2023-06-21 Nr. AB-12337-3-62-3-00736-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo, Žemųjų Šančių bendruomenės, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo, Žemųjų Šančių bendruomenės, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“, atstovaujamų advokato S. D., skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-06-21 Nr. AB-12337-3-62-3-00736-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi skundžiami Raštai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, nesukuriantys pareiškėjams teisių ir pareigų, neturi įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-316-556/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00736-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo, Žemųjų Šančių bendruomenės, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo, Žemųjų Šančių bendruomenės, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“, atstovaujamų advokato S. D., skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai Viešojo intereso gynimo fondas, Žemųjų Šančių bendruomenė, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenė, Senovės baltų religinės bendrija „Romuva“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (Toliau – ir Administracija) Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. 36-2-247, 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. 36-2-246 ir 2023 m. kovo 1 d. raštą Nr. 36-2-265, kurių pavadinimai – „Dėl pastabų, pasiūlymų, reikalavimų parengtiems Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotų miškų vidinės miškotvarkos projektui 2023–2033 m. ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), Kauno m., rekonstravimo projektui nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštai) ir įpareigoti atsakovą Administraciją suinteresuotos visuomenės pasiūlymus išnagrinėti pakartotinai.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi skundžiami Raštai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, nesukuriantys pareiškėjams teisių ir pareigų, neturi įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Administracijos Raštus, kuriais buvo atsakyta pareiškėjams, pateikusiems pasiūlymus viešo Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotų miškų vidinės miškotvarkos projekto 2023–2033 m. (toliau – ir Vidinės miškotvarkos projektas) ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), Kauno m., rekonstravimo projekto (toliau – ir Rekonstravimo projektas) svarstymo metu.
Teismas aptarė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas.
Teismas, atsižvelgęs į minėtą reglamentavimą, sprendė, kad Administracijos Raštai, kuriuose yra nurodomi pasiūlymus pateikusiai suinteresuotai visuomenei pritarimo ar nepritarimo šiems pasiūlymams motyvai, yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai. Nei Taisyklėse, nei Reglamente nėra numatyta galimybė asmenims, teikusiems pasiūlymus Vidinės miškotvarkos projekto bei Rekonstravimo projekto, viešo svarstymo metu apskųsti atsakymų dėl jų teiktų pasiūlymų teismui. Reglamento 68 punkte yra numatyta galimybė apskųsti teismui ne Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtą sprendimą atmesti suinteresuotos visuomenės teiktus pasiūlymus, o sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo projektiniams pasiūlymams. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams taip pat yra vertinamas kaip tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas (pvz. 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-492/2021).
Teismas, konstatavęs, kad skundžiami Raštai yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentai, nesukuriantys pareiškėjams teisių ir pareigų, neturi įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas vertino, kad teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai bus Valstybinės miškų tarnybos sprendimas patvirtinti Vidinės miškotvarkos projektą bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p.).
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami Raštai yra tarpinio pobūdžio. Pagal Reglamentą (67, 68 p.), viešinimo procedūra yra baigiama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, administraciniu sprendimu pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams. Teismas sprendė, kad Reglamento 68 punkte yra numatyta galimybė apskųsti teismui ne Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtą sprendimą atmesti suinteresuotos visuomenės teiktus pasiūlymus, o sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo projektiniams pasiūlymams. Raštuose nurodyta, kad Administracija išnagrinėjo pastabas, pasiūlymus reikalavimus ir pateikia sprendimus dėl jų. Taigi sprendimai pateikti Raštais. Prie Raštų pridėtose pastabų, pasiūlymų, reikalavimų nagrinėjimo lentelėse yra išskirtos skiltys „Sprendimas“ ir „Pritarta/Nepritarta/Iš dalies pritarta/Pritarta su pastabomis“. Joks kitas atsakovo sprendimas, kuris galėtų būti pateiktas Administracijai išnagrinėjus pastabas, pasiūlymus, reikalavimus ir pateikiant sprendimus dėl jų, teisės normose nėra numatytas, todėl pripažintina, kad šis sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo projektiniams pasiūlymams yra padarytas tinkamo atsakovui priklausančio subjekto – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Tai reiškia, kad Raštai Aukštųjų Šančių ąžuolyno projekto nagrinėjimo procedūroje atitinka Reglamento 68 punkte numatytą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtą sprendimą, kuriuo pritarta arba nepritarta, arba iš dalies pritarta, arba pritarta su pastabomis suinteresuotos visuomenės pasiūlymams. Tai, kad šie sprendimai pateikti lentelių forma, pagal kurią dokumento turinį sudaro skundžiami sprendimai kartu su priedais, negali nulemti Reglamento 68 punkte įvardintos pareiškėjų teisės apskųsti tokį sprendimą teisės normoje nustatyta tvarka.
Pareiškėjai pažymi, kad ginčo esmę sudaro tai, jog atsakovas Aukštųjų Šančių ąžuolyno teritorijos sutvarkymo projektą padarė sudėtine miškotvarkos projekto dalimi, nors tokia galimybė teisės normose (Taisyklėse) nėra numatyta. Kadangi miškotvarkos projektas turi užtikrinti galimybę vėliau įgyvendinti Aukštųjų Šančių ąžuolyno projektą neužkertant kelio sąžiningai ir atvirai Aukštųjų Šančių ąžuolyno projekto rengimo procedūrai, todėl suinteresuota visuomenė pateikė pagrįstą siūlymą į miškotvarkos projektą įtraukti tokius miško kirtimo kiekybinius kriterijus, kurie užtikrintų miškotvarkos darbus pagal bet kurį, vėliau nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą, projektą, tačiau abu projektus atskirti – Aukštųjų Šančių ąžuolyno projektą išjungiant iš miškotvarkos projekto. Miškotvarkos projekto ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno projekto rengimas patenka į Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) reguliavimo sritį ir abiejose procedūrose būtina užtikrinti asmenų teisę į informaciją, teisę dalyvauti sprendimų priėmime pradinėse (alternatyvų galimybių) stadijose, teisėtus suinteresuotos visuomenės interesus, atsakovas privalo veikti griežtai laikydamasis nustatytų procedūrų ir teisinio reguliavimo.
Pareiškėjai teigia, kad Reglamento 68 punktu yra realizuojamos Orhuso konvencijoje bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – ir AAĮ) nustatyta suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, ir apskųsti jų materialinį ar procesinį teisėtumą (7 str. 2 d.). Suuojant pareiškėjų galimybę kreiptis į teismą tik dėl teismo įvardintų galutinių administracinių aktų nebus užtikrintas realus suinteresuotos visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime.
Pareiškėjai nurodo, kad Raštų apskundimas gali būti vertinamas dviem aspektais: kaip procedūriniai sprendimai jie yra tarpiniai, todėl nėra galutiniai; kaip atsakovo atsakymai, kuriais jis atsisako vykdyti procedūras jų reglamentavimo apimtimi (t. y. atskiriant miškotvarkos projektą ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno projektą) – tai sprendimai, išeinantys už šių procedūrų ribų, todėl nėra procedūriniai, o yra administraciniai aktai, kuriais atmesti teisėti suinteresuotos visuomenės reikalavimai. Būtent šiuo aspektu tokie atsakovo sprendimai yra skundžiami, kaip teisines pasekmes sukuriantys administraciniai aktai, nes atmetus tokį reikalavimą, suinteresuota visuomenė neturi galimybės dalyvauti prognozuojamose atskirose teisinėse procedūrose. Todėl skundas yra priimtinas ir nagrinėtinas teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi skundžiami Raštai yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).
Pareiškėjai 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 10 d. raštais kreipėsi į Administraciją teikdami pasiūlymus ir pastabas, juos papildydami (iki viešo svarstymo ir po to) dėl Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotų miškų vidinės miškotvarkos projekto 2023–2033 m. (Vidinės miškotvarkos projekto) ir Aukštųjų Šančių ąžuolyno (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), Kauno m., rekonstravimo projekto (Rekonstravimo projekto). Skundžiamais Administracijos Raštais, Administracija, išnagrinėjusi minėtais pareiškėjų raštais pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl parengtų Vidinės miškotvarkos projekto ir Rekonstravimo projekto, pareiškėjams atsakė skundžiamais Raštais ir prie Raštų pridedamų lentelių forma, nurodydama teiktą pasiūlymą, sprendimą (pvz., pacituojant Taisyklių nuostatas ir paaiškinant tam tikrų procedūrų eigą, nurodant, kad Rekonstravimo projektas bus teikiamas pakartotinei ekspertizei atlikti tik patvirtinus ir užregistravus Vidinės miškotvarkos projektą ir kt.) bei paskutinėje lentelės skiltyje nurodydama: pritarta/nepritarta/iš dalies pritarta/pritarta su pastabomis.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl Vidinės miškotvarkos projekto, pažymi, kad pagal Taisyklių 20 punktą parengus vidinės miškotvarkos projektą valstybinių miškų valdytojas organizuoja valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą. Valstybinių miškų valdytojas interneto svetainėje ir vietiniuose laikraščiuose (savivaldybių, į kurių teritoriją patenka rengiamas vidinės miškotvarkos projektas) paskelbia apie valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą ir galimybę su juo susipažinti (ne trumpiau kaip 10 darbo dienų), viešo svarstymo vietą ir laiką, paskelbia valstybinių miškų valdytojo ir rengėjo adresus, telefonus, elektroninį paštą ir interneto svetainę.
Taisyklių 22 punktas nustato, kad rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektas rengiamas savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijos direkcijos, kai rengiami valdoms, esančioms saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir joms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose saugomų teritorijų direkcijoms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu.
Kai valstybinių miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos, išvadas rengėjas gauna iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą. Išvadas teikiančios institucijos jas turi pateikti raštu per 10 darbo dienų. Per nustatytą terminą išvadų nepateikus, laikoma, kad išvadas teikiančios institucijos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. <...>. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas elektronine forma su viešo svarstymo išvadomis ir pasiūlymais teikiamas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai.
Priimant sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo, vertinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir šių rūšių apsaugos reikalavimai (Taisyklių 23 p.).
Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Pateikus patikslintą projektą, sprendimo priėmimo terminas dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo skaičiuojamas iš naujo (Taisyklių 24 p.).
Ginčui aktualus reglamentavimas dėl Rekonstrukcijos projekto ir visuomenės informavimo procedūrų rengiant tokio pobūdžio dokumentą nustatytas Reglamento VIII skyriuje Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. balandžio 29 d.). Pagal Reglamento 65 punktą projektuotojas, po viešo susirinkimo per 5 darbo dienas išnagrinėjęs visus (iki viešo susirinkimo ir viešame susirinkime) gautus visuomenės atstovų pasiūlymus, juos priima arba motyvuotai atmeta; patikslina (jei reikia) projektinius pasiūlymus; parengia projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitą (toliau šiame skyriuje – ataskaita), kurioje aprašo projektinių pasiūlymų viešo svarstymo eigą, pateikia motyvuotus paaiškinimus, kaip atsižvelgta į visuomenės atstovų pasiūlymus; prideda priedus (stendo nuotrauką (kai jis buvo įrengtas), registruotų laiškų kopijas, visuomenės atstovų pateiktų pasiūlymų kopijas, viešo susirinkimo protokolą (protokolus) su jo (jų) priedais, kitą su visuomenės informavimu ir dalyvavimu susijusią medžiagą). Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams projektuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po viešo susirinkimo atsako raštu. Atmesdamas pasiūlymą, projektuotojas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus.
Pagal Reglamento 66 punktą projektuotojas, atlikęs 65 punkte nurodytus veiksmus, gavęs 651 punkte nurodytus dokumentus (kai jie privalomi [5.161]), prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kompiuterinę laikmeną su patikslintų (jei tikslinti) projektinių pasiūlymų, ataskaitos su priedais, 651 punkte nurodytų dokumentų įrašais (kai jie gauti), teikia tiesiogiai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, arba prašymą su šiame punkte išvardintais dokumentais teikia per IS „Infostatyba“, jei 60 punkte nurodytas prašymas teiktas per šią sistemą. <...>.
Reglamento 67 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: įvertinęs, kaip atsižvelgta į gautus pasiūlymus ir motyvus, dėl kurių į pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje. Jei 66 punkte nurodytas prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją.
Pagal Reglamento 68 punktą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklės ir Reglamentas nenumato galimybės suinteresuotai visuomenei teikti skundus dėl Administracijos Raštų tais aspektais, kuriais buvo išdėstyti pritarimo ar nepritarimo motyvai suinteresuotos visuomenės pasiūlymams Vidinės miškotvarkos projekto ir Rekonstrukcijos projekto rengimo metu. Pareiškėjų nurodoma Reglamento 68 punkto nuostata dėl galimybės apskųsti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendimus šiuo atveju netaikytina, nes pareiškėjų 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 10 d. raštais pateikti pasiūlymai ir pastabos, jų papildymai nėra projektuotojo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams Reglamento 66 punkto prasme, dėl kurio savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas priima Reglamento 67 punkte nustatytą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundžiamus Raštus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio, kurie dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Galutiniais ir teisines pasekmes pareiškėjams sukeliančias administraciniais aktais, todėl galinčiais būti ginčo administraciniame teisme objektu, nagrinėjamu atveju laikytini Valstybinės miškų tarnybos sprendimas patvirtinti Vidinės miškotvarkos projektą bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų Viešojo intereso gynimo fondo, Žemųjų Šančių bendruomenės, Kauno Aukštųjų Šančių bendruomenės, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius