2021-10-13 Nr. AB-21257-3-62-3-01616-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-596-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01616-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 3 d. raštas); 2) NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 7SD-2342-(14.7.104.) „Dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir 2021 m. kovo 25 d. raštas); 3) NŽT 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 1SS-847-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 28 d. raštas).

Pareiškėjas skunde paaiškino, jog yra 31,59 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šiame žemės sklype 2020 m. kovo 15 d. buvo atlikti sklypo ženklinimo ir kadastrinių matavimų darbai: paženklinti du žemės sklypai, kadangi per sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) praeina rajoninės reikšmės kelias Ž-18, kuris dalija sklypą į du žemės sklypus. Paženklinus žemės sklypus, gautas bendras jų plotas buvo 308 902 kv. m (6 998 kv. m mažesnis) ir viršijo leistiną (ribinę) matavimo paklaidą (leistina (ribinė) matavimo paklaida + 6 744 kv. m). Kadangi bendras sklypų plotas viršijo matavimo paklaidą, matininkas R. S. 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl išvados pateikimo dėl žemės sklypo neleistino ploto ir (arba) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. 2020 m. rugpjūčio 13 d. matininkas gavo NŽT Kauno rajono skyriaus išvadą Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo”, kurioje buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami, o už nustatytą žemės ploto skirtumą pareiškėjui bus kompensuota teisės aktų numatyta tvarka.

Tačiau matininkas R. S. gavo NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą, kuriame nurodyta, kad pilietis nesumokėjo už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 1,44 ha žemės dalį, paženklinus žemės sklypą kadastriniais matavimais yra patikslintas perkamas iš valstybės 0,6998 ha žemės plotas, už kurį pilietis privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka; nustatyta, kad už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą savininkas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka.

Nesutikdamas su minėtu sprendimu, pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jam nustatyta prievolė sumokėti už žemės sklypo dalį, kuri jau yra išpirkta pareiškėjo nuosavybė. Skundžiamame NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašte atsakovas išdėstė faktines aplinkybes apie pareiškėjo žemės sklypo įsigijimo procedūros eigą nuo 1992 metų, informavo pareiškėją, kad 31,59 ha žemės sklypo dalis (1,44 ha) nuo sklypo įregistravimo momento turi priklausyti Lietuvos Respublikai, o nustatytas trūkstamas žemės plotas po atliktų kadastrinių matavimų turi būti bendraturčiams dalijamas proporcingai, taip pat nurodė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo teisinę situaciją ir pažymėjo, kad pasibaigus šio administracinio akto apskundimo terminui, bus atitinkamai keičiamas Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkis Nr. 174. Rašte nurodoma, kad minėtu potvarkiu buvo nuspręsta visą 31,59 ha žemės sklypą suteikti pareiškėjui naudotis neatlygintinai, neatsižvelgiant į tai, kad pagal Kauno rajono valdybos 1992 m. liepos 15 d. išvadą, pareiškėjas turėjo už 1,44 ha žemės plotą sumokėti, o duomenų apie atliktą mokėjimą – nėra. NŽT 2021 m. gegužės 28 d. sprendime taip pat nurodoma, kad jei pareiškėjas nesutiks kompensuoti valstybei už žemės ploto skirtumą, NŽT Kauno rajono skyrius priims sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo teigimu, minėtais NŽT ir NŽT Kauno rajono skyriaus sprendimais iš pareiškėjo siekiama atimti jam teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. B. skundą ir nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Visų pirma, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą. Teismo vertinimu, su minėtu administraciniu aktu pareiškėjas susipažino 2020 m. spalio 21 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2021 m. liepos 5 d., t. y. beveik devyniais mėnesiais praleidęs ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą terminą. Pažymėjęs, kad pareiškėjas šio termino neprašė atnaujinti ir nepateikė jokių argumentų ar objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, teismas dėl šio reikalavimo nutarė skundą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teismas nustatė, kad antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštą ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. raštą, kuriais buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. NŽT Kauno rajono skyriui pateiktas prašymas. Susipažinęs su šio prašymo turiniu, teismas nurodė, jog jame pareiškėjas reikalavimą NŽT atsakyti raštu, kokiu juridiniu pagrindu jis turi mokėti už nuosavą žemės dalį.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 5 ir 23 straipsnių nuostatas, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundžiamų NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašto ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto turinio buvo matyti, kad pareiškėjas jais yra išsamiai informuojamas apie nuo 1992 metų prasidėjusią ginčo žemės sklypo perdavimo pareiškėjui neatlygintinai naudotis procedūrą, paaiškinta, jog kadastrinio matavimo metu nustačius žemės ploto skirtumą, būtina atlikti žemės sklypo ribų, ploto patikslinimą teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis tai turi būti atlikta, taip pat paaiškinta, kad jei pareiškėjas nesutiks kompensuoti valstybei už žemės ploto skirtumą, NŽT Kauno rajono skyrius priims sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei bus atitinkamai keičiamas Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkis Nr. 174, kuriuo buvo nuspręsta visą 31,59 ha žemės sklypą suteikti pareiškėjui naudotis neatlygintinai, neatsižvelgiant į paaiškėjusias reikšmingas aplinkybes apie esamą neišpirktos žemės ploto skirtumą.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktą ir pažymėjo, jog NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Kadastro nuostatų 841.1.3. p.).

Susipažinęs su skundžiamų NŽT ir NŽT Kauno rajono skyriaus raštų turiniu, teismas vertino, jog minėti administraciniai aktai yra informacinio pobūdžio ir juose nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos. Pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų nepagrįsto keitimo, tačiau iš ginčo faktinės situacijos matyti, kad pareiškėjo skundžiamais NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštu ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu ginčo žemės sklypo kadastro duomenys nėra keičiami, pareiškėjui taip pat nėra nustatyta imperatyvi pareiga kompensuoti valstybei už žemės ploto skirtumą, o pareiškėjas yra tik informuojamas apie ateityje priimtinus sprendimus dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų keitimo. Taigi, pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai nelaikytini sukeliančiais jam tiesiogines teisines pasekmes, juolab, kad 2021 m. kovo 8 d. prašyme, teiktame NŽT Kauno rajono skyriui, pareiškėjas iš esmės suformulavo reikalavimą tik dėl informacijos pateikimo, ką NŽT ir padarė skundžiamais raštais. Teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų pakeitimo nėra priimtas.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, teismas darė išvadą, kad ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio, nes juose nėra suformuluotos teisės ar pareigos pareiškėjui, nėra išreikšta institucijos valia, keičianti ar įtakojanti pareiškėjo teisinę padėtį.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštas ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentai ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutarė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (23 Eur).

III. Pareiškėjas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto paduoti. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas raštas jam nebuvo tiesiogiai įteiktas, jis su juos susipažino 2020 m. spalio 21 d., be to, 2021 m. kovo 8 d. skunde, kurį teikė NŽT Kauno rajono skyriui, jis buvo nurodęs, kad su 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados patikslinimu jis nesutinka. Pareiškėjas įsitikinęs, kad šį raštą jis skundė ikiteismine tvarka, nei NŽT Kauno rajono skyrius 2021 m. kovo 25 d. rašte, nei NŽT 2021 m. gegužės 28 d. sprendime nenurodė, jog pareiškėjas praleido terminą pateikti nesutikimą dėl išvados patikslinimo. Pareiškėjas taip kaip suprato NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą skundė ikiteismine tvarka (2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. skundais), NŽT jo skundus dėl minėto rašto priėmė, juos išnagrinėjo ir nenurodė, kad pareiškėjas praleido terminą NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštui apskųsti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėjas negalėjo žinoti, kad skundą reikia paduoti per vieną mėnesį. Vis tik nesuvokiant NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto esmės, su juo nesutinkant ir nesuprantant, kodėl pareiškėjas turi dar kartą sumokėti už jau išpirktą žemės sklypo dalį ir esant senyvo amžiaus bei neturint teisinio išsilavinimo, jis parašė atsakovui 2021 m. kovo 8 d. skundą, kur aiškiai nurodė, kad nesutinka su NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu, kuriuo jis įpareigojamas sumokėti už 0,6998 ha žemės plotą, taip pat 2021 m. balandžio 8 d. skunde, adresuotame NŽT, taip pat nurodęs, kad nesutinka su NŽT Kauno rajono 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakoma priimti skundo reikalavimą dėl Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto panaikinimo, pareiškėjas nurodo, kad Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašte yra aiškiai nustatyta, kad 1,44 ha iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 31,59 ha žemės sklypo nuo sklypo įregistravimo momento turi priklausyti Lietuvos Respublikai, o pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui bus keičiamas Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkis Nr. 174 ir apie pasikeitimus atskiru raštu informuojama matininko R. S. įmonė. Pareiškėjas nesutinka iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neatlygintinai atiduoti Lietuvos Respublikai 1,44 ha. Taigi minėtas raštas nėra informacinio pobūdžio ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – juo atimama iš pareiškėjo 1,44 ha dalis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei sudaroma galimybė atsakovui keisti Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkį Nr. 174, kuris yra galiojantis, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas yra vienintelis viso žemės sklypo savininkas.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakoma priimti skundo reikalavimą dėl NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašto panaikinimo pareiškėjas akcentuoja, kad jame nustatyta, jog dalis pareiškėjo nuosavybės priklauso valstybei, kad savo nuosavybę jis neva valdo bendros dalinės nuosavybės teise su valstybe, kad 1,44 ha žemės sklypo dalies jis nenusipirko. Nesutikdamas su atsakovo nustatyta pareiškėjo nuosavybės atėmimo tvarka, pareiškėjas minėtą NŽT sprendimą apskundė jame nurodyta tvarka – teismui.

Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas elgėsi formaliai ir nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei neįvertino aplinkybių, pažeidė proporcingumo principą siekiamam teisėtam valstybės tikslui ir piliečių teisėtiems lūkesčiams. Teismas nesigilino į bylos esmę, padarė klaidingas išvadas ir atsisakęs priimti skundą, užkirto pareiškėjui galimybę ginti pažeistas teises teisme visiškai formaliais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. B. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo pirmą reikalavimą, kadangi konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto paduoti. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo antru ir trečiu reikalavimu prašomuose panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus ir NŽT raštuose joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų pakeitimo nėra priimtas, o teisinių pasekmių nesukeliantys veiksmai negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti skundą, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad termino skundui dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto paduoti jis nepraleido, šiame rašte nenurodyta apskundimo tvarka, jis buvo apskųstas ikiteismine tvarka 2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. skunduose. Pareiškėjas tvirtina, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašte ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašte konstatuota, kad dalis pareiškėjo žemės sklypo priklauso valstybei, juose nurodyta apskundimo tvarka, NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašte pažymėta, kad pasibaigus šio rašto apskundimo terminui, administracine tvarka bus keičiamas Kauno rajono valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkis Nr. 174.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog skundas Tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.).

Taigi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019).

Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu, adresuotu matininkui R. S., buvo patikslinta NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo” (toliau – ir Išvada) ir nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atitinka teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-5624 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano sprendinius, todėl šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami, o už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą savininkas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas su Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu susipažino 2020 m. spalio 21 d., 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu atsakyti, kokiu juridiniu pagrindu jis turi sumokėti už nuosavą žemės dalį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas NŽT vadovui 2021 m. balandžio 8 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštą ir panaikinti (arba įpareigoti panaikinti) NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto dalį, kurioje nustatyta, kad už neišpirktą 0,6998 ha žemės plotą savininkas privalo sumokėti valstybei įstatymų nustatyta tvarka. NŽT vadovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. balandžio 8 d. skundą, priėmė 2021 m. gegužės 28 d. raštą, kuriame, atsižvelgiant į minėto skundo reikalavimus, be kita ko, vertino pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis nesutiko su patikslinta Išvada, ir dėl šios Išvados (jos patikslinimo) pasisakė.

Nustatytos aplinkybės lemia, kad pareiškėjas, nors ir praleisdamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą apskundimo terminą, NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą skundė išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, šio rašto teisėtumas nagrinėtas, todėl spręstina, kad NŽT vadovas faktiškai atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto paduoti. Su skundu pareiškėjas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto panaikinimo kreipėsi 2021 m. liepos 5 d., t. y. nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašto gavimo dienos (pagal spaudą ant voko – gauta 2021 m. birželio 9 d.) (ABTĮ 29 str. 1 d.), todėl laikytina, kad termino apskųsti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą pareiškėjas nėra praleidęs, kitų aplinkybių, dėl kurių šioje dalyje skundą atsisakytina priimti, pirmosios instancijos teismas nevertino.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su termino skundui paduoti eigos pradžia, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto panaikinimo.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. raštą ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. raštą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą, keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, įvertinęs pareiškėjo ketinamų apskųsti NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašto turinį, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad juose nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų keitimu, tačiau jokie privalomi patvarkymai pareiškėjui nenustatyti, t. y. nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo pakeisti pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. skunde, adresuotame NŽT Kauno rajono skyriui prašė pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu buvo patikslinta Išvada, o minėtais raštais jam reikalaujama informacija buvo pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašte ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašte buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.

Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamos 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2021 m. kovo 25 d. rašto ir NŽT 2021 m. gegužės 28 d. rašto panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. raštą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinama iš dalies, o skundo priėmimo klausimas šioje dalyje grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalis, kuria nutarta grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį taip pat naikinama (ABTĮ str. 1 d. 1 p.). Likusi minėtos nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo S. B. skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 7SD-4908-(14.7.104.) „Dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. 7ITP-91-(14.7.143 E.) patikslinimo“ panaikinimo, panaikinti ir perduoti skundo šioje dalyje priėmimo klausimą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria nutarta pareiškėjui S. B. grąžinti 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį, panaikinti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius