09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedE. B. â už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis neiÅ¡mokÄtÄ 30 093,30 Lt darbo užmokesÄio dalį; V. B. â už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis â 23 118,18 Lt darbo užmokesÄio dalį (t. 1, b. l. 5â8, 178â179). Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kino, kad yra Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄjos, paskirtos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais: E. B. â 1999-04-28 dekretu Nr.405 ir 2004-04-09 dekretu Nr.5; V. B. â 2007-11-29 dekretu Nr. 1K-1181 ir 2012-11-5 dekretu Nr. IK-1273. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime, inter alia pripažino, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Legislator headnote
AI generated09157ac7-ef17-41ca-b7e1-240faa1db5d4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nr.A143-677/2013).Kadangi tiek pagal TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. (redakcija galiojanti nuo 2008-11-15), tiek pagal visus tris TeisÄjų tarybos patvirtintus Pavyzdinius atlyginimo bei kompensavimo teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis tvarkos apraÅ¡us bendrosios kompetencijos teismų teisÄjams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atlyginama metų pabaigoje (t. y. gruodžio mÄnesį), todÄl iki 2013-12-31 dienos atsakovas neturi pareigos pareiÅ¡kÄjoms sumokÄti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už 2013 metus, nes pareiÅ¡kÄjų teisÄ dar nÄra pažeista.
Full text
AdmAdministracinÄ byla Nr. I-4689-426/2015                                   Proceso Nr. 3-63-3-01862-2013-8                       Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų E. B. ir V.
B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VyriausybÄs, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismui ir Finansų ministerijai dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo. TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjos E. B. ir V. B. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kurį tikslindamos ir galutinai formuluodamos skundo reikalavimu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VyriausybÄs, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 priteisti atitinkamai:
1) E. B. â už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis neiÅ¡mokÄtÄ 30 093,30 Lt darbo užmokesÄio dalį;
2) V. B. â už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis â 23 118,18 Lt darbo užmokesÄio dalį (t. 1, b. l. 5â8, 178â179). Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kino, kad yra Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄjos, paskirtos Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais: E. B. â 1999-04-28 dekretu Nr.405 ir 2004-04-09 dekretu Nr.5; V. B. â 2007-11-29 dekretu Nr. 1K-1181 ir 2012-11-5 dekretu Nr. IK-1273. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime, inter alia pripažino, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Konstitucinis teismas konstatavo, kad ânegali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisÄjui, vykdanÄiam Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso Kodekso ir kituose įstatymuose nustatytas teisÄjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos poilsio bei Å¡venÄių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingaiâ.Pagal TeisÄjų atlyginimų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2008-11-15, 6 str. 1 d. bendrosios kompetencijos teismų teisÄjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso kodeksuose bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ priemoka, nevirÅ¡ijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui.
MinÄto straipsnio 2 d. nurodyta, kad priemokų dydžio nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato TeisÄjų taryba.TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d. minimas teisÄs aktas buvo TeisÄjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) âDÄl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisÄjams mokÄjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ patvirtintas pavyzdinis vienkartinių priemokų teisÄjams mokÄjimo tvarkos apraÅ¡as      (2009-04-24 nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2009-04-24 iki 2013-05-03), kuriuo patvirtintas pavyzdinis atlyginimo bei kompensavimo teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis tvarkos apraÅ¡as.
Å is teisÄs aktas 2013-06-28 neteko galios 2013-06-28 TeisÄjų tarybai priÄmimus nutarimÄ Nr.13P-80-(7.1.2), kuriuo patvirtinta pavyzdinÄ atlyginimo bei kompensavimo teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis tvarko apraÅ¡as, kuris reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinÄs priemokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, apskaitos ir vienkartinÄs priemokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .Tvarkos apraÅ¡o 3 p. buvo nustatyta, kad Å¡venÄių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisÄjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ ;
Tvarkos apraÅ¡o 8 p. buvo nustatyta, kad vienkartinÄ priemoka teisÄjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jeigu Å¡ių lÄšų nepakanka, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais teisÄjo dirbtam laikui; Tvarkos apraÅ¡o 11 p. buvo nustatyta, kad vienkartinÄ priemoka paprastai turi bÅ«ti iÅ¡mokama kalendorinių metų gruodžio mÄnesį.Pagal Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo pirmininko patvirtintus budÄjimo grafikus nuo 2009 metų teisÄjai budÄjo ir toliau budi poilsio ir Å¡venÄių dienomis, vykdydami įstatymais numatytas teisÄjo funkcijas, taÄiau nei 2009 metais, nei vÄliau nebuvo mokama už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis.Nors Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. bei teisinÄs valstybes principui, teisÄjų apmokÄjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis iki Å¡iol nereglamentuotas jokiu įstatymu.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime nurodÄ, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokÄtas visas pagal teisÄs aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas).Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad nesant įstatymo, reglamentuojanÄio ginÄo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nÄra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kadangi specialiu įstatymu apmokÄjimas teisÄjams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis nÄra nustatytas, taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojanÄios apmokÄjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, t. y. reguliuojanÄios panaÅ¡ius teisinius santykius.Darbo kodekso 194 str. 2 d. nustatyta, kad už darbÄ Å¡venÄių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Å¡io kodekso 186 str. 2 dalyje. Darbo kodekso 186 str. 2 d. nurodoma, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ .IÅ¡ teismo pirmininko patvirtintų teisÄjų budÄjimo grafikų, iÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių, matyti, kad pareiÅ¡kÄjos dirbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis pagal iÅ¡ anksto patvirtintus grafikus.
FaktiÅ¡kai budÄtas darbo laikas, remiantis Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo pirmininko 2009-03-10 įsakymu         Nr. 14V patvirtintomis Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄjų, teismo posÄdžio sekretorių dirbtų virÅ¡valandžių, darbo laiko poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaitos taisyklÄmis, apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiuose, pateiktuose su praÅ¡ymu. Pagal darbo Å¡venÄių ir poilsio dienomis laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äius Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01turÄjo apskaiÄiuot ir iÅ¡mokÄti darbo užmokestį pagal pridedamas, atsakovo sudarytas, lenteles:
E. B. â už 488 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis â 30 093,30 Lt; V. B. â už 424 valandų darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis â 23 118,18 Lt.Teismo galimybÄs iÅ¡mokÄti darbo užmokestį teisÄjams priklauso nuo asignavimų, skirtų darbo užmokesÄiui. TaÄiau nepriklausomai nuo faktinių teismo galimybių apmokÄti teisÄjams už darbÄ , jis yra darbo užmokestį apskaiÄiuojantis ir iÅ¡mokantis, bei mokesÄius iÅ¡skaiÄiuojantis asmuo. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tapataus ginÄo bylose tinkamu atsakovu dÄl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis turi bÅ«ti tik Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismas, kadangi bÅ«damas asignavimų valdytojas, teismas yra atsakingas už tinkamÄ teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaiÄiavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinÄje byloje         Nr. A1 -638/2005, 2013-05-09 nutartis adm. b.
Nr.A143-677/2013).Kadangi tiek pagal TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. (redakcija galiojanti nuo 2008-11-15), tiek pagal visus tris TeisÄjų tarybos patvirtintus Pavyzdinius atlyginimo bei kompensavimo teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis tvarkos apraÅ¡us bendrosios kompetencijos teismų teisÄjams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atlyginama metų pabaigoje (t. y. gruodžio mÄnesį), todÄl iki 2013-12-31 dienos atsakovas neturi pareigos pareiÅ¡kÄjoms sumokÄti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už 2013 metus, nes pareiÅ¡kÄjų teisÄ dar nÄra pažeista.
DÄl Å¡ių aplinkybių praÅ¡oma priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis už laikotarpį nuo 2009-01-0l iki 2013-01-01, pagal atsakovo atliktus apskaiÄiavimus.Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄja E. B. budÄjo Å¡ventinÄmis dienomis 2009m. vasario16 d. (4 val.), gegužÄs 1 d. (4 val.), birželio 24 d. (4 val.); 2010 m. sausio 1 d. (4 val.), vasario 16 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.); 2011 m. vasario 16 d. (4 val.), birželio 5 d. (4 val.), birželio 24 d. (4 val.), liepos 6 d. (4 val.); 2012-01-1 d. (4 val.), kovo 11 d. 94 val.), bandžio 8 d. (4 vai.), gegužÄs 1 d. (4 val.), gegužÄs 6 d. (4 val.), birželio 3 d. (4 val.), lapkriÄio 1 d. (4 val.), gruodžio 24 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.).
Viso Å¡venÄių dienomis budÄjo 84 val. BudÄjimas poilsio dienomis: 2009 m. â 116 val., 2010 m. â 100 val., 2011 m. â 92 val., 2012 m. 96 val. IÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti už 404 val. budÄjimÄ poilsio dienomis.PareiÅ¡kÄja V. B. nurodo, kad budÄjo Å¡ventinÄmis dienomis: 2009 m. kovo 11 d. (4 val.), gruodžio 25 d. (4 val.), gruodžio 26 d. (4 val.); 2010 m. liepos 6 d. (4 val.), lapkriÄio 1 d. (4 val.); 2011-03-11 (4 val.). Nurodo, kad Å¡ventinÄmis dienomis iÅ¡ viso budÄjo 24 val.
Poilsio dienomis budÄjo: 2009 m. â 100 val., 2010 m. â 100 val., 2011 m. â 96 val., 2012 m. 104 val. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovÄ VyriausybÄ atstovaujanti Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kÄjų skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti (t. 2, b. l. 20â22). Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Teismų praktikoje nagrinÄjant Å¡ios kategorijos bylas yra ne kartÄ nurodyta, kad nors ValstybÄs tarnybos įstatyme numatyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas teisÄjams, taÄiau pagal Teismų įstatymo 41 str., teisÄjai yra valstybÄs pareigÅ«nai, turintys valstybÄs valdžios įgaliojimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo  2009-06-16 nutartis civ. b.
Nr. 2A-408/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis adm. b. Nr. As22-790/2009 ir kt.). Å iuose teisÄs aktuose nurodytas teisÄjo apibÅ«dinimas ir jo kompetencija iÅ¡ esmÄs atitinka valstybÄs tarnybos teisinius santykius su iÅ¡imtimis, bÅ«dingomis teisÄjui kaip vieninteliam pareigÅ«nui, turinÄiam konstitucinius teisminÄs valdžios įgalinimus. Nors teisÄjai ir nÄra tiesiogiai sutapatinami su valstybÄs tarnautojais ar pareigÅ«nais, taÄiau tai nedaro teisinių santykių, atsirandanÄių teisÄjams vykdant savo pareigas, iÅ¡skirtinių ir nepriklausanÄių nei vienai teisÄs Å¡akai.
Taigi, teisÄjui vykdant savo darbines pareigas atsiranda valstybÄs tarnybos teisiniai santykiai, kurie plaÄiÄ ja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai. Kadangi nei ValstybÄs tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialÅ«s teisÄs aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisÄjai gali prisiteisti darbo užmokestį, pagal analogijÄ turÄtų bÅ«ti taikomas minÄtas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 str. 2 d.PareiÅ¡kÄjos į teismÄ kreipÄsi 2013-12-13, taÄiau praÅ¡o priteisti nesumokÄtÄ atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01.
Akivaizdu, kad jos praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams nuo 2009 -01-01 iki 2010-12-13 pareikÅ¡ti, todÄl atsakovui reikalaujant ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas turÄtų skundÄ atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinÄdamas kilusį ginÄÄ apeliacine tvarka, 2014-05-20 nutartyje nurodÄ, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra aktualus Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <â.>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Atsakovo atstovas sutinka, kad pripažinus Å¡iÄ nuostatÄ prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai, atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, taÄiau minÄtame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiÅ¡kiai nurodytos papildomos sÄ lygos, kurioms egzistuojant bÅ«tų galima tenkinti pareiÅ¡kÄjų skundÄ .Konstitucinis Teismas nurodÄ (2011-02-14 nutarimo II dalies 2.4 p.), kad âpagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisÄjui, vykdanÄiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisÄjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venÄių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingaiâ.
Tuo paÄiu Konstitucinis Teismas iÅ¡vardino atvejus, kai teisÄjas privalo vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas po darbo valandų (2011-02-14 nutarimo V dalies 4 p.).Atsižvelgdama į Å¡iuos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, mano, kad pareiÅ¡kÄjoms atlyginti už budÄjimus poilsio dienomis bÅ«tų galima tik tokiu atveju, jeigu jos bÅ«tų atlikusios konkreÄias aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintas funkcijas: sprendusios suÄmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. Byloje esantys budÄjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kÄjos realiai vykdÄ Å¡ias funkcijas, todÄl reikalavimas yra atmestinas.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismas pateiktame atsiliepime su skundu sutiko iÅ¡ dalies (t. 1, b. l. 141â143).
Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2008-12-30, TeisÄjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtintu âVienkartinÄs priemokos teisÄjams nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡uâ, ir TeisÄjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) âDÄl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisÄjams mokÄjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ buvo nustatyta, kad vienkartinÄ priemoka iÅ¡mokama nevirÅ¡ijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui kalendorinių metų gruodžio mÄnesį; dydis yra nustatomas atsižvelgiant į teisÄjo teisme dirbtÄ laikÄ per kalendorinius metus, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, iÅ¡nagrinÄtų bylų skaiÄių ir bendrÄ krÅ«vį.Pagal Teismų įstatymo 126 str., teismai finansuojami iÅ¡ valstybÄs biudžeto, kurį kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ .
Å iuo įstatymu nustatomi valstybÄs biudžeto asignavimai kiekvienam teismui, tame tarpe ir darbo užmokesÄiui. Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo poreikis asignavimams darbo užmokesÄiui buvo didesnis negu skirta asignavimų, todÄl teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojanÄiu įstatymu ir jį detalizuojanÄiais TeisÄjų tarybos nutarimais, neturÄjo teisinio pagrindo iÅ¡mokÄti pareiÅ¡kÄjoms darbo užmokesÄio už budÄjimus poilsio iÅ¡ Å¡venÄių dienomis. Taigi, ŠilalÄs rajono apylinkÄs teismo kaltÄs dÄl pareiÅ¡kÄjoms neiÅ¡mokÄto atlyginimo už budÄjimÄ namuose nÄra.Konstituciniam Teismui pripažinus, jog teisÄjų apmokÄjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis TeisÄjų atlyginimų įstatymu nÄra sureguliuotas, kad reikia taikyti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojanÄias apmokÄjimÄ darbuotojams už virÅ¡valandinį darbÄ bei už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, sutinka, kad pareiÅ¡kÄjų reikalavimai iÅ¡ dalies pagrįsti.
PareiÅ¡kÄjos praÅ¡ydamos taikyti Darbo kodekso nuostatas nÄra nuoseklios. PraÅ¡yme pareiÅ¡kÄjos praÅ¡oma priteisti už budÄjimus 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus. Pagal Darbo kodekso 301 str. (iki 2012-06-26 â galiojÄs darbo kodekso 298 str.), darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. DÄl Å¡ių aplinkybių reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 2009 metus atmestinas.Nurodo, kad esant ribotiems asignavimams darbo užmokesÄiui, atsižvelgiant į tai, kad pagal grafikus buvo tik vienas iÅ¡kvietimas, kai teisÄjas turÄjo atvykti į teismÄ atlikti baudžiamajame procese numatytas funkcijas pagal faktinį poreikį, toks budÄjimas nereikalavo papildomų sÄ naudų, laiko.
TodÄl mano, kad yra galimybÄ su pareiÅ¡kÄjomis sudaryti taikos sutarti, kompensuojant dalį 2010, 2011 ir 2012 metais budÄto laiko, suteikiant iÅ¡eigines dienas arba pridedant prie atostogų.PareiÅ¡kÄjų skundo reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies.Nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjos E. B. ir V. B. ginÄui aktualiu laikotarpiu dirbo Å ilalÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄjomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjos 2009-01-01 iki 2012-12-31 budÄjo poilsio ir Å¡venÄių dienomis pagal teismo pirmininko (teismo pirmininko pavaduotojo) patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse ir Civilinio proceso kodekso numatytoms funkcijoms atlikti, taÄiau joms už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis nebuvo kompensuota (t. 1, b. l. 17â130; t. 2, b. l. 25â28).Byloje sprÄstinas ginÄas dÄl E. B. ir V.
B. skundo reikalavimų priteisti pareiÅ¡kÄjų nurodytÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ pagrįstumo bei teisÄtumo.TeisÄjų atlyginimų dydžius ir jų skaiÄiavimo tvarkÄ nustato TeisÄjų atlyginimų įstatymas, kurio 6 str. nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ priemoka.
Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jeigu Å¡ių lÄšų nepakanka, taip pat jei teisÄjas institucijoje nÄra iÅ¡dirbÄs visų metų, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); Å¡io straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato TeisÄjų taryba (2 d.).Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
MinÄtame nutarime taip pat pažymÄta, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., konstitucinį teisinÄs valstybÄs principÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisÄjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisÄjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venÄių dienomis. PažymÄtina, kad po minÄto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo TeisÄjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisÄs aktas, kuriuo bÅ«tų nustatytas kompensavimas teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis.Taigi, Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai bei pabrÄžus bÅ«tinybÄ tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ , taÄiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kÄjoms buvo kompensuota už budÄjimÄ pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis ginÄo laikotarpiu, konstatuotina, jog minÄta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).Vertinant pareiÅ¡kÄjų keliamo ginÄo pobÅ«dį taip pat pažymÄtina, kad skundas teismui dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo pateiktas 2013-12-16, t. y. dalis skundo reikalavimų yra reiÅ¡kiami praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuri praÅ¡o taikyti atsakovÄ.
PareiÅ¡kÄjos ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, taÄiau atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄuose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-4/2006; teisÄjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-206/2009 ir kt), teismas savo iniciatyva turi nagrinÄti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .TeisminÄje praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad tai, ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3â4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis adm. b.
Nr. A822-1037/2009 ir kt). Be to, sprendžiant klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ interesų turi bÅ«ti ginamas prioritetiÅ¡kai â teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, ar bÅ«tinybÄ paÅ¡alinti teisių ir teisÄtų interesų pažeidimÄ .Teismas, įvertinÄs tai, kad teisÄjų darbo užmokesÄio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutariu buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu konstitucinÄms nuostatoms, taÄiau bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keiÄiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijai, atsižvelgÄs į pažeistos teisinÄs vertybÄs svarbÄ , ginÄo santykių socialinį jautrumÄ , ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį, sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ieÅ¡kinio senaties terminas yra atnaujintinas.NagrinÄjamo ginÄo atveju yra reikÅ¡mingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2014-05-20 nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai (adm. b.
Nr. A146-1252/2014). MinÄtoje nutartyje teismas, be kita ko, pažymÄjo, kad teisÄjo budÄjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ neturÄtų bÅ«ti tapatinamas su teisÄjo darbu poilsio dienÄ , atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budÄjimo grafikÄ . BudÄjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidÄliotinų veiksmų atlikimÄ ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidÄliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklÄse nustatytÄ teismo darbo laikÄ .
TeisÄjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venÄių dienomis, neatidÄliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budÄjimas darbe ir namuose įeina į darbo laikÄ (Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p.), sprendžiant dÄl kompensavimo teisÄjui už budÄjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatÄ , kad budÄjimas įmonÄje prilyginamas darbo laikui, o budÄjimas namuose â ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
Taip pat konstatuota, kad Darbo kodekso 155 str. 3 d., reglamentuojanÄios apmokÄjimÄ už budÄjimÄ namuose kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , taikytinos tuo atveju, kai nustatoma, kad yra virÅ¡ijama darbo laiko trukmÄ (Darbo kodekso 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.).PareiÅ¡kÄjų teismui pateiktame patikslintame skunde pažymÄjo, kad visais atvejais budint namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis, darbo laiko trukmÄ nebuvo virÅ¡yta (t.1, b. l. 179).Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjoms už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis turÄjo bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaiÄiuotinas taip pat atsižvelgiant į Darbo kodekso 155 str. 2 d. nuostatas, nustatanÄias, kad budÄjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko.Pagal Darbo kodekso 196 str. 2 d., už darbÄ Å¡venÄių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 str. 2 d.
TodÄl už pareiÅ¡kÄjų budÄjimus pagal grafikÄ namuose Å¡venÄių dienomis turÄjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis, apskaiÄiuojamas vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis.Teismo 2014-10-28 nutartimi Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismas buvo įpareigotas įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-20 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pateikti detalius apskaiÄiavimus, pagrindžianÄius, kokia pareiÅ¡kÄjoms darbo užmokesÄio dalis buvo neiÅ¡mokÄta ginÄui aktualiu laikotarpiu dÄl budÄjimo namuose pagal grafikÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis.
TaÄiau Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo pateiktose pažymose (t. 2, b. l. 25â28) pareiÅ¡kÄjoms neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis apskaiÄiuota netiksliai, t. y. nesivadovaujant minÄtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-20 nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Kita vertus, byloje pateikti visi įrodymai, reikÅ¡mingi neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies apskaiÄiavimui. TodÄl pareiÅ¡kÄjoms neiÅ¡mokÄta bei priteistina darbo užmokesÄio dalis perskaiÄiuotina remiantis byloje esanÄiais faktiniais duomenimis (teisÄjų budÄjimo apskaitos žiniaraÅ¡Äiais (t. 1, b. l. 46â130), Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo pateiktose pažymose nurodytu vidutiniu valandiniu darbo užmokesÄiu (t. 2, b. l. 25â28)), dÄl kurių teisingumo tarp Å¡alių nÄra ginÄo.
PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjos nurodÄ, taip pat ir Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo pateiktose pažymose fiksuota, kad visais atvejai darbo laiko trukmÄ nebuvo virÅ¡yta, t. y. virÅ¡valandžiai nebuvo dirbami. DÄl E. B. neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies Byloje esantys įrodymai, liudija, kad pareiÅ¡kÄja E. B. 2009 m. sausio mÄn. poilsio dienomis budÄjo namuose pagal grafikÄ 16 valandų (t. 2, b. l. 25â26). Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kÄjai vidutinis valandinis darbo užmokestis 2009 m. sausio mÄn. buvo lygus 48,48 Lt, taip pat, į tai, kad budÄjimas namuose prilyginamas pusei darbo laiko, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjai už budÄjimÄ 2009 m. sausio mÄn,. poilsio dienomis turÄjo bÅ«ti apskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta 387,84 Lt (48,48 Lt/val. x 8 val = 387,84 Lt) darbo užmokesÄio dalis.
AnalogiÅ¡kai apskaiÄiavus pareiÅ¡kÄjai neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009â2012 m. gauname tokias darbo užmokesÄio nepriemokas: 1) 2009 m. sausio mÄn. â 387,84 Lt; 2009 m. vasario mÄn. â 378,32 Lt; 2009 m. kovo mÄn. â 190,36 Lt; 2009 m. balandžio mÄn. â 285,54 Lt; 2009 m. gegužÄs mÄn. â 175,24 Lt; 2009 m. birželio mÄn. â 335,28 Lt; 2009 m. liepos mÄn. â 159,32 Lt; 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 0 Lt; 2009 m. rugsÄjo mÄn. â 139,04 Lt; 2009 m. spalio mÄn. â 140,32 Lt; 2009 m. lapkriÄio mÄn. â 146,08 Lt; 2009 m. gruodžio mÄn. â 139,44 Lt (iÅ¡ viso 2009 m. neiÅ¡mokÄta 2 476,78 Lt); 2) 2010 m. sausio mÄn. â 306,80 Lt; 2010 m. vasario mÄn. â 162,80 Lt; 2010 m. kovo mÄn. â 62,92 Lt; 2010 m. balandžio mÄn. â 221,76 Lt; 2010 m. gegužÄs mÄn. â 291,76 Lt; 2010 m. birželio mÄn. â 0 Lt; 2010 m. liepos mÄn. â 0 Lt; 2010 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 278,08 Lt; 2010 m. rugsÄjo mÄn. â 139,04 Lt; 2010 m. spalio mÄn. â 146,96 Lt; 2010 m. lapkriÄio mÄn. â 145,88 Lt; 2010 m. gruodžio mÄn. â 69,92 Lt; (iÅ¡ viso 2010 m. neiÅ¡mokÄta           1 825,92 Lt); 2011 m. sausio mÄn. â 145,88 Lt; 2011 m. vasario mÄn. â 78,30 Lt; 2011 m. kovo mÄn. â 138,88 Lt; 2011 m. balandžio mÄn. â 154,60 Lt; 2011 m. gegužÄs mÄn. â 0 Lt; 2011 m. birželio mÄn. â 218,52 Lt; 2011 m. liepos mÄn. â 311,20 Lt; 2011 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 0 Lt; 2011 m. rugsÄjo mÄn. â 140,04 Lt; 2011 m. spalio mÄn. â 153,40 Lt; 2011 m. lapkriÄio mÄn. â 139,84 Lt; 2011 m. gruodžio mÄn. â 221,76 Lt (iÅ¡ viso 2011 m. neiÅ¡mokÄta 1 702,42 Lt); 2012 m. sausio mÄn. â 139,04 Lt; 2012 m. vasario mÄn. â 157,12 Lt; 2012 m. kovo mÄn. â 71,80 Lt; 2012 m. balandžio mÄn. â 79,14 Lt; 2012 m. gegužÄs mÄn. â 71,30 Lt; 2012 m. birželio mÄn. â 76,50 Lt; 2012 m. liepos mÄn. â 298,56 Lt; 2012 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 289,76 Lt; 2012 m. rugsÄjo mÄn. â 0 Lt; 2012 m. spalio mÄn. â 136,90 Lt; 2012 m. lapkriÄio mÄn. â 150,72 Lt; 2012 m. gruodžio mÄn. â 353,20 Lt (iÅ¡ viso 2012 m. neiÅ¡mokÄta 1 824,04 Lt).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjai E. B. už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009â2012 m. poilsio dienomis iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokÄta 7 829,16 Lt darbo užmokesÄio dalis (2 476,78 Lt (2009 m.) + 1 825,92 Lt (2010 m.) + 1 702,42 (2011 m.) + 1 824,04 (2012 m.) = 7 829,16 Lt)E. B. už darbÄ Å¡venÄių dienomis neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio dalis apskaiÄiuotina vadovaujantis Darbo kodekso 155 str. 2 d., 186 str. 2 d. ir 196 str. 2 d. nuostatomis.
TodÄl pareiÅ¡kÄjai už 2009 m. vasario mÄnesį už budÄjimÄ pagal grafikÄ Å¡ventinÄ dienÄ , atsižvelgus į tai, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis 2009 m. vasario mÄn. buvo lygus 47,29 Lt, taip pat į tai, kad budÄjimas namuose prilyginamas pusei darbo laiko, o už darbÄ Å¡venÄių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄta 189,16 Lt (47,29 Lt/val. x 2 val. x 2 = 189,16 Lt). AnalogiÅ¡kai apskaiÄiavus pareiÅ¡kÄjai neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ Å¡venÄių dienomis gauname tokias darbo užmokesÄio nepriemokas: 2009 m. gegužÄs mÄn. â 175, 24 Lt; 2009 m. birželio mÄn. â 167,64 Lt; 2010 m. sausio mÄn. â 153,40 Lt; 2010 m. vasario mÄn. â 162,80 Lt; 2010 m. gruodžio mÄn. â 139,84 Lt; 2011 m. vasario mÄn. â 156,60 Lt; 2011 m. birželio mÄn. â 291,36 Lt; 2011 m. liepos mÄn. â 155,60 Lt; 2012 m. sausio mÄn. â 139,40 Lt; 2012 m. kovo mÄn. â143,60 Lt; 2012 m. balandžio mÄn. â158,28 Lt; 2012 m. gegužÄs mÄn. â285,20 Lt; 2012 m. birželio mÄn. â 153 Lt; 2012 m. lapkriÄio mÄn. â 150,72 Lt; 2012 m. gruodžio mÄn. â 529,80 Lt.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjai E. B. iÅ¡ viso už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009â2012 m.
Å¡venÄių dienomis buvo neiÅ¡mokÄta 3 151,64 Lt darbo užmokesÄio dalis.IÅ¡nagrinÄjus ir įvertinus visus byloje esanÄius įrodymus, sprendžiama, kad E. B. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VyriausybÄs atstovÄs Teisingumo ministerijos, už budÄjimÄ 2009â2012 m. namuose pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis priteistina 10 980,80 Lt (7 829,16 Lt (už budÄjimÄ poilsio dienomis) + 3 151,64 Lt (už budÄjimÄ Å¡venÄių dienomis) = 10 980,80 Lt) neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis.Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str., pareiÅ¡kÄjai priteistina darbo užmokesÄio nepriemoka perskaiÄiuojama į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaiÄiavimo kursÄ .
Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kÄjai E. B. priteistina 3 180,26 Eur darbo užmokesÄio nepriemoka. DÄl V. B. neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies Ä®vertinÄ byloje esanÄius įrodymus (t. 2, b. l. 27â28) bei atlikÄ analogiÅ¡kus skaiÄiavimus, kaip ir pareiÅ¡kÄjos E. B. atveju, pareiÅ¡kÄjos V. B. atžvilgiu gauname sekanÄias darbo užmokesÄio nepriemokas už budÄjimÄ pagal grafikÄ 2009â2012 m. poilsio dienomis: 1) 2009 m. sausio mÄn. â 91,90 Lt; 2009 m. vasario mÄn. â 185,24 Lt; 2009 m. kovo mÄn. â 351,68 Lt; 2009 m. balandžio mÄn. â 175,84 Lt; 2009 m. gegužÄs mÄn. â 161,88 Lt; 2009 m. birželio mÄn. â 154,16 Lt; 2009 m. liepos mÄn. â 148,56 Lt; 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 135,56 Lt; 2009 m. rugsÄjo mÄn. â 128,44 Lt; 2009 m. spalio mÄn. â 194,46 Lt; 2009 m. lapkriÄio mÄn. â 134,96 Lt; 2009 m. gruodžio mÄn. â 64,40 Lt (iÅ¡ viso 2009 m. neiÅ¡mokÄta 1 927,08 Lt); 2) 2010 m. sausio mÄn. â 141,72 Lt; 2010 m. vasario mÄn. â 150,40 Lt; 2010 m. kovo mÄn. â 129,20 Lt; 2010 m. balandžio mÄn. â 135,56 Lt; 2010 m. gegužÄs mÄn. â 0 Lt; 2010 m. birželio mÄn. â 203,34 Lt; 2010 m. liepos mÄn. â 273,04 Lt; 2010 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 0 Lt; 2010 m. rugsÄjo mÄn. â 135,52 Lt; 2010 m. spalio mÄn. â 278,96 Lt; 2010 m. lapkriÄio mÄn. â 138,48 Lt; 2010 m. gruodžio mÄn. â 132.76 Lt (iÅ¡ viso 2010 m. neiÅ¡mokÄta 1 718,98 Lt); 3) 2011 m. sausio mÄn. â 138,48 Lt; 2011 m. vasario mÄn. â 148,60 Lt; 2011 m. kovo mÄn. â 131,80 Lt; 2011 m. balandžio mÄn. â 146,76 Lt; 2011 m. gegužÄs mÄn. â 0 Lt; 2011 m. birželio mÄn. â 138,24 Lt; 2011 m. liepos mÄn. â 294,24 Lt; 2011 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 131,32 Lt; 2011 m. rugsÄjo mÄn. â 0 Lt; 2011 m. spalio mÄn. â 291,20 Lt; 2011 m. lapkriÄio mÄn. â 132,76 Lt; 2011 m. gruodžio mÄn. â 140,32 Lt (iÅ¡ viso 2011 m. neiÅ¡mokÄta 1 693,72 Lt); 4) 2012 m. sausio mÄn. â 132 Lt; 2012 m. vasario mÄn. â 0 Lt; 2012 m. kovo mÄn. â 265,84 Lt; 2012 m. balandžio mÄn. â 146,52 Lt; 2012 m. gegužÄs mÄn. â 132 Lt; 2012 m. birželio mÄn. â 209,22 Lt; 2012 m. liepos mÄn. â 208,02 Lt; 2012 m. rugpjÅ«Äio mÄn. â 0 Lt; 2012 m. rugsÄjo mÄn. â 291,20 Lt; 2012 m. spalio mÄn. â 126,84 Lt; 2012 m. lapkriÄio mÄn. â 139,40 Lt; 2011 m. gruodžio mÄn. â 163,48 Lt (iÅ¡ viso 2012 m. neiÅ¡mokÄta 1 814,52 Lt).
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjai V. B. už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ 2009â2012 m. poilsio dienomis iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokÄta 7 154,30 Lt darbo užmokesÄio dalis     (1 927,08 Lt (2009 m.) + 1 718,98 (2010 m.) + 1 693,72 (2011 m.) + 1 814,52 (2012 m.) = 7 154,30 Lt).PareiÅ¡kÄjai V. B. už budÄjimÄ pagal grafikÄ 2009â2012 m. Å¡venÄių dienomis neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis apskaiÄiuotina analogiÅ¡kai, kaip ir pareiÅ¡kÄjos E. B. atveju.
Tokiu bÅ«du gauname sekanÄias darbo užmokesÄio nepriemokas: 2009 m. kovo mÄn. â 175,84 Lt; 2009 m. gruodžio mÄn. â 257,60 Lt; 2010 m. liepos mÄn. â 136,52 Lt; 2010 m. lapkriÄio mÄn. â 138,48 Lt; 2011 m. kovo mÄn. â 131,80 Lt. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjai V. B. už budÄjimÄ namuose pagal grafikÄ Å¡venÄių dienomis 2009â2012 m. iÅ¡ viso buvo neiÅ¡mokÄta 840,24 Lt darbo užmokesÄio dalis.IÅ¡nagrinÄjus ir įvertinus visus byloje esanÄius įrodymus, sprendžiama, kad V.
B. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, už budÄjimÄ 2009â2012 m. namuose pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis priteistina   7 994,54 Lt (7 154,30 Lt (už budÄjimÄ poilsio dienomis) + 840,24 Lt (už budÄjimÄ Å¡venÄių dienomis) = 7 994,54 Lt) neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis.Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str., pareiÅ¡kÄjai priteistina darbo užmokesÄio nepriemoka perskaiÄiuojama į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaiÄiavimo kursÄ .
Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kÄjai V. B. priteistina 2 315,38 Eur darbo užmokesÄio nepriemoka.Taip pat pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjoms priteistos darbo užmokesÄio nepriemokos neatskaiÄius mokesÄių ir kitų privalomųjų mokÄjimųRemdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44â45 str., 85â87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisÄja nusprendÄ: PareiÅ¡kÄjos E. B. ir V. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjai E. B. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VyriausybÄs atstovÄs Teisingumo ministerijos, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 už budÄjimÄ pagal grafikÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis 3 180,26 Eur (tris tÅ«kstanÄius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 26 ct) neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį.Priteisti pareiÅ¡kÄjai V.
B. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VyriausybÄs atstovÄs Teisingumo ministerijos, nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 už budÄjimÄ pagal grafikÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis 2 315,38 Eur (du tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus penkiolika eurų 38 ct) neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                                           RÅ«ta MiliuvienÄ            Â