2022-03-02 Nr. AB-4824-3-61-3-01560-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1173-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01560-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.2; 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. V. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. AMP1-33 „Dėl O. V. atleidimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. AMP1-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo O. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, Ministerija) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji nuo 2020 m. balandžio 27 d. laikinai ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD) direktorės pareigas, o nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. vadovavo Departamentui. Pareiškėja iš užimamų pareigų atleista Įsakymu Nr. 1, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Tą pačią dieną priimtas ir Įsakymas Nr. 2, kuriuo už tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, remiantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

2.2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. BV-6 pripažinti pareiškėją pranešėja, o 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. BV-22 ji pakartotinai pripažinta pranešėja. Jai buvo pradėtos taikyti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme numatytos nuostatos, kurios draudžia daryti neigiamą poveikį bei atleisti asmenį iš darbo. Tačiau pareiškėja buvo ne tik atleista, bet po atleidimo buvo pradėti dar du tarnybinio nusižengimo tyrimai, t. y. apie vieną informacija gauta 2021 m. balandžio 9 d., apie kitą – 2021 m. balandžio 12 d.

2.3. Įsakymas Nr. 1 priimtas šiurkščiai pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, taip pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei neleidžiant apsiginti, pateikti paaiškinimų, kurie galėjo turėti lemiamos reikšmės priimant šį įsakymą. Nors VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra savarankiškas atleidimo pagrindas, tačiau jis negali būti taikomas formaliai, turi būti įrodytas tiek pažeidimas, tiek pažeidimo sudėtis. Taip pat privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, pagal kurį, esant pagrindui manyti, kad įstaigos vadovas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina. Be to, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

2.4. Nors pareiškėja atleista savarankišku pagrindu, tačiau turėjo būti taikoma įstatymo analogija ir vadovaujamasi protingumo bei proporcingumo principais, pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, privalomai sudaryta komisija, kuri gautą oficialią informaciją patikrintų ir įsitikintų jos realumu. Iš Įsakymo Nr. 1 pareiškėja suprato, kad ji atleista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir EIM) 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 3-1511 bei Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 27D-928, kitais iš šių įstaigų ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) gautais susijusiais duomenimis, tačiau ne atlikto tarnybinio patikrinimo motyvuotomis išvadomis. Be to, ji atleista praėjus vienai dienai po VTD pateikto pranešimo. Įsakymo Nr. 1 preambulėje nurodomi raštai bei kiti duomenys turėjo būti laikomi oficialia informacija dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl tai turėjo būti pagrindas pradėti patikrinimą, o ne atleisti asmenį iš pareigų, nepatikrinus šios informacijos realumo. Neatlikus tyrimo iš esmės, nebuvo nustatyti pareiškėjos neteisėti veiksmai, tyčia ir sąmoningas siekis taip veikti, priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių ir neva padarytos veikos. Šiuo atveju vadovautasi tik formaliu pranešimu, todėl yra akivaizdu, jog pažeidimo sudėtis ne tik nenustatyta, tačiau ji net nebuvo tirta.

2.5. Prašymą VTD dėl dalyvavimo konkurse ji pateikė 2020 m. gegužės 14 d., o darbo patirtį įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus – 2020 m. gegužės 27 d. 6 mėnesiai nuo neva padaryto pažeidimo suėjo 2020 m. lapkričio 27 d., jokie tyrimai ar patikrinimai, kurių pagrindu būtų galima taikyti trejų metų senaties terminą, nebuvo ir nėra atliekami, kadangi pareiškėja buvo atleista po atsakovo užklausos VTD pateikimo. Kadangi duomenis pareiškėja teikė būdama valstybės tarnautoja, todėl jai privalėjo būti taikomi valstybės tarnautojų veiksmus ir veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. Tačiau nė vienas iš šių imperatyvių reikalavimų nebuvo įvykdytas.

2.6. Nors pareiškėja atleista, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tačiau šis pažeidimas turėjo būti prilygintas tarnybinio nusižengimo atvejui, todėl turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu būtų įrodytas ar paneigtas faktas, jog pareiškėja neva pateikė suklastotus ar tikrovės neatitinkančius duomenis ar nuslėpė duomenis apie darbo patirtį. Šiuo atveju pareiškėjai ne tik nesuteikta teisė pateikti paaiškinimų, objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ji pateikė nesuklastotus duomenis, tačiau nebuvo atliktas ir tarnybinio nusižengimo patikrinimas. Nors pareiškėjai įteikiant Įsakymą Nr. 1 nebuvo įteikti dokumentai, nurodyti jo preambulėje, tačiau, pareiškėjos manymu, duomenų suklastojimu laikomas tas faktas, jog ji neva nurodė, kad turi pakankamai vadovaujamo darbo patirties. Tai yra vertinamojo pobūdžio dalykas, o ne dokumentų suklastojimas. Dokumentų ji neklastojo.

2.7. Aplinkos ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjai negalėjo būti užskaitoma vadovaujamo darbo patirtis, kai ji vadovavo Teisėkūros iniciatyvų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti sudarytai darbo grupei (toliau – ir Darbo grupė). Ši Darbo grupė buvo sudaryta Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir ūkio ministras) 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238, jai pavesta parengti įstatymų ir kitų Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – ir MTI) sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus. Todėl galima konstatuoti Darbo grupės veiklos nuolatinį pobūdį, nes įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius yra ypatingai didelis, Darbo grupė, kuriai vadovavo pareiškėja, veikė nuolat, siekdama šiuos aktus priimti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 12 d. tapus Departamento vadove, minėtas ūkio ministro įsakymas nebuvo panaikintas, todėl ji laikė, kad ir toliau buvo šios grupės vadove, o vadovaujamo darbo stažas kaupėsi. Šiuo atveju Įsakymu Nr. 1 laikoma, jog laikotarpis minėtoje Darbo grupėje baigėsi 2018 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėja su tuo nesutinka ir mano, kad aplinkybę, ar toks darbo pobūdis laikomas pakankamu faktu skaičiuoti vadovaujamo darbo patirtį, turėjo nustatyti VTD. Ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. 4-238 nenurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo Darbo grupė turėjo veikti, o, jam praėjus, neteko įgaliojimų. Todėl, nepanaikinus minėto ūkio ministro įsakymo, Darbo grupė tęsė veiklą. Nors buvo organizuojami darbo grupės narių gyvi pasitarimai, tačiau bendravimas daugiausia vyko elektroniniais laiškais ir telefonu. Darbo grupės veikla yra neatlygintina, joje dalyvavo aukštas pareigas užimantys ir labai užsiėmę žmonės, todėl pareiškėja darbą organizuodavo taip, kad kuo minimaliau juos trukdytų, tačiau siekė rezultatų.

2.8. VTD atlieka vertinamojo pobūdžio analizę bei tikrina konkurso dalyvių pateiktus duomenis, o šiuo atveju jam nekilo klausimų dėl pareiškėjos vadovaujamojo darbo patirties ir buvo padaryta išvada, kad ji atitiko reikalavimus. Be to, pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus duomenis apie vadovaujamo darbo stažą, o, juos pateikus, pranešta, kad kandidatūra tinkama. Pareiškėja dar prieš dokumentų pateikimą VTD paprašė išaiškinti, ar ji gali pateikti dokumentus, ar turima patirtis yra tinkama, kuri leistų dalyvauti konkurse. VTD darbuotojas patvirtino, kad pareiškėja turi reikiamą vadovaujamo darbo patirtį. Duomenys iki šiol nėra pasikeitę, tačiau dabar jie interpretuojami visiškai kitaip.

2.9. Dėl Įsakyme Nr. 1 nurodytų raštų gavimo pareiškėja 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu juos pateikti, tačiau atsakovas to nepadarė. Pareiškėjai buvo apribota galimybė veiksmingai gintis, nes ji nežino, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu tai reikia daryti, kadangi nėra susipažinusi su aplinkybėmis, dėl kurių buvo atleista. Pareiškėjai yra neaišku, kuo konkrečiai ji kaltinama, t. y., ar kad suklastojo dokumentus, ar kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ar kad juos nuslėpė. Nesant aiškaus atleidimo pagrindo, Įsakymas Nr. 1 neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Išrašas iš Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos patvirtina, jog EIM pati negeba nustatyti, kiek ir kokio stažo jų darbuotojai turi. Iš teikiamos fotonuotraukos matyti, kad klaidingai įvestas pareiškėjos darbo stažas einant EIM kanclerio pareigas, tačiau duomenis klaidingai suvedė ne pareiškėja, o valstybės institucijos.

2.10. Įsakymas Nr. 2 buvo priimtas ne tik nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, bet ir nesant pažeidimo sudėties, todėl jis taip pat naikintinas. Šiuo atveju yra vadovaujamasi Aprašo 3 straipsnio punktu, pagal kurį tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Šiuo atveju oficialia informacija laikoma 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ viešai prieinama tiek visuomenei, tiek ir institucijai, kuri turi teisę pradėti tarnybinį patikrinimą, paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai nuobauda buvo paskirta žymiai vėliau nei per mėnesį, kadangi tyrimas po tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo buvo atliekamas pažeidžiant VTĮ reikalavimus. Tai sudaro savarankišką pagrindą šį įsakymą panaikinti.

2.11. Tyrimą atliko ne tas subjektas, kadangi jį atlikti buvo pavesta Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjai B. T., tačiau vėliau atliktas ne naujas tyrimas pagal gautą informaciją, o tik patikrinta jau turima informacija. Tai, kad informacija tapo oficialiai žinoma ir atsakovui, patvirtina aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 30 d. pavedimas Nr. D18-47 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos patikrinimo“. Todėl per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ne priimtas pavedimas ištirti ir / ar patikrinti informaciją. Tyrimas dėl galbūt atlikto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tik 2021 m. sausio 27 d., tai patvirtina aplinkos ministro 2021 m. sausio 27 d. raštas Nr. AMP1-11 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“. Tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik po 29 dienų, todėl toks pažeidimas taip pat sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą Nr. 2.

2.12. Skundžiami įsakymai pareiškėjai padarė neigiamą poveikį, pažeisdami jos, kaip pranešėjos statusą turinčio asmens, apsaugą. Iš viešosios erdvės yra žinoma, jog pareiškėja ir aplinkos ministras S. G. nesutarė, o būtent dėl jo daromo neigiamo poveikio pareiškėja du kartus pripažinta pranešėja. Neigiamas poveikis pareiškėjai buvo tęstinis, visuomenės informavimo priemonėse nuolat buvo skelbiamos publikacijos ir aplinkos ministro komentarai apie pareiškėją. Pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama paneigti melagingą informaciją. Pareiškėja dažnai gaudavo užduočių su pavedimu atlikti jas per labai trumpą laiką, taip pat pareiškėjai dar dirbant buvo panaikintos trijų jos patarėjų pareigybės, iš kurių du buvo teisininkai. Apie tai ji sužinojo iš viešosios erdvės. Pareiškėjai buvo ir kitaip bloginamos darbo sąlygos, pavyzdžiui, keičiamos metinės užduotys be jos žinios. Pareiškėja patyrė stiprių emocinių išgyvenimų, kurių nebūtų kilę, jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus. Pareiškėjai įteikiant Įsakymą Nr. 1, ji Aplinkos ministerijos darbuotojos prašė paaiškinti atleidimo priežastis, tačiau darbuotoja to nepadarė. Be to, pareiškėja vėliau prašė leisti susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo atleista, tačiau iki šiol jų negavo. Pareiškėja domėjosi galimybe įsidarbinti ar laimėti konkursą, tačiau pareiškėja supranta, kad, kol galioja kaltinimai, niekas nenorės jos įdarbinti. Pareiškėja taip pat negali dirbti privačiame sektoriuje, kadangi turi atsakingai įvertinti, ar tai nebus susiję su buvusiu darbu ir vykdyta veikla. Žinia apie atleidimą pareiškėją emociškai stipriai paveikė, psichologiškai slegia, ji nuolat apie tai galvoja, dingo apetitas, sutriko miegas, dėl šių priežasčių buvo priversta kreiptis į medikus. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu moka bankui paskolą. Ji turi pranešėjos statusą, todėl darbdaviai taip pat bijo priimti ją dirbti. Galbūt dėl patirto streso pareiškėja pradėjo griežti dantimis, prasidėjo žandikaulio sąnario uždegimas.

3. Atsakovai Aplinkos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Aplinkos ministras, atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gruodžiu 30 d. pavedimu Nr. D18-47 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos patikrinimo“ pavedė atlikti patikrinimą dėl šioje publikacijoje pateiktos informacijos pagrįstumo. Atlikus patikrinimą, aplinkos ministrui 2021 m. sausio 25 d. pateikta pažyma Nr. (50-1)-D15-115 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos pagrįstumo“ (toliau – ir Pažyma), kuria siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą.

Aplinkos ministro 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija). Pareiškėja nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. vasario 8 d. buvo laikinai nedarbinga. Komisijos 2020 m. vasario 1 d. pranešimu Nr. (63)-D8(E)-651 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pareiškėja informuota, kad gali pateikti paaiškinimą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. pateikė paaiškinimą (Aplinkos ministerijos Vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje registruotas 2021 m. vasario 15 d.

Nr. D7-2099) „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“). Komisija 2021 m. kovo 4 d. raštu paprašė aplinkos ministro pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą 10 darbo dienų, kurį aplinkos ministras pratęsė. Komisija 2021 m. kovo 9 d. apie tai informavo pareiškėją ir paprašė pateikti papildomą informaciją. Pareiškėja 2021 m. kovo 18 d. pateikė skundą ir prašymą pratęsti terminą papildomai informacijai pateikti. Komisija 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. (63)-D15-624 „Dėl tarnybinio nusižengimo termino pratęsimo“ aplinkos ministro paprašė pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar 10 darbo dienų (iki 2021 m. balandžio 2 d.), aplinkos ministras šį terminą pratęsė.

Komisijos 2021 m. kovo 22 d. raštu pareiškėja buvo informuota. Ministerija 2021 m. kovo 23 d. raštu atsakė į pareiškėjos 2021 m. kovo 18 d. skundą. Ministerijoje 2021 m. balandžio 2 d. užregistruota Komisijos motyvuota išvada Nr. (63)-D15-752 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorės O. V. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Aplinkos ministras Įsakymu Nr. 2 pripažino, kad pareiškėja padarė Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

4.2. Ištyrus galimą tarnybinį nusižengimą, Išvadoje nurodyta, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo padarymas, analizuoti ir pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė nurodytas teisės aktų ir Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas, taip pat konstatuota jos kaltė. Komisija pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Informaciją apie pareiškėjos tarnybinį nusižengimą aplinkos ministras gavo, jam pateikus 2021 m. sausio 25 d. Pažymą, o Komisija sudaryta 2021 m. sausio 27 d. Pažyma – ne tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, o oficiali informacija apie galbūt pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, kurią gavęs aplinkos ministras pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. sausio 27 d. sudarydamas Komisiją. Kadangi pareiškėjos nusižengimas paaiškėjo tik atlikus tyrimą, todėl tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinė nuobauda paskirta 2021 m. balandžio 9 d. už tarnybinius nusižengimus, padarytus 2020 m. skiriant priemokas A. A. ir J. M. už užduotis, kurios nebuvo įvykdytos, bei skiriant vienkartinę išmoką M. M., t. y., nepraėjus 3 metams nuo nusižengimų padarymo dienos. Buvo atliktas ne vidinis tyrimas ir ne tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tyrimas (patikrinimas) dėl kitos institucijos, t. y. Departamento vadovybės J. K., M. M., A. A. ir J. M. priėmimo į pareigas ir priedų, priemokų bei vienkartinių išmokų jiems išmokėjimo. Tik tiriant 2020 m. gruodžio 29 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ publikacijoje pateiktą informaciją, Aplinkos ministerijai tapo žinoma apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą ir jis Aplinkos ministerijoje ištirtas laikantis teisės aktų nuostatų. Komisija 2021 m. balandžio 2 d. aplinkos ministrui pateikė Išvadą, o aplinkos ministras 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu už Išvadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, padarytus 2020 m. skiriant priemokas A. A. ir J. M. ir vienkartinę išmoką M. M., pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas.

4.3. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos skirta tarnybinė nuobauda, taip pat dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Pareiškėja, užimdama vadovaujančias pareigas bei susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, pareigybės aprašymu ir Departamento nuostatais, privalėjo užtikrinti racionalų lėšų naudojimą skiriant priemokas ar vienkartines išmokas. Visa informacija apie teisės aktų normas bei nustatytus reikalavimus užimamoms pareigoms ji galėjo disponuoti kaip vadovaujančias pareigas užimanti valstybės tarnautoja. Šiuo atveju pareiškėjai pritaikyta švelniausia teisinė atsakomybė už pažeidimus, proporcinga nustatytiems valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.

4.4. VTD 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 27D-1697 „Dėl informacijos patekimo“ informavo aplinkos ministrą, kad 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 21 d. įvyko konkursas į Departamento direktoriaus pareigas, buvo atrinkti du daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai, iš kurių aplinkos ministras turėjo pasirinkti vieną ir jį skirti Departamento direktoriumi. Aplinkos ministras 2020 m. liepos 28 d. rezoliucija ant VTD 2020 m. liepos 27 d. rašto nurodė „Priimti O. V.“ ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AMP1-90 „Dėl O. V. priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas“ pareiškėja nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. priimta 5 metų kadencijai į Departamento direktoriaus pareigas. Aplinkos ministrui 2021 m. balandžio 9 d. pateikta pažyma Nr. (1-1)-D15-778 „Dėl neatitikties kvalifikaciniam reikalavimui ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo priimant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas“, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja priėmimo į AAD direktoriaus pareigas metu neatitiko šiai pareigybei keliamo 2 metų vadovaujamojo darbo patirties kvalifikacinio reikalavimo ir VTD pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį šiam reikalavimui. Todėl buvo pasiūlyta pagal galimybes kuo skubiau O. V. atleisti iš Departamento direktoriaus pareigų. Pareiškėja Įsakymu Nr. 1 buvo atleista iš pareigų, paskutine darbo diena laikant 2021 m. balandžio 9 d.

4.5. Pareiškėja konkurso metu VTD per VATIS pateiktame gyvenimo aprašyme apie įgytą vadovaujamo darbo patirtį nurodė, kad jos vadovaujamo darbo patirtis įgyta 2018 m. balandžio 24 d.–2020 m. balandžio 15 d., o ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudaryta Darbo grupė dokumentų pateikimo dieną tęsia savo darbą. Tačiau pareiškėja VTD pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kiek laiko veikė ūkio ministro sudaryta darbo grupė. Ši darbo grupė pagal EIM pateiktą informaciją realiai veikė tik iki 2018 m. birželio 30 d. (šiai darbo grupei įsakymu buvo suformuoti konkretūs pavedimai, kurie įvykdyti 2018 m. birželio 30 d.), Darbo grupė jokių veiklos rezultatų po 2018 m. birželio 30 d. nesukūrė, įrodymų dėl veiklos tęstinumo nepateikė, todėl pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, priskirdama vadovavimo patirčiai tai, kas realiai nebuvo vykdoma.

4.6. Pareiškėja iš darbo atleista ne dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo, o remiantis kitu VTĮ 51 straipsnyje nustatytu savarankišku atleidimo iš pareigų pagrindu, t. y. būtent dėl pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie atitikimą Departamento direktoriaus pareigybei keliamam reikalavimui turėti 2 metų vadovaujamo darbo patirtį. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir netaikyta tarnybinė atsakomybė, todėl skundo argumentai dėl tariamos tarnybinės atsakomybės taikymo yra nepagrįsti. Pareiškėja ir skunde pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius, jog, prieš pateikdama dokumentus dalyvauti konkurse Departamento direktoriaus pareigoms užimti, ji VTD paprašė išaiškinti, ar ji gali pateikti dokumentus, ir kad minimoje užklausoje VTD buvo pateikti visi objektyvūs duomenys. Šiuos teiginius paneigia prie skundo pridedami dokumentai (VTD atsakymas el. laiške), iš kurių matyti, jog pareiškėja, teikdama VTD paklausimą, pažymėjo, kad „Darbo grupei vadovavau daugiau kaip metus laiko. Darbo grupė iki šiol nėra panaikinta, tęsia savo darbą“, o tai prieštaravo faktinėms aplinkybėms.

4.7. VTD 2021 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 27D-928 nurodė, jog neturėjo abejonių dėl pretendentės gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos, susijusios su jos įgyta vadovaujamojo darbo patirtimi, nes VTD vadovaujamojo darbo patirties laikotarpius vertino tokius, kokius nurodė pati pareiškėja, pateikdama dokumentus. VTD šiame rašte pažymėjo, kad, jeigu konkurso organizavimo metu būtų žinojęs EIM 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 3-1511 nurodytą konkrečią informaciją, tai pareiškėjos turimos vadovaujamojo darbo patirties neturėtų pagrindo pripažinti kaip pakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso metu pareiškėja neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų, ji negalėjo užimti Departamento direktoriaus pareigybės.

4.8. Skunde deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjos darbo stažo interpretavimas yra tariamai politinis sprendimas, kilęs po jos ir aplinkos ministro tariamo konflikto. Aplinkos ministerija kompetentingų institucijų prašė pateikti reikiamą informaciją, o nustačius, kad pareiškėja konkurso metu neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų ir dėl to priėmus sprendimą atleisti ją iš Departamento direktoriaus pareigų, tai negali būti vertinama kaip politinis sprendimas dėl jai suteikto pranešėjos statuso. Aplinkos ministerija ir aplinkos ministras neinformuoti, dėl ko pareiškėjai suteiktas pranešėjos statusas, bet yra akivaizdu, kad tiek skirta tarnybinė nuobauda, tiek ir atleidimas nėra susiję su šiuo statusu. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir nuobauda skirta po žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio įvertinus faktines aplinkybes, o pareiškėjos atleidimas įvyko dėl jos veiksmų, susijusių su laikotarpiu, kai atleidimo sprendimą priėmęs ministras dar nebuvo paskirtas ministru. Be to, Aplinkos ministerija dar 2021 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į VTD dėl informacijos pateikimo, t. y. anksčiau nei aplinkos ministras buvo informuotas apie pranešėjos statuso pareiškėjai suteikimą.

4.9. Skunde nepagrįstai teigiama, kad Įsakymas Nr. 1 neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nenurodytas aiškus atleidimo pagrindas, nebuvo įteikti šio įsakymo preambulėje nurodyti dokumentai. Šis skundo teiginys neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Įsakyme Nr. 1 nurodytas aiškus atleidimo pagrindas – VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Į visus pareiškėjos prašymus pateikti dokumentus ir informaciją atsakė atitinkamais raštais, todėl skundo teiginiai, kad Aplinkos ministerija neteikia prašomos informacijos, neatitinka tikrovės.

4.10. Departamento direktoriaus pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė, todėl teikiant dokumentus dalyvauti konkurse jai užimti ir laimėjus konkursą, skiriant į šias pareigas yra stojama į valstybės tarnybą šiose valstybės tarnautojo (AAD direktoriaus) pareigose. Atsižvelgiant į tai, Departamento direktoriaus pareigas einančiam valstybės tarnautojui, kaip ir visiems kitiems valstybės tarnautojams, gali ir, nustačius pagrindus, turi būti taikomas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Nors skunde teigiama, jog Valstybės tarnautojų registre neteisingai suvesti duomenys apie pareiškėjos stažą einant EIM kanclerio pareigas, tai negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti faktinį pareiškėjos tinkamumą AAD direktoriaus pareigoms užimti.

4.11. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog neigiamas poveikis jai buvo daromas ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje patalpinus informaciją apie aplinkos ministro pavedimą atlikti tarnybinius patikrinimus, susijusius su Departamento veikla, kadangi tokia informacija negali būti vertinama kaip neteisėtas neigiamas poveikis pareiškėjai. Taip pat pareiškėja nurodė, jog aplinkos ministro 2021 m. sausio 8 d. įsakymu buvo panaikintos 3 jos patarėjų pareigybės, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, jog šis aplinkos ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjai buvo daromas nuolatinis neigiamas poveikis ir Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 16 d. raštu jai buvo galbūt grasinama.

4.12. Pareiškėjos nurodyti sveikatos sutrikimai yra nesusiję su ginčijamais įsakymais. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjai nustatyti sveikatos sutrikimai, nulemti tariamai neteisėtų ginčijamų įsakymų priėmimo. Be to, pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad domėjosi galimybėmis įsidarbinti ar laimėti konkursą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji bandė įsidarbinti, įrodymų, kad nebuvo priimta tik dėl ginčijamais įsakymais priimtų sprendimų.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Generalinė prokuratūra (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu ir pateikdama pranešimą apie pažeidimą, pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. BV-6 pripažino pareiškėją pranešėja dėl pranešime nurodytų galbūt padarytų pažeidimų Aplinkos ministerijoje. Pakartotinai su pranešimu apie kitą galimą pažeidimą Aplinkos ministerijoje pareiškėja kreipėsi 2021 m. sausio 21 d., todėl 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BV-22 ji dar kartą pripažinta pranešėja dėl antrame pranešime nurodytų aplinkybių.

6.2. Generalinėje prokuratūroje gavus pranešėjos O. V. skundus dėl jai galbūt taikomų neigiamo poveikio priemonių, buvo pradėtas tyrimas, kuris dar nėra baigtas. Pareiškėjos prašymu ir sutikimu Generalinė prokuratūra du kartus (2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. sausio 27 d.) kreipėsi į aplinkos ministrą, nurodydama apie jai taikomas garantijas ir draudimą taikyti neigiamo poveikio priemones. Generalinės prokuratūros 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. SP-21 aplinkos ministras informuotas, kad Departamento direktorė O. V. 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pateikė pranešimą apie pažeidimą. Aplinkos ministras buvo informuotas, kad jai suteiktas pranešėjo statusas ir draudžiama dėl šio asmens imtis neigiamo poveikio priemonių. Rašte papildomai paaiškinta, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

6.3. Generalinėje prokuratūroje 2020 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu gautas Aplinkos ministerijos paklausimas dėl pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo. Atsakant į Aplinkos ministerijos paklausimą, pakartotinai aplinkos ministrui dėl draudimo taikyti neigiamo poveikio priemones pranešėjai O. V. paaiškinta Generalinės prokuratūros 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. SP-32. Taip pat atsakant į Aplinkos ministerijos klausimą, dėl kokios informacijos pateikimo darbuotojui suteiktas pranešėjo statusas, buvo paaiškinta, kad Generalinėje prokuratūroje turimos informacijos dėl neigiamo poveikio ar atliekamų tyrimų aplinkybių prokuratūra negali teikti, nes ši informacija yra konfidenciali ir imperatyviai draudžiama ją teikti kitiems asmenims. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismo sprendimas turės reikšmės prokuratūroje atliekamam tyrimui dėl neigiamo poveikio priemonių pritaikymo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos O. V. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. 1 pareiškėja nuo 2021 m. balandžio 9 d. atleista iš Departamento direktorės pareigų, vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 5 dalies, 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, atsižvelgus į EIM 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3-1511, VTD 2021 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 27D-928 ir kitus iš šių įstaigų bei VRM gautus susijusius duomenis.

9. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu Nr. 1 pareiškėja atleista VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad stodama į valstybės tarnybą ji pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Šis atleidimo pagrindas – savarankiškas atleidimo pagrindas ir nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui, tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti valstybės tarnybos įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, todėl teismas akcentavo, kad jis neturi pareigos ar pagrindo vertinti pareiškėjos veiksmus kaip padarytą tarnybinį nusižengimą ir skirti švelnesnę nuobaudą nei atleidimą iš valstybės tarnybos. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais iš institucijos reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių EIM informaciją, pavyzdžiui, į bylą nepateikta elektroninių laiškų, susirašinėjimų, detalių telefono numerių išklotinių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Darbo grupė rinkosi neformaliai, tarėsi dėl būsimų teisės aktų projektų, derino poziciją, vyko bendradarbiavimas tarp grupės narių, kad buvo sudarinėjama darbotvarkė, keliami nauji klausimai ir pan. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu rėmėsi tik liudytojo R. K. parodymais, tačiau teismas negali pripažinti, kad šie liudytojo parodymai yra neginčytinai teisingi ir patvirtinantys Darbo grupės veiklą po 2018 m. birželio 30 d. Teismas akcentavo, kad pati EIM neturi duomenų apie Darbo grupės veiklą po 2018 m. birželio 30 d. EIM teismui į bylą pateikė įsakymus, kuriais būdavo sudaromos darbo grupės, kurių nare būdavo ir O. V.. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog darbo grupėms pavedami konkretūs darbai ir ji veikia tol, kol būna pasiektas jos sudarymo tikslas (teisės akto priėmimas, teikiami pasiūlymai ir pan.), todėl komisijų ar darbo grupių veikla negali būti nuolatinė ir tik formali. Teismas vertino, kad tai, jog šiuo atveju Darbo grupė, kuriai vadovavo pareiškėja, nebuvo panaikinta, nesudaro pagrindo teigti, kad ji vadovavo Darbo grupei po 2018 m. birželio 30 d. priimto teisės akto. Pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nedetalizavo, kada ir dėl kokių priežasčių rinkdavosi Darbo grupė, kokie klausimai būdavo aptariami neformaliuose susitikimuose, kokie teisės aktų projektai buvo derinami ar pan.

11. Įvertinęs pareiškėjos turėtą vadovaujamojo darbo patirtį, teikiant dokumentus VTD dėl dalyvavimo konkurse AAD direktorės pareigoms užimti, teismas konstatavo, kad O. V. neturėjo reikalingos 2 metų patirties, kadangi realiai ji vadovavo Darbo grupei nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d., taip pat nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. buvo Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė EIM. Pareiškėja nepateikė kitų duomenų apie turimą vadovaujamojo darbo patirtį nei Aplinkos ministerijai, nei teismui bylos nagrinėjimo metu. Teismas vertino, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Darbo grupė veiklos nevykdė. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja, dalyvaudama konkurse į Departamento direktorės pareigas, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėja, teikdama dokumentus VTD, neturėjo reikalingos vadovaujamojo darbo patirties ir negalėjo būti priimta į AAD direktorės pareigas, teismas konstatavo, kad pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos yra teisėtas ir nesusijęs su jos turimu pranešėjos statusu.

12. Teismas kritiškai vertino Aplinkos ministerijos procedūrinius veiksmus, ilgą laiko tarpą užklausiant įvairias institucijas ir vertinant pareiškėjos darbo stažą, tačiau pareiškėjos neinformavus ir nesuteikus galimybės pateikti paaiškinimus. Teismas kritiškai vertino ir tai, kad net pareiškėjai pateikus skundą teismui, ji nebuvo supažindinta su dokumentais, nurodytais Įsakyme Nr. 1, kaip pagrindu ją atleisti, kadangi atleidžiamas asmuo bet kuriuo atveju turėtų žinoti, dėl ko yra atleistas. Teismas pažymėjo, kad, nors Aplinkos ministerija nurodė, kad tokius duomenis pareiškėjai pateikė, tačiau teismui šių aplinkybių nepagrindė įrodymais, o bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d., taip pat jos atstovas 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymais pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau jų prašymai nebuvo patenkinti. Nepaisant to, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog tik tyrimo metu būtų buvę galima išsiaiškinti dėl tikslaus jos turimo vadovaujamo darbo stažo, kadangi net bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neįrodė, jog dalyvaudama konkurse į AAD direktoriaus pareigas, turėjo pakankamai vadovaujamo darbo patirties. Todėl teismas darė išvadą, kad esminių procedūrų nesilaikymas (galimybės nesuteikimas pareiškėjai pateikti paaiškinimus) nesudaro pagrindo naikinti Įsakymą Nr. 1 kaip neteisėtą.

13. Teismas taip pat nustatė, kad aplinkos ministras, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Įsakymu Nr. 2 skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovas pažeidė 5 darbo dienų terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, kadangi Aprašo 3 punkte nurodytai oficialiai informacijai galėtų būti priskiriami, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų pateikti oficialūs dokumentai, o ne dienraštyje paskelbta publikacija. Todėl teismas laikė nepagrįstais teiginius, kad atsakovui jau 2020 m. gruodžio 29 d. sužinojus apie publikaciją dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti aišku apie galbūt padarytą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad aplinkos ministras 2020 m. gruodžio 30 d. pavedė atlikti patikrinimą dėl minėtoje publikacijoje pateiktos informacijos pagrįstumo, o Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 25 d. pateikė aplinkos ministrui pažymą, siūlydamas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl AAD direktorės O. V.. Aplinkos ministras 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 sudarė pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Todėl teismas darė išvadą, kad oficialia informacija laikoma 2021 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-115 ir, gavus tokią informaciją, terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo praleistas. Teismas nurodė, kad tyrimas dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo užbaigtas 2021 m. balandžio 2 d. Išvada, nuo kurios surašymo dienos ir skaičiuojamas 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl tarnybinę nuobaudą paskyrus 2021 m. balandžio 9 d., šis terminas nebuvo praleistas.

15. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad tyrimą atliko ne tas subjektas, teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 30 d. pavedime nurodyta Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui ir Teisės ir personalo skyriui atlikti patikrinimą dėl 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos pagrįstumo. Pavedimas yra būtent skyriui, o ne skyriaus vedėjai ar konkrečiam asmeniui, 2021 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-115 pasirašyta B. T.. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog tyrimą atliko ne tas subjektas.

16. Teismas akcentavo, kad pareiškėja byloje niekaip nepaneigė faktinių aplinkybių, kurias nustatė Komisija, pareiškėja skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Pareiškėja net neneigia faktinių aplinkybių, kad ji skyrė priemokas A. A., J. M., taip pat vienkartinę piniginę išmoką M. M., netinkamai vykdė pareigybės aprašyme numatytą funkciją užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, kadangi ji ir teisme neįrodė, kad šie pinigai buvo skiriami pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

17. Teismas vertino, kad, nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų ar skiriant pastabą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą atlyginti jai neturtinę žalą.

18. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 19. Pareiškėja O. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2021 m. gruodžio 8 d. ir pareiškėjos skundą tenkinti – panaikinti aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. AMP1-33 „Dėl O. V. atleidimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigų“; panaikinti aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. AMP1-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo O. V.“; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki grąžinimo į valstybės tarnybą dieną; grąžinti pareiškėją į Departamento direktorės pareigas arba kitas lygiavertes pareigas; priteisti pareiškėjai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad Darbo grupė savo veiklą vykdė tik iki 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja pažymi, kad tai, jog Darbo grupė veiklą vykdė ir po 2018 m. birželio 30 d., patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. K., taip pat faktas, jog nebuvo priimtas įsakymas, kuriuo Darbo grupė panaikinta bei tikslas, kuriam Darbo grupė buvo sudaryta, t. y. ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-238 2.1.1 papunkčiu darbo grupei pavesta parengti įstatymų ir kitų MTI sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas priimtas 2018 m. birželio 30 d., tačiau minėto įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl vien šiuo pagrindu negali būti vertinama, kad, priėmus įstatymą, Darbo grupės veikla pasibaigė, nes ji turėjo parengti ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos ir klaidingos išvados, jog Darbo grupė veiklos nevykdė po 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja nurodo, kad Darbo grupė praktiškai nerengė visuotinių susirinkimų (posėdžių), t. y. dirbo neformaliai ir dėl to neturi protokolų. Tai buvo daroma dėl Darbo grupės narių specifikos, kadangi daugelis jų dirbo kaip ekspertai ir turėjo kitas tiesiogines pareigas, todėl nebuvo galimybės rinktis į posėdžius. Pareiškėja koordinavo pasitarimų, pokalbių ir teisės aktų projektų rengimo darbą ir nuolat derino darbo rezultatus su ministru, pavedusiu jai šį darbą, ministerijos vadovybe ir ministerijos padaliniais. Darbo grupė organizavo kelis gyvus pasitarimus, tačiau Darbo grupės narių bendravimas daugiausiai vyko el. laiškais ir mob. priemonėmis.

20.2. Teismas neatliko nešališko bei pagrįsto įrodymų tyrimo ir vertinimo, o vadovavosi EIM bei atsakovo pozicija. Todėl skundžiamame sprendime aiškinant ir tiriant ginčo esmę (vadovaujamo darbo patirtį ir laikotarpį) pateikiamos nelogiškos ir prieštaringos išvadas. Sprendžiant dėl Darbo grupės veiklos tęstinumo po 2018 m. birželio 30 d., teismas konstatavo, jog Darbo grupės veikla vyko neformaliai, tačiau vėliau teigė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Darbo grupės veikla vyko po 2018 m. birželio 30 d. Tai viena kitai prieštaraujančios teismo išvados.

20.3. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė Darbo grupės veiklos po 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja pažymi, kad, jai siekiant tai padaryti ir prašant šaukti liudyti tuometinius du jos vadovus, kuriems ji atsiskaitydavo dėl Darbo grupės veiklos po 2018 m. birželio 30 d. (tuometinį ministrą V. S. ir viceministrą G. V.) buvo atisakyta tenkinti tokį prašymą. Taip iš esmės apribojama pareiškėjos veiksminga teisinė gynyba ir teigiama, kad ji neįrodė Darbo grupės veiklos. Liudytoju apklaustas R. K. patvirtino Darbo grupės veiklos tęstinumą po 2018 m. birželio 30 d., tačiau teismas, nenurodydamas priežasčių, atsisakė vadovautis jo parodymais, nors byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šio liudytojo parodymus.

20.4. Teismo sprendime konstatuojama, kad yra reikalinga laikytis esminių procedūrinių reikalavimų sprendžiant tokius ginčo klausimus bei priimant įsakymus, tačiau tame pačiame sprendime konstatavus esminius procedūrinių reikalavimų pažeidimus atsakovo veiksmuose priimant Įsakymą Nr. 1, kuriuo pareiškėja buvo atleista, yra konstatuojama, jog tai nesudaro pagrindo naikinti šį įsakymą. Taip iš esmės pateikiant dar vieną prieštaringą išvadą, kuri prieštarauja tiek teismo išaiškinimui, tiek nukrypsta nuo nacionalinių teismų suformuotos praktikos, tiek ir norminių teisės aktų reikalavimų. Teismas konstatavo esminių procedūrų nesilaikymą bei kritiškai vertino atsakovo veiksmus dėl nepateiktų dokumentų, kurie įvardijami Įsakymo Nr. 1 preambulėje, tačiau nepagrįstai nevertino to kaip pažeidimo, turinčio įtakos ginčui. Tokiais veiksmais buvo paneigtas teisinės gynybos principas bei pareiškėjos galimybė „apsiginti nuo metamų kaltinimų“. Tai ne tik yra akivaizdus pareiškėjos teisių ribojimas, tačiau ir akivaizdus teisinės gynybos veiksmingumo sumažinimas, nes pareiškėja, neturėdama dokumentų, galėjo tik abstrakčiai ginti savo teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismui neatlikus išsamaus ir pagrįsto vertinimo bei įrodymų tyrimo, nebuvo nustatyta objektyvi tiesa ir preziumuojama šabloniška, prieštaringa ir neobjektyvi EIM ir atsakovo pozicija.

20.5. Teismo sprendime tinkamai nebuvo nustatyti objektyvūs duomenys, kurie sudaro ginčo esmę, t. y. pareiškėjos vadovaujamo darbo patirtį. Nurodant pareiškėjos vadovaujamo darbo patirtį, nebuvo nurodyta, jog ji nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. ėjo EIM kanclerės pareigas, taip pat nenurodyta vadovavimo patirtis: 2020 m. balandžio 26 d.–2020 m. rugpjūčio 11 d. Departamento direktorė laikinai einanti pareigas (stažas iki 2020 m. gegužės 27 d. dokumentų pridavimo); 2020 m. balandžio 15 d.–2020 m. balandžio 26 d. Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ginčo esminį klausimą, t. y. kas sudaro pareiškėjos vadovaujamo darbo ir kitą patirtį, įrodymų tyrimo ir vertinimo metu net nenustatė objektyvių duomenų, dėl kurių byloje nėra ginčo.

20.6. VTD atlieka vertinamojo pobūdžio analizę bei tikrina konkurso dalyvių pateiktus duomenis. Tačiau VTD nekilo klausimų dėl pareiškėjos vadovaujamojo darbo patirties, kadangi du kartus patvirtino, kad pareiškėja atitinka reikalavimus. Todėl pareiškėjos veiksmuose negalima konstatuoti tyčios ir sąmoningo siekio, nes objektyviai pareiškėja negalėjo spręsti, kad ji neatitinka konkurso reikalavimų. Skiriant pareiškėją į Departamento direktorės pareigas laimėjus konkursą, pareiškėja nestojo į valstybės tarnybą. Pareiškėja tuo metu buvo valstybės tarnautoja (ėjo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės, karjeros valstybės tarnautojos, pareigas). Taigi, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas nepagrįstai, nes perkėlimo į kitas pareigas laimėjus konkursą atveju, susiklosto ne stojimo į valstybės tarnybą, o valstybės tarnybos santykių tęstinumo situacija.

20.7. Nei priimant įsakymą, kuriuo pareiškėja buvo atleista, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos veiksmuose iš esmės nebuvo nustatyti nei neteisėti veiksmai, nei tyčia ar sąmoningas siekis taip veikti (valinis ryšys), nei priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių ir neva padarytos veikos. Tokiu būdu pareiškėjos veiksmuose nebuvo įrodyta pažeidimo sudėtis, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidimo sudėties klausimo net nesprendė / nevertino.

20.8. Generalinė prokuratūros priimtais sprendimais pareiškėja net 2 kartus buvo pripažinta pranešėja, todėl jai buvo pradėtos taikyti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme numatytos apsaugos nuostatos, kurios draudžia jai daryti neigiamą poveikį bei ją atleisti iš darbo. Pareiškėjos atleidimas yra tiesiogiai siejamas su jai suteiktu pranešėjos statusu, nes aktyvi pareiškėjos patikra prasidėjo būtent po kilusio konflikto ir gavus pranešėjo statusą, t. y. tą pačią 2021 m. sausio 11 d. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Tokiais veiksmais buvo pažeista bei perkelta įrodinėjimo pareiga, nes darbdavys privalėjo įrodyti, jog pareiškėja buvo atleista ne dėl jos pranešėjos statuso. Tačiau skundžiamu sprendimu pareiga įrodyti, kad pareiškėja buvo atleista dėl pranešėjo statuto, buvo perkelta pareiškėjai.

20.9. Dėl Įsakymo Nr. 2 pareiškėja nurodo, kad šis įsakymas priimtas, nesilaikant VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paskirti tarnybinę nuobaudą, todėl vien šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu ir naikintinu visa apimtimi. Oficiali informacijos apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo laikytina 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“. Ši informacija buvo paskelbta viešai per visuomenės informavimo priemonę ir tapo viešai prieinama tiek visuomenei, tiek ir institucijai, kuri turi teisę pradėti tarnybinį tyrimą. Šios informacijos pagrindu ir buvo pradėti visi veiksmai, todėl tai ir laikytina juridiniu faktu, kuomet paaiškėjo / tapo žinoma informacija apie galimą nusižengimą, dėl kurio ir turėjo būti atliktas tyrimas. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta žymiai vėliau nei per mėnesį. Tyrimą atliko ne tas subjektas, nes tyrimą buvo pavesta atlikti Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjai B. T., o po to iš esmės buvo atliktas ne naujas tyrimas pagal gautą informaciją, o tik patikrinta jau turima informacija.

20.10. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-137 (2020 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-250 redakcija) patvirtinto Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 5.4 punktą, Departamento direktorius nustatyta tvarka skatina Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skiria jiems tarnybines nuobaudas bei materialines pašalpas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar buvo pagrįstai paskirtos priemokos, minėtu punktu nesivadovavo, tačiau tai yra esminis punktas, numatantis pareiškėjos veiklos ribas ir turimą kompetenciją ginčo klausimu. Pareigybės aprašymo 5.4 punktą privaloma sistemiškai aiškinti kartu su 5.3 punktu, ko pirmosios instancijos teismas neatliko, todėl pareiškėjos kompetenciją aiškino per siaurai. Iš šių pareigybės aprašymo punktų matyti, kad pareiškėja turi išimtinę kompetenciją skatinti jai pavaldžius darbuotojus ir tai nėra atsakovo kontrolės objektas.

20.11. Pareiškėjai įrodžius, kad jos skundas yra pagrįstas bei tenkintinas, o skundžiamas sprendimas naikintinas, tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja akcentuoja, kad ji patyrė stiprių emocinių išgyvenimų, kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį ir kurių nebūtų kilę, jeigu atsakovas būtų veikęs taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pareiškėjos atleidimas ir žinia, kad ji negali įsidarbinti nežinia kiek laiko, ją emociškai labai paveikė, ji patyrė didelį stresą, kuris turėjo neigiamą įtaką jos sveikatai.

20.12. Dėl prašymo grąžinti į darbą pareiškėja nurodo, kad šiuo prašymu ji skundo netikslina, nereiškia naujų reikalavimų, kurie iš esmės keistų jos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo reikalavimus. Pareiškėja reiškia papildomą reikalavimą ją grąžinti į darbą, toks reikalavimas jau buvo reikštas prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat toks reikalavimas yra glaudžiai susijęs su jau pareikštais reikalavimais ir iš jų išplaukia, kadangi pareiškėja darbo užmokestį prašo priteisti iki grąžinimo į darbą momento bei prašo panaikinti įsakymą, kuriuo ji atleista, todėl iš esmės tai sukurtų teisinę situaciją, jog, panaikinus įsakymą, šalys grįžtų į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki kol buvo priimtas galbūt neteisėtas įsakymas. Be to, pirmosios instancijos teismas pristatydamas bylos esmę, nurodė, kad yra nagrinėjamas ir šis reikalavimas, todėl galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme šis reikalavimas taip pat buvo išnagrinėtas. Netaikius užtikrinimo priemonių, atsirado poreikis prašyti pareiškėją grąžinti į darbą. Pasak pareiškėjos, pats Įsakymo Nr. 1 panaikinimas jau sukuria teisines pasekmes, kurios turėtų reikšti ir pareiškėjos grąžinimą į darbo vietą. Juo labiau, kad vien pradinio skundo pavedime buvo nurodyta, kad skundas yra teikimas dėl grąžinimo į valstybės tarnybą. Toks patikslinimas leis bylą išnagrinėti teisingai ir vadovaujantis operatyvumo principu, taip pat taikant bendruosius procesinius koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi ginčo neteks spręsti dvejose bylose (pvz., dėl atsisakymo grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą).

20.13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nebuvo aktyvus, nešalino byloje esančių prieštaravimų, netyrė aktyviai visų byloje įrodymų, tačiau iš esmės neatliko jokio įrodymų tyrimo bei vertinimo, o, pareiškėjai siekiant pagrįsti savo poziciją ir prašant šaukti liudytojus, prašymų netenkino visa apimtimi, taip užkertant kelią į veiksmingą teisminę gynybą. Šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, nes buvo padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

21. Atsakovai Aplinkos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja:

22.1. Pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo 2021 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-115, o ne 2020 m. gruodžio 29 d. publikacija dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkos ministrui gavus oficialią informaciją (2021 m. sausio 25 d. Pažymą), aplinkos ministras 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 sudarė Komisiją, kuriai pavedė ištirti galimą AAD direktorės O. V. tarnybinį nusižengimą. Komisija 2021 m. balandžio 2 d. aplinkos ministrui pateikė motyvuotą išvadą, o aplinkos ministras 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu už motyvuotoje išvadoje nustatytus O. V. tarnybinius nusižengimus, padarytus 2020 metais skiriant priemokas A. A. ir J. M. ir vienkartinę išmoką M. M., skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Taigi, tarnybinės nuobaudos (3 metų nuo pažeidimų padarymo) skyrimo terminas ir 1 mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos yra nepraleistas.

22.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo ginčo dėl nustatytų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos skirta tarnybinė nuobauda, taip pat ginčo dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja turėjo kontroliuoti, ar užduotys, už kurias skiriamos priemokas, realiai įvykdytos (tiek motyvuotoje išvadoje, tiek sprendime konstatuota, kad užduotys (dalis jų), už kurias skirtos priemokos, nebuvo įvykdytos).

22.3. VTD, įvertinęs pateiktus dokumentus, vertinant ne tik O. V. gyvenimo aprašyme pateiktą informaciją, bet ir EIM 2021 m. balandžio 1 d. rašte pateiktą informaciją apie ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudarytos darbo grupės veiklą, konstatavo, kad O. V. konkurso į AAD direktoriaus pareigas metu neatitiko AAD direktoriaus pareigybei keliamo kvalifikacinio reikalavimo – turėti 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Atsižvelgiant į tai, kad O. V. konkurso į pareigas metu neatitiko AAD direktoriaus pareigybei keliamų reikalavimų, ji negalėjo užimti AAD direktoriaus pareigybės. Priešingai nei teigia pareiškėja, pranešėjo statusas negali pateisinti ir garantuoti pranešėjai, kad ji nebus atleidžiama iš pareigų, kurių ji išvis negalėjo užimti dėl neatitikimo AAD pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams.

22.4. Pareiškėja prašė apklausti liudytojais G. V. ir V. S., tačiau šie asmenys nebuvo Darbo grupės nariai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad liudytojo R. K. parodymai objektyviai įrodo Darbo grupės veiklą po 2018 m. birželio 30 d. Atsakovas nurodo, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi. R. K. apklausiamas nurodė, kad jis EIM dirbo 2010–2020 m., tačiau vėliau, atsakydamas į užduodamus klausimus, nurodė, kad EIM dirbo iki 2018 m. gruodžio pabaigos, tiksliai neatsimena kurios dienos, bet buvo atleistas 2018 m. gruodžio pabaigoje. Liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, kada Darbo grupė rinkosi į posėdžius ir kad tokie buvo organizuojami po 2018 m. birželio 30 d. Liudytojas nesugebėjo paaiškinti ir savo darbo EIM, t. y. atskirti Darbo grupėje atlikto darbo ir darbo savo pagrindinėse pareigose EIM, todėl atsižvelgiant į tai ir į EIM 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (21.3-62)-1511 pateiktą informaciją, šio liudytojo parodymai nepaneigia ir negali paneigti byloje pateiktų objektyvių rašytinių įrodymų – EIM informacijos, kad Darbo grupė veiklos nevykdė po 2018 m. birželio 30 d.

22.5. Tiek minėto liudytojo nurodyti tariamai Darbo grupės po 2018 m. birželio 30 d. parengti ir priimti teisės aktai, tiek apeliaciniame skunde nurodomi tariamai šios Darbo grupės parengti teisės aktai yra parengti ne šios Darbo grupės. Tai patvirtina viešai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) informacinių sistemų TAIS ir TAR duomenys, taip pat EIM 2021 m. vasario 1 d. raštas Nr. (36.17-12)-3-467. Vien tai, kad tam tikrose kitose darbo grupėse pareiškėja O. V. buvo formaliai nurodyta, kaip atitinkamos darbo grupės pirmininko pavaduotoja (pakaitine vadove), nesudaro pagrindo teigti, kad ji faktiškai vykdė vadovaujančias funkcijas.

22.6. Visi su byla susiję dokumentai (kurie tariamai nebuvo pateikti pareiškėjai (jos atstovui) pateikti į bylą su Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 2d. raštu Nr. (63)-D8-113 teiktu atsiliepimu, kuris teismo pateiktas tiek pareiškėjai, tiek jos atstovui, todėl, jei pareiškėjai ko nors trūko veiksmingai ginti savo teises, ji galėjo tikslinti skundą po atsiliepimo gavimo, tačiau to nedarė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aktyviai veikė byloje, jis ne tik tyrė į bylą šalių pateiktus įrodymus, bet ir savo iniciatyva 2021 m. gegužės 19 d. raštais VTD ir EIM pateikė 2021 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria įpareigojo pateikti atitinkamus duomenis, taip pat teismas apklausė liudytoją.

22.7. Nepagrįsta ir atmestina pareiškėjos nuomonė, kad skiriant ją į AAD direktoriaus pareigas laimėjus konkursą, pareiškėja nestojo į valstybės tarnybą, todėl pareiškėjai negali būti taikomas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Atsakovas nurodo, kad AAD direktoriaus pareigybė yra konkursinė valstybės tarnautojo pareigybė (VTĮ 14 str. 1 d.), todėl teikiant dokumentus dalyvauti konkurse šiai pareigybei užimti, ir, laimėjus konkursą, skiriant į šias pareigas yra stojama į valstybės tarnybą šiose valstybės tarnautojo (AAD direktoriaus) pareigose. Atsižvelgiant į tai, AAD direktoriaus pareigas einančiam valstybės tarnautojui, kaip ir visiems kitiems valstybės tarnautojams, nustačius pagrindus turi būti taikomas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas.

22.8. Pareiškėjos atleidimas iš AAD direktoriaus pareigų yra niekaip nesusijęs su jai 2021 m. sausio 11 d. suteiktu pranešėjos statusu ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, su aplinkos ministro ir pareiškėjos konfliktu, nes faktinis pareiškėjos atleidimo pagrindas egzistavo nuo jos paskyrimo į AAD direktoriaus pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Tik šis atleidimo pagrindas aplinkos ministrui paaiškėjo / tapo žinomas vėliau – gavus VTD 2021 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 27D-928.

22.9. Dėl neturtinės žalos atsakovas nurodo, kad pareiškėja į bylą nepateikė objektyvių duomenų dėl tariamo jos sveikatos sutrikimo, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad ji bandė įsidarbinti ir nebuvo priimta tik dėl ginčijamais įsakymais priimtų sprendimų, todėl pareiškėjos argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

22.10. Pareiškėja tik apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo grąžinti ją į darbą į AAD direktorės pareigas ar kitas lygiavertes pareigas ir nepagrįstai teigia, kad tai nėra naujas skunde pirmosios instancijos teismui nekeltas reikalavimas. Atsakovas pažymi, kad, prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, buvo prašoma pareiškėją grąžinti į AAD direktoriaus pareigas tik iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas, o reikalavimas grąžinti pareiškėją į AAD direktoriaus pareigas nei skunde, nei prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nebuvo reiškiamas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. AMP1-33 „Dėl O. V. atleidimo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigų“, bei aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. AMP1-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo O. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusių reikalavimų – priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos bei priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas savarankiškas imperatyvus atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas, kuris nėra tapatus tarnybinės nuobaudos taikymui, todėl neturėjo būti atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teismas nurodė, kad pareiškėja kokių nors objektyvių duomenų apie tai, kad Darbo grupė tęsė veiklą po 2018 m. birželio 30 d., nepateikė; pareiškėja, dalyvaudama konkurse į Departamento direktorės pareigas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą reikalingą vadovaujamo darbo patirtį, todėl negalėjo būti priimta į šias pareigas. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos pripažino teisėtu ir nesusijusiu su jos turimu pranešėjos statusu. Teismas pripažino, kad atsakovas, nesuteikdamas galimybės pareiškėjai pasiaiškinti, nesilaikė esminių procedūrų, tačiau tokio pažeidimo nevertino kaip pagrindo naikinti Įsakymą Nr. 1 dėl atleidimo iš valstybės tarnybos. Spręsdamas dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos pareiškėjai paskyrimo teisėtumo Įsakymu Nr. 2, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad atsakovui jau 2020 m. gruodžio 29 d., sužinojus apie publikaciją dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti aišku apie galbūt padarytą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nurodė, kad tyrimas dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo užbaigtas 2021 m. balandžio 2 d. Išvada, nuo kurios surašymo dienos ir skaičiuojamas 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl tarnybinę nuobaudą paskyrus 2021 m. balandžio 9 d., šis terminas nebuvo praleistas. Pažymėjo, kad pavedimas atlikti patikrinimą yra adresuojamas konkrečiam skyriui, o ne asmeniui, todėl 2021 m. sausio 25 d. pažymą Nr. (50-1)-D15-115 pasirašius B. T., nėra pagrindo teigti, jog tyrimą atliko ne tas subjektas. Pripažino, jog pastaba pareiškėjai skirta pagrįstai už tai, kad netinkamai vykdė pareigybės aprašyme numatytą funkciją užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą nepagrįstai skirdama priemokas A. A., J. M., taip pat vienkartinę piniginę išmoką M. M.. Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos bei skiriant jai tarnybinę nuobaudą, netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, jog aplinkybę, kad Darbo grupė veiklą vykdė ir po 2018 m. birželio 30 d., patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. K., taip pat faktas, jog ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-238 2.1.1 papunkčiu darbo grupei pavesta parengti įstatymų ir kitų MTI sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė Darbo grupės veiklos po 2018 m. birželio 30 d., tačiau netenkino jos prašymo kviesti ir apklausti liudytojais tuometinį ministrą V. S. ir viceministrą G. V., kuriems pareiškėja atsiskaitydavo už darbus. Nors teismas konstatavo esminius procedūros trūkumus, tačiau nepagrįstai jų nevertino kaip ginčui reikšmingo pažeidimo. Teismas nenustatė objektyvių duomenų apie pareiškėjos vadovaujamo darbo stažą. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios, VTD du kartus patvirtino, kad pareiškėja atitiko reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja ne stojo į valstybės tarnybą, bet buvo perkelta laimėjusi konkursą, todėl VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu negalėjo būti atleista. Be to, pareiškėjai taikytinos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnyje numatytos apsaugos nuostatos, kurios draudžia jai daryti neigiamą poveikį bei ją atleisti iš darbo. Pareiškėja teigia, kad Įsakymas Nr. 2 buvo priimtas pažeidžiant tarnybinės atsakomybės taikymo terminus, nuobauda paskirta žymiai vėliau nei per mėnesį nuo informacijos apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo dienos. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 5.4 ir 5.3 punktai patvirtina, kad pareiškėja turi išimtinę kompetenciją skatinti jai pavaldžius darbuotojus ir tai nėra atsakovo kontrolės objektas. Mano, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo nepagrįstai nepriteistas, neįvertinti jos patiriami neigiami emociniai išgyvenimai, darantys neigiamą įtaką sveikatai. Pareiškėja, dar prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekė, kad būtų grąžinta į tarnybą, toks prašymas apginti jos teises nuosekliai išplaukia iš kitų skundo reikalavimų. Teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo bei vertinimo, netenkinęs prašymo apklausti liudytojus, užkirto pareiškėjai teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

28. Ginčui aktualios VTĮ 51 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų teisinius pagrindus, 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas. Tai savarankiškas atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas, kuris gali būti pritaikytas, nustačius tokias esmines aplinkybes:

1) asmuo, stodamas į valstybės tarnybą pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;

2) tokie duomenys pateikti asmens, stojančio į valstybės tarnybą, valia;

3) pateiktų duomenų pobūdis lemia, kad dėl jų asmuo negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

4) minėta aplinkybė paaiškėja po asmens priėmimo į valstybės tarnybą. Aptarta teisės norma siekiamas tikslas yra užtikrinti, kad valstybės tarnyboje neužimtų pareigų asmenys, kurie neatitinka valstybės tarnybai keliamų įstatymo reikalavimų, t. y. jų faktinė situacija yra nesuderinama su konkrečiai valstybės tarnautojo pareigybei keliamais bendraisiais ir specialiais reikalavimais. Kadangi suklastotų dokumentų arba tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar jų nuslėpimas yra siejamas su asmens valia, pasirinktu sąmoningu veikimu iki jo priėmimo į konkrečias valstybės tarnautojo pareigas, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl asmens atleidimo iš valstybės tarnybos VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, neturi pareigos atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Kita vertus, atsižvelgiant į asmeniui kylančių pasekmių pobūdį ir sunkumą, atleidžiamam valstybės tarnautojui turi būti užtikrintos pagrindinės procedūros teisės – jis turi būti supažindintas su informacija ir dokumentais, lemiančiais atleidimą iš valstybės tarnybos, jam turi būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokiais atvejais, kai nėra įtvirtintas reikalavimas atlikti tarnybinį patikrinimą, nurodoma, kad prieš priimant valstybės tarnautojui nepalankų sprendimą, paprastai išsiaiškinama, ar asmeniui nebuvo suvaržyta asmens teisė dalyvauti tyrimo procedūroje, ar jis buvo informuotas apie tai, jog yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, ar jam buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, ar tyrimas atliktas nešališkai, ar priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 ir kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad valstybės tarnautojui, siekiančiam užimti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas, keliamas reikalavimas turėti dvejų metų trukmės vadovaujančio darbo patirtį ir vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje (pareigybės aprašymo, Aplinkos ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. D1-234 red., 4.2 p.).

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika), 1 priede nustatyta, kad vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas).

31. Pareiškėja, pretenduodama konkurso būdu užimti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas, Valstybės tarnybos departamentui 2020 m. gegužės 14 d. pateikdama gyvenimo aprašymą, be kita ko nurodė, kad ji, dirbdama ūkio ministro patarėja, ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 buvo paskirta pirmininkauti Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupei. Būdama Darbo grupės pirmininke, ji organizavo, koordinavo, kontroliavo Darbo grupės narių darbą, pasiektas rezultatas – Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja nurodė, kad Darbo grupė iki šiol nėra panaikinta, tęsia savo darbą.

32. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad Darbo grupė veiklą tęsė ir po 2018 m. birželio 30 d., kai buvo Seime priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas. Pareiškėja savo teiginius grindžia argumentais, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl Darbo grupės veiklos nutraukimo, jos veiklos tęstinumą patvirtina tai, kad ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-238 2.1.1 punktu Darbo grupei buvo pavesta parengti įstatymų ir kitų MTI sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus; priimto Technologijų ir inovacijų įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Pareiškėja teigia, kad tolesnės Darbo grupės veiklos faktą patvirtino byloje liudytojų apklausta R. K., gi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parodymus, o kitų liudytojų, t. y. vadovų, kuriems pareiškėja betarpiškai atsiskaitydavo, pirmosios instancijos teismas neapklausė.

33. Sprendžiant dėl pareiškėjos argumentų, kad Darbo grupė tęsė veiklą ir po Technologijų ir inovacijų įstatymo priėmimo 2018 m. birželio 30 d., pagrįstumo, turi būti įvertinti visi duomenys byloje, galintys patvirtinti ar paneigti ginčijamą aplinkybę. Apklausto liudytojo parodymai vertintini atsižvelgiant į jų atitiktį kitiems byloje surinktiems duomenims.

34. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 m. vasario mėn. raštu Nr. (3.17-12)3- informavo atsakovą, kad po Technologijų ir inovacijų įstatymo priėmimo 2018 m. birželio 30 d., informacijos apie šios Darbo grupės parengtus teisės aktus (individualaus ar norminio pobūdžio), dokumentus, raštus – Seimo duomenų bazėje ir EIM duomenų sistemoje nėra, todėl laikytina, kad Darbo grupė veiklos nevykdė nuo 2018 m. birželio 30 d. EIM dokumentų valdymo sistemoje (DocLogix) ir popierinių dokumentų archyve nėra registruotas patvirtintas šios Darbo grupės reglamentas, pasitarimų protokolai. Nėra raštų, garso įrašų ar kitų darbinių dokumentų, patvirtinančių: pavedimų Darbo grupės nariams formulavimą ir tokių pavedimų kontrolę; Darbo grupės narių užduočių vykdymą; narių darbo koordinavimą ir kontrolę; Darbo grupės narių funkcijų vykdymą; atstovavimą Darbo grupei; vadovavimą Darbo grupės posėdžiams; posėdžių medžiagos rengimą ir platinimą; tarpinstitucinius susitikimus ir pan. Darbo grupės susitikimai vyko neformaliai. Teisėjų kolegija tokios EIM pateiktos informacijos pagrindu daro išvadą, kad oficialaus pobūdžio duomenų nei rašytinių įrodymų apie Darbo grupės veiklą po 2018 m. birželio 30 d. nėra. Atsižvelgiant į įrodinėjimo dalyką – vadovaujamo darbo patirtį, reikalingą valstybės tarnautojui užimant atsakingas Departamento direktoriaus pareigas, tokią patirtį patvirtinančių oficialaus pobūdžio, rašytinių duomenų svarba yra labai didelė, iš esmės lemianti reikšmingo fakto nustatymą.

35. Be to, EIM nurodė, kad be minėtos Darbo grupės, 2018–2019 m. būtent visiems su inovacijų reforma susijusiems klausimams įgyvendinti buvo sudarytos net 9 tarpinstitucinės nuolatinio pobūdžio tęstinės darbo grupės, į dalies jų sudėtį buvo įtraukta pareiškėja. Teikiant informaciją Seimui, kitoms institucijoms, šios darbo grupės buvo nurodomos kaip pagrindinės inovacijų reformos įgyvendintojos (turėjusios darbo reglamentus, protokolus, kitus dokumentus):

-MTI srities statistikos ir reitingų (sudaryta 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-540, pareiškėja paskirta pirmininko pavaduotoja, 3 protokolai, darbo reglamento nėra);

-Sumaniosios specializacijos peržiūros (sudaryta 2018 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 4-33, 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-253, pareiškėja neįtraukta, protokolų nėra, yra darbo reglamentas);

-Gyvybės mokslų industrijos (sudaryta 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 4-289, 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-253, pareiškėja paskirta pirmininko pavaduotoja, 7 protokolai, darbo reglamento nėra);

-Startuolių (sudaryta 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 4-91, 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-269, pareiškėja neįtraukta, 1 protokolas, darbo reglamento nėra);

-MTI srities sąvokų ir EP vertinimo (sudaryta 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-542, 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 4-226, pareiškėja paskirta pirmininko pakaitine, protokolų nėra, darbo reglamento nėra);

-Nacionalinių mokslo ir technologijų programų (sudaryta 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 4-632, 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-415, pareiškėja narė, protokolų nėra, yra darbo reglamentas);

-Agentūrų konsolidavimo (sudaryta 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-513, pareiškėja paskirta pirmininko pakaitine (jo nesant), protokolų nėra, yra darbo reglamentas);

-MTI srities strateginių dokumentų (sudaryta 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 4-631, 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 4-253, pareiškėja narė, protokolų nėra, yra darbo reglamentas);

-Inovacijų fondo ir finansinio skatinimo (sudaryta 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-489, 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-489, pareiškėja paskirta pirmininko pakaitine, 5 protokolai, darbo reglamento nėra).

36. EIM 2019 m. balandžio 17 d. pažymoje dėl inovacijų reformos darbo grupių pateikiami duomenys patvirtina, kad šios darbo grupės buvo veikiančios, atliko joms priskirtas funkcijas, atliko tikslines užduotis (atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos skundą priedas Nr. 55).

37. Teisėjų kolegija, išklausiusi liudytoju apklausto R. K. parodymus apie jo dalyvavimą su inovacijų reforma susijusių klausimų sprendimo įgyvendinime, pažymi, kad jo nurodomos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai siejamos tik su dalyvavimu Darbo grupės veikloje, nes jis paliudijo apie konkrečių klausimų sprendimą, kurie buvo pavesti vėliau sudarytoms tarpinstitucinėms nuolatinio pobūdžio tęstinėms darbo grupėms, ir bendravimą su pareiškėja sprendžiant šiuos klausimus. Atsižvelgdama į EIM 2019 m. balandžio 17 d. pažymoje pateiktą informaciją apie darbo grupių veiklą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad liudytojo parodymai nepatvirtina Darbo grupės veiklos po 2018 m. birželio 30 d. Tokia faktinė situacija, kai neginčijamai nustatyta, kad su inovacijų reforma susijusiems klausimams įgyvendinti buvo sudarytos net 9 tarpinstitucinės nuolatinio pobūdžio tęstinės darbo grupės, ir nėra išlikusių jokių rašytinių duomenų apie Darbo grupės veiklą po 2018 m. birželio 30 d., lemia, kad ir kitų pareiškėjos nurodomų liudytojų – jos buvusių vadovų apklausa – būtų byloje neinformatyvi ir netikslinga.

38. Pareiškėjos argumentai, kad ji dalyvavo dalies minėtų 2018–2019 m. sudarytų su inovacijų reforma susijusiems klausimams įgyvendinti darbo grupių veikloje, buvo dalies šių darbo grupių pirmininko pavaduotoja, nesudaro pagrindo vertinti šios veiklos kaip vadovaujamo darbo patirties. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad, pretenduodama į Departamento direktorės pareigas konkurso būdu, pareiškėja nebuvo nurodžiusi dalyvavimo kitose darbo grupėse aplinkybių, VTD nedisponuoja tokio pobūdžio informacija. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. VTD pateikdama gyvenimo aprašymą, nurodė, kad buvo ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudarytos Darbo grupės, kuri veikė nuolat, nepertraukiamai iki šiol, pirmininkė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes jos nurodomas teiginys, kad Darbo grupė tęsė veiklą po 2018 m. birželio 30 d., byloje neįrodytas. VTD neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis bei tirti aplinkybes, kurių pareiškėja nebuvo nurodžiusi. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktus, kad ji realiai būtų atlikusi vadovės (pirmininkės) pareigas vėliau sudarytose darbo grupėse. Vien ta aplinkybė, kad ji buvo paskirta kai kuriose darbo grupėse pirmininko pavaduotoja, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji de facto (faktiškai) įgijo vadovaujamo darbo patirties, nes Metodika tokio pobūdžio nuolatinėse darbo grupėse vadovaujamo darbo patirčiai priskiria tik darbo grupės (ar pan.) vadovo pareigas.

39. Kita pareiškėjos vadovaujamo darbo patirtis buvo įgyta einant EIM kanclerio pareigas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d., EIM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 14 d., Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovo nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 balandžio 26 d., Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas, į kurias buvo perkelta laikinai dėl tarnybinės būtinybės nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys, nurodyti atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. pažymoje). Pareiškėjos nurodyta vadovaujamo darbo patirtis buvo nepakankama užimti Departamento direktorės pareigas, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja savo valia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios ji negalėjo būti priimta į konkrečias valstybės tarnautojos pareigas. Tokios aplinkybės paaiškėjo po jos paskyrimo eiti Departamento direktorės pareigas konkurso būdu. Atsakovas, nustatęs, kad valstybės tarnautojas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, užėmė pareigas, kurių specialiųjų reikalavimų neatitiko, privalo vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleisti jį iš valstybės tarnybos.

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad ją atleidžiant nebuvo laikytasi esminių procedūrų – neinformavus apie gautus dokumentus, nurodytus kaip Įsakymo Nr. 1 priėmimo pagrindas, nesuteikus galimybės pasiaiškinti, pagrįstai nurodė, kad padaryti pažeidimai neturėjo įtakos atleidimo iš tarnybos teisėtumui ir pagrįstumui. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su visais dokumentais, teikti įrodymus ir paaiškinimus, tačiau nebuvo paneigta aplinkybė, kad dalyvaudama konkurse į Departamento direktoriaus pareigas, ji neturėjo pakankamai vadovaujamo darbo patirties.

41. Valstybės tarnautojų pareigų neturi užimti asmenys, neatitinkantys konkrečiai pareigybei bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų; pažymėtina, kad valstybės tarnautojų pareigybėms užimti organizuojami konkursai, todėl tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymas, kai tokia informacija suteikia pretendentui nepagrįstą pranašumą, iš esmės pažeidžia kitų konkurso dalyvių teises ir teisėtus lūkesčius. Įstatymo leidėjo numatyta priemonė – atleidimas iš valstybės tarnybos – pareiškėjai pritaikyta siekiant teisėtų tikslų, laikytina proporcinga jai kilusių pasekmių aspektu. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji prieš tai ėjo kitas valstybės tarnautojos pareigas, laikytina nereikšminga sprendžiant dėl jos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo pasekmių proporcingumo aspektu, nes pareiškėja tiek dėl dalyvavimo konkurse, tiek dėl konkrečios informacijos apie vadovaujamo darbo patirtį pateikimo VTD apsisprendė savo valia, t. y. veikė savo rizika, todėl nėra jokio pagrindo atsakovui perkelti kokia nors forma atsakomybę už pareiškėjai kilusias neigiamas pasekmes.

42. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti iš tarnybos, sumažinti darbo užmokestį ir t. t. Byloje nustatyta aplinkybė, nulėmusi pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos – kad ji, teikdama dokumentus VTD, neturėjo reikalingos vadovaujamojo darbo patirties ir negalėjo būti priimta į Departamento direktorės pareigas, todėl pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos ir šiuo aspektu yra teisėtas, nes nesusijęs su jos turimu pranešėjos statusu.

43. Aplinkos ministras 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. AMP1-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo O. V.“ pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus, remiantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymu Nr. 2 tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai, argumentavo, kad buvo praleistas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, be to, teismas netinkamai aiškino Departamento pareigybės aprašymo nuostatas, 5.4 ir 5.3 punktą aiškinant sistemiškai, laikytina, kad pareiškėja turi išimtinę kompetenciją skatinti jai pavaldžius darbuotojus ir tai nėra atsakovo kontrolės objektas.

44. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinės taisyklės, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo <...> pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

45. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Kiti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje nustatyti terminai nėra naikinamieji, jų pažeidimai turi būti kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į priežastis, pobūdį. Išimtinai formalaus pobūdžio termino pažeidimas, jei tokia pasekmė nėra kylanti iš įstatymo, paprastai nėra kliūtimi taikyti tarnybinę atsakomybę, priešingai, formalūs procedūros trūkumai neturėtų tapti prielaida išvengti atsakomybės už padarytus tarnybinius nusižengimus. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-492/2020, kt.).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012, kt.).

47. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-952-520/2018).

48. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikant tarnybinę atsakomybę aiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad 2020 m. gruodžio 29 d. sužinojus apie publikaciją dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui turėjo būti aišku apie galbūt padarytą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad oficialia informacija apie pareiškėjos galbūt tarnybinį nusižengimą padarymą laikytina ne publikacija spaudoje, bet 2021 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-115, ir terminas gavus tokią informaciją pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo praleistas. Tos aplinkybės, kad aplinkos ministras 2020 m. gruodžio 30 d. pavedė atlikti patikrinimą dėl minėtoje publikacijoje pateiktos informacijos pagrįstumo, ir tik Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 25 d. pateikus aplinkos ministrui pažymą, 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 sudarė pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, nėra pagrindo sieti su Aprašo 3 punkto reikalavimų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą per 5 dienas pažeidimu, nes atsakovui, prieš pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tenka pareiga įsitikinti publikacijoje spaudoje nurodomų faktų bei duomenų patikimumu. Be to, šis terminas nėra lemiantis tarnybinės atsakomybės pareiškėjai taikymo galimybę, nes nėra priskirtinas prie naikinamųjų.

49. Aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 30 d. pavedime nurodyta Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui ir Teisės ir personalo skyriui atlikti patikrinimą dėl 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pavedimas yra adresuotas Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui ir Teisės ir personalo skyriui, o ne skyriaus vedėjai ar konkrečiam asmeniui, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (50-1)-D15-115 negalėjo būti pasirašyta Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjos B. T., o tarnybinį patikrinimą atliko netinkamas subjektas.

50. Kitas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad ji turėjo išimtinę kompetenciją skatinti jai pavaldžius darbuotojus ir tai nėra atsakovo kontrolės objektas, taip pat atmestinas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-137 (2020 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-250 redakcija) patvirtinto Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 5.4 punkte numatyta Departamento direktoriaus funkcija nustatyta tvarka skatinti Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skiria jiems tarnybines nuobaudas bei materialines pašalpas. Minėtos valstybės tarnautojo funkcijos nėra jokio pagrindo vertinti kaip jo išimtinės kompetencijos, nes tarnautojų ir darbuotojų skatinimas nustatyta tvarka turi būti suprantamas kaip direktoriaus diskrecija vykdant tokią funkciją priimti atitinkamus sprendimus vadovaujantis teisės aktais, esant objektyviems pagrindams. Be to, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus aplinkos ministrui (pareigybės aprašymo 6 p.), todėl visa jo veikla yra laikytina atsakovo kontrolės objektu.

51. Apeliacinio skundo argumentas, kad pareigybės aprašymo kitas punktas – 5.3., kuris įtvirtina šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkciją vadovaujantis įstatymai ir kitais teisės aktais, priimti į pareigas ir atleisti iš jų Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus pagal darbo sutartį, sistemiškai skaitant jį su 5.4. punktu, pagrindžia pareiškėjos išimtinę kompetenciją skatinti jai pavaldžius darbuotojus, laikytinas niekuo nepagrįstu ir atmestinu. Tiek 5.3., tiek 5.4. punkte įtvirtintos savo esme savarankiškos funkcijos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios valstybės tarnautojui veikimo laisvę nepaisyti teisės aktuose nustatytų ribų bei panaikinančios jo atskaitomybę už savo veiksmus nustatyta tvarka bei pareigybės aprašymo 6 punkte numatytą pavaldumą.

52. Pareiškėja nepaneigė Komisijos 2021 m. balandžio 2 d. pateiktoje išvadoje Nr. (63)-D15-752 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorės O. V. tarnybinio nusižengimo“ nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ji 2020 m. skiriant priemokas A. A. ir J. M. už užduotis, kurios nebuvo įvykdytos, ir vienkartinę išmoką M. M., netinkamai vykdė Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 5.9 punkte bei 18 punkte įtvirtintą pareigą užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, todėl tarnybinė nuobauda 2021 m. balandžio 9 d. jai buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepraėjus 3 metams nuo nusižengimų padarymo dienos.

53. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų priimant byloje ginčijamus įsakymus, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei aplinkybių, susijusių su pareiškėjos teisių gynybos būdais atleidus ją iš valstybės tarnybos.

54. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms, pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė