2019-05-15 Nr. AB-11321-3-62-3-00512-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Oremas“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-05-15 Nr. AB-11321-3-62-3-00512-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja teigė, jog tarp jos ir darbdavio UAB „Oremas“ Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4106 sudaryta taikos sutartimi šalys susitarė dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. įsiskolinimo sumokėjimo tvarkos, todėl šis laikotarpis negali būti laikomas nedraudiminiu. Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovas nepagrįstai nesirėmė, atsisakydamas tikslinti pareiškėjos nedraudžiamųjų laikotarpių duomenis.
Full text
Administracinė byla Nr. A-596-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00512-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 57.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Oremas“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8.A-758 ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8.A-763 (toliau – ir skundžiami sprendimai); 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą patikslinti duomenis nedraudžiamųjų laikotarpių duomenų registre už visus laikotarpius, t. y. pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3012, pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-3680 ir pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. DGKS-4106. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji VSDFV Kauno skyriui 2016 m. birželio 14 d. pateikė skundą dėl nepagrįstai darbdavių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gudara” ir UAB „Oremas” jai nustatytų nedraudiminių laikotarpių, nurodydama, kad darbdaviams nėra teikusi prašymo nei dėl neapmokamų atostogų, nei dėl mokymosi atostogų ar pan., nebuvo ir darbdavių įsakymų suteikti tokias atostogas, todėl nėra aišku, kokiu faktiniu pagrindu darbdaviai pateikė pranešimą apie nedraudiminius laikotarpius. Pareiškėja teigė, jog VSDFV Kauno skyriaus prašė atlikti tyrimą dėl šių neteisėtų veiksmų, pripažinti pranešimą apie jai nustatytus nedraudiminius laikotarpius negaliojančiais, pritaikyti teisinę atsakomybę asmeniui, pateikusiam suklastotus duomenis. Atsakovui nepriėmus sprendimo, kuriuo būtų ištaisyti neteisingi duomenys, 2017 m. vasario 2 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV direktorių, prašydama ne tik pripažinti pranešimą apie jai nustatytus nedraudiminius laikotarpius negaliojančiu, tačiau ir atlikti specialistės E. Š. veiklos tarnybinį patikrinimą dėl netinkamo pareiškėjos skundo tyrimo.
3. Pareiškėja nurodė, jog 2017 m. kovo 13 d. VSDFV raštu ją informavo apie priimtus šioje byloje skundžiamus Sprendimus, nurodydamas, kad VSDFV Kauno skyrius 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8.A-758 pašalino iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) nedraudiminius laikotarpius UAB „Gudara“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8.A-763 buvo įrašytos UAB „Gudaros“ pareiškėjos 81,25 Eur draudžiamosios pajamos ir 34,10 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Taip pat nurodyta, kad UAB „Oremas“ pateikti nedraudžiamųjų laikotarpių duomenys registre nebuvo tikslinti, nes, vadovaujantis Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4106, su draudėju buvo sudaryta taikos sutartis.
4. Pareiškėja teigė, jog tarp jos ir darbdavio UAB „Oremas“ Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. DGKS-4106 sudaryta taikos sutartimi šalys susitarė dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. įsiskolinimo sumokėjimo tvarkos, todėl šis laikotarpis negali būti laikomas nedraudiminiu. Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovas nepagrįstai nesirėmė, atsisakydamas tikslinti pareiškėjos nedraudžiamųjų laikotarpių duomenis.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog nebeturi pretenzijų atsakovui dėl UAB „Gudara“ teiktų pranešimų pagrįstumo, nes ginčijamais sprendimais jie buvo patikslinti, tačiau kelia ginčą dėl UAB „Oremas“ teiktų pranešimų dėl Registre nurodyto nedraudiminio laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.
6. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad skundžiamais sprendimais buvo patikslinti pareiškėjos duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas ir įmokas bei pašalinti nedraudžiamieji laikotarpiai UAB „Gudara“ pagal Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3012 ir draudėjo pateiktus patikslintus socialinio draudimo pranešimus, šių duomenų teisingumo pareiškėja neginčija, todėl pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus nėra. Nurodė, jog pareiškėjos ir UAB „Oremas“ taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta 2016 m. rugsėjo 16 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-4106 nebuvo sutarta dėl pareiškėjos nedraudiminių laikotarpių tikslinimo (šalinimo), nenurodyta, už kokį laikotarpį priskaičiuotą darbo užmokestį privalo sumokėti UAB „Oremas“, todėl DGK sprendimu nebuvo konstatuota, kad pareiškėja nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. dirbo ir būtent už šį laikotarpį UAB „Oremas“ įsipareigojo jai sumokėti darbo užmokestį.
8. VSDFV Kauno skyrius teigė, jog pareiškėja jam nepateikė DGK ar teismo sprendimo, patvirtinančio, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ji dirbo UAB „Oremas“, atsakovas ėmėsi visų priemonių, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos draudiminius laikotarpius. Draudėjams buvo išsiųsti reikalavimai dėl duomenų patikslinimo, VSDFV Kauno skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus specialistai atliko minėtų bendrovių paiešką, atsakovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl jų patikrinimo, tačiau nepavyko gauti duomenims patikslinti reikalingų įrodymų, todėl pareiškėjos duomenys apie nedraudiminį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nebuvo patikslinti.
II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjos skundą (prašymą dėl pareiškėjos nedraudiminio laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. tikslinimo) išnagrinėti iš naujo, priimant dėl to motyvuotą sprendimą, kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.
10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos skundą, ėmėsi veiksmų, siekdamas patikrinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl UAB „Oremas“ VSDFV pateiktų duomenų apie jos nedraudiminį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. teisingumą, tačiau jie konkrečiu atveju buvo nepakankami, neatitiko ginčo situacijos. Atsakovui pareiškėjos skundo pateikimo metu buvo žinomos aplinkybės, jog Darbo ginčų komisijoje vyksta ginčas su UAB „Oremas“ dėl to, kad darbdavys vengia su pareiškėja atsiskaityti. Atsakovui nagrinėjant pareiškėjos skundą darbdavys pateikė duomenis apie pareiškėjos atleidimą iš darbo 2016 m. birželio 23 d. 2016 m. birželio 27 d. atsakovas gavo UAB „Oremas“ pranešimą apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2016 m. birželio 23 d. atleidimo iš darbo pagrindu, tačiau atsakovas, iškilus prieštaravimams dėl UAB „Oremas“ teiktų duomenų teisingumo, nepareikalavo iš minėtos įmonės įrodymų apie pareiškėjos atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo), neišreikalavo dokumentų iš DGK, kurie buvo pateikti nagrinėjant darbo ginčą, kuris baigtas 2016 m. rugsėjo 16 d. taikos sutartimi, posėdžio garso įrašo, t. y. neišreikalavęs būtinų dokumentų, formaliu pagrindu atsisakė spręsti pareiškėjos 2016 m. birželio 14 d. prašymą, nepriimdamas dėl jo motyvuoto sprendimo.
11. Teismo vertinimu, DGK 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. DGKS-1406, kuriuo patvirtinta tarp pareiškėjos ir UAB „Oremas“ taikos sutartis, nurodyta sąlyga, jog sutarties šalys pripažįsta, kad po šios taikos sutarties įvykdymo visi nesutarimai dėl darbo ginčo dalyko bus užbaigti, ir įsipareigoja dėl to nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, nepaneigia pareiškėjos teisės ir į teisingų duomenų apie apdraustuosius asmenis užfiksavimą Registre ir šio pobūdžio ginčas nėra darbo ginčas.
12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą, viešojo administravimo principai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo, nes juose nėra nagrinėtos faktinės aplinkybės ir pasisakyta dėl UAB „Oremas”, todėl teisinių pasekmių jų panaikinimas pareiškėjai nesukurs.
III. 13. Pareiškėja A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad jai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (30 Eur žyminis mokestis). Pareiškėja taip pat prašo jos naudai priteisti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
14. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundų reikalavimų daliai. Nei vienas iš pareiškėjos keltų materialinių teisinių reikalavimų pirmosios instancijos teisme tenkintas nebuvo. Priimtas teismo sprendimas iš esmės yra dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau toks reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, įpareigojant atsakovą 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjos skundą (prašymą dėl pareiškėjos nedraudiminio laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. tikslinimo) išnagrinėti iš naujo, priimant dėl to motyvuotą sprendimą, kitus pareiškėjos reikalavimus atmetus, teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dėl ginčo esmės, o tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (30 Eur žyminį mokestį).
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gruodžio 29 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
19. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 2 d.).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo patikslintame skunde (b. l. 28–31) išdėstė prašymą priteisti iš atsakovo jai bylinėjimosi išlaidas (30 Eur žyminio mokesčio) ir pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį 2017 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 204 (b. l. 32), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintame skunde teismo prašė: 1) panaikinti VSDFV Kauno 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8.A-758 ir 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8.A-763; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti sprendimą patikslinti duomenis nedraudžiamųjų laikotarpių duomenų registre už visus laikotarpius, t. y. pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3012, pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-3680 ir pagal Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. DGKS-4106. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjos skundą (prašymą dėl pareiškėjos nedraudiminio laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. tikslinimo) išnagrinėti iš naujo, priimant dėl to motyvuotą sprendimą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo, nes teisinių pasekmių jų panaikinimas pareiškėjai nesukurs. Taigi nors, formaliai vertinant, pirmosios instancijos teismas visa apimtimi netenkino nei vieno iš pareiškėjos skunde pareikštų reikalavimų, vis dėlto, iš teismo sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad iš esmės sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies.
23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies, atsižvelgusi į byloje kilusio ginčo pobūdį ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgintų teisių ir patenkintų reikalavimų daliai proporcinga pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 24 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos jai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
24. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Byloje pateiktas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą patvirtinantis 2017 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 232 (b. l. 132). Remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos teisės į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 12 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai A. V. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjai A. V. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priteisti 12 Eur (dvyliką eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė