2017-02-27 Nr. AB-4543-3-62-3-02617-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. T-6-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02617-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

Teisėjas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su pareiškėjo G. K. pareikštu nušalinimu visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-887-505/2017 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. raštas, kuriame prašoma, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas G. K. administracinėje byloje Nr. I-887-505/2017 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą.

Rašte nurodyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme administracinei bylai Nr. I-885-505/2017 nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Algio Markevičiaus. 2017 m. vasario 20 d. buvo gautas pareiškėjo G. K. pareiškimas, kuriuo pareikštas nušalinimas visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-887-505/2017 nagrinėjimo. Pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai yra nagrinėję kitas administracines bylas pagal jo skundus ir priėmę pareiškėjui nepalankius sprendimus. Pareiškėjo teigimu, teisėjų priimti nepalankūs sprendimai tiesiogiai sąlygojo tolesnius pareiškėjo teisių pažeidimus. Nurodo, jog priimant sprendimus, visiškai neatsižvelgta į su įkalinimu susijusias aplinkybes, jos nebuvo objektyviai vertinamos, nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo argumentus. Be to, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą jo skundą.

Pareiškėjo G. K. pareiškimas netenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas.

Dėl viso Kauno apygardos administracinio teismo nušalinimo

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>.

Pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato Sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.

Dėl teisėjų kolegijos nušalinimo

Pareiškime pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai jau yra nagrinėję kitas administracines bylas ir priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Be to, šioje byloje buvo atsisakyta priimti patikslintą pareiškėjo skundą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl teisėjų kolegijos šališkumo, todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskirta nagrinėti administracinę bylą teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo G. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik pareiškėjo nesutikimu su teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus pareiškimus 2016 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais pareiškėjas buvo pateikęs Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamose bylose Nr. I-2232-644/2016 ir Nr. I-3724-402/2016.

ABTĮ griežtai reglamentuoja nušalinimo institutą ir numato galimybę teismams skirti baudas nušalinimo teise piktnaudžiaujantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pakartotinai teikiami analogiški pareiškimai dėl viso teismo nušalinimo gali būti vertinami kaip trukdantys teismo darbą ir sudaro prielaidas spręsti, ar asmuo nepiktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-887-505/2017 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją ir visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. pareiškimo nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-887-505/2017 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją ir visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas, laikinai einantis

teismo pirmininko pareigas Ričardas Piličiauskas