2016-12-07 Nr. AB-23106-3-61-3-03232-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-692-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03232-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė O. J. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 11-17-21244 dalies ir 2014 m. birželio 3 d. VSDFV sprendimo Nr. (6.5) I-5020 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-886-502/2016 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, išaiškino pareiškėjai teisę skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. PESP8-8839 ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių pateikti teismui informaciją ir ją patvirtinančius įrodymus, susijusius su ginčo dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. PESP8-8839 nagrinėjimu neteismine tvarka. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (1.14E)3E-7422 teismą informavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. PESP8-8839 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo apskųstas.

2016 m. gegužės 27 d. pareiškėja su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. PESP8-8839 dalį, kurioje teigiama, kad „kadangi paslaugų firmos „Aitra“ dokumentai saugojimui į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvą neperduoti, asmens draudžiamosios pajamos nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. prilyginamos to laikotarpio minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui“; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių bei VSDFV vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, perskaičiuoti pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PESP8-8839 paskirtą 308,46 Lt mėnesinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus tikslius duomenis apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjai nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Teismas išaiškino pareiškėjai teisę VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. PESP8-8839 skųsti VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. PESP8-8839 apskundimui yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas pirmiausiai turi būti skundžiamas VSDFV ir tik vėliau, pasinaudojus minėta tvarka – teismui. Šia tvarka pareiškėja nėra pasinaudojusi. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. PESP8-8839 apskundimo VSDFV terminas gali būti atnaujintas, taigi minėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėja dar gali pasinaudoti.

III. Pareiškėja O. J. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PESP8-8839 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244 (administracinės bylos Nr. I-6325-968/2016). Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2014 m. birželio 26 d., prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244, o VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą Nr. PESP8-8839 priėmė 2014 m. rugpjūčio 12 d., jau esant iškeltam ginčui dėl 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareiškėjai laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos yra ydingas ir perteklinis įpareigojimas, pažeidžiantis absorbcijos principą, ir iš esmės užkertantis kelią efektyviai ginti savo teises jau vykstančioje administracinėje byloje, dirbtinai išskaidantis reikalavimus ir ginčo nagrinėjimo procesą; tokia teismo nutartis tiesiogiai prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams (jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme).

Kaip nagrinėjamoje byloje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, kada teisme jau yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, jo panaikinimas administracine tvarka administravimo subjektui priimant naują administracinį aktą, yra ydingas. Esant tokiai situacijai, administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas negalėtų būti patikrintas, kadangi administravimo subjektui panaikinus ginčijamą aktą ir priėmus kitą administracinį aktą, teismas nagrinėjamą bylą nutrauktų nelikus ginčo dalyko, o pareiškėja būtų priversta inicijuoti naują ginčą. Kai individualus administracinis teisės aktas sukėlė konkrečias teises ir pareigas, jis negali būti panaikintas administracine tvarka. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatų analizė. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, klaidos administraciniame sprendime ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad institucija, kuri priėmė individualų administracinį teisės aktą, pati jo nebeturi teisės nei panaikinti, nei atšaukti, o jeigu galvoja, kad jos sprendimas priimtas nepagrįstai, tai tokiu atveju jį gali ginčyti tik teismine tvarka (žr. 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A16-727/2007; 2008 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-756-794/2008 ir kt.).

VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. PESP8-8839, panaikinantį 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244, jau vykstant šalių ginčui dėl 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 11-17-21244 dalies panaikinimo. Esant tokiai situacijai, VSDFV administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas iš viso negalėtų būti patikrintas, kadangi administravimo subjektui panaikinus ginčijamą aktą ir priėmus kitą administracinį aktą, teismas nagrinėjamą bylą nutrauktų nelikus ginčo dalyko (skundžiamo administracinio akto), o pareiškėja būtų priversta inicijuoti naują ginčą ir tokia situacija būtų nagrinėjama iki begalybės (ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2014 m. balandžio 24 d.). Įpareigojimas nagrinėjamoje situacijoje pažeistų pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Be to, patikslinto skundo reikalavimai yra neatsiejamai susiję su 2014 m. birželio 26 d. pradiniu pareiškėjos skundu.

Konstitucinio Teismo doktrinoje (2011 m. birželio 23 d. Konstitucinio Teismo nutarimas) nuosekliai akcentuojama, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Teisė saugo ir gina tuos teisėtus lūkesčius, kuriuos asmenys gali turėti, atsižvelgdami į ankstesnius viešosios valdžios institucijų veiksmus. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos – apskundus individualų administracinį aktą, pareiškėja pagrįstai tikisi, kad skundžiamas sprendimas bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuos (bus galiojantis) ir ginčas dėl skundžiamo administracinio teisės akto bus išspręstas. Bylos nagrinėjimo stadijoje panaikinus administracinį teisės aktą ir priėmus naują administracinį teisės aktą, pareiškėjai yra apsunkinama galimybė tinkamai ir nevilkinant proceso apginti savo teises ir teisėtus lūkesčius.

VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kad VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog reikalavimas šioje byloje laikytis ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos yra ydingas ir perteklinis įpareigojimas. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimo tvarką bei pagrindus, kuriems esant teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą, nėra nustatytos išimtys, kai galima praleisti privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka stadiją. Kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas teismui gali būti skundžiamas tik pasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta teisės aktų reikalavimais, todėl teisinio pagrindo ją naikinti nėra. Teismas pagrįstai akcentavo nuostatą, jog dėl svarbių priežasčių praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas (VSDĮ 37 str. 2 d.), todėl pareiškėja dar gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pareiškėjai nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos). Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taip pat ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina taisyklę, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimo Nr. PESP8-8839 būtų kreipusis į VSDFV. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra pasinaudojusi, kadangi dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo kreipėsi tiesiai į teismą. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kol ginčas nėra išspręstas iki galo (nėra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka), teisme negali būti sprendžiamas reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, todėl atskirai taip pat negali būti nagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė