092e7c26-c87f-4931-828f-1abfcdf1f6f2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-749-763/2019 (Teisminio proceso Nr.2-45-3-00384-2018-0) Proc.sprend.kategorija:2.3.4.1.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m.gegužės 27 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant RÅ«tai Lazauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovėms G. B. ir Anai Aidetienei, atsakovei J. T., jos atstovui advokatui Egidijui Labuckui,atsakovui S. A., jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, trečiojo asmens Å venčionėlių socialinių paslaugų centro atstovui Miroslavui Lazdiniui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį, atsakovams J.

T., S. A. su trečiuoju asmeniu-Švenčionėlių socialinių paslaugų centro administracija, dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, išlaikymo vaikams priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo laikinai prašo atskirti nuo motinos J. T. vaikus: S. A., gim. 2015(duomenys neskelbtini), A. A., gim. 2014(duomenys neskelbtini), J.

A., gim. 2012-(duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. 2011-(duomenys neskelbtini), o taip pat apriboti tėvo S. A. valdžiÄ Å¡ių vaikų atžvilgiu bei priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. IeÅ¡kovo atstovės teismo posėdyje praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovų Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų auginančių vaikus apskaitÄ . Atsakovė dėl psichikos ligos- vidutinio intelekto deficito negeba vertinti savo vaikų poreikių ir juos tenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-01 sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nors atsakovų vaikams nustatytas didelis socialinių paslaugų poreikis, tačiau tėvai atsisakė vežioti savo vaikus į ugdymo įstaigÄ . Atsakovės psichinės sveikatos bÅ«klė neleidžia jai suvokti, kokia priežiÅ«ra, auklėjimas ir lavinimas reikalingas jos vaikams, ji suvokia ir gali tenkinti tik iÅ¡ dalies ir tik bazinius vaikų poreikius: suteikti maistÄ ir poilsio vietÄ . Tačiau ir vaikų maitinimas Å¡eimoje nebuvo visavertis, nes atsakovė neturi įgÅ«džių gaminti įvairesnį maistÄ .

Vaikai maitinami konservais, maisto pusfabrikačiais.Tėvų bendravimas su vaikais, jų lavinimas- minimalus, dažnai lankantis atsakovų Å¡eimoje nebuvo matyti nė vieno žaislo, pieÅ¡tukų, spalvinimo knygelių, vaikus lavinančių žaidimų. 2018-01-29 vaikai buvo paimti iÅ¡ atsakovų Å¡eimos, o 2018-01-31 administracijos direktoriaus įsakymu jiems buvo nustatyta laikinoji globa, kuriÄ galima tęsti iki 18 mėnesių. Pažymėtina, kad S. A. turi skolų, kurios vis didėja, tad tikėtina, kad skolas atsakovas mokės iÅ¡ vaikų pinigų, nes nedirba, jis stokoja tėvystės įgÅ«džių, tačiau nededa pakankamų pastangų jiems įgyti, todėl praÅ¡o laikinai apriboti tėvo valdžiÄ ir atskirti vaikus nuo motinos. 2 Atsakovė J.

T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad savo vaikams gamindavo maistÄ , kepdavo blynus, bulves, vakarienei virdavo sriubÄ . DienÄ pavalgę jie eidavo miegoti. Konservų jie nemėgdavo, bet mėgo valgyti bulvių, manų koÅ¡es. Vaikai valgydavo su stalo įrankiais-Å¡aukÅ¡tu, Å¡akute.Už vaikus gaudavo virÅ¡ 600 eurų per mėnesį. PrieÅ¡ miegÄ vaikams skaitydavo pasakas. Jie mėgdavo pieÅ¡ti. Vika ir Justas turi sveikatos problemų, pirmoji serga epilepsija. S. A., bendrauja su vaikais, kai jie suserga nuveža pas gydytojus.

Socialiniame bÅ«ste buvo trys kambariai, tačiau viename iÅ¡ jų žiemÄ labai Å¡alta, pro langus pučia vėjas, nors jie ir užklijavo langų plyÅ¡ius, tačiau tai nepadėjo, tad tame kambaryje ir negyvena-juo nesinaudoja.Namuose turi skalbimo maÅ¡inÄ , ji nori susgrÄ Å¾inti vaikus į savo namus. Atsakovės J. T. atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nenurodyta, kad atsakovai darė ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi ar visiÅ¡kai jais nesirÅ«pino. Nors atsakovė dėl intelektinių gebėjimų stokos negeba suprasti savo vaikų poreikių, tačiau ji rÅ«pinosi savo vaikais, gal ir nepakankamai, bet žalos vaikų vystymuisi nedarė.

Atsakovės liga yra stabili (lengvas protinis atsilikimas), ji tvarkinga, nepiktnaudžiauja nei alkoholiu, nei narkotikais, vaikai Å¡eimoje nebuvo skriaudžiami, Å¡eima niekam neužkliÅ«davo. Atsakovų vaikai daugiau kaip metus yra paimti iÅ¡ Å¡eimos, dėl to atsakovė pati kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. IeÅ¡kovo siekis atskirti vaikus nuo atsakovų tik dėl to, kad jie tinkamai nesuvokia pareigų apie vaikų auklėjimÄ , nėra pagrįstas ir toks motyvas nėra pakankamas, kad reikėtų vaikus atskirti nuo tėvų ar apriboti tėvų valdžiÄ jų vaikų atžvilgiu.

Turtinė tėvų padėtis taip pat negali bÅ«ti pagrindu apriboti tėvų valdžiÄ . Atsakovė važiuodavo kartu su vaikais į darželį ir nuo 9 iki 14 valandos jų laukdavo Å venčionių mieste. Dėl Å¡ios priežasties, o taip pat ir dėl to, kad susirgus vienam ar/ir kitam vaikui ji negalėdavo važiuoti, tad darželio lankymas buvo komplikuotas. Atsakovė nebuvo kategoriÅ¡kai nusiteikusi niekada neleisti vaikų į darželį. 2018m sausio mėn. persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , socialiniame bÅ«ste, ketino įsikurti ir pradėti vaikus leisti į ugdymo įstaigÄ , tačiau netrukus sulaukė padidinto vaikų teisių apsaugos darbuotojų dėmesio ir vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos, nors tam svarių priežasčių nebuvo (vaikai buvo Å¡eimoje ir pavojus jiems negrėsė).

PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovas S. A. ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas neturi susirgimų (nenustatyta), jis nesigydo Å venčionių rajono psichikos sveikatos centre, ir nors jo suvokimas apie vaikų auklėjimÄ , lavinimÄ , yra ribotas, tačiau jis taip pat rÅ«pinosi savo vaikais, gal ir nepakankamai, bet žalos vaikų vystymuisi nedarė. J. A. teigė, kad jo Å¡eima gyveno iki 2018-01-10 (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau-(duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime gyvenimo sÄ lygos nebuvo geros: du kambarėliai, tualetas –lauke, Å¡ildymas –krosnimi.

Jis vaikams taip pat gamindavo maistÄ ,virdavo makaronus, koÅ¡eles, kepdavo kotletus, bulvinius blynus, virdavo burokėlių sriubÄ . IÅ¡eidavo su vaikais pasivaikščioti po kaimÄ . Uždarbiaudavo kapodamas ir kraudamas žmonėms malkas. Buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), statybose, ten ir gyveno. Jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), baigė 8 klases, specialybės neturi, anksčiau dirbo statybose-pagalbiniu darbininku. Jis negali garantuoti, kad susitvarkys su Å¡eimos problemomis be kitų pagalbos, bet papraÅ¡yti pagalbos jam nėra gėda.

Ä® darželį neleido vaikų todėl, kad J. T. ten nuvežus vaikus reikėdavo pusę dienos mieste „trintis“, o atgal į (duomenys neskelbtini) autobuso nebuvo. Per Å¡ventes vaikam nuperka dovanėlių, juos aplanko, vaikai jų (atsakovų) pasiilgsta. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo asmens Å venčionėlių socialinių paslaugų centro atstovas Miroslavas Lazdinis paaiÅ¡kino, kad 2018-01-31 rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų 4 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinu globėju buvo paskirtas Å venčionėlių socialinių paslaugų centras.

Vaikai į centrÄ atvyko neturėdami elementarių kalbos, bendravimo, savitvarkos, higienos, maitinimosi, įgÅ«džių: sriubÄ valgė kiÅ¡dami burnÄ Ä¯ lėkÅ¡tę ar pirÅ¡tais iÅ¡imdami maistÄ iÅ¡ lėkÅ¡tės. PrieÅ¡ metus jie beveik visi „darė“ į lovÄ , tad teko pirkti sauskelnes. Dabar jie padarė didelę pažangÄ : iÅ¡moko naudotis stalo įrankiais, vaikÅ¡to į tualetÄ , po to nusiprausia rankas, iÅ¡sivalo dantukus. BÅ«nant globos namuose vaikams specialistai nustatė vidutinį ir sunkų (J.) neįgalumo lygį.

Kadangi visi vaikai turi sveikatos problemų (pvz. J. ir A. serga epilepsija, žvairuoja), tai centro darbuotojai juos nuveža pas psichiatrus, odos ligų gydytojus, okulistÄ ir Å¡ie vaikai yra pastoviai gydytojų stebimi. Buvo toks atvejis, kai atsakovė kelioms dienoms buvo paguldyta kartu su vaikais į ligoninę jų apžiÅ«rai nes centro darbuotojams reikėjo dirbti savo darbÄ ir jie negalėjo bÅ«ti ligoninėje. Atsakovė per metus laiko savo vaikus aplankė globos namuose apie 30 kartų, o atsakovas-15, kuris,beje, jam (M.L.) yra sakęs, kad ruoÅ¡iasi skirtis su atsakove.

J. T. savo vaikams paskambina telefonu, vyresnieji iÅ¡ jų džiaugiasi susitikę ir matydami savo tėvus. Jo nuomone vaikų tėvai-atsakovai pagal savo iÅ¡silavinimÄ , įgÅ«džius, intelektÄ , negeba Å¡iuo metu suvokti savo vaikų poreikių ir tinkamai jais pasirÅ«pinti, todėl ieÅ¡kinį palaiko. Liudytoja V. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Julija yra jos dukra, kuri su vaikais gyveno StrÅ«noje esančiame daugiabutyje, antrame aukÅ¡te, trijų kambarių bute. Å is butas Å¡altokas, jame nėra karÅ¡to vandens.

Vaikai gyvena po du kambaryje, mergaitės viename, o berniukai kitame. Vaikai valgo viskÄ , mėgsta sultis, limonadÄ , sausainius. Ji pati gyvena Å venčionyse, Taikos g.6, tačiau nuvažiuodavo pas dukrÄ ir padėdavo jai iÅ¡maudyti vaikus. Pati yra užauginusi 5 vaikus. Å iuo metu ji dirba Vilniuje, bendrovėje (duomenys neskelbtini), gamina čiužinius. Ji lanko savo anÅ«kus globos namuose, jie nori gyventi su savo tėvais. Liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tuomet dirbo socialine darbuotoja ir atsakovų Å¡eimÄ pažinojo apie pusantrų metų.Jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, 2 kambarių bute su maža virtuvėle.BÅ«stas buvo Å¡ildomas malkomis, jame nebuvo labai tvarkinga.

Matėsi, kad vaikams trÅ«ksta elementarių dalykų, kartais jie bÅ«davo aprengti ne pagal Å«gį ir sezonÄ . Vaikai bÅ«davo pastoviai susierzinę, rėkdavo, jų motina (atsakovė) taip pat ant jų rėkdavo, nors kai ateidavo vaikų močiutė, kaimynų pastebėjimu, jie tapdavo ramesni.S. A. mažai prisidėdavo prie vaikų priežiÅ«ros, jo pastoviai nebÅ«davo namuose arba- pas draugus, arba kažkur uždarbiaudavo, tačiau mažai prisidėdavo prie Å¡eimos biudžeto. BÅ«davo, kad Julija, palikusi vaikus vienus, eidavo ieÅ¡koti S., kur jis iÅ¡gėrinėja.

Žmonės Å¡iai Å¡eimai paaukodavo drabuželių, žaislų, kuriuos vaikai greitai sulaužydavo ir iÅ¡mesdavo. IÅ¡ to liudytoja padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikams nebÅ«davo paaiÅ¡kinama kaip su žaislais reikia žaisti. MažiausiÄ jÄ S. liudytoja visÄ laikÄ rasdavo lovelėje, tačiau J. į pastabas, kad vaikui reikia Å¡liaužioti, vaikščioti, nereagavo ir teigė, jog ji visur lenda, todėl jai saugiausia yra lovelėje. Ä® laukÄ J. vaikų taip pat neiÅ¡vesdavo pasivaikščioti, o išėję- nežinodavo kÄ ten veikti.

Atsakovė su vaikais neužisiimdavo, teigė, kad tam neturi laiko, nes tvarkosi. Å eima gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų ir neįgalumo iÅ¡mokų. Jie pirkdavo dirbtinius produktus ir maistui iÅ¡leisdavo beveik visus pinigus. Ji negirdėjo, kad Å¡eimoje bÅ«tų smurtaujama, tačiau kartÄ Julija iÅ¡kvietė policijÄ dėl to, kad sugyventinis jÄ pastÅ«mė.Atsakovų vaikų nuvežimui į darželį buvo skirtas mokyklinis autobusiukas, tačiau jie tik pora savaičių tÄ darželį palankė ir J. atsisakė leisti juos į darželį, nes jai nepatogu buvo laukti iki pietų kol autobusiukas jÄ su vaikais parveÅ¡ namo, dar teigė, jog vaikai darželyje dažnai suserga.

Liudytojos manymu J. T. galėjo naudingai praleisti tÄ laikÄ mieste lankydamasi pas psichologus, stebėdama kaip vaikai žaidžia darželyje ar užsiimdama kita kokia nors veikla. Vaikus kas pusmetį reikėdavo nuvežti į Vaiko raidos centrÄ Vilniuje, tačiau paskutinius du kartus Julija atsisakė tai daryti dėl įvairių priežasčių. Jos (liudytojos) žiniomis, globos įstaigoje pradžioje vaikai buvo sunkÅ«s, jiems reikėjo skirti daug dėmesio, tačiau po kurio laiko jie pradėjo aiÅ¡kiau tarti žodžius, kalbėtis, bendrauti, tapo mandagesni-sveikindavosi.

Jos nuomone, jeigu vaikai bÅ«tų grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , tėvai negalėtų patenkinti jų poreikių. Jų motina labai neaiÅ¡kiai kalba, o vaikai globos namuose pradėjo aiÅ¡kiau kalbėti, jie nerodo ilgesio tėvams ir neaiÅ¡ku ar daugiau kaip po metų pertraukos jie galės tinkamai adaptuotis savo namuose. IeÅ¡kinys tenkinamas Tėvų pareiga rÅ«pintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ . Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini prieÅ¡ingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.).

Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sÄ lygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatÄ , fizinę ir psichinę raidÄ , parengtų savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardintos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas (motina) ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirÅ«pina vaikais.Tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rÅ«pintis vaiku.

Tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Sutinkamai su LR CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). LaikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ .

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.

Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 114/2013). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiÅ¡kai nesirÅ«pinama (LR CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraÅ¡tutinė priemonė).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. IÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžiÄ neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali bÅ«ti įvaikintas (LR CK 3-180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas tėvų valdžios ribojimo pagrindu nurodo atsakovės nesuvokimÄ (dėl psichinės sveikatos ypatumų-ji ribotai veiksni) savo mažamečių vaikų poreikių bei nesugebėjimÄ jais tinkamai pasirÅ«pinti, bei atsakovo nepakankamÄ rÅ«pinimÄ si savo vaikais, iÅ¡laikymo jiems neteikimÄ .

Nustatyta, kad S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų J. T. ir S. A. vaikai (T.1,b.l.25-28). Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas patenkino Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. pareiÅ¡kimÄ dėl J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), veiksnumo ribojimo, ir 2019 m. kovo 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-20-617/2019) pripažino J.

T. ribotai veiksnia: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio ir lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityse; neveiksnia: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje - komercinėje veikloje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir pilietinių teisių (balsavimo teisė) srityse.

IÅ¡ teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2018 matyti, kad J. T. konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Analizuojant J. T. gebėjimÄ Ä¯gyvendinti tėvų valdžiÄ , t. y. auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, ekspertai pažymėjo, kad vaikų auklėjimas ir priežiÅ«ra - tai asmens ilgalaikiai sÄ moningi, kryptingi, tikslingi ir valingi veiksmai, o lemiama kategorija tarp psichikos sutrikimo ir gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti yra kritiÅ¡kumas (tai intelekto funkcija bei gebėjimas adekvačiai suvokti objektyviÄ tikrovę, asmeninę veiklÄ ir elgesį, juos analizuoti bei daryti realias iÅ¡vadas).

J. T. gerai orientuojasi jai įprastoje buitinėje aplinkoje, tačiau sudėtingesnius socialinius įvykius suvokia ir vertina gan primityviai, remdamasi savo asmenine patirtimi. Jos mokyklinės žinios menkos, emocijos lengvai sužadinamos ir nepakankamai kontroliuojamos. Kritika savo psichikos sveikatos bÅ«klei dalinė, stebimas nevisiÅ¡kai kritiÅ¡kas požiÅ«ris į save, į savo poelgius bei jų pasekmes. Atsižvelgiant į J. T. protinius gebėjimus ( lengvÄ protinį atsilikimÄ ), asmenybės ypatumus ( nepakankamÄ emocinį stabilumÄ , egocentriÅ¡kumÄ , nepakankamÄ impulsų kontrolę ), kritikos stokÄ savo asmenybei ir situacijai, nepakankamÄ gebėjimÄ suvokti elgesio tikslingumÄ bei numatyti jo pasekmes,Å¡ie psichikos ypatumai apriboja galimybes kritiÅ¡kai pilna apimtimi įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir atitinkamai veikti, todėl ji be kitų asmenų pagalbos negali pilnai užtikrinti savo vaikų psichosocialinės raidos ir sveikatos poreikių.

Nors savitvarkos ir higienos įgÅ«džiai pakankami, nors J. T. formaliai ir supranta socialines gyvenimo normas, tačiau dėl intelekto defekto, savireguliacijos mechanizmo sutrikimų, negali kritiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai įvertinti savo gebėjimÄ adekvačiai pilna apimtimi pasirÅ«pinti savimi (T.2.b.l.83-86). Taigi, iÅ¡ to matyti, kad vaikų motina J. T. dėl aukščiau paminėtų psichinės sveikatos sutrikimų ne tik kad negali užtikrinti savo vaikų poreikių, bet negali pilnai pasirÅ«pinti ir pati savimi.

Å ioje vietoje nėra pagrįstas atsakovų atstovų argumentas, jog atsakovai savo vaikais rÅ«pinosi apie 8 metus (priklausomai nuo jų gimimo), savo kai tėvų pareigas vykdė ir niekam netrukdė, todėl dabar, kai jie įsigijo kai kuriÄ buityje bÅ«tinÄ technikÄ (pvz.automatinę skalbimo maÅ¡inÄ ), neva tai yra geriau pasirengę savo vaikų priežiÅ«rai ir jų ugdymui. Å ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad visiems atsakovų vaikams yra nustatytas neįgalumas: A., S. ir V.- (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis, o J.- (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.13-20).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iems vaikams reikalinga ypatinga priežiÅ«ra ir specialus jų ugdymas. Atsakovei J. T. nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (iki 2056m.), jos galimybės rÅ«pintis savo nepilnamečiais vaikai yra labai ribotos (T.1., b.l.21).Teismui nėra jokio pagrindo netikėti ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų dokumentų tikrumu, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atstovų ir liudytojos A. M. parodymais teisme, kad 2018m. sausio mėn. iÅ¡ atsakovų paimti vaikai Å¡eimoje nebuvo ugdomi, nors dėl vaikų raidos sutrikimų jiems buvo bÅ«tinas ikimokyklinis ugdymas.

Teismas vertindamas aplinkybes, sÄ lygojusias atsakovės atsisakymÄ (nenorÄ ar/ir nesugebėjimÄ ) savo tris vaikus leisti į darželį, vis tik pažymi, kad toks atsisakymas ugdyti, socializuoti savo vaikus prieÅ¡tarauja jų interesams ir negali bÅ«ti pateisinams neva tai dažnomis vaikų ligomis ar netinkamu autobusų judėjimo grafiku, juolab, kad vaikų teisių apsaugos darbuotojai (socialiniai darbuotojai) visada teikė atsakovų Å¡eimai bÅ«tinÄ pagalbÄ (faktiÅ¡kai tai nuo socialinės darbuotojos priklausoma Å¡eima), (T.1,b.l.29-34).

Apie netinkamas atsakovų vaikams sÄ lygas liudija ir Å venčionėlių socialinių paslaugų centro 2018-03-06 ir 2018-03-23 informacijos, 2017-12-19 ir 2018-01-29 atsakovų Å¡eimos aplankymo aktai , kuriuose be kita ko pažymėta, kad J. T. neleidžia vaikų į darželį bei dėl gyvenimo sÄ lygų ir vaikų ugdymo stokos vaikai neturi galimybės užsiimti kokia nors prasminga veikla (T.1,b.l.41,44, 162-163). Be to J. T. buvo keletÄ kartų bausta administracine tvarka už tai, kad neleidžia savo 3 vaikų į darželį, nors dėl raidos sutrikimų yra bÅ«tinas ikimokyklinis ugdymas (T.1, b.l.49-50).Nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaikais, darytų žalingÄ Ä¯takÄ vaikams, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovei motinos valdžiÄ nėra nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo.

Tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl savo riboto veiksnumo, dėl kurio jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, neturi galimybės savo vaikų ugdyti ir juos auklėti, savarankiÅ¡kai jais rÅ«pintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnamečius J. T. vaikus nuo atsakovės. Atskirtiems nuo motinos vaikams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis).

Atskyrus vaikus nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų asmenų, bet kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-09 nutartimi J. T. globėju ir rÅ«pintoju buvo paskirtas jos vaikų tėvas S. A., tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad jis laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2017 metų rudens buvo daug kartų baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimÄ ( jo nesumokėtos baudos tebeiÅ¡ieÅ¡komos), jis Å¡iuo metu nedirba, savo pareigų nevykdo- vaikams iÅ¡laikymo neteikia bei jais pakankamai nesirÅ«pina ir nesidomi ( vaikus globos centre aplanko vos kartÄ per mėnesį), ( T.1,b.l.49-64, T.2,b.l.27-28).Visa tai rodo, kad atsakovas S. A. savo sugyventinės ir jo 4 vaikų motinos globėju ir rÅ«pintoju faktiÅ¡kai buvo paskirtas dėl to, kad su ja gyveno apie 11metų ir nebuvo kitų asmenų, norinčių bÅ«ti J.

T. globėjais. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ trečiojo asmens atstovo parodymų teisme kyla abejonės, jog ateityje atsakovai gyvens kartu. LR CK 3.180 str. 2 d. nurodyta, kad kai LR CK 3.254 str. 3 p. nustatytu pagrindu (kai tėvai vaiku nesirÅ«pina, nesidomi, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ ar kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam ,dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais nustačius vaiko laikinÄ jÄ globÄ , tėvai deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ .Teismas sutinka su ieÅ¡kovo atstovių paaiÅ¡kinimais, kad buvo dedamos pastangos ir tikimasi iÅ¡taisyti susidariusiÄ padėtį, tačiau net jeigu ir bÅ«tų praleistas įstatymu nustatytas terminas, to negalima bÅ«tų laikyti aplinkybe užkertančia keliÄ vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismÄ , nes vaiko interesai turi bÅ«ti ginami visais atvejais.

Taip pat pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi bÅ«ti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai, tačiau Å¡iems stokojant įgÅ«džių ir galimybių, pagalbÄ turi suteikti valstybė. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl tėvams ir toliau tinkamai nesirÅ«pinant vaiku ar kitais bÅ«dais savo elgesiu ir kaltais veiksmais darant jam žalÄ , vaikas turi bÅ«ti nedelsiant atskiriamas nuo jų.

Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvacijÄ veikti – pasirÅ«pinti savimi ir Å¡alia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, Å¡iuo atveju-atsakovo kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju konstatuotini ne atsakovės kalti veiksmai, o jos negalėjimas, negebėjimas, dėl psichiatrų jai diagnozuoto intelekto deficito.

Nėra ginčo, kad vaikas iÅ¡ Å¡eimos turi bÅ«ti paimamas tik kraÅ¡tutiniu atveju, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, vaiko teisių apsaugos darbuotojai atvejį, kai net trys neįgalÅ«s vaikai neugdomi, neleidžiami į ikimokyklinę ugdymo įstaigÄ , laiko kraÅ¡tutiniu ir su tokia pozicija teismas neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaikų interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo, kad Å¡eima yra ypač netinkama), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų.

Sprendžiant įvairių susidÅ«rusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimÄ , bÅ«tina atlikti gilų visos Å¡eimos situacijos tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobÅ«džio veiksnių, atlikti proporcingÄ ir pagrįstÄ kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimÄ ir rodyti nuolatinį rÅ«pestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas bÅ«tų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. (duomenys neskelbtini), no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

Tuo remiantis nagrinėjamojoje byloje vaikų ( pabrėžtina-neįgalių) ugdymas grupinio gyvenimo namuose (Å venčionėlių socialinių paslaugų centre) atitiks jų interesus ( jie bus kiekvienÄ dienÄ ugdomi ir lavinami) ir toks sprendimas jiems bus geriausias. Atskyrus vaikus nuo motinos ir apribojus tėvo valdžiÄ , tėvams iÅ¡lieka pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (CK 3.195 str.). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai nedirba, J. T. yra neįgali, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis daugiau yra simbolinis, nei pakankamas vaikams išlaikyti CK 3.196 str.).Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje skaičiuotinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 406-407 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Atskirti vaikus S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. T., gim. 1991-06-30. Apriboti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžiÄ vaikų S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ J. T. po 20 Eurų kiekvienam jos vaikui kiekvienÄ mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės. Priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ S. A. po 40 Eurų kiekvienam jo vaikui kiekvienÄ mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas