2013-10-21 Nr. AB-6597-3-61-3-03089-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1644/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03089-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 15.2.3.1, 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijus Baranovas, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. J. (F. J.), A. J., I. R. (I. R.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai F. J., A. J. ir I. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–13), prašydami:

1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitinkamai:

F. J. – 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.): 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduotos 2004 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 batelius (neišduoti 2003 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).

A. J. – 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2003 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).

I. R. – 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);

2) priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą, atitinkamai:

F. J., už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 2 kelnės (neišduotos 2010 ir 2011 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduotas 2007, 2009 m.); 9 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2006, 2009, 2010 m., po vienerius neišduota 2004, 2008, 2011 m.); 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (dveji neišduoti 2011 m., po vienerius neišduota 2006, 2009 m.); 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.); 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 6 poras batelių (neišduoti 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduoti 2003, 2007 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.) – 975,01 Lt;

A. J., už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 4 kelnes (neišduotos 2004, 2006, 2009 ir 2010 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2004 ir 2007 m.); 7 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2009, 2010 m., po vienerius neišduota 2006, 2008 ir 2011 m.); 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006, 2009 m., dveji neišduoti 2011 m.); 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007. 2008, 2009, 2011 m.); 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 7 poras batelių (neišduoti 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003, 2007 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.) – 1029,61 Lt;

I. R., už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 2 kelnes (neišduotos 2009, 2010 m.); 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2008 m.); 5 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (dveji neišduoti 2008 m., po vienerius neišduota 2006, 2009 ir 2011 m.); 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (vieneri neišduoti 2009 m., dveji neišduoti 2011 m.); 6 kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 7 poras batelių (neišduoti 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 3 poras žieminių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003, 2007 m.); 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.) – 900,43 Lt.

Skunde pareiškėjai nurodė, kad 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jiems nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjų turima ir dėvima uniforma šiuo metu nėra tinkama dėvėti – yra pasibaigę dėvėjimo terminai, ji nėra pakankamai tvarkinga tarnybos funkcijų atlikimui. Su raštišku prašymu dėl šių tarnybinės uniformos dalių išdavimo arba, nesant tokios galimybės, piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo, pareiškėjai kreipėsi į atsakovą.

Tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos jiems neišdavė, o pateikė pažymas apie laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę. Anot pareiškėjų, įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis. Tarnybinių uniformų išdavimo tvarka ir normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“.

Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte numatyta, kad „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos <...> bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių <...> jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams <...>, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas“.

Rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai atsakovui nebuvo pateikę. Tačiau atsakovas nei išdavė naujos tarnybinės uniformos dalis (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėjo piniginės kompensacijas, todėl ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis nebuvo tinkamai įgyvendinta. Ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po raštiškų kreipimųsi. Finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir panaikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pasisakęs, jog tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – ir Statutas) yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiuo imperatyvu nustatyta teisė, pasak LVAT, gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Kadangi normos nustato, kad vienu metu pareigūnams turi būti išduodamos dvi poros marškinių trumpomis rankovėmis bei dvi poros marškinių ilgomis rankovėmis, šių tarnybinių uniformos dalių turėtų būti išduodama atitinkamai po dvi. Be to, pareiškėjai įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų neišduotų tarnybinių uniformų dalių ekonominės vertės dydžio kompensaciją, kuri turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas.

Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pateiktu skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 28–30) prašė pareiškėjų F. J., A. J. ir I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2003–2011 m. pareiškėjai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjams nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymais pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, prašė pateikti pažymą, nurodant, kokių jų tarnybinių uniformų dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinių uniformų dalių neišdavimo jiems priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, paskaičiuoti ir išmokėti pinigines kompensacijas už minėtu laikotarpiu jiems neišduotas tarnybines uniformas (jos dalis).

Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos atsakovai nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį patys pareiškėjai nurodė savo prašyme. Be to, pareiškėjai laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. 2012 m. sausio mėn. pareigūnams A. J. ir I. R., o pareigūnui F. J. 2012 m. vasario mėn. buvo išduota po vieną porą batelių, 2012 m. kovo mėn. visiems pareigūnams buvo išduota po vieną vasarinę striukę, vienerius marškinius ilgomis rankovėmis, 2012 m. rugsėjo – spalio mėn. – po vieną odinį kelnių diržą bei po vieną odinį diržą su dėklais.

Jeigu teismas nuspręs patenkinti pareiškėjų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d., o skundas parašytas teismui 2012 m. gruodžio 5 d., atsakovai prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą (3 metai).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 85–92) pareiškėjų F. J., A. J. ir I. R. skundą patenkino ir įpareigojo Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atitinkamai:

1) F. J., už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.): 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 batelius (neišduoti 2003 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).

2) A. J., už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2003 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).

3) I. R., už laikotarpį nuo 2003 balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.); 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003, 2005 m.); 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu taip pat priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui F. J. 975,01 Lt, A. J. 1 029,61 Lt ir I. R. 900,43 Lt.

Pirmosios instancijos teismas iš rašytinių bylos įrodymų nustatė, kad pareiškėjai Lukiškių TI-K direktoriui 2012 m. kovo 15 d. pateikė prašymus pateikti pažymas, kokių pareiškėjų tarnybinių uniformų dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinių uniformų dalių neišdavimo priežastis ir kiekvienos šių dalių kainą. Be kita ko, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtą laikotarpį jiems neišduotas tarnybines uniformas (jos dalis) (b. l. 39, 51, 63). Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. raštuose Nr. 22-755, Nr. 22-756, Nr. 22-798 nurodė, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 33, 45, 57). Kartu su šiais raštais kiekvienam pareiškėjui atsakovas pateikė pažymas apie tarnybinių uniformų išdavimą ir vertės dydį 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (b. l. 34, 46, 58).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio 1–3 dalies nuostatomis bei Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1–3 punktais, pažymėjo, kad nurodytų teisės normų sisteminė analizė teismui suponuoja išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Teismas pastebi, kad pareiškėjai tiek prašyme teismui, tiek jų atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad į atsakovą su prašymais dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė.

Teismas akcentuoja, kad LVAT, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).

Šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Vertinant reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagrįstumą, konstatuotina ir tai, kad LVAT šiuo klausimu yra pasisakęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau kaip vieno atskiros dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012). Iš pareiškėjų reikalavimų matyti, kad reikalavime įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis nėra viršijama tarnybinės uniformos komplekto sudėtis, todėl ir tuo aspektu šis reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pareiškėjai reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis grindžia tuo, kad vietoje neišduotos tarnybinės uniformos tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi bei 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis bei LVAT praktika (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011), kurioje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas ir kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, nusprendė, jog pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y. teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjams turtinės žalos, pasireiškusios jų turėtais nuostoliais, atlyginimą.

Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Pareiškėjų paskaičiuotos žalos (nuostolių) dydis F. J. – 975,01 Lt, A. J. – 1029,61 Lt, I. R. – 900,43 Lt yra pagrįstas paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus įvertinimus. Teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytais motyvais, pareiškėjų prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjams žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas).

Dėl atsakovo atsiliepime į skundą pareiškėjų reikalavimams prašomo taikyti ieškinio senaties termino (pagal Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį – 3 metai) teismas pažymėjo, kad kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą. Todėl laikytina, kad pareiškėjų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokia pozicija yra išdėstyta LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu (b. l. 95–97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis grindžia tuo, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K pareigūnams bus išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir kurias priklauso išduoti.

Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, pagal kurį senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pats mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Taigi Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas.

Pareiškėjai F. J., A. J. ir I. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 101–104) prašo atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjai teigia, kad sprendimas apeliacinės instancijos teisme gali būti panaikintas tik esant ABTĮ numatytiems pagrindams, t. y. jeigu priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeistos ar netinkamai taikytos (išaiškintos) procesinės arba materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu, jo manymu, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, t. y. neišdėstytas jurinis apeliacinio skundo pagrindas ir tuo pažeidžiamas ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Šių reikalavimų neatitinkantis apeliacinis skundas išvis neturėjo būti priimtas.

Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia jo pareigos nedelsiant, o ne 2013 m. pirmąjį ketvirtį, išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis. Be to, nesuprantamas apelianto argumentas, kad pareigūnams vienu metu negali būti išduodami keli tarnybinės uniformos komplektai, nes pareiškėjams priteistas tik vienas tarnybinės uniformos komplektas.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad pareiškėjai, apelianto nuomone, neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą. Neaišku, koks šių argumentų ryšys su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes pareiškėjams buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos dydžio nustatymo atitinka tokio pobūdžio bylose LVAT suformuluotą praktiką (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Be to, žalos atlyginimas buvo priteistas ne iš Lukiškių TI-K, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl trejų metų ieškinio senaties termino netaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbančių pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bei reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, patirtą žalą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patenkino.

Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, jog 2013 m. pirmąjį ar antrąjį ketvirtį Lukiškių TI-K pareigūnams bus išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos.

Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija administracinę bylą patikrino laikydamasi minėtų įstatymo nuostatų.

Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 punktai). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas taip pat visiškai pagrįstai rėmėsi jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose administracinėse bylose, kuriose ir buvo sprendžiami ginčai dėl Kalėjimo departamento bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse dirbančių pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui bei šių pareigūnų teisės į kompensaciją (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4923379/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012 ir kt). Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas minėtos pareiškėjų teisės pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą byloje esančią medžiagą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, įrodymų vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Ginčo teisiniams santykiams spręsti taikytinas teisės normas pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė tinkamai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjams teisės aktų nustatytu laiku nebuvo išduotos visos tarnybinės uniformos dalys, dėl ko pareiškėjai turėjo dėvėti savo aprangą ir dėl to patyrė žalą, visiškai sutinka, todėl jų nekartoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A492-3379/2011), nagrinėdama analogišką pagal savo faktines aplinkybes (tarnybinės uniformos teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku pareiškėjai nesuteikimo) bylą, konstatavo, kad pareiškėja žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą. Laikytina, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2013 metų pirmajame ar antrajame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta, todėl teisėjų kolegija ją taip pat atmeta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė