2025-05-28 Nr. AB-9485-3-62-3-03279-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-57-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03279-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Pareiškėjas 2023 m. spalio 20–30 d. (15 parų) buvo nepagrįstai laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje („karceryje“). Kameroje nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu (nebuvo pertvaros, tualetas įrengtas 1 m atstumu nuo durų, todėl jį galėjo matyti personalo darbuotojai, stebėdami per langelį ar be įspėjimo užėję į kamerą), taip pat nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos (kameroje tvyrojo smarvė). Dėl netinkamo tualeto įrengimo nuolat kildavo konfliktai su personalo darbuotojais. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių laikymo sąlygų buvo šiurkščiai pažemintas jo orumas, savigarba, jis patyrė didelį stresą, gėdą ir kt., ir jo patirti neigiami išgyvenimai gali būti prilyginami kankinimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. pažeidimas).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas dėl skirtos nuobaudos 2023 m. sausio 10 d. buvo patalpintas į Kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 147 ir tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 148. Šiose kamerose įrengta po vieną miegamąją vietą, jų plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiose kamerose sanitariniai mazgai iš šono, nuo grotų pusės, yra atitverti plokšte, todėl, pareigūnui atidarius duris ar stebint per duryse esantį langelį, nesimato sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Kamerose yra sudaryta galimybė išvėdinti jas per langus, taip pat įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Atsakovo įsitikinimu, jis tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. Š. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 20 d. 15 parų buvo laikomas vienas Kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerose. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerų Nr. 147 ir Nr. 148 sanitariniai mazgai nėra atskirti pertvaromis nuo gyvenamosios patalpos: klozetas ir unitazas yra įrengti iš esmės ant praėjimo į kamerą, jais besinaudojantis asmuo yra matomas tiek įėjus pro kameros duris, tiek žiūrint pro duryse įrengtą stebėjimo langelį. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos prie grotų pritvirtintos plokštės nesuteikia jokio privatumo sanitariniu mazgu besinaudojančiam asmeniui, kadangi klozetas ir unitazas yra įrengti iš esmės ant praėjimo į kamerą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. (15 parų) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

8. Teismas pažymėjo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas be pertvarų, t. y. toje pačioje 8.18 kv. m ploto patalpoje, kurioje asmuo valgo, miega ir leidžia laisvalaikį. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo patalpoje taip pat pripažintini pagrįstais.

9. Teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais, jog jis dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, diskomfortą, gėdos jausmą ir pan. Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismo vertinimu, dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

10. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, ir atsižvelgdamas į tai, jog nenustatyta, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui kilo ypatingai neigiamos pasekmės ar kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių pasikreipė į atsakovo atstovą, nusprendė priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, bet atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

12. Atsakovas pakartotinai nurodo, kad, pro duris įėjus į kamerą, sanitariniai mazgai yra už grotų pertvaros, iš šono atitverti plokšte, todėl, pareigūnui atidarius duris ar duryse esantį langelį, nesimato sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovas pažymi, kad stebėti ir kontroliuoti asmenis, esančius kalėjime, yra pareigūnų funkcija, tačiau pareigūnai nėra suinteresuoti stebėti nuteistuosius, jiems naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėjo argumentai, jog pareigūnai galėjo stebėti jį, besinaudojantį tualetu, yra nepagrįsti ir subjektyvūs. Be to, atsakovas teigia, kad Kalėjimo kamerose yra įrengti atidaromi langai, taip pat dirbtinės vėdinimo sistemos, todėl kamerose yra užtikrinamas tinkamas oro ventiliavimas. Kvapas, kuris gali pasklisti patalpoje iki išmatoms patenkant į kanalizaciją, yra neišvengiamas žmogiškasis faktorius ir tikrai nėra pažeidimas.

13. Atsakovas tvirtina, jog byloje nenustatyta, jog konstatuoti pažeidimai padarė ilgalaikį poveikį pareiškėjo sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad Kalėjimo pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo Kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerose Nr. 147 ir Nr. 148 laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. (15 parų) (nors skunde yra nurodytas kitoks pažeidimo laikotarpis – 2023 m. spalio 20–30 d., – tai laikytina rašymo apsirikimu), atlyginimą.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pat jis galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio kvapo, o pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja savo argumentus dėl to, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, bei tvirtina, kad, jei pareiškėjo teisių pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai, teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

17. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).

18. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

19. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateiktų duomenų, dėl kurių nėra ginčo, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. buvo patalpintas į Kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 147 ir tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 148, kurioje buvo laikomas iki 2023 m. lapkričio 4 d. (15 parų). Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo atstovo pateiktomis kamerų Nr. 147 ir Nr. 148 nuotraukomis (po 3 nuotraukas kiekvienoje kameroje), konstatavo, kad, priešingai nei nurodyta atsiliepime į skundą, prie grotų pritvirtintos plokštės nesuteikia jokio privatumo sanitariniu mazgu besinaudojančiam asmeniui, kadangi klozetas ir unitazas minėtose kamerose yra įrengti iš esmės ant praėjimo į kamerą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui: iš nuotraukų matyti, kad kamerose yra įrengtos grotos (t. y. norint patekti pas nuteistąjį, reikia atidaryti duris su stebėjimo langeliu ir pora žingsnių toliau esančias grotuotas duris); sanitarinio mazgo pusėje prie grotų yra pritvirtinta plokštė, šiek tiek aukštesnė už unitazą; plokštė nėra pritvirtinta prie grotuotų durų; sanitarinis mazgas (įskaitant pačius unitazo / klozeto įrenginius) iš dalies patenka į praėjimą į kamerą, todėl sanitariniu mazgu besinaudojantis asmuo gali būti matomas pro grotuotas duris. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog pareigūnai, stebintys jį pro durų langelį ar atidarę duris, galėjo matyti jį, besinaudojantį tualetu, yra pagrįsti. Be to, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės, pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio nemalonaus kvapo.

20. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, tiek Konvencijos 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, žeminti žmogaus orumą ir nustatyti tokias bausmes. Konstitucijos 22 straipsnyje ir Konvencijos 8 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta žmogaus teisė į privatumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje numatytas humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos kalinimo sąlygos nebuvo pakankamos pareiškėjo orumui ir privatumui užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtose kamerose buvo laikomas vienas, bei į kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę (15 parų), konstatuotas pažeidimas pagal savo pobūdį, intensyvumą ir mastą nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 2 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (15 dienų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio nemalonaus kvapo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad nėra duomenų apie pareiškėjo skundus ar patirtą sveikatos pablogėjimą, susijusį būtent su konstatuotu pažeidimu), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti nėra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė