šis pareiškėjos prašymas buvo atmestas, kadangi G. M. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, dėl kurių nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., nei iki prašymo pateikimo dienos nepateikė Mokėjimo prašymo ir neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas darė išvadą, kad Ministerija pritarė NMA siūlymui dėl sankcijų ir Paramos sutarties nutraukimo.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja buvo nurodžiusi, jog savo projektą baigs įgyvendinti 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nurodė, kad NMA 2020 m. sausio 22 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, kuriame užfiksuota, jog atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Scandlita“ mokestinį tyrimą dėl statybinių darbų atlikimo užsakovei G. M. nustatyta, kad pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir prie jų pridėtuose atliktų darbų aktuose užfiksuotos daug didesnės atliktų darbų apimtys negu vizualiai nustatyta apžiūros metu. Taip pat nustatyti neatitikimai tarp sutartyje numatytų atlikti darbų bei faktiškai atliktų darbų, pavyzdžiui, sutartyje numatytas stogo dengimas betoninėmis čerpėmis, pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodyta, kad įrengta betoninių čerpių danga, tačiau faktiškai uždengta skarda.

9. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. atlikus patikrą vietoje buvo nustatyta, kad statybos darbai neatitinka techninio projekto – pastato lokacija, fasadas ir stogo konstrukcijos neatitinka numatytų pačiame projekte. Patikros metu pareiškėja nepateikė statybos darbų žurnalo, todėl nebuvo galimybės patikrinti atliktų paslėptų darbų kiekių. Atliekant statybos darbų patikrą nustatyta, kad neįrengtos aktuose nurodytos plautuvės su maišytuvais, liuminescenciniai šviestuvai, radiatoriai, neatlikti kiti šildymo ir vėdinimo darbai, neįrengtos dvisluoksnės gipso kartono pertvaros, sienų vidiniai paviršiai neaptaisyti keraminėmis plytelėmis, nepaklota keraminių plytelių grindų danga, nesutvarkyta aplinka, neįrengtas grindinys iš betono trinkelių, betono bordiūrai, neatlikti kiti darbai. Be to, pareiškėja nepateikė Nr. MP002 ir MP003 nurodytų sąskaitų už atliktus statybos darbus.

10. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėja informavo, jog užsakė papildomą samdyto rangovo UAB „Scandlita“ atliktų objekte darbų patikrinimą, o atlikus išsamų tyrimą nustatyta daug rangovo neatliktų darbų. Skerdyklos įrengimu rūpinosi pareiškėjos tėvas, todėl ji apie faktinę situaciją nežinojo iki pat NMA patikrinimo. Atsakovo vertinimu, tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia, kad pareiškėja nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neįsigijo planuotos investicijos, be kurios planuota veikla negalima, todėl nepasiekė nustatytų projekto tikslų, dėl to buvo priimtas Sprendimas.

11. Atsakovo teigimu, rangovo įsipareigojimų neįvykdymas nėra laikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojusia pareiškėjos ketvirto mokėjimo prašymo nepateikimą bei prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja aštuonis kartus kreipėsi į NMA dėl jos įgyvendinamo projekto keitimų, visi prašymai buvo patenkinti ir Paramos sutartis pakeista. Tik po ketvirto Mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos ir atlikus patikrinimą pareiškėja su pretenzija kreipėsi į rangovus. Tai patvirtina, kad pareiškėja rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, kaip išimtine aplinkybe, pradėjo remtis tik praėjus ketvirto Mokėjimo prašymo pateikimo terminui. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja, būdama rangos sutarties šalimi, turėjo pareigą kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir turėjo tai daryti visą laiką, siekiant jos prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai, pateikusiai paraišką, kyla pareiga domėtis aplinkybėmis, svarbiomis savo teisėms įgyvendinti, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl atsakovas darė išvadą, kad įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne išimtinės aplinkybės, o pareiškėjos nerūpestingumas. Atsakovo teigimu, sankcijos pareiškėjai pritaikytos pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, jų pobūdį bei užfiksuotų aplinkybių visumą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Ministerija pažymėjo, kad pareiškėja Paramos sutartyje numatytu terminu nepateikė galutinio Mokėjimo prašymo, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, o NMA, atsižvelgusi į šias aplinkybes, apie tai informavo Ministeriją ir pasiūlė pritarti sprendimui pareiškėjai už padarytus pažeidimus taikyti išmokėtos 215 147 Eur paramos susigrąžinimo, prašomos 76 103 Eur paramos neskyrimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį. Ministerija tokiam atsakovo siūlymui pritarė.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 4.19, 116, 243.5, 188, 189, 191 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 25, 59, 60–62 punktais, nustatė, kad pareiškėja pažeidė tiek Paramos sutartį, tiek Įgyvendinimo bei Administravimo taisykles, kadangi pagal susitarimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepateikė ketvirto (paskutinio) Mokėjimo prašymo, taip pat laiku neužbaigė projekto. Teismas nurodė, kad ginčo atveju aktualu išsiaiškinti, ar pareiškėja dėl padarytų pažeidimų gali būti atleidžiama nuo taikomų sankcijų. Teismas nustatė, kad pareiškėja netinkamą Paramos sutarties sąlygų vykdymą grindžia tuo, jog projektas nebuvo laiku baigtas dėl rangovo darbų kokybės trūkumų.

15. Vertindamas, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės patenka į force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių sampratą, teismas vadovavosi 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad pareiškėjos nurodomi teiginiai, jog dėl jos padarytų sutarties pažeidimų yra kaltas rangovas, negali būti laikomi priežastimi pateisinti pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes aplinkybės, kad rangovas gali netinkamai vykdyti sutartį, padaryti statybos klaidų, bankrutuoti ir pan., pareiškėjos turėjo būti įvertintos prieš prisiimant įsipareigojimus bei sutarties sudarymo metu ir tai vertinama kaip verslo rizika. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra ūkininkė, šią veiklą vykdo ne vienerius metus, todėl prieš sudarydama sutartį turėjo įvertinti visas galimas rizikas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog dar iki atsakovo patikrinimo būtų reiškusi pretenzijas rangovui, informavusi NMA dėl susiklosčiusios situacijos ir pan. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad rangovo padarytos klaidos prilyginamos force majeure, ji apie tai nieko nežinojo, statybos darbų procesą kontroliavo jos tėvas, kadangi būtent G. M. (o ne jos tėvas ar kiti asmenys), būdama sutarties su rangovu šalimi, turėjo pareigą kontroliuoti rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2762-258/2020, kurios šalys yra pareiškėja ir UAB „Scandlita“, nutraukta 2020 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokių nuolaidų būdu šalys susitarė, kadangi pareiškėja jokių papildomų duomenų į bylą nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai nepaneigia fakto, jog ji privalėjo būti rūpestinga ir atsakinga, o pareiškėjos aplaidumas šiuo atveju nėra pagrindas automatiškai pripažinti pareiškėjos padarytą Paramos sutarties pažeidimą dėl force majeure aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 6.212 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma aplinkybė, kai skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, sudarydama Paramos sutartį, prisiėmė tiek riziką dėl būsimų statybų, tiek dėl asmenų, su kuriais sudarė sutartį, veiksmų, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos patenkančiomis į force majeure sampratą.

17. Teismas nurodė, kad, pasirašydama Paramos sutartį, pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdama Paramos sutarties ir teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, siekdama numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Agentūrai savo įsipareigojimų nevykdymą papildomai grindė ir tuo, kad valstybėje paskelbta ekstremali padėtis bei paskelbtas karantinas. Tačiau tai, jog valstybės lygiu yra paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama tik kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje), nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, kad paramos gavėjui bet kuriuo atveju išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą.

18. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, stengėsi pareiškėjai padėti įgyvendinti projektą, teikė pagalbą, ne vieną kartą pagal pareiškėjos prašymus geranoriškai keitė paramos išmokėjimo tvarką, sutiko nukelti Projekto įgyvendinimo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., pasirašydama papildomus susitarimus, nors pareiškėja, pasirašydama Paramos sutartį, projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2018 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, neatitinka ESTT praktikoje nurodytų force majeure kriterijų ir pagrįstai nelaikytos neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, o skunde išdėstyti argumentai negali būti priežastimi panaikinti ginčijamą Sprendimą. Nors pareiškėja pati nesikreipė į Agentūrą, pranešdama apie aptariamas aplinkybes, o tik nurodė, jog NMA pati nustatė rangovo klaidas, tačiau, teismo vertinimu, tai neatleido pareiškėjos nuo pareigos informuoti Agentūrą apie galimai nuo pareiškėjos valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių negali būti vykdomi įsipareigojimai.

III. 19. Pareiškėja G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėja prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: a. Ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 2 straipsnio 2 dalies kontekste sąvoka „išimtinės aplinkybės“ turėtų būti aiškinama kaip tame pačiame straipsnyje vartojamo „force majeure“ sąvokos sinonimas? Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas, kaip, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1306/2013 tikslus ir šio reglamento preambulės (5) punktą turi būti aiškinami reglamente, įskaitant jo 2 straipsnio 2 dalyje, vartojamų „išimtinių aplinkybių“ sąvoka ir turinys? ; b. Ar Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas „išimtinių aplinkybių“ sąrašas turėtų būti aiškinamas kaip sudarantis baigtinį tokių aplinkybių sąrašą? ; c. Kokia yra vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų diskrecija aiškinti „išimtinių aplinkybių“ sąvoką?

21. Pareiškėja taip pat pateikė prašymus: sustabdyti administracinę bylą iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas; priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; leisti spręsti ginčą taikiai, jeigu atsakovas ir kiti proceso dalyviai sutiks.

22. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdus ir prilygino force majeure aplinkybes išimtinėms aplinkybėms bei nesiaiškino, ar Europos Sąjungos reglamentuose nurodytas išimtinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Pareiškėja pažymi, kad teismas nemotyvavo sprendimo dėl išimtinių aplinkybių turinio ir jų taikymo ir de facto (faktiškai, iš tikrųjų) pakeitė skundo dalyką ir pagrindą. Pareiškėja pažymi, kad teismas klaidingai rėmėsi 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, kadangi jis neteko galios dar iki Paramos sutarties pasirašymo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė, ar yra poreikis kreiptis į ESTT.

23. Pareiškėja nurodo, kad sankcijos nėra taikomos, jei egzistuoja vienas iš teisės institutų, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių / išskirtinių aplinkybių. Pareiškėja vadovaujasi Reglamento Nr. 1306/2013 preambulės 5 punktu ir teigia, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nenumatytas baigtinis sąrašas išimtinių aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad force majeure aplinkybės ir „išimtinės aplinkybės“ Reglamente Nr. 1306/2013 nėra vartojami kaip sinonimai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi neaktualia teismų praktika, išimtinai susijusia su force majeure institutu, nors pareiškėja skunde pabrėžė, kad nesiremia force majeure institutu. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas išimtinai vertino atsakovo argumentus, kuris atsiliepime į skundą nurodė force majeure instituto (ne)taikymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 9, 10 punktus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo minima taikos sutartimi rangovas įsipareigojo jai atlyginti 227 147 Eur kompensaciją, kuri susidarė būtent dėl rangovo padarytos žalos statant skerdyklą. Be to, pagal pareiškėjos ir rangovo sudarytą taikos sutartį, rangovas įsipareigojo atlyginti sumą, mokėtiną atsakovui. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai sieja taikos sutartį su tikslu užbaigti projektą, kadangi šis be NMA žinios ir be neišmokėtų lėšų objektyviai negali būti baigtas. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas veikė šališkai ir byla nėra išnagrinėta teisingai.

24. Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl išimtinių aplinkybių instituto, kadangi teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsakovo teigimu, teismas vertino Sprendimo teisėtumą, pagrįstumą ir išnagrinėjęs bylą pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju pareiškėja neturėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vien dėl ketvirto Mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo termino pratęsimo pareiškėja į NMA kreipėsi keturis kartus ir atsižvelgiant į jos prašymus, ketvirto mokėjimo terminas buvo pratęstas keturis kartus.

Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymai pratęsti terminą iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja jau gerokai anksčiau žinojo, kad yra nesklandumų dėl projekto vykdymo, tačiau nesiėmė savalaikių aktyvių veiksmų šiems nesklandumams išspręsti. Atsakovo teigimu, įsipareigojimų nevykdymą iš esmės sąlygojo pareiškėjos pasyvus elgesys / neveikimas. Pareiškėja pretenzijų rangovui dėl netinkamai atliktų darbų nereiškė iki 2020 m. balandžio 15 d. Taip pat nekontroliavo, kaip atliekami darbai. Šiuo atveju pareiškėja tinkamai nevykdė jai tenkančių pareigų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pagal Statybos rangos sutartį turėjo pareigą tikrinti atliekamų darbų eigą, kiekį ir kokybę bei reikalauti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą ir laikantis normatyvių statybos reikalavimų. Atsakovas vadovaujasi Administravimo taisyklių 191 punktu ir pažymi, kad teisės aktai aiškiai numato terminą, per kurį pareiškėjai turi informuoti NMA. Šiuo atveju statybos darbai buvo atliekami netinkamai jau kurį laiką, tačiau pareiškėja netikrino ir nekontroliavo atliekamų darbų eigos bei kokybės, pati nesikreipė į NMA, pranešdama apie aptariamas aplinkybes.

Atsakovo vertinimu, ketvirto Mokėjimo prašymo nepateikimą bei kitų įsipareigojimų nevykdymą lėmė išskirtinai pareiškėjos neveikimas, neatidumas ir nerūpestingumas. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju neegzistavo aplinkybės, dėl kurių pareiškėja galėjo būti atleista nuo įsipareigojimų tinkamo laikymosi bei atsakomybės taikymo. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, kaip susiklostė pareiškėjos santykiai su rangovu, neturi reikšmės, nes šiuo atveju buvo sprendžiamas pareiškėjos, gavusios Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos paramos tinkamo įsipareigojimų laikymosi klausimas.

Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Ministerija palaiko savo poziciją, argumentus ir motyvus, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl NMA Teisės departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. SKP-35 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

30. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

31. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. birželio 30 d. pateikė paraišką NMA Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramai gauti,o 2017 m. sausio 12 d. su NMA pasirašė Paramos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo įgyvendinti projektą, kurio pagrindinis tikslas – ūkio skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho statyba, įskaitant ir technologinės įrangos įsigijimą. Projekto užbaigimas buvo numatytas 2018 m. birželio 30 d. Pagal pareiškėjos prašymus nukelti mokėjimo prašymų pateikimų datą, paskutinio Mokėjimo prašymo pateikimo data nukelta iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja Paramos sutartyje numatytu terminu nepateikė paskutinio Mokėjimo prašymo, taip pat galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 2 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Scandlita“, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo pastatyti ūkio skerdyklos ir perdirbimo cechą bei perduoti darbų rezultatą pareiškėjai sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais. Nors rangovas atlikti darbus vėlavo, tačiau pareiškėja pretenzijų jam iki 2020 metų nereiškė. 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. kovo 5 d. atsakovo atliktų patikrų metu nustatyta, jog projekto vietoje atliekami statybos darbai neatitinka techninio projekto, taip pat, kad pastato fasadas, stogo konstrukcija neatitinka numatyto projekte, pastato lokacija neatitinka pateiktų koordinačių. Patikros metu pareiškėja nepateikė MP002 ir MP003 nurodytų sąskaitų už atliktus statybos darbus. Pareiškėja 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į UAB „Scandlita“ su pretenzija, nurodydama kad rangovas buvo įsipareigojęs užbaigti darbus iki 2018 m. birželio 30 d., ištaisyti defektus, tačiau skerdyklos statybos darbus atliko nekokybiškai ir trūkumų neištaisė.

34. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja pagal susitarimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepateikė ketvirto (paskutinio) Mokėjimo prašymo, taip pat laiku neužbaigė projekto, todėl pažeidė tiek Paramos sutartį, tiek Įgyvendinimo bei Administravimo taisykles. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodomos pažeidimo padarymo priežastys gali būti pateisinamos, t. y. ar jos patenka į nenumatytų ar išskirtinių aplinkybių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas darė neigiamą išvadą šiuo aspektu, su kuo pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka.

35. Kaip matyti, pareiškėja netinkamą Paramos sutarties sąlygų vykdymą grindžia tuo, jog projektas nebuvo laiku baigtas dėl rangovo darbų kokybės trūkumų. Pareiškėjos teigimu, egzistavo išimtinė aplinkybė, kadangi ji nežinojo apie rangovo veiklos neatitikimus. Pirmosios instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko, konstatavęs, kad būtent pareiškėja (o ne jos tėvas ar kiti asmenys), būdama sutarties su rangovu šalimi, turėjo pareigą kontroliuoti rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčo teisiniams santykiams nebeaktualiu Reglamentu Nr. 1974/2006. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas citavo Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1, 2 dalis, kuriose nustatyta, kad valstybės narės gali pripažinti nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą, taip pat nurodyta pranešimo apie šias aplinkybes kompetentingai institucijai tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas iš esmės tapatus sąrašas atvejų, kuriais gali būti pripažįstamos force majeure ir išimtinės aplinkybės, koks yra nurodytas ir nebegaliojančio Reglamento Nr. 1974/2006, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, 47 straipsnio 1 dalyje (papildomai įvedant naują, šiam ginčui neaktualią tokių aplinkybių kategoriją). Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo nebegaliojantį Reglamentą Nr. 1974/2006, neturi reikšmės teismo atliktam pareiškėjos atvejo vertinimui, kadangi ir aktualaus Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos reglamentuoja iš esmės tapačius teisinius santykius. Pareiškėjos apeliaciniame skunde cituojamos Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto pareiškėjos nurodomų pažeidimo padarymo priežasčių vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Reglamente Nr. 1974/2006, tiek Reglamente Nr. 1306/2013 įtvirtintas vienas sąrašas, į kurį įrašyti atvejai apima tiek force majeure, tiek išimtines aplinkybes. Todėl atmestini ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik force majeure aplinkybes, o išimtinių aplinkybių nevertino.

37. Pareiškėjos pateiktas aiškinimas, kad minėtas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino galimybės pareiškėjos individualią situaciją priskirti prie force majeure ar išimtinių aplinkybių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes ir vertino, kad pareiškėja privalėjo būti rūpestinga ir atsakinga, o jos aplaidumas šiuo atveju nėra pagrindas automatiškai pripažinti pareiškėjos padarytą Paramos sutarties pažeidimą dėl force majeure aplinkybių.

38. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjos nurodytos Metodikos 10 punkte išvardintas išimtinių aplinkybių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 11 punkte įtvirtinta, jog išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Metodikos 10.8 punkte nustatyta išimtinė aplinkybė – tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai. Šiuo atveju pareiškėja šios išimtinės aplinkybės buvimo negrindžia jokiais dokumentais.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant force majeure aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamente Nr. 1306/2013 esant vienam force majeure ir išskirtinių aplinkybių sąrašui, force majeure aplinkybių aiškinimas teisminėje praktikoje yra aktualus ir šiuo atveju. Pastebėtina, kad pareiškėja nenurodo jokios kitos teismų praktikos, aktualios šiai bylai ir paneigiančios pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjos pažeidimų priežasčių vertinimo.

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, nurodytus pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. elektroniniame laiške NMA (atsakovo atsiliepimo į skundą priedas), t. y., kad ji augina mažamečius vaikus, neturi vidinės stiprybės ir finansinių išteklių siekti teisingumo teismuose, o jeigu rangovai pašalintų trūkumus, būtų galima užbaigti projektą, tik pastebėjo, kad vis tik pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame nagrinėtoje civilinėje byloje šalys – pareiškėja ir UAB „Scandlita“, sudarė taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu negrindė savo reikalavimo civilinėje byloje sudaryta taikos sutartimi. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kontekstą, kuriame pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta taikos sutartis, nevertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl taikos sutarties turinio ir jo reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kaip naujai nurodomų aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytos neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja į NMA dėl Mokėjimo pranešimo termino pakeitimo kreipėsi net keturis kartus ir atsižvelgiant į jos prašymus, ketvirto mokėjimo terminas buvo keturis kartus pratęstas. Tai tik patvirtina, kad pareiškėja žinojo, jog projektas nevyksta sklandžiai, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų, neinformavo NMA apie galimai nuo jos valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių negali būti vykdomi įsipareigojimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, NMA pati nustatė rangovo klaidas, o pareiškėja į UAB „Scandlita“ su pretenzija kreipėsi dar vėliau, t. y. tik 2020 m. balandžio 15 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėją ir rangovą siejo ir kitokie civiliniai teisiniai santykiai, atskleisti Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai ir turėjo pagrindą pripažinti atsakovo Sprendimą teisėtu bei pagrįstu.

42. Pažymėtina, kad pareiškėja savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą negrindžia ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje H. prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

43. Pareiškėja prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iškelti klausimai susiję daugiau su susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimu, bet ne su Europos Sąjungos teisės aiškinimu.

44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

45. Pareiškėjos apeliacinį skundą atmetus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius