0912bc3b-d604-4e20-b4f4-67c7c5b7604e · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1335-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-126-30-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui B. D., ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Aliui Galminui, atsakovui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

D. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl skolos bei palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl 3296,50 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo. Nurodo, jog nuo 2006 m. su atsakovu yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendraturčiai, tačiau jis nuo 2006 m. sausio mėnesio iÅ¡ atsakovo nesulaukia jokių žinių ir pasiÅ«lymų dėl bendros nuosavybės iÅ¡laikymo. Buto iÅ¡laikymu rÅ«pinasi vienas pats.

Nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio mokesčiai už Å¡ildymÄ ir komunalinius patarnavimus sudaro 6593 Lt. Kadangi nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio atsakovas nesirÅ«pino jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies iÅ¡laikymu, t.y. už jam priklausančiÄ Â½ nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį nemokėjo mokesčių už Å¡ildymÄ ir komunalinius patarnavimus, todėl atsakovas jam liko skolingas pusę minėtos sumos – 3296,50 Lt. Teigia, jog ragino atsakovÄ susimokėti už komunalinius patarnavimus (Å¡ildymÄ ), tačiau atsakovas nepaisydamas raginimo savo pareigos nevykdo iki Å¡iol, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3296,50 Lt skolos.

Kartu praÅ¡o atsakovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu (b.l. 22-25).Atsiliepimu atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, jog su ieÅ¡kovu yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendraturčiai, tačiau negyvena minėtu adresu. Kadangi bute negyvena, neprivalo mokėti mokesčius, o ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai iÅ¡ jo reikalauja įmokų už buto iÅ¡laikymÄ (b.l. 34-35).IeÅ¡kovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodo, jog ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti, atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovui B.

D. ir atsakovui R. B. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas visiškai neprisideda prie bendrosios dalinės nuosavybės – buto – išlaikymo, atsakovas teigia, jog jis neprivalo prisidėti prie minėto turto išlaikymo, kadangi jame negyvena, be to, buvo žodinis susitarimas, jog bute gyvens ieškovas ir mokės visus buto išlaikymo mokesčius.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str.

įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. CK 4.72 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant reglamentuotos CK 4.76 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Nustatyta, jog atsakovas R. B. yra vienas iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, bendraturčių (b.l. 4). Todėl į vienÄ ir tÄ patį daiktÄ , t.y. butÄ , nukreipiama ne vieno savininko, bet abiejų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitÄ ir pan.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas R. B. kartu su ieÅ¡kovu B. D. (lygiomis dalimis, kadangi priklauso po ½ dalį buto) turi atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Minėta butų savininkų pareiga nustatyta CK 4.76 ir 4.82 str. Toks teisės normų taikymas ir aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų (PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų) nustatyta, jog ieÅ¡kovas B.

D. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iÅ¡laikymui (už buto Å¡ildymÄ , temperatÅ«ros palaikymÄ ir kitus bÅ«tinus mokesčius bÅ«sto iÅ¡laikymui) už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio sumokėjo 6593 Lt (b.l. 39-113). Atsakovas, kÄ pripažino ir teismo posėdžio metu, jokių mokesčių už ½ dalį buto nemokėjo. Nurodė, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo buvo žodinis susitarimas, jog jis leidžia ieÅ¡kovui naudotis savo turto dalimi, tačiau ieÅ¡kovas apmoka visas bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, t.y. atsakovo teigimu, tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovas nepripažįsta, kad tarp Å¡alių buvo toks susitarimas. Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai yra nepagrįsti, todėl atmestini dėl tokių priežasčių.Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės (CK 6.629 str. 1 d.).

Panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų faktiškai susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, tai nepaneigtų CK 4.76 str. įtvirtintų atsakovo (kaip bendraturčio) prievolių, susijusių su bendro daikto (buto) išlaikymu, t. y. apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kaip minėta, jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Nustatyta, jog ieÅ¡kovas buto iÅ¡laikymui (už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio) sumokėjo 6593 Lt. Atsakovas už jam priklausančiÄ buto dalį (1/2) nemokėjo jokių mokesčių, todėl ieÅ¡kovas, sumokėjęs mokesčius, įgijo teisę į turėtų nuostolių atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovui B. D. priteistini iÅ¡ atsakovo R. B. 3296,50 Lt nuostolių atlyginimo (6593 Lt : 2 = 3296,50 Lt). TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str.).Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ . SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. NesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį iÅ¡nagrinėjus teisme galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme.

Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad Å¡alis sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Å ioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jo prieÅ¡taravimai dėl teismo įsakymo, atsiliepimas į ieÅ¡kinį grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio procesinius dokumentus. Vien faktas, kad atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, savaime negali bÅ«ti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokiÄ teisę atsakovui nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) nuostatos bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas turėjo 1099 Lt bylinėjimosi išlaidų – 99 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76, 4.82 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti visiškai.Priteisti ieškovui B.

D. iÅ¡ atsakovo R. B. 3296,50 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 50 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2011-09-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1099 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų – 99 Lt (devyniasdeÅ¡imt devynis litus 00 ct) žyminio mokesčio bei 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų 00 ct) iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2011-09-21 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Darius Kurpavičius