2025-02-12 Nr. AB-2568-3-61-3-01675-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1178-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01675-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210880 (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėja, kuri yra Baltarusijos Respublikos pilietė, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760053893, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 15 d. (toliau – ir Leidimas), tuo pagrindu, kad pareiškėja ketino dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nustatęs, kad pareiškėjai nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo mokamas mažesnis nei nurodyta darbo užmokestis. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė Įstatymo nuostatas;

2.2. priešingai nei nurodyta Sprendime, pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nepateikė Departamentui klaidingos informacijos, todėl Leidimas jai buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos atlyginimas sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, negali būti vertinama kaip netinkamos ir klaidingos informacijos pateikimas. Sprendime nėra aiškiai ir pakankamai išdėstyta, kokie duomenys neatitinka tikrovės;

2.3. atsakovas turėjo įvertinti šias faktines aplinkybes: 1) atlyginimą nustato darbdavys, o darbuotojas negali daryti įtakos atlyginimo dydžiui ir darbo laiko trukmei, darbuotojas yra pasyvus šių santykių dalyvis; 2) 2020–2022 metai buvo pandemijos laikotarpis, darbo rinka pasikeitė, daug įmonių perėjo į nuotolinį darbą; 3) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Essens Lithuania“ (toliau – ir Bendrovė) dirba rinkoje ir neketina trauktis; 4) pareiškėja aktyviai dirba minėtoje bendrovėje ir ketina tęsti darbo santykius, ji nepakeitė darbo ir nebuvo bedarbė; 5) pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, ji dirbo redaktore opoziciniame leidinyje „TUT.BY“ (https://www.zerkalo.io), nuo 2021 metų ji nevyko į Baltarusiją dėl grėsmės savo saugumui;

2.4. atlyginimo dydis yra tik viena iš sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, tačiau ši sąlyga nėra esminė. Atlyginimo dydis gali keistis dėl įvairių priežasčių. Jei asmuo tęsia darbą ir nepažeidžia Įstatymo 441 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, be Departamento sutikimo nekeičia darbovietės, netampa bedarbiu, o jo gaunamas atlyginimas leidžia gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, jog tokio asmens buvimas ir darbas Lietuvoje nepažeidžia įstatymų;

2.5. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – ir BDU) pasikeitė: 2022 metais – 1 729,90 Eur, 2023 metais – 2 110,30 Eur. Sąvoka „vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis“ yra įtvirtinta 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (toliau – ir Direktyva (ES) 2021/1883). Šios direktyvos nuostatos reiškia, kad Europos Sąjungos įstatymai nustato „vidutinį metinį bruto darbo užmokestį“ Europos Sąjungos mėlynajai kortelei gauti ir nesureikšmina jo dydžio pakeitimo per atitinkamą laiką. Taigi, atsakovo sprendimas panaikinti Leidimą vien dėl to, kad pareiškėjos darbo užmokestis tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei vidutinis metinis BDU, vertintinas kaip perteklinis, neatitinkantis Direktyvos (ES) 2021/1883 sąlygų ir prasmės;

2.6. pareiškėja dirba UAB „Essens Lithuania“, jos darbas yra reikalingas šiai bendrovei. Pareiškėja moka mokesčius ir tokiu būdu dalyvauja bendrojo vidaus produkto (BVP) formavime. Pareiškėja yra sąžininga santykiuose su valstybe. Ji mokosi lietuvių kalbos;

2.7. Įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas be išimčių, be galimybės pateikti paaiškinimus, dokumentus. Bet kokio sprendimo priėmimui turi būti pasiruošta. Departamentui yra suteikta galimybė iškviesti asmenį ar darbdavį, įsigilinti į problemos esmę, bendrauti su asmeniu, ir taip realizuojamas bendradarbiavimo principas, sudaromos galimybės viešojo administravimo subjektui priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Leidimas buvo išduotas pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 15 d. Departamentas, 2023 m. lapkričio 22 d. patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėja buvo įdarbinta UAB „Essens Lithuania“ nuo 2021 m. spalio 1 d., bet tik 4 mėnesius (2021 m. spalio mėn.–2022 m. sausio mėn.) jai buvo mokamas prašyme dėl leidimo gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 2 300 Eur, o 2022 m. vasario mėn.–2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtos sumos nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur. Nustačius, kad pareiškėjai nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, o jai išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 1,5 vidutinio mėnesinio BDU, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ji neatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų;

4.2. teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė. Trečiųjų šalių piliečiai įgyja šią teisę tik tada, jeigu jie atitinka Įstatymo reikalavimus. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl jis, nustatęs, kad pareiškėja neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti jai išduotą Leidimą;

4.3. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jis priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime atmetė pareiškėjos K. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėja, ketindama dirbti UAB „Essens Lithuania“ duomenų bazių administratore, 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 str. nuostatas);

6.2. Departamentas 2021 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S18149, kuriame nusprendė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), t. y. Leidimą;

6.3. Departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja buvo įdarbinta Bendrovėje nuo 2021 m. spalio 1 d., tačiau tik 4 mėnesius (2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.) jai buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 2 300 Eur, o nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. jai buvo išmokėtos nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur sumos, t. y. sumos, mažesnės nei buvo įsipareigojęs mokėti darbdavys ir nesiekiančios 1,5 vidutinio mėnesinio BDU dydžio. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjai bus mokamas 2 300 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Tačiau, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, tad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, pasikreipdama dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, ji neatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y. kad pareiškėjai mokamas per mažas darbo užmokestis ir ji negauna jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytos pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), darytina išvada, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

8. Teismo vertinimu, anksčiau pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo mokamas Bendrovės tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis, o pareiškėjai išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei tais metais nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Kaip matyti, pareiškėja pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodžius, kad jos pagrindinės pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Pareiškėjai negavus numatyto darbo užmokesčio bei apie tai neinformavus Departamento, atsakovas turėjo pagrindą nustatyti, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, bei, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, įsipareigojo atitikti imperatyvius Įstatymo reikalavimus, o, pasikeitus tam tikromis aplinkybėmis, apie jas informuoti Departamentą. Šiuo atveju pareiškėja nesikreipė į Departamentą dėl pasikeitusio darbo užmokesčio. Kadangi, vadovaujantis oficialiais VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjai, nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis, o pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodžius, kad pagrindinis pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ji neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai įvertino visas aplinkybes, susijusias su gaunamu darbo užmokesčiu.

10. Teismas nustatė, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjos vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėja neturi nei ekonominių, nei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas, atsižvelgdama į tai, nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti pareiškėjos skundą. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimas nesprendžiamas.

III. 12. Pareiškėja K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio nuostatas ir nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant objektyviai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą;

13.2. teismas netinkamai aiškino sąvoką „tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas“. Pareiškėja pateikė Departamentui visus reikalingus dokumentus, visi pateikti duomenys buvo teisingi jų pateikimo metu, o padaryta išvada, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip piktnaudžiavimą, nesąžiningumą ar Įstatymo pažeidimą;

13.3. Įstatymo 36 straipsnyje yra nurodyta, kokius duomenis užsienietis privalo pranešti Departamentui ar kitoms institucijoms. Įstatyme nėra numatytos atlyginimų sumažėjimo pasekmės, įstatymai nenustato jokių sankcijų (išskyrus atvejus, kai užsienietis yra bedarbis);

13.4. darbdavio įsipareigojimas mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, yra tik viena iš Įstatymo 441 straipsnyje išvardytų sąlygų. Šiuo atveju pareiškėja iki šiol dirba Bendrovėje, jos darbas yra vertinamas kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbas, o Bendrovė veikia ir nėra sąlygų taikyti jai apribojimus dėl užsieniečių įdarbinimo (Įstatymo 50 str. 19 p.). Taigi, išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 441 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta ir prieštarauja Įstatyme įtvirtintam reglamentavimui;

13.5. atsakovas pažeidė Įstatymo 441 straipsnyje nustatytą procedūrą, pagal kurią Departamentas turi informuoti užsienietį apie tai, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu jis per 3 mėnesius / 6 mėnesius nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neteikė pareiškėjai jokios informacijos, nebendradarbiavo ir nebandė išsiaiškinti, iš kokių lėšų gyvena pareiškėja, koks jos ryšys su Lietuva, ar tikrai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys yra netikri ir pan. Departamentas nebendradarbiavo ir su pareiškėjos darbdaviu;

13.6. teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pagal Departamento interneto svetainėje pateiktą informaciją, pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų, kurios gali būti laikomos pakankamomis pragyventi vieną kalendorinį mėnesį, dydis užsieniečiui, prašančiam išduoti nacionalinę vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje, yra 1 MMA. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiama informacija, nustatyta MMA 2024 metais – 924 Eur, MMA 2025 metais – 1 038 Eur. Taigi, 2022 m. vasario mėn.–2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjai išmokėtos sumos (nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur) buvo didesnės nei 1 MMA ir pakankamos pragyventi Lietuvoje;

13.7. atsakovas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja apie 20 metų yra partnerystės santykiuose su D. Z. P., kuris yra Lenkijos Respublikos pilietis ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir D. Z. P. yra sudarę santuoką, turi dukterį D. P. (turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje);

13.8. atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja, gyvendama Baltarusijoje, dirbo opoziciniame leidinyje „TUT.BY“. „TUT.BY“ yra Baltarusijos informacijos ir paslaugų portalas. Baltarusijos Respublikos informacijos ministerija 2021 m. gegužės 18 d. šį portalą užblokavo neteismine tvarka, o Minsko centrinis apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. šį šaltinį pripažino ekstremistine medžiaga, todėl už bet kokios medžiagos iš šio šaltinio platinimą gali kilti administracinė atsakomybė. „TUT BY MEDIA“ 2022 m. birželio 14 d. buvo pripažinta ekstremistine organizacija Baltarusijoje, teismas nusprendė likviduoti šią bendrovę, uždrausti naudoti leidinio simbolius ir atributus;

13.9. Įstatymo 50 straipsnyje nėra numatytas atlyginimo sumažėjimas aukštos kvalifikacijos specialistui kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia tik savo asmeninį vertinimą ir interpretaciją dėl Sprendime ir teismo sprendime vartojamų žodžių bei sakinių, bet nepateikia atsakovo ir teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Be to, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendimas buvo priimtas išsamiai neišanalizavus informacijos, t. y. negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš pareiškėjos, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį (taip pat užsieniečio darbdavį) dėl papildomų paaiškinimų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog, priimant Sprendimą, turėjo būti įvertinti jos šeiminiai ryšiai bei tai, ar jai saugu grįžti į Baltarusiją, kadangi Leidimas buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, o grąžinimo / išsiuntimo į kilmės valstybę klausimai yra sprendžiami atskirai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 23S210880, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas ir atsakovas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjai pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Nustatyta, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Sprendime išvada, kad užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, padaryta atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 2300 Eur darbo užmokestis, tačiau sulygtas darbo užmokestis buvo mokamas tik 4 mėnesius (2021 m. spalio mėn.– 2022 m. sausio mėn.), vėliau jai išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 1,5 vidutinio mėnesinio BDU (2022 m. vasario mėn.– 2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtos sumos nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur).

21. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, iki 2023 m. gruodžio 30 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

22. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

23. Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent šiuo, Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip minėta, pareiškėjos neatitikimas šioms Įstatyme nustatytoms sąlygoms buvo motyvuotas tuo, kad Bendrovė asmeniui įsipareigojo mokėti ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio mėnesinį darbo užmokestį (2 369,10 Eur), o per įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį, asmeniui toks darbo užmokestis buvo mokamas tik trumpą laiką (2021 m. spalio mėn.– 2022 m. sausio mėn.), vėliau jai išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 1,5 vidutinio mėnesinio BDU (2022 m. vasario mėn.–2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtos sumos nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur).

25. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo argumentus dėl pareiškėjos neatitikimo Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, pažymi, kad leidimas laikinai gyventi šiuo pagrindu duodamas tam, jog užsienietis dirbtų aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taip tenkindamas darbo rinkos poreikius bei kurdamas aukštą pridėtinę vertę.

26. Nagrinėjamu atveju šioje byloje atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. vasario mėn.– 2023 m. lapkričio mėn. (beveik dvejus metus) pareiškėjai buvo mokamas mažesnis nei 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio mėnesinis darbo užmokestis (pareiškėjai buvo išmokėtos sumos nuo 1 001,00 Eur iki 1 546,59 Eur).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Taip pat pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

28. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjos įdarbinimo Bendrovėje metu nuo 2022 m. vasario mėn., t. y. net 22 mėnesius jai nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Bendrovės Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis, nei Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas (ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio (2 369,10 Eur)) darbo užmokestis darytina išvada, jog yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu (užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnio nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Kitų šioje normoje nustatytų leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindų atsakovas vertinti ir dėl jų pasisakyti neprivalėjo, nes jie yra alternatyvūs („arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės“).

30. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėja neturi pakankamų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pažymėdama, kad atsakovo Sprendimas nebuvo grindžiamas šiuo pagrindu. Taip pat atsakovo Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas tuo aspektu, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Šiuo aspektu atsižvelgtina į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jog atsakovui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, o ne 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr., 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024).

31. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (žr. nutarties 22 p.).

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Sprendimas keistinas pašalinant iš jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą, nustatytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

33. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamas Sprendimas nepagrįstai buvo grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovo padarytos teisės taikymo klaidos, susijusios su pareiga motyvuoti, ginčijamas Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitu tinkamu teisiniu pagrindu (Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p.).

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja tai, kad ji sudariusi santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi jos duktė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Pažymėtina, kad pareiškėjai Sprendimu nėra uždrausta atvykti į Lietuvą, todėl esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, ji gali kreiptis dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pakeičia atsakovo Sprendimą, pašalindama iš jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą, nustatytą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atitinkamai pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos K. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210880, pašalinant iš jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210880 dalį palikti nepakeistą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis