Legislator Case Law & Legislation
0927beb5-fd90-48dc-9a85-dc02f0c953cc AI generated

0927beb5-fd90-48dc-9a85-dc02f0c953cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0927beb5-fd90-48dc-9a85-dc02f0c953cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

Legislator headnote

AI generated

0927beb5-fd90-48dc-9a85-dc02f0c953cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å alims į teismo posėdį neatvykus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 42). Skundas atmetamas.Å ioje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03, susidariusios nepriemokos priteisimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 pažymėjo, kad Å¡io pobÅ«džio bylose atsakovu pagal nuosekliÄ LVAT praktikÄ laikytina institucija, kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybė.

Keywords

AI generated
reasonable duration of the proceedings general power of attorney untimely request for extension short-time work withdrawal of legal petition reduction of benefits
AI generated
363a170f-0742-4008-b449-c6d3152781b5
Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.
80ad4bbc-7dfe-46a0-bd7c-3628b24984b0
priteisti iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ prokuroro darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 ir nuo 2009-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos; panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-08-16 sprendimÄ Nr. 17.10-1151 „Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“ (b. l. 1–6).PaaiÅ¡kino, kad nuo 2003-05-02 perkelta į Generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro pareigas, nuo 2011-04-04 perkelta į Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareigas, o nuo 2013-05-01 perkelta į Generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus VTÄ® pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukÅ¡tesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartÄ sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę.
3bc1f289-960c-40bf-b134-7c1a224f4fe6
Administracinė byla Nr. eI-657-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-04459-2013-1  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. Ž. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nustatė:
a60b4f65-ff86-493d-b90c-a80015c85cc1
Administracinė byla Nr. I-218-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04014-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra) priteisti 7 095,53 Eur (24 499,45 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
f98de6a7-4b5b-41a4-94b9-ac85e44aaf7b
Court dismisses prosecutors' claims for unpaid social security contributions due to lack of statutory compensation mechanism.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. eI-341-821/2016             Teisminis proceso Nr. 3-61-3-03915-2013-7                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

K. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėja L. K. (toliau - ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡ydama priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03 neiÅ¡mokėtÄ prokuroro darbo užmokesčio dalį ir panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17229 ,,Dėl pareiginės algos dalies grÄ Å¾inimo“.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 2006-05-15.

Generalinio prokuroro 2008-06-10 įsakymu jai suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir kitų prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija, tokie pareiginės algos praradimai turi būti kompensuojami.

Pažymi, kad prokurorams pareiginės algos koeficientai mažinti skirtingu mastu, o Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje iÅ¡ esmės pripažino, kad teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009-05-01 sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieÅ¡tarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms (toliau – ir Konstitucija). Pažymi, kad kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusį pareiginės algos iÅ¡mokos skirtumÄ bei pateikti paskaičiavimus apie neiÅ¡mokėtÄ pareiginės algos dydį.

Generalinė prokuratÅ«ra skundžiamu sprendimu informavo, kad neturi pagrindo grÄ Å¾inti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . Teigia, jog vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, jos patirti praradimai privalo bÅ«ti kompensuojami.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nusprendus tenkinti – mokėjimus iÅ¡dėstyti proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per vienerius metus.PaaiÅ¡kina, kad Generalinė prokuratÅ«ra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, t. y.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymu. Tvirtina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime nepripažino, kad Ä®statymo priedėlis (2009-04-23 redakcija, 2009-07-17 redakcija) prieÅ¡taravo Konstitucijos nuostatoms, todėl Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai nuo 2009-08-01 pagal Ä®statymo nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant sumažintÄ pareiginę algÄ , yra teisėti bei nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų.Å alys į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant.

Å alims į teismo posėdį neatvykus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 42). Skundas atmetamas.Å ioje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-05-03, susidariusios nepriemokos priteisimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 pažymėjo, kad Å¡io pobÅ«džio bylose atsakovu pagal nuosekliÄ LVAT praktikÄ laikytina institucija, kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybė.

Tačiau įvertinus tai, kad Å¡ioje byloje atsakove įtraukta ir Generalinė prokuratÅ«ra, kuri atsiliepimu iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl kilusio ginčo, netinkamos atsakovės - Lietuvos valstybės, įtraukimas į bylÄ Ä¯takos nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui neturi. Byloje nėra ginčo, kad Generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį. PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jai priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Nagrinėjamai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiÅ¡kinamas konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek prokurorams), Å¡ios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. A-602-1403/2014 (naujas bylos Nr. A-669-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), todėl Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtose administracinėse bylose.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomas ir prokurorams, kuriems buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Generalinei prokuratÅ«rai, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016). Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.Netenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , atmetamas kaip iÅ¡vestinis ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2013-09-19 sprendimÄ Nr. 17.2-17201, kuriuo Generalinė prokuratÅ«ra atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos L.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Iveta Pelienė