092483e6-73fc-470b-9fbe-60c7b6832c8d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-173-357/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02704-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovei A.

D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto dalies vertės priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                                I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. 8782,73 Eur nuostolių už negrÄ Å¾intus baldus ir atsakovės buto kompensacijÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti bankų sÄ skaitose esančias atsakovės A.

D. pinigines lėšas 9237,43 Eur sumai. Nurodė, kad 1990-1992 m. su atsakove buvo įraÅ¡yti jos darbovietėje kooperatiniam 2 kambarių butui gauti, kaip jauna Å¡eima. Vėliau atsakovė pasakė, kad yra galimybė iÅ¡ jos darbovietės gauti bendrabutį. Todėl jie susitarė nutraukti santuokÄ , kad gautų ir bendrabutį, ir statomame name dviejų kambarių butÄ . 1993 m. spalio 28 d. jie santuokÄ nutraukė. IÅ¡ atsakovės darbovietės AB „RÅ«ta“ gavo bendrabutį (duomenys neskelbtini), kurį laikÄ abu ten gyveno.

Daugiabučiam kooperatiniam namui statyti (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas 154 statybos kooperatyvas, eilėje butui gauti buvo įraÅ¡yta atsakovė, nes ji dirbo AB „RÅ«ta“. Ä®neÅ¡us pradinį 8000 rublių įnaÅ¡Ä statybos kooperatyvui, atsakovės vardu buvo paimtas kreditas. Apie 1994 m. gavo neįrengtÄ dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovei vienai nebÅ«tų skyrę dviejų kambarių buto, jį skyrė jų Å¡eimai, pardavus bendrabutį, gautus pinigus jie panaudojo kooperatinio buto įrengimui.

Nors nuo 1993-10-28 buvo įregistruota jų iÅ¡tuoka, tačiau jie su atsakove visÄ laikÄ gyveno faktinėje santuokoje apie 19 metų, vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, abu buvo deklaravę savo gyvenamÄ sias vietas bute. Prie gauto buto įrengimo prisidėjo ir jo motina V. V. D.. 2013 m. pradžioje jis su atsakove susipyko, todėl išėjo pagyventi pas motinÄ , tikėdamasis, pykčiui praėjus, grįžti, tačiau grįžti į namus negalėjo, nes atsakovė pakeitė buto durų spynÄ ir jo neįsileido.

Iki 2013 m. pradžios, kai jis išėjo gyventi kitur, jų nuosavybės teisės į butÄ ir ginčo buto dalys kiekvienam buvo lygios. Atsakovė, pažeisdama jo teisę į 1/2 dalį įgyto buto, be jo žinios įregistravo savo nuosavybės teisę į visÄ butÄ ir jį pardavė trečiajam asmeniui. Kadangi ieÅ¡kovas su atsakove butÄ adresu butÄ (duomenys neskelbtini), įgijo jungtine veikla bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, jam priteistina ½ įgyto turto vertės. Atsakovė A. D. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti bendrosios jungtinės veiklos objektu, nes tai bÅ«tų prieÅ¡taravę tuo metu galiojusiems įstatymams. Kooperatinio buto savininku galėjo tapti tik kooperatyvo narys, pilnai iÅ¡mokėjęs pajų. Net kooperatyvo nario Å¡eimos narys tokios teisės neturėjo, o ieÅ¡kovas net nebuvo jos Å¡eimos narys, kai pajus buvo pilnai iÅ¡mokėtas. Kiti asmenys, prisidėję lėšomis prie pajaus iÅ¡mokėjimo, galėjo pretenduoti tik į piniginių lėšų kompensavimÄ .

Jeigu ieÅ¡kovas manė, kad buto pajus yra dalinai iÅ¡mokėtas jo lėšomis, jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso l str. numatytÄ 3 metų terminÄ dėl Å¡ių lėšų prisiteisimo, tačiau to nepadarė, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. atsakovei A. D. 492,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad nėra jokių įrodymų apie parduoto bendrabučio pinigų panaudojimÄ buto įsigijimui ar įrengimui, nes atsakovė šį faktÄ neigia, nurodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ių pinigų įsigijo automobilį.

Abejonių, kad pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui, kelia ir tai, kad ieÅ¡kovei 1993 m. gegužės mėn. buvo suteikta paskola, kuri buvo grÄ Å¾inta (492,35 Eur) 1994 m. gegužės mėnesį, dar viena paskola jai buvo suteikta 1994 m. rugpjūčio 5 d., kuri buvo grÄ Å¾inta 1995 m. rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu atsakovas negalėjo nurodyti, kada ir kokios paskolos buvo suteiktos atsakovei. Apklausta liudytoja R. B. teigė, kad ieÅ¡kovas už bendrabutį gautas lėšas panaudojo buto įsigijimui, tačiau liudytoja nurodė, kad su atsakove pradėjo bendrauti nuo 1996 metų, todėl abejotina, ar jai buvo žinoma, kur buvo panaudoti atsakovo 1994 metais gauti pinigai.

Apklausta liudytoja V. V. D. nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo davusi kooperatiniam butui įsigyti ir įsirengti 3475,44 Eur. Tačiau atsakovė neigia Å¡iÄ aplinkybę, nurodo, kad apie Å¡iuos pinigus nieko nežino, jos santykiai su V. V. D. buvo prasti, lankydavosi ji pas juos labai retai. Todėl iÅ¡ liudytojos parodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad buto įsigijimui ir įrengimui buvo panaudotos jos piniginės lėšos, jos parodymai nepatvirtinti kitais įrodymais. Kad atsakovei butÄ padėjo iÅ¡sipirkti motina, pinigus skolino ir jos sesuo V.

V., patvirtino liudytojos G. J., V. V.. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 8782,73 Eur už pusę buto, nors buto rinkos vertė yra 25081,09 Eur, pats sau prieÅ¡tarauja, įtraukia net baldų vertę, nors nepateikė įrodymų, kad pirko medžiagas ar apmokėjo už darbus įrenginėjant butÄ . IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, ar prie buto įsigijimo prisidėjo asmeninėmis, ar bendromis lėšomis. Vien aplinkybė, kad Å¡alys gyveno kartu, apmokėjo iÅ¡laidas, skirtas bÅ«tinų poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butÄ (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė Apeliantas E. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, arba Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės A. D. ieÅ¡kovui E. D. 263,55 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir 144,81 Eur ieÅ¡kovo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų; bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ir ieÅ¡kinį patenkinus, priteisti ieÅ¡kovui E. D. iÅ¡ atsakovės A.

D. visas turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas: 527,11 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 726,95 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Nurodo, kad parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ - ne žalos atlyginimo pagrindu, bet bendros jungtinės veiklos pagrindu praÅ¡ydamas priteisti su atsakove įgyto turto bendrosios dalinės nuosavybės teise buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertę 8782,73 Eur.

Ginčo buto vertė yra 25081,09 Eur, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, jis negali gauti įrodymų, kokiÄ dalį kredito už butÄ sumokėjo atsakovė po to, kai jie pradėjo gyventi skyrium nuo 2013 m. pradžios, už kokiÄ sumÄ atsakovė pardavė butÄ , nurodydamas, kad Å¡iuos įrodymus turi atsakovė.     2. RaÅ¡ytiniame įrodyme, dėl kurio teismas savo sprendime nepasisakė, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus 2014-03-19 pažymoje Nr. STR-612 nurodyta, kad Å iaulių miesto savivaldybės gyventojų eilės apsirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ buvo sudarytos nuo 1993 metų kovo 1 d.

A. D. ir E. D. eilėse 1993 ir 1994 metais nebuvo įsirašę. Iki 1992 m. eilės butui gauti buvo sudaromos įmonėse ir įstaigose. Å is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina ieÅ¡kovo parodymus, kad atsakovės darbovietėje į eilę dviejų kambarių kooperatiniam butui gauti atsakovė buvo įraÅ¡yta ne viena, o kaip Å¡eima iki jų santuokos nutraukimo, kad gyvendami santuokoje jie įnešė pirminį 8000,00 rublių įnaÅ¡Ä už dviejų kambarių kooperatinį butÄ . Å ios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės atsakovė teisme neginčijo.3.

IÅ¡ byloje esančių duomenų apie atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimÄ matyti, kad ji nuo 1993-01-29 iki 1993-11-04 gyveno su ieÅ¡kovu taip pat iÅ¡ jos darbovietės gautame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buto statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1993 m. Å ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl fiktyvaus santuokos nutraukimo motyvo, kad tik taip galėjo privatizuoti jų Å¡eimai suteiktÄ bendrabutį, o vėliau jį parduoti ir gautas lėšas panaudoti kooperatinio buto įrengimui.

Tai, kad Å¡alys nebuvo nutraukusios artimų santykių ir toliau vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, bendromis ir asmeninėmis lėšomis bei darbu įrenginėjo gautÄ butÄ , jį apstatė, remontavo, mokėjo mokesčius, be byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtina ir tai, kad jie abu gyvenamÄ jÄ vietÄ naujame bute deklaravo tÄ pačiÄ dienÄ ir po santuokos nutraukimo kartu iÅ¡gyveno beveik 20 metų. Toks Å¡alių elgesys visiÅ¡kai atitinka 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalies sÄ lygas, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.4.

Tai, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė vienÄ reikalavimÄ , o neiÅ¡skaidė jo į tris atskirus reikalavimus: dėl Å¡alių bendros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir kompensacijos už jam priklausiusios bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalies ginčo buto vertės priteisimo, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti ginčo butÄ bendrÄ ja daline jo ir atsakovės nuosavybe, nes iÅ¡ ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ turinio ieÅ¡kovo reikalavimas visiÅ¡kai aiÅ¡kus.5.

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo parodymais, kad pinigus už parduotÄ bendrabutį bendrai panaudojo ginčo butui įrengti, teigdama, kad atsakovas už juos pirko automobilį, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad paskolas už butÄ jai padėjo sumokėti jos motina ir sesuo, tačiau teismas pripažino liudytojų G. J. ir V. V. parodymus. Tuo tarpu atsakovo parodymus, kad materialiai padėjo jo motina, be liudytojos parodymų, kuriais teismas abejoja, patvirtina raÅ¡ytinis įrodymas liudytojos V.

V. D. 2002-12-13 mokėjimo pavedimas 3475,44 Eur ieÅ¡kovui E. D.. Kad ieÅ¡kovas nuo 1994 m. važinėjo į užsienį, užsiėmė prekyba ir iÅ¡ to turėjo pajamų, patvirtino liudytojai J. R. ir P. S., tačiau teismas nurodė, kad iÅ¡ jų parodymų negalima nustatyti ieÅ¡kovo gaunamų pajamų dydžio.Atsakovė A. D. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti 144,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ , o teismas praÅ¡ymÄ vertino kaip ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimÄ . Keisdamas ieÅ¡kinio dalykÄ nurodė, kad praÅ¡o priteisti bendrosios dalinės nuosavybės buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertę 8782,73 Eur. Nors ieÅ¡kovas savo pareiÅ¡kimÄ Ä¯vardijo kaip ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ , suma, kokiÄ jis prašė priteisti, nepasikeitė, t.y. ieÅ¡kinio dalykas liko tas pats. Akivaizdžiai pasikeitė ieÅ¡kinio pagrindas, todėl teismas savo sprendime pagrįstai pasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrindo, o ne dalyko pakeitimo.2.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ nuo buto su priklausiniais pardavimo kainos, reiÅ¡kia trisatskirus reikalavimus: dėl Å¡alių bendros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir kompensacijos už jam priklausiusios bendrosios dalinėsnuosavybės teise ½ dalies ginčo buto vertės priteisimo. Kiekvienas ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti suformuluotas atskirai ir aiÅ¡kiai, turi bÅ«ti apmokėtas žyminiu mokesčiu.

PraÅ¡ydamas priteisti piniginę kompensacijÄ už ½ dalį atsakovės parduoto asmeninio turto, ieÅ¡kovas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris suteiktų jam teisę reikalauti piniginės kompensacijos už atsakovės turto dalį. Nors ieÅ¡kinyje yra įvardinta, kad praÅ¡oma priteisti piniginę kompensacijÄ už butÄ , kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tačiau savaime asmeninis turtas nėra ir netampa bendrÄ ja daline nuosavybe. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti Å¡io buto bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe.3.

PareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo praÅ¡oma priteisti tÄ pačiÄ sumÄ - 8782,73 Eur kaip kompensacijÄ už ½ dalį buto vertės. IÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų nebeaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas dar reiÅ¡kia kokias nors turtines pretenzijas į baldus. Teismo posėdyje į šį klausimÄ ieÅ¡kovas atsakė, kad Å¡i suma yra bendra už viskÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ - baldus ieÅ¡kovas nebeprašė pripažinti bendrosios jungtinės veiklos objektu, nors jų kainÄ prašė priteisti.

Be to, įrodinėdamas bendro Å«kio vedimÄ , bendrų lėšų turėjimÄ ir bendras iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas pamirÅ¡o lengvÄ jį automobilį, įregistruotÄ jo vardu bÅ«tent per jo nurodomÄ laikotarpį. Todėl ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas dėl bendro Å«kio buvimo, dėl bendrų ar asmeninių lėšų panaudojimo turtui įsigyti yra nenuoseklus ir prieÅ¡taringas.

4. Butas negalėjo bÅ«ti bendrosios jungtinės veiklos objektu, nes tai bÅ«tų prieÅ¡taravę tuo metu galiojusiems įstatymams. IeÅ¡kovas niekada nebuvo priimtas į Namų statybos kooperatyvÄ , jo narystė niekada nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, todėl neturėjo teisės įgyti nuosavybės teisę į kooperatinį butÄ nei jungtinės veiklos, nei kito įstatymo pagrindu. Pagal įstatymÄ kooperatyvo nariu galėjo bÅ«ti tik vienas asmuo. Kiti asmenys, prisidėję lėšomis prie pajaus iÅ¡mokėjimo, galėjo pretenduoti tik į piniginių lėšų kompensavimÄ .

Jeigu ieÅ¡kovas manė, kad buto pajus yra dalinai iÅ¡mokėtas jo lėšomis, jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. numatytÄ 3 metų terminÄ dėl Å¡ių lėšų prisiteisimo, tačiau to nepadarė, todėl praleido ieÅ¡kinio terminÄ . Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisę įkooperatinį butÄ , jis nebÅ«tų turėjęs teisės privatizuoti bendrabutį. Bendrabučio privatizavimofaktas įrodo, kad tarp Å¡alių jokio susitarimo nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kad ieÅ¡kovas neturėjojokios teisės į butÄ ar jo pajų.5.

Nutraukus santuokÄ susitarė, kad ieÅ¡kovas turės teisę privatizuoti turimÄ bendrabutį, o atsakovė turės teisę į statomÄ butÄ ir vienas į kito turtÄ nepretenduos. Šį susitarimÄ realizavo, nes ieÅ¡kovas bendrabutį privatizavo ir jį savo nuožiÅ«ra pardavė, todėl nebeturi teisės pretenduoti į atsakovei tekusiÄ santuokinio turto dalį - teisę į butÄ .         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad santuoka tarp Å¡alių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta – (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo abi Å¡alys, AB “RÅ«ta”, kurioje dirbo atsakovė, skyrė kooperatinį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), galiojant LR Ä®statymui „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ (1990-01-06 redakcija). IÅ¡ valstybinės įmonės registrų centro pažymos matyti, kad teisinė registracija buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlikta 2013-09-17, priėmimo-perdavimo 2013-06-27 akto pagrindu ir butas įregistruotas asmeninės nuosavybės teise A.

D. (8 b. l.). Bylos duomenys rodo, kad E. D. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs nuo 1994 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. spalio 20 d., 2013 m. spalio 21 d. E. D. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patalpos savininko praÅ¡ymu panaikinti (13 b. l.). Byloje nustatyta, kad santuokos metu gautÄ bendrabutį adresu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas privatizavo 1993 m. lapkričio 11 d. t.y. po santuokos nutraukimo ir 1994 m. sausio 13 d. pardavė už 1013,67 Eur (88, 89 b. l.). Atsakovės teigimu, Å¡alys buvo susitarusios dėl santuokos nutraukimo pasekmių - ieÅ¡kovui atiteks bendrabutis, atsakovei ginčo kooperatinis butas.

LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų" (1990-01-06 redakcija) 1 str. numatė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tampa buto savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu. Abi Å¡alys pripažįsta faktÄ , kad pirminis 8000 piniginio vieneto pajinis įnaÅ¡as atliktas iki santuokos nutraukimo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog likusius pajinius įnaÅ¡us ji apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nereikalauja nuosavybės teisių į butÄ pripažinimo sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisės pagrindu, tačiau savo reikalavimus grindžia tuo, kad butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), jis su atsakove įgijo jungtinės veiklos pagrindu.

Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti butÄ bendrÄ ja daline jo ir atsakovės nuosavybe, o suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ yra ieÅ¡kovo pareiga, teismas tokios kategorijos bylose nėra aktyvus, negali nurodyti, kaip ieÅ¡kovui suformuoti ieÅ¡kinio reikalavimus. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tÄ patį reikalavimÄ nurodydamas kitÄ teisinį pagrindÄ â€“ vietoje žalos (nuostolių) nurodė jungtinės veiklos susitarimÄ .

Teismas pagrįstai nurodė, kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o kompensacijos neginčydamas vieÅ¡ajame registre įregistruotų atsakovės nuosavybės teisių, Å¡i aplinkybė yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ .

Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje, remiantis 1964 m. CK 43 straipsniu, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine forma.CK 3.87 straipsnio 1 dalies reglamentavimas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo netaikytinas sugyventinių turtui. IeÅ¡kovas teigdamas, kad santuokÄ su atsakove nutraukė fiktyviai, siekiant įsigyti du gyvenamuosius bÅ«stus, o po santuokos nutraukimo jis vedė bendrÄ Å«kį, Å¡ių aplinkybių neįrodė.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis, pažymi, kad ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti santuokos fiktyvumÄ ir savo asmeninių lėšų investavimÄ Ä¯ atsakovei nuosavybes teise priklausantį butÄ . Kaip minėta, bendrabutį ieÅ¡kovas privatizavo 1993 m. lapkričio 11 d., o pardavė jį 1994 m. sausio 13 d. ir gavo 1013,67 Eur (88, 89 b. l.). IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios gautos lėšos buvo panaudotos kooperatiniam butui, tačiau nepateikia į bylÄ Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo 1013,67 Eur gauta suma buvo panaudota automobilio įsigijimui. Taigi, aplinkybė dėl ieÅ¡kovo gautų 1013,67 Eur lėšų panaudojimo buto pagerinimui yra neįrodyta, o iÅ¡ turimų duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pinigai panaudoti butui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrabučio pardavimas ir buto statybos metai sutampa, t. y. 1994 m. įvyko abi aplinkybės, tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama preziumuoti fiktyvų santuokos nutraukimÄ 1993 m. spalio 28 d.

Tai, kad ieÅ¡kovas po santuokos nutraukimo gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame bute neįrodo ieÅ¡kovo įrodinėjamų susitarimo sÄ lygų, neįrodo Å¡alių siekio butÄ Ä¯gyti bendrÄ ja daline (ar jungtine) nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 1993 m. gegužės mėn. gavo paskolÄ , kuri 1994 m. gegužės mėnesį buvo grÄ Å¾inta – 492,35 Eur paskolos ir 34,18 Eur palÅ«kanų, dar vienÄ paskolÄ atsakovė gavo 1994 m. rugpjūčio 5 d., kuri buvo grÄ Å¾inta 1995 m. rugsėjo mėnesį – 1013,67 Eur ir 465,71 Eur palÅ«kanų (52 b. l.).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nežinojo Å¡ių paskolų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nebuvos siekio įgyti bendros nuosavybės, kadangi ieÅ¡kovas nežinojo kokias sumas atsakovė įnešė už butÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo liudytojai nurodė jam palankias aplinkybes, o atsakovės – jai palankias aplinkybes, todėl vertinant Å¡iuos parodymus teisėjų kolegija laiko pagrįstÄ pirmosios instancijos teismÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytoja R. B. su atsakove pradėjo bendrauti tik 1996 metais, todėl abejotina ar jai buvo žinoma, kur buvo panaudoti atsakovo pinigai, gauti 1994 metais.

Pažymėtina, kad liudytojos V. V. D. parodymai, kad atsakovui davė 3475,44 Eur kooperatiniam butui įsigyti yra neigiami atsakovės, o kitų įrodymų minėtam teiginiui pagrįsti byloje nėra, nes pinigų davimas ieškovui neįrodo jų panaudojimo paskirties.          Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus pateiktus įrodymus, ieškovo gautos darbo pajamos nėra reikšmingos, nes ieškovas neįrodinėjo jų naudojimo bendram ūkio su atsakove vedimui.

Gyvenimas viename bute ir tam tikrų daiktų abiejų asmenų reikmėms pirkimas dar nereiÅ¡kia siekio turėti bendrÄ dalinę buto nuosavybę. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie buto remontÄ , medžiagų pirkimÄ , o liudytojų J. R. ir P. S. parodymai nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovas už remonto darbus sumokėjo iÅ¡ savo lėšų, nes atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas padėdavo susivežti jos pirktas medžiagas. IeÅ¡kovo teigimas, kad įrenginėjo butÄ , tuo prisidėdamas prie jo sukÅ«rimo darbu, nėra reikÅ¡mingas, nes butas, kaip turtas, jau buvo iÅ¡ esmės sukurtas.

Atsakovė neneigia, kad atsakovas padėdavo jai darbus organizuoti ir atsivežti statybinių medžiagų, o ieÅ¡kovas teiginiai dėl 2006 metais bute atlikto remonto yra abstraktÅ«s ir nepatvirtinti įrodymais. Kaip jau buvo paminėta, byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kiek buvo iÅ¡leista atliktam remontui. Atsakovė beje nurodo, kad buto remontÄ ji atliko pati 2009 metais, jis kainavo apie 8000 Lt, remontui iÅ¡ sesers G. J. ji skolinosi 5000 Lt, kuriuos grÄ Å¾ino pardavusi butÄ , kÄ ir patvirtino liudytoja G.

J.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto objektas - butas, už kurį kompensacijos siekia ieÅ¡kovas, tuo metu buvo jau įgytas, todėl prisidėti prie sukÅ«rimo darbu nebuvo bÅ«tinybės, o įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teisingai sprendė, kad atsakovė neprivalo sumokėti kompensacijos ieÅ¡kovui.           IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad 2006 m. lapkričio 2 d. pirko baldus už 984,71 Eur (27-28 b. l.), tačiau atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovas gyveno atsakovės bute, Å¡i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia bendro Å«kio vedimo, siekio kurti bendrÄ jungtinę nuosavybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo argumentai yra prieÅ¡taringi. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, pinigų paėmimo kvitai patvirtina (54 b. l.), kad atsakovė apmokėjo už bute keistÄ langÄ bei montavimo darbus UAB ,,Golgonda‘‘, nors ieÅ¡kovas teigia pats už Å¡iuos darbus mokėjęs. Kadangi ieÅ¡kovo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nėra įrodytos.Kadangi atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (161-162 b. l.), atsakovei priteisiamos 144,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo E. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 144,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kolegijos pirmininkė                           Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                      Egidijus Mockevičius                                                                                                    Vilija Valantienė