09206e08-06ef-4d02-b7a3-db89d73d1355 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-999-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00304-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo patenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1291-601/2021 pagal ieÅ¡kovių akcinės bendrovės SEB banko ir uždarosios akcinės bendrovės „Čiurlionio tiltas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo ir palÅ«kanų priteisimo, dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ visÄ laikotarpį, kurį koncesininkui bÅ«tų mokamas koncesijos mokestis, jei 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiÅ«ros ir eksploatavimo koncesijos sutartis Nr. 709 nebÅ«tų nutraukta, tinkamai vykdyti Å¡iÄ Koncesijos sutartį, kiekvienų metų ketvirtį Kauno miesto savivaldybės administracijai sumokant į ieÅ¡kovės AB SEB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaÅ¡tai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios; nuo sudarymo momento) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 29 d. mokėjimu atliktÄ Ä¯skaitymÄ koncesijos mokesčio finansinių kaÅ¡tų dalyje;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 192 214,10 Eur dydžio įsiskolinimÄ finansinių kaÅ¡tų dalyje, 1 018,73 Eur dydžio palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. tarp UAB „Hidrostatyba“ bei UAB „Šilutės automobilių keliai“ (toliau – ir koncesininkės) ir atsakovės buvo sudaryta koncesijos sutartis, pagal kuriÄ koncesininkės įsipareigojo savo sÄ skaita suprojektuoti ir pastatyti Kaune esančio M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ ir 23 m. po pastatymo jį prižiÅ«rėti ir eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo 23 metus po statybos darbų pabaigimo (kai pasiraÅ¡omas koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti aktas) mokėti koncesininkėms koncesijos mokestį, nepriklausomai nuo to, ar koncesijos sutartis vėliau bus nutraukta, be to, net ir nepriklausomai, dėl kurios Å¡alies kaltės.

3. UAB „Hidrostatyba“ ir AB SEB bankas 2006 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį (su pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteikė 73 000 000 Lt dydžio finansavimÄ koncesijos sutarčiai vykdyti. Vykdant koncesijos sutarties sÄ lygas, tarp banko, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ bankui buvo perleista reikalavimo teisė į dalį koncesininkėms pagal koncesijos sutartį atsakovės mokėtinų sumų, t. y., bankas perėmė reikalavimo teises į iÅ¡ koncesijos sutarties kylantį piniginį koncesininkių reikalavimÄ atsakovei dėl koncesijos mokesčio dalių: minimalių projektavimo ir statybos kaÅ¡tų (Sk min) (73 mln.

Lt apimtyje) ir finansinių kaÅ¡tų (Fk) (45 mln. Lt), iÅ¡ viso 118 mln. Lt (arba daugiau nei 34 mln. Eur), mokėjimo. Koncesijos sutartyje susitarta dėl minimalios finansinių kaÅ¡tų sumos (45 000 000 Lt), kurios pagal Å¡alių nustatytÄ palÅ«kanų bazę (3,51 proc.) apskaičiuota dalis buvo įtraukiama į reguliarius ketvirtinius atsakovės mokėjimus koncesininkėms.

4. Pagal 2016 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 2047 dėl teisių ir pareigų pagal koncesijos sutartį bei susijusius sandorius perleidimo, UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė visas UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal koncesijos sutartį ir tapo koncesininke, taip pat 2016 m. liepos 4 d. pasirašius kreditavimo sutarties pakeitimus (su vėlesniais pakeitimais) UAB „Čiurlionio tiltas“ perėmė ir įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį.

5. Atsakovė, iki tol tinkamai ir laiku vykdžiusi savo įsipareigojimus, nuo 2021 m. sausio 15 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė koncesijos sutartį, tačiau UAB „Čiurlionio tiltas“ tokį sutarties nutraukimÄ ginčija teisme. Atsakovė 2021 m. vasario 12 d. raÅ¡tu, be kita ko, informavo, kad tarpinė koncesininkėms mokėtina suma, nuo kurios atsakovė ketina mokėti ketvirtinius mokėjimus pagal koncesijos sutartį, jos skaičiavimais yra 6 745 617 Eur. Nesutikdamas su tokia pozicija bankas pareikalavo koncesijos mokestį mokėti įprasta tvarka, jo nemažinant.

6. Koncesijos sutarties 42.4.1–42.4.4, 37.2, 35.3 punktų nuostatos pagrindžia, kad nepaisant tarp Å¡alių egzistuojančių nesutarimų dėl įprastu atveju mokamo koncesijos mokesčio dydžio ar dėl sutarties nutraukimo kaltininko, atsakovė neturi teisės nemokėti (sumažinti ar įskaityti) jokios finansinių kaÅ¡tų (Fk) dalies ir minimalios projektavimo ir statybos kaÅ¡tų (Sk) dalies. Tačiau atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. atlikdama reguliarų ketvirtinį mokėjimÄ bankui pervedė net 59 proc. mažesnę sumÄ nei ankstesniu koncesijos mokesčio mokėjimo atveju.

Nors atsakovė nedetalizavo, kaip buvo apskaičiuotas 180 270,10 Eur koncesijos mokesčio mokėjimas už 2021 m. I ketv., iÅ¡ anksčiau pateiktų raÅ¡tų matyti, kad atsakovė siekia pagrįsti sumokėto koncesijos mokesčio sumos sumažinimÄ atskaičiuodama iÅ¡ mokėtinos finansinių kaÅ¡tų dalies neva iÅ¡ ankstesnių mokėjimų susidariusiÄ palÅ«kanų permokÄ . Atsakovė neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės teisės sumažinti bankui mokamos finansinių kaÅ¡tų dalies ir atlikti Å¡ioje dalyje įskaitymo.

Todėl atsakovės neteisėtai atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir iÅ¡ jos priteistina koncesijos mokesčio skola finansinių kaÅ¡tų dalyje bei palÅ«kanos už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ .

7. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė AB SEB bankas prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo pagal 2006 m. liepos 4 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiÅ«ros ir eksploatavimo koncesijos sutartį Nr. 709 kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieÅ¡kovės AB SEB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) minimalų suminį koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaÅ¡tai sudaro 141 656,25 Eur ir minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai sudaro 232 216,87 Eur.

IeÅ¡kovės vertinimu, iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo atsakovė įpareigotina tinkamai vykdyti koncesijos sutartį. Juolab kad pati savivaldybė visiÅ¡kai pripažįsta turimÄ pareigÄ mokėti koncesijos mokestį iki 2031 m. pabaigos. Dėl praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo jokios žalos atsakovė nepatirs, nes sumos, kuriÄ pati pripažįsta kaip koncesininkėms mokėtinÄ koncesijos mokestį, ji neabejotinai nebus sumokėjusi iki Å¡ios bylos galutinio iÅ¡nagrinėjimo.

Neteisėtai sumažinusi savo mokėjimus beveik 60 proc., atsakovė daro žalÄ ieÅ¡kovei, be to, iÅ¡imtinai koncesijos objektÄ prižiÅ«rėti įkurtÄ UAB „Čiurlionio tiltas“ gali privesti ir prie bankroto, nes UAB „Čiurlionio tiltas“ negalės atsiskaityti su ieÅ¡kove. Su panaÅ¡iais atsakovės veiksmais susidÅ«rusios UAB „Kamesta“ pavyzdys rodo, jog atsakovė, net ir įsiteisėjus jai nepalankiam teismo sprendimui, nevykdo savo įsipareigojimų pagal koncesijos sutartį.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės egzistuoja reali grėsmė, jog būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas esmingai pasunkės arba taps apskritai nebeįmanomas.

8. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. gautas ir teisėjo rezoliucija priimtas ieÅ¡kovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ pareiÅ¡kimas dėl klaidos ieÅ¡kinio reikalavime iÅ¡taisymo, dalyvaujančių byloje asmenų ir ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, įvykus procesinių teisių perėmimui. PareiÅ¡kime praÅ¡oma iÅ¡taisyti techninę klaidÄ â€“ pradinio ieÅ¡kinio reikalavime nurodytÄ banko sÄ skaitos numerį iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ pakeičiant į teisingÄ banko sÄ skaitos numerį „(duomenys neskelbtini)“.

Patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis – į bylÄ antrÄ ja ieÅ¡kove įtraukiant UAB „Čiurlionio tiltas“, iki tol byloje dalyvavusiÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, perimančia dalį pradinio banko pareikÅ¡to reikalavimo atsakovei, kadangi bankas pasinaudojo regreso teise ir iÅ¡ UAB „Čiurlionio tiltas“ einamosios sÄ skaitos nurašė dalį atsakovės įsiskolinimo finansinių kaÅ¡tų dalyje (114 469,96 Eur iÅ¡ 192 214,10 Eur), taip padengdamas trÅ«kstamas UAB „Čiurlionio tiltas“ bankui mokamos kredito įmokos ir mokamų palÅ«kanų dalis.

Tarp banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl reikalavimo perleidimo, kuris patvirtina banko reikalavimo teisės į savivaldybę perleidimÄ (grÄ Å¾inimÄ ) UAB „Čiurlionio tiltas“ 114 469,96 Eur apimtyje. Todėl, atsižvelgiant į UAB „Čiurlionio tiltas“ iÅ¡ banko perimtos reikalavimo teisės į atsakovę apimtį, atitinkamai pakeistini ieÅ¡kinio reikalavimai dėl atitinkamų sumų ieÅ¡kovėms priteisimo, kai ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ esmės lieka nepakitęs tiek bendros sumos (192 214,10 Eur dydžio įsiskolinimas ir 1 018,73 Eur dydžio palÅ«kanos) dalyje, tiek ir jo faktinio bei teisinio pagrindo nurodymo dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovės AB SEB banko reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai įpareigojimÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo pagal M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiÅ«ros ir eksploatavimo koncesijos 2006 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 709 kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieÅ¡kovės AB SEB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio, kurį sudaro finansiniai kaÅ¡tai (141 656,25 Eur) ir minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai (232 216,87 Eur).

10. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties motyvuojamosios dalies aÅ¡tuntoje pastraipoje ir rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje, nurodant teisingÄ ieÅ¡kovės AB SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota kiekvienų metų ketvirtį mokėti dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė preliminarai pagrindė ieÅ¡kinį procesine prasme, t. y. iÅ¡dėstė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , nurodė savo argumentus, pateikė dokumentus, jos manymu, patvirtinančius pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo bus sprendžiama iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.

12. Teismo vertinimu, apie atsakovės nesÄ Å¾iningus veiksmus leidžia spręsti jos vienaÅ¡aliÅ¡kas sprendimas žymiai sumažinti koncesijos sutartyje numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ kiekvienų metų ketvirtį mokėti minimalų suminį koncesijos mokestį, kurį, be kita ko, sudaro finansiniai kaÅ¡tai (141 656,25 Eur) bei minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai (232 216,87 Eur). Koncesijos sutarties 42.4.1 ir 42.4.2 punktų nuostatos lemia, kad nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės ir padaryto esminio koncesijos sutarties pažeidimo nutraukiama koncesijos sutartis, koncesininkės turi teisę atgauti visas turėtas statybos ir projektavimo iÅ¡laidas ir visas finansavimo iÅ¡laidas bei atitinkamÄ dalį eksploatacijos bei priežiÅ«ros iÅ¡laidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ .

13. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus koncesijos sutartį (Å¡is nutraukimas yra ginčijamas teisme) bei sumažinus ketvirtinius mokėjimus pagal Å¡iÄ sutartį, bÅ«tina iÅ¡laikyti status quo (esančiÄ pagal sutartį padėtį) bei užkirsti keliÄ naujiems teisiniams ginčams tarp bylos Å¡alių kilti. Todėl yra tikslinga taikyti prevencinę laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovę kiekvienų metų ketvirtį mokėti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ dalį minimalaus suminio koncesijos mokesčio (priklausančio ieÅ¡kovei pagal sutartį), kurį sudaro finansiniai kaÅ¡tai (141 656,25 Eur) ir minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai (232 216,87 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir ja atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; visa apimtimi atmesti ieÅ¡kovės AB SEB banko praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 14.1. IeÅ¡kinys yra prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė nėra koncesijos sutarties, pagal kuriÄ reikalauja mokėjimų, Å¡alimi, taigi neturi teisės tiesiogiai reikÅ¡ti reikalavimų atsakovei.

Tarp koncesininkių ir ieškovės sudaryta kredito sutartis bei jos vykdymo užtikrinimui sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (reikalavimų, kylančių iš koncesijos sutarties), kuri nėra savarankiška sutartis, yra tik išvestinė bei išimtinai susijusi su pagrindinėmis sutartis. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad koncesininkės nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir, atitinkamai, ieškovė turi teisę pasinaudoti kredito sutarties įvykdymo užtikrinimu. 14.2.

Neegzistuoja reali grėsmė, kad galutinis ieÅ¡kovei palankus sprendimas galėtų bÅ«ti neįvykdytas arba jo vykdymas bÅ«tų reikÅ¡mingai apsunkintas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra ar ateityje bÅ«tų nepajėgi sumokėti didesnį koncesijos mokestį. Atsakovė nuosekliai mokėjo koncesijos mokestį koncesininkėms iki koncesijos sutarties nutraukimo, tÄ daro ir po koncesijos sutarties nutraukimo Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka. Kaip faktas ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai sumažino mokamÄ koncesijos mokestį, yra tik pačios ieÅ¡kovės subjektyvus įvertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais.

Teismas, remdamasis Å¡iuo subjektyviu ieÅ¡kovės vertinimu, konstatavo, kad atsakovės veiksmai, vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažinant koncesijos mokestį, rodo jos elgesio nesÄ Å¾iningumÄ . Toks teismo pateiktas koncesijos sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas dėl koncesijos mokesčio dydžio po koncesijos sutarties nutraukimo, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir negali bÅ«ti vertinamas svarstant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, juo labiau, net neiÅ¡klausius kitos Å¡alies nuomonės. 14.3.

Byloje nėra jokių įrodymų apie prastÄ UAB „Čiurlionio tiltas“ (vienos iÅ¡ koncesininkių) finansinę padėtį bei jos bankroto galimybę. Be to, koncesininkes sudaro ne tik UAB „Čiurlionio tiltas“, bet ir RUAB „Šilutės automobilių keliai“, kuri nors ir yra restruktÅ«rizuojama, visgi funkcionuoja ir yra finansiÅ¡kai stabili bendrovė. 14.4. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir neužtikrina proceso Å¡alių teisių lygiateisiÅ¡kumo. IeÅ¡kovė nutylėjo faktÄ , kad atsakovė buvo priversta nutraukti koncesijos sutartį dėl esminių Å¡ios sutarties pažeidimų, sukeliant atsakovei itin didelius bei dar neatlygintus nuostolius.

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, pasikeitęs koncesijos mokesčio dydis nėra tiesiog niekuo nepaaiÅ¡kintas ar nepagrįstas atsakovės vienaÅ¡alis sprendimas. Å is pasikeitimas tiesiogiai susijęs su koncesijos sutarties nutraukimu, koncesijos sutartyje nustatyta mokėjimų tvarka po jos nutraukimo bei visuma koncesijos sutarties nutraukimo finansinių pasekmių. Atsakovė yra vieÅ¡asis subjektas, kuris savo veikloje naudoja vieÅ¡uosius pinigus ir atsako už tinkamÄ bei racionalų jų panaudojimÄ .

Atsakovė negali mokėti ieÅ¡kovei sumų, kurios jai nepriklauso, ir prisiimti rizikÄ vėliau neturėti galimybės tų sumų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ koncesininkių. 14.5. IeÅ¡kovė nutylėjo, kad nebuvo apdairi ir rÅ«pestinga bei nesikiÅ¡o į koncesijos sutarties vykdymÄ , nors žinojo apie UAB „Hidrostatyba“ restruktÅ«rizavimÄ , o vėliau ir bankrotÄ ; nutylėjo, kad turi papildomas užtikrinimo priemones savo reikalavimams, kylantiems iÅ¡ kredito sutarties, užtikrinti tiems atvejams, kai blogėja koncesininkės UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinė padėtis.

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovei mokant visÄ koncesijos mokestį ir vėliau pasitvirtinus, kad byloje keliami reikalavimai yra nepagrįsti, ieÅ¡kovė ne tik bÅ«tų nepagrįstai praturtėjusi, bet ir atsakovė neturėtų iÅ¡ ko iÅ¡sireikalauti savo dėl koncesijos sutarties nutraukimo patirtų nuostolių. 14.6. Nutartis priimta nepraneÅ¡us atsakovei ir nesuteikus jai galimybės iÅ¡dėstyti savo argumentus bei pozicijÄ dėl praÅ¡ymo. Skundžiamoje nutartyje teismas ėmėsi aiÅ¡kinti koncesijos sutarties nuostatas, kurių esmė ir tikroji reikÅ¡mė bus atskleista tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl daryti tai net neiÅ¡klausius atsakovės pozicijos nepagrįsta ir neteisinga.

15. IeÅ¡kovė AB SEB bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 15.1. IeÅ¡kovė yra tinkamas subjektas reikÅ¡ti byloje suformuluotus reikalavimus. Reikalavimo perleidimo sutartyje nustatyta, kad reikalavimo teisė į savivaldybės atliekamus mokėjimus pagal koncesijos sutartį nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasiraÅ¡ymo dienos (2008 m. lapkričio 7 d.) buvo perleista bankui.

BÅ«tent bankas turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti sumas. 15.2. Teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė galutinio ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymui arba jo įvykdymo reikÅ¡mingam apsunkinimui. Atsakovė aiÅ¡kiai deklaravo mokėsianti vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažintÄ koncesijos mokestį ir savo konkliudentiniais veiksmais (faktiÅ¡kai atliktu sumažintu mokėjimu) aiÅ¡kiai įrodė banko įvardintos grėsmės realumÄ . Atsakovė nenurodė nė vienos koncesijos sutarties nuostatos, kur bÅ«tų įtvirtintas koncesijos mokesčio sumažinimas nutraukus koncesijos sutartį.

Nepriklausomai nuo to, kad Å¡iuo metu yra nagrinėjama byla dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovė neturi teisės nemokėti minimalaus koncesijos mokesčio dalių, kaip tai numatyta koncesijos sutarties 35.3 punkte. Kritikuodama teismÄ dėl nesuteiktos galimybės pasisakyti dėl savo pozicijos, atsakovė atskirajame skunde nepaaiÅ¡kino, kurioje konkrečiai koncesijos sutarties vietoje įtvirtinta jos minima koncesijos sutartyje nustatyta tvarka, pagal kuriÄ koncesininkei mokėtinas mokestis (Sk min ir Fk dalyse) natÅ«raliai sumažėjo nutraukus koncesijos sutartį. 15.3.

Atsakovei žinoma, kad UAB „Čiurlionio tiltas“ yra specialiai ginčo koncesijos vykdymui įsteigta bendrovė, savo veiklÄ finansuojanti iÅ¡imtinai iÅ¡ savivaldybės gaunamo koncesijos mokesčio pajamų (bankui pasilikus atitinkamÄ reikalavimo sumos dalį). Todėl pateikiama abejonė dėl neįrodytos prastos UAB „Čiurlionio tiltas“ bÅ«klės yra nesÄ Å¾iningas atsakovės veiksmas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai mokant sumažintÄ koncesijos mokestį, padengiantį tik pusę UAB „Čiurlionio tiltas“ mokamos kredito įmokos, negalėdama savarankiÅ¡kai vykdyti tokių finansinių įsipareigojimų UAB „Čiurlionio tiltas“ bus priversta bankrutuoti.

Aplinkybė, kad koncesininkes sudaro ne tik UAB „Čiurlionio tiltas“, bet ir RUAB „Šilutės automobilių keliai“, nekeičia teisingai teismo atlikto situacijos įvertinimo. 15.4. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl sutarties nutraukimo teisėtumo vyksta ginčas teisme, kad atsakovės apskaičiuota ir pripažįstama tarpinė suma (6 745 617 Eur) nėra galutinė ir dar gali būti tikslinama dėl atliekamo nuostolių vertinimo. Atsakovės su atskiruoju skundu pateiktas 2021 m. kovo 17 d.

M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos bÅ«klės įvertinimo aktas patvirtina, jog sutartis dėl koncesijos transporto mazgo bÅ«klės įvertinimo su UAB „Ekspertika“ buvo sudaryta dar 2020 m. rugsėjo 18 d., t. y. prieÅ¡ 4 mėnesius iki koncesijos sutarties nutraukimo ir iki bet kokių vertinimui nepalankių klimatinių sÄ lygų atsiradimo. Be to, ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į Å¡ios bylos dalykÄ , laikinÄ ja apsaugos priemone prašė įpareigoti atsakovę mokėti tik minimalų koncesijos mokestį (Sk min ir Fk dalis), dėl kurio dydžio klausimų net negali kilti, ir mokėjimus vykdyti įprastine tvarka – kas ketvirtį. 15.5.

Bankas yra koncesijos finansuotojas, o ne jos vykdytojas, todėl pareigos kontroliuoti, kaip ir kas vykdo koncesijos transporto mazgo priežiÅ«rÄ , neturėjo. Papildomų užtikrinimo priemonių savo reikalavimams, kylantiems iÅ¡ kreditavimo sutarties, užtikrinti turėjimas, prieÅ¡ingai nei siekia pagrįsti atsakovė, patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad praÅ¡ytos ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.

16. IeÅ¡kovė UAB „Čiurlionio tiltas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Atskirajame skunde keliamos ne abejonės dėl ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumo, bet siekiama pasisakyti dėl bylos esmės tam neskirtoje proceso stadijoje. Nei koncesijos sutartis, nei bet kokia kita sutartis neriboja reikalavimo perleidimo sutarties (sudarytos pagal koncesijos sutartį) įgyvendinimo. Jokių ribojimų dėl perleidžiamų reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal koncesijos sutartį įgyvendinimo priverstine (teismine) tvarka nėra numatyta.

Net jei ir paaiÅ¡kėtų, kad bankas yra netinkama ieÅ¡kovė, atitinkami veiksmai turėtų bÅ«ti atliekami pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ . 16.2. Atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl egzistuoja grėsmė palankaus sprendimo vykdymui. Vien koncesijos sutarties nutraukimo ir jo prieÅ¡istorės faktas patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Savivaldybė koncesijos sutartį nutraukė pati sukÅ«rusi situacijÄ , kuomet UAB „Čiurlionio tiltas“ negalėjo preciziÅ¡kai vykdyti dalies įsipareigojimų.

Savivaldybė yra atlikusi ir skunde pripažinusi planus atlikti įskaitymus, kuriuos draudžia koncesijos sutarties 35.3 punktas. 16.3. Sudėtinga UAB „Čiurlionio tiltas“ padėtis yra akivaizdus dalykas, vertinant tÄ aplinkybę, kad vienintelė jos veikla yra koncesijos sutarties vykdymas. Pateiktas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 13 patvirtina, kad kiekvienÄ ketvirtį UAB „Čiurlionio tiltas“ mokėtinos sumos bankui didėja. Tai reiÅ¡kia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių savivaldybė mokėtų ne tik 2,5 karto mažesnę sumÄ nei privalo pagal koncesijos sutartį, bet ir 97 111,01 Eur mažesnę sumÄ nei pakanka UAB „Čiurlionio tiltas“ įsipareigojimų vykdymui.

RUAB „Šilutės automobilių keliai“ neturi pareigos teikti finansinę pagalbÄ UAB „Čiurlionio tiltas“. 16.4. UAB „Čiurlionio tiltas“ su banko pagalba yra visiÅ¡kai patenkinusi atsakovės interesus perduodant nuosavybę į koncesijos ruoÅ¾Ä , už kurį ketvirtiniais koncesijos mokėjimais atsakovė dar nėra atsiskaičiusi. Todėl neteisėtas ketvirtinių mokėjimų mažinimas pažeidžia jos interesus, o atsakovės, bet kuriuo atveju turinčios pareigÄ atsiskaityti už pastatytÄ koncesijos ruoÅ¾Ä , interesų net teoriÅ¡kai negali pažeisti.

Savivaldybei be jokio objektyvaus pagrindo sumažinus koncesijos ketvirtinių mokėjimų dydį teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina status quo, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė yra pripažinusi didesnę nei 6 mln. Eur savo prievolę. 16.5. Atskirajame skunde nurodydama, kad skundžiamos nutarties priėmimui negatyvios įtakos turėjo iÅ¡ankstinis neinformavimas apie klausimo nagrinėjimÄ , atsakovė nenurodo tariamo pažeidimo įtakos skundžiamai nutarčiai. 16.6. Kadangi UAB „Čiurlionio tiltas“ nebuvo informuota apie banko praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių svarstymÄ , todėl teikia įrodymus apeliacinės instancijos teismui kartu su Å¡iuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ; visi teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su skunde keliamomis abejonėmis, todėl pridėtini prie bylos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų 17. Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2021 m. kovo 17 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo esamos bÅ«klės įvertinimo aktÄ Nr. SE20-09/04-04.

18. IeÅ¡kovė AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė 2008 m. lapkričio 7 d. M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo pripažinimo tinkamu naudoti akto kopijÄ .

19. IeÅ¡kovė UAB „Čiurlionio tiltas“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė ir praÅ¡o priimti naujus įrodymus: UAB „Čiurlionio tiltas“ 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas; AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ 2017 m. kovo 3 d. tikslinio deponavimo sutarties Nr. 0041706016960-73 kopijÄ ; UAB „Čiurlionio tiltas“ banko sÄ skaitos likučio informacijÄ ; nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ; UAB „Čiurlionio tiltas“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė ieÅ¡kovė UAB „Čiurlionio tiltas“ suformulavo praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių įrodymų priėmimo ir argumentavo jų vėlesnio pateikimo priežastį. Taigi, vien dėl Å¡ios priežasties kitų bylos dalyvių pridėtų prie jų procesinių dokumentų naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovės AB SEB bankas pateiktas naujas įrodymas neabejotinai galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, nagrinėjant jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Kita vertus, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iÅ¡nagrinėjamas apie tai nepraneÅ¡ant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui, tretiesiems asmenims), tokie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo iÅ¡sprendimui įrodymų. Visgi nagrinėjamu atveju aplinkybė, kokia forma (praneÅ¡ant ar nepraneÅ¡ant kitiems bylos dalyviams) buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės AB SEB bankas praÅ¡ymas nėra reikÅ¡minga, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės ir ieÅ¡kovės UAB „Čiurlionio tiltas“, kuri tuo metu byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinėje pozicijoje, pateikti nauji įrodymai neatitinka įrodymų ryÅ¡io su nagrinėjamu klausimu kriterijaus (žr. nutarties 20 punktÄ ).

Kitaip tariant, pridėti prie šių bylos dalyvių procesinių dokumentų nauji įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingų aplinkybių, šie įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme nagrinėjamo ginčo esme.

23. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina, juos byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 24. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

25. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų iÅ¡vengti bÅ«simo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

26. Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl ieÅ¡kinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia sÄ lyga visgi egzistuoja. Tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo pagal prima facie doktrinÄ sÄ lyga reiÅ¡kia, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės, neturi tirti ir vertinti ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

27. Kaip ne kartÄ buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

28. Atliekant ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimÄ , tik patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės AB SEB banko ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas bei argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

30. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumas ir tvirtinama, kad ieÅ¡kovė net neturi teisės tiesiogiai reikÅ¡ti reikalavimus atsakovei, nes nėra koncesijos sutarties Å¡alimi, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų.

Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo apskritai turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu).

Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

31. Taigi, tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas įvertins visus byloje esančius duomenis, taip pat pasisakys ir dėl ieÅ¡kovės materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Å iame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs ieÅ¡kovių AB SEB banko ir UAB „Čiurlionio tiltas“ pareiÅ¡kimÄ dėl klaidos ieÅ¡kinio reikalavimuose iÅ¡taisymo, dalyvaujančių byloje asmenų ir ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, įvykus procesinių teisių perėmimui, vadinasi, viena iÅ¡ ieÅ¡kovių yra ginčo koncesijos sutarties Å¡alis.

32. Padarius iÅ¡vadÄ , kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga (tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas) egzistuoja, toliau pasisakytina dėl antrosios pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas antrosios bÅ«tinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sÄ lygos buvimÄ , t. y. grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, suklydo. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ nepagrįstai susiejo su atsakovės pareiga pagal koncesijos sutartį atlikti mokėjimus, su vienaÅ¡aliu koncesijos sutarties nutraukimu ir ketvirtinių mokėjimų sumos pagal Å¡ia sutartį sumažinimu, vertindamas, kad Å¡ios aplinkybės pagrindžia poreikį iÅ¡laikyti buvusiÄ pagal sutartį padėtį (status quo) ir taip užkirsti keliÄ naujiems teisiniams ginčams tarp bylos Å¡alių kilti.

34. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad laikinÄ ja apsaugos priemone gali bÅ«ti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ Å¾alai atsirasti ar padidėti. Tokiu atveju turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir prevencinis ieÅ¡kinys. Prevencinis ieÅ¡kinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuriuo siekiama užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas).

Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kianti Å¡alis gali praÅ¡yti taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, iÅ¡ esmės sutampančiÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus iÅ¡sprendžiami teismo sprendimu iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ byloje, turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieÅ¡kinius (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019 22 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

35. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia trejopo pobÅ«džio materialiuosius reikalavimus: 1) įpareigoti apeliantę tinkamai vykdyti koncesijos sutartį kiekvienų metų ketvirtį sumokant minimalų koncesijos mokestį, kuriame finansiniai kaÅ¡tai (Fk) sudaro 141 656,25 Eur ir minimalÅ«s projektavimo ir statybos kaÅ¡tai (Sk min) sudaro 232 216,87 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio apeliantės atliktÄ Ä¯skaitymÄ koncesijos mokesčio finansinių kaÅ¡tų dalyje;

3) priteisti iÅ¡ apeliantės 192 214,10 Eur įsiskolinimÄ finansinių kaÅ¡tų dalyje ir 1 018,73 Eur dydžio palÅ«kanas. Akivaizdu, kad Å¡alių ginčas kilęs dėl sutarties vykdymo, o ne dėl veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti, draudimo, nes tokių reikalavimų ieÅ¡kinyje nebuvo suformuluota, 36. Atitinkamai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , įpareigoti apeliantę vykdyti jos ginčijamÄ sutarties dalį piniginių mokėjimų dalyje, kai teismas tokio ginčo nėra iÅ¡sprendęs, aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo.

Nors toks praÅ¡ymas visiÅ¡kai sutampa su vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, to nepakanka kvalifikuoti šį ieÅ¡kinį kaip prevencinį ir taikyti vykdymo užtikrinimo priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Kaip minėta, ieÅ¡kinyje nėra praÅ¡oma uždrausti atlikti kokius nors, ieÅ¡kovės manymu, neteisėtus apeliantės veiksmus, prieÅ¡ingai, siekiama, kad toliau bÅ«tų vykdomi mokėjimai pagal koncesijos sutartį, kuriÄ , kaip teigiama ieÅ¡kinyje, apeliantė pažeidė, sumokėjusi mažesnį ketvirčio mokestį.

Ir nors ieÅ¡kovė nurodė, kad apeliantei netinkamai vykdant pareigÄ sumokėti koncesijos mokestį (mokant jį mažesnio dydžio), bankas bus priverstas tikslinti pareikÅ¡to reikalavimo dydį, taip pat jog tokiu reikalavimu siekiama iÅ¡vengti galimo ieÅ¡kovės UAB „Čiurlionio tiltas“ nemokumo, tokie argumentai taip pat neteikia pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus iÅ¡sprendžiami teismo sprendimu iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus byloje kilusį ginÄÄ dėl sutarties vykdymo.

Juolab kad šalys nesutaria dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio esant nutrauktai koncesijos sutarčiai, ginčas dėl kurios nutraukimo jau išnagrinėtas, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-273/2021 atmetus ieškovės UAB „Čiurlionio tiltas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir koncesijos sutarties nutraukimo bei baudos priteisimo (teismo sprendimas neįsiteisėjęs).

37. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡alių teisių pusiausvyra – bÅ«tų įvertinti Å¡alių teisėti interesai, nei vienai iÅ¡ jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Taip pat pažymėtina, kad asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos Å¡alis gali atlikti nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekdama iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas, todėl bÅ«tent asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , Å¡io instituto taikymo kontekste yra reikÅ¡mingi tik tokie galimai nesÄ Å¾iningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal byloje priimtÄ jam nepalankų teismo sprendimÄ (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

38. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo įpareigoti apeliantę pervesti į jos sÄ skaitÄ ieÅ¡kinyje nurodomo dydžio ketvirčio mokėjimus (Å¡alių ginčo objektu tapusias pinigines lėšas) nepagrindžia jokiais Å¡ioje situacijoje aktualiais argumentais, galinčiais pagrįsti apeliantės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, kuriuo bÅ«tų siekiama apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (siekį perleisti ar kitaip apsunkinti turimÄ turtÄ , slėpti pinigines lėšas). Nenustačius apeliantės nesÄ Å¾iningumo (siekio slėpti turtÄ ir taip vengti bÅ«simo iÅ¡ieÅ¡kojimo), nėra ir pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ dėl realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kuriais skundžiamos nutarties nepagrįstumas grindžiamas dar ir tuo aspektu, kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ .

40. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡a atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos praneÅ¡ti apeliantei apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017).

Savo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio apeliantė Å¡iuo atveju realizavo paduodama atskirÄ jį skundÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažeista jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai.

41. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai, pavyzdžiui, dėl koncesininkės UAB „Čiurlionio tiltas“ finansinės padėties, ieškovės nutylėtų aplinkybių ar papildomų užtikrinimo priemonių reikalavimams, kylantiems iš kredito sutarties, turėjimas, neturi reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

42. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, nepagrįstai taikydamas tapačias vienam iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų dėl netinkamo sutarties vykdymo laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės AB SEB banko praÅ¡ymas taikyti apeliantei laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teisėja Dalia Kačinskienė