0931c8a0-62db-406a-afcc-5ce47e6afccd · Lietuvos apeliacinis teismas

           Civilinė byla Nr. 2-1258-370/2015Teisminio proceso Nr.2-58-3-00617-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.; 99.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo R.

M. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį R. M. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡simokėtinai, ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų į turtÄ perkėlimo (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, R. M., A. E.). Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė V. K. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu dėl preliminarios sutarties, sudarytos su R. M. (toliau – atsakovas), pripažinimo pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartimi, ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų į turtÄ perkėlimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Atsakovas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) panaikinti ieÅ¡kovo ir atsakovo 2012 m. gegužės 12 d. sudarytÄ preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieÅ¡kovo apgaulės;

2) taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant sandorio Å¡alis į buvusiÄ padėtį, t. y. įpareigoti grÄ Å¾inti visÄ atsakovui priklausantį turtÄ , kuris yra perduotas ieÅ¡kovui, o atsakovÄ (pardavėjÄ ) įpareigoti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo (pirkėjo) sumokėtÄ pinigų sumÄ 963 496,36 Lt;

3) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo;

4) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas, praÅ¡ydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio, nurodė, kad jo materialinė padėtis yra bloga – žemės sklypus, žemės Å«kio technikÄ valdo ieÅ¡kovas, atsakovo pajamos yra mažos, Å«kis nevykdo Å«kinės veiklos, atsakovas kitų pajamų neturi, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio.        Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovÄ Ä¯pareigojo iki                       2014 m. spalio 24 d. iÅ¡taisyti nutartyje nurodytus trÅ«kumus, t. y. konkrečiau iÅ¡dėstyti restitucijos taikymo reikalavimus, nurodyti prieÅ¡ieÅ¡kinio kainÄ , motyvuoti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir prie Å¡io praÅ¡ymo pridėti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio bÅ«tinumÄ .Atsakovas teismui pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir, nurodęs, kad ginčas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis, teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius 145 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ .Å iaulių apygardos teismui 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nustačius, kad pagal preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, Å¡is ieÅ¡kinys yra turtinis bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tinumÄ , įpareigojo atsakovÄ iki 2014 m. lapkričio 14 d. sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 7357,00 Lt (7502,00 – 145,00Lt).

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi palikta nepakeista ir atsakovas įpareigotas iki 2015 m. balandžio 8 d. sumokėti 2 130,73 Eur (7357,00 Lt) žyminį mokestį.2015 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad sumokėti 2130,73 Eur žyminio mokesčio negali dėl sunkios materialinės padėties. Pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pajamų negavo, jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra areÅ¡tuotas, kito nekilnojamojo turto neturi, yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015m. balandžio 13d. nutartimi atsakovo R.

M. praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir nustatė terminÄ iki 2015m. balandžio 21 d. sumokėti 2130,73 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia teismui asmens praÅ¡ymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau toks asmens praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai).

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas atleidimÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su esama asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Pagrindu atleisti nuo žyminio mokesčio gali bÅ«ti sunki turtinė padėtis, o ne mažos pajamos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (viena iÅ¡ jų atsakovo nuosavybės teise įregistruota 2014 m. spalio 7 d., kai prieÅ¡ieÅ¡kinis teismui pateiktas 2014 m. spalio 9 d.), 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė sudaro apie 147 000 Eur.

Nors atsakovas draudžiamųjų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo, tačiau kitų duomenų (pažymų apie piniginių lėšų likučius sÄ skaitose, pajamų deklaracijų, sutuoktinio gaunamų pajamų ir kt.), patvirtinančių, jog atsakovas (jo sutuoktinė) minėtu laikotarpiu negavo jokių kitų pajamų, atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ir konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu atsakovas R. M. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir atsakovÄ atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis Å¡iuo metu negauna jokio atlyginimo. Ūkininko Å«kį yra pardavęs ieÅ¡kovui, kuris beveik nėra atsiskaitęs su atsakovu ir yra užvedęs civilinę bylÄ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi.

Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas naudojasi visa technika ir visais žemės sklypais, todėl atsakovas neturi jokių piniginių lėšų. Nors atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė rinkoje nėra maža, tačiau minėtas turtas yra areštuotas, todėl parduoti šio turto ir gauti pajamų negali. Atsižvelgiant į tai, sumokėti žyminį mokestį iki 2015 m. balandžio 21 d. atsakovas neturi galimybės. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs 350 200 Lt, o ieškovas tariamai pagal finansinius dokumentus yra paėmęs iš kasos 350 200 Lt, tačiau jų atsakovui nėra perdavęs. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai vertino aplinkybes ir be jokio pagrindo nurodė sumokėti 2130,73 Eur žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovas V. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas neprašė pirmosios instancijos teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Å io reikalavimo nekėlė ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra turtiniai. Taigi, atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nors to neprašė pirmosios instancijos teismo.Atsakovas nepagrįstai praÅ¡o jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Atsakovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , nepateikė jokių įrodymų apie savo blogÄ turtinę padėtį ir nepagrindė savo atskirojo skundo jokiais įrodymais.Atsakovo atskirajame skunde nurodyti motyvai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja preliminariai sutarčiai, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad prieÅ¡ sutarties sudarymÄ atsakovas gavo 350 200 Lt sumÄ .

Be to, atsakovas už parduotÄ Å«kį gavo ne tik ginčijamÄ 350 200 Lt sumÄ , bet ir 50 000 Lt už pasėlius,  36 300 Lt už traktorių MTZ82, 70 000 Lt už kombainÄ Class Lechion540, 24 200 Lt už priekabÄ OZTP-9554, 59 895 Lt už žemės Å«kio padargus, 153 049 Lt pagal vekselį, 180 200 Lt už Å«kio dalį ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi visas galimybes sumokėti nustatytÄ Å¾yminį mokestį. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teismo praÅ¡o 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad nors bloga finansinė padėtis negali užkirsti asmeniui teisės į teisminę gynybÄ , tačiau atsakovas turėjo pirmosios instancijos teismui pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir savo blogÄ finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 23 d. sumokėjo 145 Lt (41,99 Eur) žyminį mokestį už priešieškinį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 2130,73 Eur (7357,00 Lt), teismo prašė jį atleisti, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu negauna jokių draudžiamųjų pajamų, turimas turtas yra areštuotas.

Savo sunkiÄ turtinę padėtį apeliantas grindė pridėtais įrodymais –VSDFV Å iaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , pažyma iÅ¡ VÄ® „Regitra“, pažyma iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Å iaulių filialo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 transporto priemonės, 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė apytiksliai siekia 147 000 Eur.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas draudžiamųjų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo, tačiau kitų duomenų (pažymų apie piniginių lėšų likučius sÄ skaitose, pajamų deklaracijų, sutuoktinio gaunamų pajamų ir kt.), patvirtinančių, jog atsakovas (jo sutuoktinė) minėtu laikotarpiu negavo jokių kitų pajamų, atsakovas teismui nepateikė.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba.

Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ , CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas, o prie jo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. sunkiÄ finansinę padėtį ir duomenis, kad tokia padėtis ateityje nepagerės, turi įrodyti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teikiantis asmuo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens padėtį, kaip pagrindÄ asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, įstatymų leidėjas sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad turimų duomenų nepakanka atsakovo pateiktam praÅ¡ymui tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada.Apeliantas, teismui teikdamas atskirÄ jį skundÄ , kritiÅ¡kai vertino pirmosios instancijos teismo motyvus, t. y. nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, tačiau nepridėjo papildomų įrodymų (duomenų apie turtinę padėtį – Å¡eimos sudėtį, kito sutuoktinio gaunamas pajamas, pažymas apie piniginių lėšų likučius banko sÄ skaitose, pajamų deklaracijų), kurių visuma leistų daryti iÅ¡vadÄ apie sunkiÄ jo finansinę padėtį, nors, kaip minėta, pagrįsti atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto taikymÄ , turi asmuo, besikreipiantis su tokiu praÅ¡ymu.

Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į Å¡iam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472-236/2015).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad pastarasis nuosavybės teise valdo 2 transporto priemones, viena iÅ¡ jų įsigyta prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo metu (transporto priemonė registruota 2014 m. spalio 7 d., o prieÅ¡ieÅ¡kinis teisme gautas 2014 m. spalio 10 d.).

Atskirajame skunde atsakovas nepateikia jokių motyvų, susijusių su transporto priemonės įsigijimo pagrindu, t. y. atsakovas nenurodo kokiomis aplinkybėmis buvo įsigyta transporto priemonė, už kokiÄ sumÄ ir pan. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tikėtinai atsakovas, teikdamas teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, turėjo piniginių lėšų, todėl galėjo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo ir 13 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra rinkos vertė siekia apytiksliai 147 000 Eur.

Nors atsakovas nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas ir jis negali jų parduoti bei gauti pajamų, Å¡is argumentas nelaikytinas pagrindu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekilnojamojo turto areÅ¡tas dar nereiÅ¡kia, kad asmuo neturi turto apskritai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atitinkamu periodu netenka teisės jį valdyti ir (ar) naudoti ir (ar) juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindÄ atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo įstatymų leidėjas sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tas nagrinėjamu atveju gali pagrįsti tik apelianto patiriamus laikinus finansinius sunkumus, o tai galėtų bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , bet ne atleisti nuo jo.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nors apeliantas laikotarpyje nuo    2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negavo draudžiamųjų pajamų, tačiau apeliantui nepateikus kitų įrodymų (pažymų apie piniginių lėšų likučius banko sÄ skaitose, sutuoktinio gaunamas pajamas ir kt.), byloje esantys duomenys, nustatytų faktinių aplinkybių visetas ir apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto vertė nesudaro pagrindo spręsti apie bÅ«tinybę atsakovÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su tarp Å¡alių kilusio ginčo esme, neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos pateikti motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ , pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė atsakovÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatant atsakovui naujÄ terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio13d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti atsakovui R. M. terminÄ iki 2015 m. spalio 2 d. (įskaitytinai) sumokėti 2130,73 Eur dydžio žyminį mokestį ir jo sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti Å iaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                   Danguolė Martinavičienė