Legislator Case Law & Legislation
09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4 AI generated

09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. B. – už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis neiÅ¡mokėtÄ 30 093,30 Lt darbo užmokesčio dalį; V. B. – už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis – 23 118,18 Lt darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 5–8, 178–179). Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kino, kad yra Å ilalės rajono apylinkės teismo teisėjos, paskirtos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais: E. B. – 1999-04-28 dekretu Nr.405 ir 2004-04-09 dekretu Nr.5; V. B. – 2007-11-29 dekretu Nr. 1K-1181 ir 2012-11-5 dekretu Nr. IK-1273. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime, inter alia pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Legislator headnote

AI generated

09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nr.A143-677/2013).Kadangi tiek pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. (redakcija galiojanti nuo 2008-11-15), tiek pagal visus tris Teisėjų tarybos patvirtintus Pavyzdinius atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos apraÅ¡us bendrosios kompetencijos teismų teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginama metų pabaigoje (t. y. gruodžio mėnesį), todėl iki 2013-12-31 dienos atsakovas neturi pareigos pareiÅ¡kėjoms sumokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2013 metus, nes pareiÅ¡kėjų teisė dar nėra pažeista.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-4689-426/2015                                   Proceso Nr. 3-63-3-01862-2013-8                       Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. B. ir V.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Å ilalės rajono apylinkės teismui ir Finansų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos E. B. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį tikslindamos ir galutinai formuluodamos skundo reikalavimu prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 priteisti atitinkamai:

1) E. B. – už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis neiÅ¡mokėtÄ 30 093,30 Lt darbo užmokesčio dalį;

2) V. B. – už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis – 23 118,18 Lt darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 5–8, 178–179). Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kino, kad yra Å ilalės rajono apylinkės teismo teisėjos, paskirtos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais: E. B. – 1999-04-28 dekretu Nr.405 ir 2004-04-09 dekretu Nr.5; V. B. – 2007-11-29 dekretu Nr. 1K-1181 ir 2012-11-5 dekretu Nr. IK-1273. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime, inter alia pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis teismas konstatavo, kad „negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso Kodekso ir kituose įstatymuose nustatytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai“.Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2008-11-15, 6 str. 1 d. bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso kodeksuose bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, nevirÅ¡ijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad priemokų dydžio nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d. minimas teisės aktas buvo Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡as      (2009-04-24 nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2009-04-24 iki 2013-05-03), kuriuo patvirtintas pavyzdinis atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos apraÅ¡as.

Å is teisės aktas 2013-06-28 neteko galios 2013-06-28 Teisėjų tarybai priėmimus nutarimÄ Nr.13P-80-(7.1.2), kuriuo patvirtinta pavyzdinė atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarko apraÅ¡as, kuris reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .Tvarkos apraÅ¡o 3 p. buvo nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ ;

Tvarkos apraÅ¡o 8 p. buvo nustatyta, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais teisėjo dirbtam laikui; Tvarkos apraÅ¡o 11 p. buvo nustatyta, kad vienkartinė priemoka paprastai turi bÅ«ti iÅ¡mokama kalendorinių metų gruodžio mėnesį.Pagal Å ilalės rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus budėjimo grafikus nuo 2009 metų teisėjai budėjo ir toliau budi poilsio ir Å¡venčių dienomis, vykdydami įstatymais numatytas teisėjo funkcijas, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau nebuvo mokama už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.Nors Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. bei teisinės valstybes principui, teisėjų apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis iki Å¡iol nereglamentuotas jokiu įstatymu.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas).Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kadangi specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nėra nustatytas, taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, t. y. reguliuojančios panaÅ¡ius teisinius santykius.Darbo kodekso 194 str. 2 d. nustatyta, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Å¡io kodekso 186 str. 2 dalyje. Darbo kodekso 186 str. 2 d. nurodoma, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ .IÅ¡ teismo pirmininko patvirtintų teisėjų budėjimo grafikų, iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių, matyti, kad pareiÅ¡kėjos dirbo poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal iÅ¡ anksto patvirtintus grafikus.

FaktiÅ¡kai budėtas darbo laikas, remiantis Å ilalės rajono apylinkės teismo pirmininko 2009-03-10 įsakymu         Nr. 14V patvirtintomis Å ilalės rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo posėdžio sekretorių dirbtų virÅ¡valandžių, darbo laiko poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitos taisyklėmis, apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pateiktuose su praÅ¡ymu. Pagal darbo Å¡venčių ir poilsio dienomis laiko apskaitos žiniaraščius Å ilalės rajono apylinkės teismas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01turėjo apskaičiuot ir iÅ¡mokėti darbo užmokestį pagal pridedamas, atsakovo sudarytas, lenteles:

E. B. – už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis – 30 093,30 Lt; V. B. – už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis – 23 118,18 Lt.Teismo galimybės iÅ¡mokėti darbo užmokestį teisėjams priklauso nuo asignavimų, skirtų darbo užmokesčiui. Tačiau nepriklausomai nuo faktinių teismo galimybių apmokėti teisėjams už darbÄ , jis yra darbo užmokestį apskaičiuojantis ir iÅ¡mokantis, bei mokesčius iÅ¡skaičiuojantis asmuo. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tapataus ginčo bylose tinkamu atsakovu dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turi bÅ«ti tik Å ilalės rajono apylinkės teismas, kadangi bÅ«damas asignavimų valdytojas, teismas yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje         Nr. A1 -638/2005, 2013-05-09 nutartis adm. b.

Nr.A143-677/2013).Kadangi tiek pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. (redakcija galiojanti nuo 2008-11-15), tiek pagal visus tris Teisėjų tarybos patvirtintus Pavyzdinius atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos apraÅ¡us bendrosios kompetencijos teismų teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginama metų pabaigoje (t. y. gruodžio mėnesį), todėl iki 2013-12-31 dienos atsakovas neturi pareigos pareiÅ¡kėjoms sumokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2013 metus, nes pareiÅ¡kėjų teisė dar nėra pažeista.

Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡oma priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis už laikotarpį nuo 2009-01-0l iki 2013-01-01, pagal atsakovo atliktus apskaičiavimus.Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja E. B. budėjo Å¡ventinėmis dienomis 2009m. vasario16 d. (4 val.), gegužės 1 d. (4 val.), birželio 24 d. (4 val.); 2010 m. sausio 1 d. (4 val.), vasario 16 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.); 2011 m. vasario 16 d. (4 val.), birželio 5 d. (4 val.), birželio 24 d. (4 val.), liepos 6 d. (4 val.); 2012-01-1 d. (4 val.), kovo 11 d. 94 val.), bandžio 8 d. (4 vai.), gegužės 1 d. (4 val.), gegužės 6 d. (4 val.), birželio 3 d. (4 val.), lapkričio 1 d. (4 val.), gruodžio 24 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.).

Viso Å¡venčių dienomis budėjo 84 val. Budėjimas poilsio dienomis: 2009 m. – 116 val., 2010 m. – 100 val., 2011 m. – 92 val., 2012 m. 96 val. IÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti už 404 val. budėjimÄ poilsio dienomis.PareiÅ¡kėja V. B. nurodo, kad budėjo Å¡ventinėmis dienomis: 2009 m. kovo 11 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.); 2010 m. liepos 6 d. (4 val.), lapkričio 1 d. (4 val.); 2011-03-11 (4 val.). Nurodo, kad Å¡ventinėmis dienomis iÅ¡ viso budėjo 24 val.

Poilsio dienomis budėjo: 2009 m. – 100 val., 2010 m. – 100 val., 2011 m. – 96 val., 2012 m. 104 val. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovę Vyriausybę atstovaujanti Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 2, b. l. 20–22). Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Teismų praktikoje nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas yra ne kartÄ nurodyta, kad nors Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas teisėjams, tačiau pagal Teismų įstatymo 41 str., teisėjai yra valstybės pareigÅ«nai, turintys valstybės valdžios įgaliojimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo  2009-06-16 nutartis civ. b.

Nr. 2A-408/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis adm. b. Nr. As22-790/2009 ir kt.). Šiuose teisės aktuose nurodytas teisėjo apibūdinimas ir jo kompetencija iš esmės atitinka valstybės tarnybos teisinius santykius su išimtimis, būdingomis teisėjui kaip vieninteliam pareigūnui, turinčiam konstitucinius teisminės valdžios įgalinimus. Nors teisėjai ir nėra tiesiogiai sutapatinami su valstybės tarnautojais ar pareigūnais, tačiau tai nedaro teisinių santykių, atsirandančių teisėjams vykdant savo pareigas, išskirtinių ir nepriklausančių nei vienai teisės šakai.

Taigi, teisėjui vykdant savo darbines pareigas atsiranda valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kurie plačiÄ ja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialÅ«s teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomas minėtas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 str. 2 d.PareiÅ¡kėjos į teismÄ kreipėsi 2013-12-13, tačiau praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01.

Akivaizdu, kad jos praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams nuo 2009 -01-01 iki 2010-12-13 pareikÅ¡ti, todėl atsakovui reikalaujant ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas turėtų skundÄ atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas kilusį ginÄÄ apeliacine tvarka, 2014-05-20 nutartyje nurodė, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra aktualus Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <„.>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovo atstovas sutinka, kad pripažinus Å¡iÄ nuostatÄ prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiÅ¡kiai nurodytos papildomos sÄ lygos, kurioms egzistuojant bÅ«tų galima tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ .Konstitucinis Teismas nurodė (2011-02-14 nutarimo II dalies 2.4 p.), kad „pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai“.

Tuo pačiu Konstitucinis Teismas išvardino atvejus, kai teisėjas privalo vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas po darbo valandų (2011-02-14 nutarimo V dalies 4 p.).Atsižvelgdama į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, mano, kad pareiškėjoms atlyginti už budėjimus poilsio dienomis būtų galima tik tokiu atveju, jeigu jos būtų atlikusios konkrečias aukščiau išvardintas funkcijas: sprendusios suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. Byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiškėjos realiai vykdė šias funkcijas, todėl reikalavimas yra atmestinas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilalės rajono apylinkės teismas pateiktame atsiliepime su skundu sutiko iš dalies (t. 1, b. l. 141–143).

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2008-12-30, Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintu „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡u“, ir Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad vienkartinė priemoka iÅ¡mokama nevirÅ¡ijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį; dydis yra nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtÄ laikÄ per kalendorinius metus, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡nagrinėtų bylų skaičių ir bendrÄ krÅ«vį.Pagal Teismų įstatymo 126 str., teismai finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto, kurį kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ .

Å iuo įstatymu nustatomi valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam teismui, tame tarpe ir darbo užmokesčiui. Å ilalės rajono apylinkės teismo poreikis asignavimams darbo užmokesčiui buvo didesnis negu skirta asignavimų, todėl teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojančiu įstatymu ir jį detalizuojančiais Teisėjų tarybos nutarimais, neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjoms darbo užmokesčio už budėjimus poilsio iÅ¡ Å¡venčių dienomis. Taigi, Šilalės rajono apylinkės teismo kaltės dėl pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėto atlyginimo už budėjimÄ namuose nėra.Konstituciniam Teismui pripažinus, jog teisėjų apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis Teisėjų atlyginimų įstatymu nėra sureguliuotas, kad reikia taikyti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimÄ darbuotojams už virÅ¡valandinį darbÄ bei už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, sutinka, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai iÅ¡ dalies pagrįsti.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ydamos taikyti Darbo kodekso nuostatas nėra nuoseklios. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti už budėjimus 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus. Pagal Darbo kodekso 301 str. (iki 2012-06-26 – galiojęs darbo kodekso 298 str.), darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Dėl Å¡ių aplinkybių reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 2009 metus atmestinas.Nurodo, kad esant ribotiems asignavimams darbo užmokesčiui, atsižvelgiant į tai, kad pagal grafikus buvo tik vienas iÅ¡kvietimas, kai teisėjas turėjo atvykti į teismÄ atlikti baudžiamajame procese numatytas funkcijas pagal faktinį poreikį, toks budėjimas nereikalavo papildomų sÄ naudų, laiko.

Todėl mano, kad yra galimybė su pareiÅ¡kėjomis sudaryti taikos sutarti, kompensuojant dalį 2010, 2011 ir 2012 metais budėto laiko, suteikiant iÅ¡eigines dienas arba pridedant prie atostogų.PareiÅ¡kėjų skundo reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies.Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos E. B. ir V. B. ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Å ilalės rajono apylinkės teismo teisėjomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos 2009-01-01 iki 2012-12-31 budėjo poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal teismo pirmininko (teismo pirmininko pavaduotojo) patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekso numatytoms funkcijoms atlikti, tačiau joms už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nebuvo kompensuota (t. 1, b. l. 17–130; t. 2, b. l. 25–28).Byloje spręstinas ginčas dėl E. B. ir V.

B. skundo reikalavimų priteisti pareiÅ¡kėjų nurodytÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ pagrįstumo bei teisėtumo.Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 str. nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); Å¡io straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba (2 d.).Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Minėtame nutarime taip pat pažymėta, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., konstitucinį teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis. Pažymėtina, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo bÅ«tų nustatytas kompensavimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.Taigi, Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieÅ¡taraujančia Konstitucijai bei pabrėžus bÅ«tinybę tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ , tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjoms buvo kompensuota už budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ginčo laikotarpiu, konstatuotina, jog minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).Vertinant pareiÅ¡kėjų keliamo ginčo pobÅ«dį taip pat pažymėtina, kad skundas teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas 2013-12-16, t. y. dalis skundo reikalavimų yra reiÅ¡kiami praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuri praÅ¡o taikyti atsakovė.

PareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-206/2009 ir kt), teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .Teisminėje praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tai, ar kon­kre­Äios ieÅ¡­ki­nio senaties ter­mi­no praleidi­mo prie­Å¾as­tys yra svar­bios ir sudaro pa­grin­dÄ jį at­nau­jin­ti teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis teisin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis adm. b.

Nr. A822-1037/2009 ir kt). Be to, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ interesų turi bÅ«ti ginamas prioritetiÅ¡kai – teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, ar bÅ«tinybė paÅ¡alinti teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .Teismas, įvertinęs tai, kad teisėjų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutariu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijai, atsižvelgęs į pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , ginčo santykių socialinį jautrumÄ , ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ieÅ¡kinio senaties terminas yra atnaujintinas.Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikÅ¡mingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-20 nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai (adm. b.

Nr. A146-1252/2014). Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad teisėjo budėjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ neturėtų bÅ«ti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dienÄ , atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafikÄ . Budėjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų atlikimÄ ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidėliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ teismo darbo laikÄ .

Teisėjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laikÄ (Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p.), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatÄ , kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

Taip pat konstatuota, kad Darbo kodekso 155 str. 3 d., reglamentuojančios apmokėjimÄ už budėjimÄ namuose kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , taikytinos tuo atveju, kai nustatoma, kad yra virÅ¡ijama darbo laiko trukmė (Darbo kodekso 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.).PareiÅ¡kėjų teismui pateiktame patikslintame skunde pažymėjo, kad visais atvejais budint namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis, darbo laiko trukmė nebuvo virÅ¡yta (t.1, b. l. 179).Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjoms už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis turėjo bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotinas taip pat atsižvelgiant į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatas, nustatančias, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko.Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 str. 2 d.

Todėl už pareiÅ¡kėjų budėjimus pagal grafikÄ namuose Å¡venčių dienomis turėjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis.Teismo 2014-10-28 nutartimi Å ilutės rajono apylinkės teismas buvo įpareigotas įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-20 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pateikti detalius apskaičiavimus, pagrindžiančius, kokia pareiÅ¡kėjoms darbo užmokesčio dalis buvo neiÅ¡mokėta ginčui aktualiu laikotarpiu dėl budėjimo namuose pagal grafikÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.

Tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo pateiktose pažymose (t. 2, b. l. 25–28) pareiškėjoms neišmokėta darbo užmokesčio dalis apskaičiuota netiksliai, t. y. nesivadovaujant minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-20 nutartyje pateiktais išaiškinimais. Kita vertus, byloje pateikti visi įrodymai, reikšmingi neišmokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui. Todėl pareiškėjoms neišmokėta bei priteistina darbo užmokesčio dalis perskaičiuotina remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis (teisėjų budėjimo apskaitos žiniaraščiais (t. 1, b. l. 46–130), Šilutės rajono apylinkės teismo pateiktose pažymose nurodytu vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (t. 2, b. l. 25–28)), dėl kurių teisingumo tarp šalių nėra ginčo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos nurodė, taip pat ir Å ilutės rajono apylinkės teismo pateiktose pažymose fiksuota, kad visais atvejai darbo laiko trukmė nebuvo virÅ¡yta, t. y. virÅ¡valandžiai nebuvo dirbami. Dėl E. B. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies Byloje esantys įrodymai, liudija, kad pareiÅ¡kėja E. B. 2009 m. sausio mėn. poilsio dienomis budėjo namuose pagal grafikÄ 16 valandų (t. 2, b. l. 25–26). Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjai vidutinis valandinis darbo užmokestis 2009 m. sausio mėn. buvo lygus 48,48 Lt, taip pat, į tai, kad budėjimas namuose prilyginamas pusei darbo laiko, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai už budėjimÄ 2009 m. sausio mėn,. poilsio dienomis turėjo bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 387,84 Lt (48,48 Lt/val. x 8 val = 387,84 Lt) darbo užmokesčio dalis.

AnalogiÅ¡kai apskaičiavus pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009–2012 m. gauname tokias darbo užmokesčio nepriemokas: 1) 2009 m. sausio mėn. – 387,84 Lt; 2009 m. vasario mėn. – 378,32 Lt; 2009 m. kovo mėn. – 190,36 Lt; 2009 m. balandžio mėn. – 285,54 Lt; 2009 m. gegužės mėn. – 175,24 Lt; 2009 m. birželio mėn. – 335,28 Lt; 2009 m. liepos mėn. – 159,32 Lt; 2009 m. rugpjūčio mėn. – 0 Lt; 2009 m. rugsėjo mėn. – 139,04 Lt; 2009 m. spalio mėn. – 140,32 Lt; 2009 m. lapkričio mėn. – 146,08 Lt; 2009 m. gruodžio mėn. – 139,44 Lt (iÅ¡ viso 2009 m. neiÅ¡mokėta 2 476,78 Lt); 2) 2010 m. sausio mėn. – 306,80 Lt; 2010 m. vasario mėn. – 162,80 Lt; 2010 m. kovo mėn. – 62,92 Lt; 2010 m. balandžio mėn. – 221,76 Lt; 2010 m. gegužės mėn. – 291,76 Lt; 2010 m. birželio mėn. – 0 Lt; 2010 m. liepos mėn. – 0 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. – 278,08 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. – 139,04 Lt; 2010 m. spalio mėn. – 146,96 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. – 145,88 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. – 69,92 Lt; (iÅ¡ viso 2010 m. neiÅ¡mokėta           1 825,92 Lt); 2011 m. sausio mėn. – 145,88 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 78,30 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 138,88 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 154,60 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 0 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 218,52 Lt; 2011 m. liepos mėn. – 311,20 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. – 0 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. – 140,04 Lt; 2011 m. spalio mėn. – 153,40 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. – 139,84 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. – 221,76 Lt (iÅ¡ viso 2011 m. neiÅ¡mokėta 1 702,42 Lt); 2012 m. sausio mėn. – 139,04 Lt; 2012 m. vasario mėn. – 157,12 Lt; 2012 m. kovo mėn. – 71,80 Lt; 2012 m. balandžio mėn. – 79,14 Lt; 2012 m. gegužės mėn. – 71,30 Lt; 2012 m. birželio mėn. – 76,50 Lt; 2012 m. liepos mėn. – 298,56 Lt; 2012 m. rugpjūčio mėn. – 289,76 Lt; 2012 m. rugsėjo mėn. – 0 Lt; 2012 m. spalio mėn. – 136,90 Lt; 2012 m. lapkričio mėn. – 150,72 Lt; 2012 m. gruodžio mėn. – 353,20 Lt (iÅ¡ viso 2012 m. neiÅ¡mokėta 1 824,04 Lt).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai E. B. už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009–2012 m. poilsio dienomis iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokėta 7 829,16 Lt darbo užmokesčio dalis (2 476,78 Lt (2009 m.) + 1 825,92 Lt (2010 m.) + 1 702,42 (2011 m.) + 1 824,04 (2012 m.) = 7 829,16 Lt)E. B. už darbÄ Å¡venčių dienomis neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis.

Todėl pareiÅ¡kėjai už 2009 m. vasario mėnesį už budėjimÄ pagal grafikÄ Å¡ventinę dienÄ , atsižvelgus į tai, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis 2009 m. vasario mėn. buvo lygus 47,29 Lt, taip pat į tai, kad budėjimas namuose prilyginamas pusei darbo laiko, o už darbÄ Å¡venčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 189,16 Lt (47,29 Lt/val. x 2 val. x 2 = 189,16 Lt). AnalogiÅ¡kai apskaičiavus pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ Å¡venčių dienomis gauname tokias darbo užmokesčio nepriemokas: 2009 m. gegužės mėn. – 175, 24 Lt; 2009 m. birželio mėn. – 167,64 Lt; 2010 m. sausio mėn. – 153,40 Lt; 2010 m. vasario mėn. – 162,80 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. – 139,84 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 156,60 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 291,36 Lt; 2011 m. liepos mėn. – 155,60 Lt; 2012 m. sausio mėn. – 139,40 Lt; 2012 m. kovo mėn. –143,60 Lt; 2012 m. balandžio mėn. –158,28 Lt; 2012 m. gegužės mėn. –285,20 Lt; 2012 m. birželio mėn. – 153 Lt; 2012 m. lapkričio mėn. – 150,72 Lt; 2012 m. gruodžio mėn. – 529,80 Lt.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai E. B. iÅ¡ viso už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009–2012 m.

Å¡venčių dienomis buvo neiÅ¡mokėta 3 151,64 Lt darbo užmokesčio dalis.IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad E. B. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės atstovės Teisingumo ministerijos, už budėjimÄ 2009–2012 m. namuose pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteistina 10 980,80 Lt (7 829,16 Lt (už budėjimÄ poilsio dienomis) + 3 151,64 Lt (už budėjimÄ Å¡venčių dienomis) = 10 980,80 Lt) neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str., pareiÅ¡kėjai priteistina darbo užmokesčio nepriemoka perskaičiuojama į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursÄ .

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjai E. B. priteistina 3 180,26 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Dėl V. B. neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies Ä®vertinę byloje esančius įrodymus (t. 2, b. l. 27–28) bei atlikę analogiÅ¡kus skaičiavimus, kaip ir pareiÅ¡kėjos E. B. atveju, pareiÅ¡kėjos V. B. atžvilgiu gauname sekančias darbo užmokesčio nepriemokas už budėjimÄ pagal grafikÄ 2009–2012 m. poilsio dienomis: 1) 2009 m. sausio mėn. – 91,90 Lt; 2009 m. vasario mėn. – 185,24 Lt; 2009 m. kovo mėn. – 351,68 Lt; 2009 m. balandžio mėn. – 175,84 Lt; 2009 m. gegužės mėn. – 161,88 Lt; 2009 m. birželio mėn. – 154,16 Lt; 2009 m. liepos mėn. – 148,56 Lt; 2009 m. rugpjūčio mėn. – 135,56 Lt; 2009 m. rugsėjo mėn. – 128,44 Lt; 2009 m. spalio mėn. – 194,46 Lt; 2009 m. lapkričio mėn. – 134,96 Lt; 2009 m. gruodžio mėn. – 64,40 Lt (iÅ¡ viso 2009 m. neiÅ¡mokėta 1 927,08 Lt); 2) 2010 m. sausio mėn. – 141,72 Lt; 2010 m. vasario mėn. – 150,40 Lt; 2010 m. kovo mėn. – 129,20 Lt; 2010 m. balandžio mėn. – 135,56 Lt; 2010 m. gegužės mėn. – 0 Lt; 2010 m. birželio mėn. – 203,34 Lt; 2010 m. liepos mėn. – 273,04 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. – 0 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. – 135,52 Lt; 2010 m. spalio mėn. – 278,96 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. – 138,48 Lt; 2010 m. gruodžio mėn. – 132.76 Lt (iÅ¡ viso 2010 m. neiÅ¡mokėta 1 718,98 Lt); 3) 2011 m. sausio mėn. – 138,48 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 148,60 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 131,80 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 146,76 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 0 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 138,24 Lt; 2011 m. liepos mėn. – 294,24 Lt; 2011 m. rugpjūčio mėn. – 131,32 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. – 0 Lt; 2011 m. spalio mėn. – 291,20 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. – 132,76 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. – 140,32 Lt (iÅ¡ viso 2011 m. neiÅ¡mokėta 1 693,72 Lt); 4) 2012 m. sausio mėn. – 132 Lt; 2012 m. vasario mėn. – 0 Lt; 2012 m. kovo mėn. – 265,84 Lt; 2012 m. balandžio mėn. – 146,52 Lt; 2012 m. gegužės mėn. – 132 Lt; 2012 m. birželio mėn. – 209,22 Lt; 2012 m. liepos mėn. – 208,02 Lt; 2012 m. rugpjūčio mėn. – 0 Lt; 2012 m. rugsėjo mėn. – 291,20 Lt; 2012 m. spalio mėn. – 126,84 Lt; 2012 m. lapkričio mėn. – 139,40 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. – 163,48 Lt (iÅ¡ viso 2012 m. neiÅ¡mokėta 1 814,52 Lt).

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai V. B. už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009–2012 m. poilsio dienomis iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokėta 7 154,30 Lt darbo užmokesčio dalis     (1 927,08 Lt (2009 m.) + 1 718,98 (2010 m.) + 1 693,72 (2011 m.) + 1 814,52 (2012 m.) = 7 154,30 Lt).PareiÅ¡kėjai V. B. už budėjimÄ pagal grafikÄ 2009–2012 m. Å¡venčių dienomis neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina analogiÅ¡kai, kaip ir pareiÅ¡kėjos E. B. atveju.

Tokiu bÅ«du gauname sekančias darbo užmokesčio nepriemokas: 2009 m. kovo mėn. – 175,84 Lt; 2009 m. gruodžio mėn. – 257,60 Lt; 2010 m. liepos mėn. – 136,52 Lt; 2010 m. lapkričio mėn. – 138,48 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 131,80 Lt. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai V. B. už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ Å¡venčių dienomis 2009–2012 m. iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokėta 840,24 Lt darbo užmokesčio dalis.IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad V.

B. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, už budėjimÄ 2009–2012 m. namuose pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteistina   7 994,54 Lt (7 154,30 Lt (už budėjimÄ poilsio dienomis) + 840,24 Lt (už budėjimÄ Å¡venčių dienomis) = 7 994,54 Lt) neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str., pareiÅ¡kėjai priteistina darbo užmokesčio nepriemoka perskaičiuojama į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursÄ .

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjai V. B. priteistina 2 315,38 Eur darbo užmokesčio nepriemoka.Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjoms priteistos darbo užmokesčio nepriemokos neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimųRemdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja nusprendė: PareiÅ¡kėjos E. B. ir V. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai E. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės atstovės Teisingumo ministerijos, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 už budėjimÄ pagal grafikÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 3 180,26 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 26 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Priteisti pareiÅ¡kėjai V.

B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės atstovės Teisingumo ministerijos, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 už budėjimÄ pagal grafikÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 2 315,38 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiolika eurų 38 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                           RÅ«ta Miliuvienė            Â