0911842b-1a4e-45ed-8a9e-1965faef7e36 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-206-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03037-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; (S) 2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpina“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbora“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpina“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpina“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbora“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – S. M., n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 18 369,33 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovė, atstovaujama direktoriaus S. M., ir atsakovė, atstovaujama direktorės J. M., sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo atsakovei vilkikÄ ir puspriekabę už 1200,00 Eur kartu su pridėtinės vertės mokesčiu per mėnesį.

Pagal Sutartį nuomos termino pabaiga buvo numatyta 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau faktiškai atsakovė transporto priemone su puspriekabe naudojosi iki 2016 m. rugsėjo 6 d. Todėl nuomos mokestis nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (už 20 mėnesių) sudaro 24 000 Eur be PVM (5040 Eur), iš viso – 29 040 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei tik 10 670,67 Eur nuomos mokesčio, todėl pagal Sutartį yra skolinga 18 369,33 Eur.

2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 9 038,18 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal Sutarties 2.1.-2.2. punktus ieškovė įsipareigojo sumokėti vilkiko su puspriekabe remonto ir draudimo išlaidas, o taip pat kitas eksploatacines išlaidas, jei jos susidarys nepriklausomai nuo atsakovės valios.

Tačiau visas Å¡ias iÅ¡laidas sumokėjo atsakovė. IeÅ¡kovės akcininkas B. M. prašė S. M. pagalbos, kad bÅ«damas ieÅ¡kovės direktoriumi padėtų įmonei grįžti į verslÄ . Su B. M. buvo susitarta, kad atsakovė padės ieÅ¡kovei ir priims jos vilkikÄ Ä¯ savo struktÅ«rÄ , parÅ«pins jam darbo, atstatys jo techninę bÅ«klę. Pagal Å¡alių susitarimÄ Sutartis turėjo bÅ«ti tik formalus dokumentas, įtvirtinantis vilkiko perdavimÄ naudoti atsakovei, o sutartas nuomos mokestis turėjo kompensuoti ieÅ¡kovės patirtinus veiklos vykdymo kaÅ¡tus, tai yra padengti kelių mokesčius, remonto, draudimo iÅ¡laidas, kitas iÅ¡laidas, kurios neiÅ¡vengiamai susidaro bendrovei vykdant veiklÄ .

Tačiau Å¡alių susitarimu taip pat buvo susitarta, kad bÅ«tent atsakovė atliks remonto darbus, draus vilkikÄ , nes tam turi palankesnes sÄ lygas nei ieÅ¡kovė, todėl nuomos mokestis nebus mokamas, nes tiesiog nebus lėšų, kurias reikėtų kompensuoti Å¡iuo mokesčiu.

3. Atsakovė, žinodama, kad S. M. pasitraukia iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų, siekdama iÅ¡vengti besitęsiančių tarpusavio skolų egzistavimo, įskaitė tarpusavio reikalavimus. Vienu 2016 m. liepos 30 d. PrieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo aktu į mokėtinÄ nuomos mokestį buvo įskaityta 18 540,20 Eur suma, kuria ir turėjo bÅ«ti sumažintas mokėtinas nuomos mokestis. IeÅ¡kovės vilkikas 2016 m. liepos 1 d. sugedo netoli Paryžiaus. IeÅ¡kovė prašė atsakovės atsiųsti vilkikÄ be puspriekabės, perimti puspriekabę su kroviniu, pristatyti jį gavėjui, o vėliau grįžti prie vilkiko ir padėti jį nugabenti į aikÅ¡telę.

PraÅ¡yme buvo nurodyta, kad patirtos iÅ¡laidos bus iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ mokėtino nuomos mokesčio. Atsakovė savo sÄ skaita atliko Å¡iÄ gelbėjimo operacijÄ , kurios metu nuvažiavo papildomus 1 854,3 kilometrus, už kuriuos negavo jokios kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Å ios gelbėjimo operacijos kaina yra 3 708,6 Eur. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. VienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo aktu įskaitė 3 708,6 Eur sumÄ ir ja taip pat sumažino mokėtinÄ nuomos mokestį. Tačiau ieÅ¡kovė atsisakė įskaityti savo skolas ir Å¡ia suma sumažinti mokėtinÄ nuomos mokestį, todėl patirtos iÅ¡laidos, kurios nėra įskaitytos, laikytinos patirtais nuostoliais.

Iš viso atsakovė patyrė 27 407,51 Eur išlaidas, susijusias su vilkiko priežiūra. Iš šios sumos atėmus 18 369,33 Eur, kurie buvo įskaityti, liktų 9 038,18 Eur nuostolių suma.

4. IeÅ¡kovė nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal Sutarties 2.2 punktÄ einamosios remonto iÅ¡laidos apmokamos pagal pateiktas nuomininko sÄ skaitas, tačiau atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei jokių remonto ar detalių pirkimo sÄ skaitų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. SÄ skaitos buvo pateiktos tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. Vilkikas yra 2008 m. gamybos, jo techninė bÅ«klė buvo gera, jis buvo paruoÅ¡tas važiavimui į tolimus reisus.

IeÅ¡kovė neturi pareigos atlyginti atsakovei iÅ¡laidas dėl 2016 m. liepos 1 d. vilkiko gedimo. Nors praÅ¡yme suteikti pagalbÄ ir buvo nurodyta, kad patirtos iÅ¡laidos bus iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ mokėtino nuomos mokesčio, tačiau vilkikÄ nuomojosi atsakovė, kuri su trečiaisiais asmenimis sudarydavo sutartis dėl pervežimo paslaugų, todėl už krovinio pristatymÄ buvo atsakinga tik pati atsakovė. IeÅ¡kovė, perleidusi visas vilkiko su puspriekabe naudojimo ir valdymo teises atsakovei, neturėjo jokio teisinio pagrindo rÅ«pintis krovinio pristatymo terminais, sÄ lygomis ir pan.

Atsakovė nepateikė vilkiko remonto ar transportavimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Kai kuriose sÄ skaitose apie vilkiko remontÄ ir eksploatavimÄ nėra aiÅ¡ku, kokio modelio vilkikui buvo pirktos detalės ar atliekami darbai, nes sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nurodytas vilkiko modelis.

5. Trečiasis asmuo, S. M., nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog M. B. prašė padėti jam įsitvirtinti rinkoje, dėl ko ir buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis. Å alys susitarė, kad nuomos sutartis bus formalus dokumentas, įtvirtinantis vilkiko perdavimÄ atsakovei. Sutartas nuomos mokestis turėjo atitikti ieÅ¡kovės patirtinus veiklos vykdymo kaÅ¡tus, tai yra mokėti mokesčius, darbo užmokestį, iÅ¡laikyti vilkikÄ . Vilkiku rÅ«pinosi atsakovė, todėl nebuvo mokamas nuomos mokestis, o sudaromi prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo aktai.

Trečiasis asmuo nežino, dėl kokių priežasčių Å¡ių aktų nepasirašė. Atsakovė pagal Sutartį mokėjo tam tikrÄ dalį nuomos mokesčio. Tačiau nustojo mokėti, kai patyrė iÅ¡laidų už vilkiko remontÄ ir eksploatacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Elpina“ 18 369,33 Eur skolos, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 364,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Vilbora“.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilbora“ 1 208,18 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1 208,18 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 112,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB „Elpina“. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, jog 2016 m. liepos 30 d. prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų užskaitymo aktas (toliau – ir Aktas) adresuotas UAB „Vilbora“ direktoriui S. M. bei pasiraÅ¡ytas tik vienos sutarties Å¡alies – UAB „Elpina“ direktorės J. M.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neneigė savo prievolės mokėti nuomos mokesčio pagal Sutartį. Nors atsakovė teigė, kad tarp Å¡alių buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Vien akto sudarymas savaime nereiÅ¡kia, jog įskaitymas buvo atliktas, laikantis įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie jos prievolės atsakovei ir atsakovės prievolės ieÅ¡kovei įskaitymÄ . Aplinkybę, jog aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas kitos sandorio Å¡alies, teismo posėdyje patvirtino ir tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs S. M.. Teismas nepripažino, kad Å¡alys įskaitė tarpusavio reikalavimus, kuriais buvo užskaityti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei už nuomos mokestį ir atsakovės reikalavimai ieÅ¡kovei už vilkiko remontus, draudimus ir pan.

8. Sutarties 3.1. punktu Å¡alys susitarė, jog vilkiko su puspriekabe vieno mėnesio nuomos kaina nustatoma 1 200,00 Eur plius PVM. Atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 18 369,33 Eur skolÄ yra pagrįstas bei tenkintinas. Teismas Nenustatyta, jog vilkiko nuomos sutartis buvo tik formali, kad ginčo Å¡alis siejo kiti nei nuomos santykiai. Atsakovė Sutarties ar jos sÄ lygų neginčijo, todėl jos argumentai, jog vilkiko nuomos mokestis yra skirtas kompensuoti ieÅ¡kovės veiklos kaÅ¡tus, nereikalaujant iÅ¡ atsakovės nuomos mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9. Pagal Sutarties 2.1. punktÄ nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja tvarkingai naudoti vilkikÄ su puspriekabe, reikalui esant jį remontuoti, o remonto iÅ¡laidų sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti nuomotojui (ieÅ¡kovei), tai yra remonto bei draudimo iÅ¡laidas prisiima apmokėti nuomotojas. Nuomos sutarties 2.2. punktu Å¡alys susitarė, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui vilkikÄ su puspriekabe tvarkingÄ , apmokėti nuomininkui visas su vilkiko eksploatacija susijusias iÅ¡laidas, jeigu Å¡ios iÅ¡laidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų.

Taip pat apmokėti einamųjų remontų iÅ¡laidas pagal pateiktas nuomininko sÄ skaitas, apmokėti draudimo iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad atsakovė pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 208,18 Eur nuostolių. Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė padidino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ 7 830 Eur, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9094-545/2017 ieÅ¡kovei 7 830 Eur priteisė iÅ¡ trečiojo asmens S. M.. Su Å¡iuo teismo sprendimu atsakovė nesutiko, todėl patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teigė, kad 7 830 Eur suma - tai kelių mokestis, kuris buvo mokėtas atsakovės pagal Sutarties 2.2 punktÄ .

Tačiau 7 830 Eur suma yra kildinama iÅ¡ teisinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens. Be to, atsakovė siekia prisiteisti minėtÄ sumÄ , nepateikusi raÅ¡ytinių įrodymų, nes pateiktose PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose neatsispindi jokių mokėjimų už kelius, todėl nėra pagrindo tenkinti Å¡ios prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies.

10. Teismas nustatė, jog byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad atsakovė patyrė iÅ¡laidų už vilkiko remontÄ : 2015 m. sausio 7 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3200040 – 333,15 Eur, 2015 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3210243 – 530,11 Eur, 2015 m. rugpjūčio 6 d., PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3211474 – 367,09 Eur, 2015 m. rugsėjo 24 d. d., PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3213953 – 367,09 Eur, 2015 m. spalio 7 d., PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 32114599 – 973,83 Eur, 2016 m. kovo 31 d., PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3224309 – 691,48 Eur, 2016 m. balandžio 1 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3224349 – 26 Eur, 2016 m. birželio 10 d., PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 3228449 – 286,50 Eur. Taip pat PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos pardavėjos UAB „RATOMAS“ Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058 patvirtina, jog atsakovė patyrė iÅ¡laidų už vilkiko remontÄ , jo priežiÅ«rÄ , bÅ«klės pagerinimÄ , bei draudimus. Tačiau pagal kitų sÄ skaitų – faktÅ«rų duomenis nėra galimybės identifikuoti, kad paslaugos buvo suteiktos bÅ«tent ieÅ¡kovės vilkikui.

Kai kuriose sÄ skaitose nurodytas kitas automobilio modelis ir važiuoklės numeris, taip pat nėra aiÅ¡ku ar prekės (automobilio detalės) buvo pirktos bÅ«tent iÅ¡nuomoto vilkiko remontui. Å ie dokumentai neįrodo atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo.

11. Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė iÅ¡laidų už vilkiko remontÄ , draudimus, automobilio bÅ«klės atstatymÄ , pirkdama detales, todėl ieÅ¡kovei pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtus kaÅ¡tus, remontuojant jos vilkikÄ , nes Å¡alys dėl Å¡ių sÄ lygų susitarė raÅ¡ytine Sutartimi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl 1 208,18 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintina, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 1 208,18 Eur nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovė UAB „Elpina“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. IeÅ¡kovės akcininkas B. M. prašė pagalbos iÅ¡ S. M., kad Å¡is taptų ieÅ¡kovės direktoriumi ir jai padėtų grįžti į verslÄ .

Å alys susitarė, kad atsakovė padės ieÅ¡kovei ir priims jos vilkikÄ Ä¯ savo struktÅ«rÄ , parÅ«pins jam darbo, atstatys jo techninę bÅ«klę. Pagal susitarimÄ Sutartis turėjo bÅ«ti formalus dokumentas, pagrindžiantis vilkiko perdavimÄ naudotis atsakovei, o sutartas nuomos mokestis turėjo atitikti ieÅ¡kovės patirtinus veiklos vykdymo kaÅ¡tus, tai yra neleisti ieÅ¡kovei dirbti nuostolingai, kas ir buvo pasiekta. Sutartis buvo sudaryta, kadangi atsakovė yra jau seniai veikianti Å¡ioje rinkoje dalyvė, kiti verslo subjektai vertina atsakovės reputacijÄ , dėl kurios atsakovė gauna įvairių nuolaidų iÅ¡ tiekėjų, autoservisų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė visų Å¡ių palankesnių sÄ lygų ir nuolaidų gauti jokiomis aplinkybėmis negalėtų dėl savo nepatikimumo. 12.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sunkiÄ ieÅ¡kovės padėtį patvirtina vieÅ¡ai prieinami duomenys. IeÅ¡kovės apyvartos rodikliai atspindi Sutarties vertės ir netgi mažesnius skaičius. IeÅ¡kovės ekonominė bÅ«klė yra kritinė, jos kreditavimo rizika yra labai aukÅ¡ta. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kovė neturi nei vieno darbuotojo.

Trečiojo asmens, S. M., vadovavimo ieÅ¡kovei laikotarpiu dirbo tik vienas darbuotojas, tai yra jis pats. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti apie sutarties sudarymo aplinkybių faktinį atitikimÄ atsakovės iÅ¡dėstytiems faktams, taip pat Å¡ios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant klausimÄ dėl Sutarties vykdymo bei Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, bendradarbiavimo (bendravimo) tvarkos tarp Å¡alių egzistavimo. 12.3. Atsakovė už vilkiko priežiÅ«rÄ pagal teismui pateiktas sÄ skaitas patyrė iÅ¡ viso 27 407,51 Eur iÅ¡laidų.

Pati ieÅ¡kovė nesutiko tik su 12 092,68 Eur dydžio atsakovės iÅ¡laidų suma, todėl galima teigti, kad dėl likusios dalies ginčo nėra. Teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino. Teismas sprendimu pripažino, jog atsakovė patyrė vilkiko remonto iÅ¡laidas pagal 2015 m. sausio 7 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3200040, 2015 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3210243, 2015 m. rugpjūčio 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3211474, 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3213953, 2015 m. spalio 7 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 32114599, 2016 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3224309, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3224349, 2016 m. birželio 10 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3228449, UAB „RATOMAS“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058. Taigi teismas pripažino Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Tačiau pagal Å¡ias sÄ skaitas atsakovės iÅ¡laidas sudaro 9 794,87 Eur. Tuo tarpu teismas priteisė atsakovei tik 1 208,18 Eur. 12.4.

Atsakovė sutinka, jog sÄ skaitų, kuriose tiesiogiai nėra nurodyti vilkiko duomenys, suma sudaro 1 080,89 Eur. Tačiau visas Å¡ias sÄ skaitas, kaip ir tas, kuriose buvo nurodyti vilkiko duomenys, priėmė ieÅ¡kovės vadovas. IÅ¡ 27 407,51 Eur atėmus mokestį už 2016 m. liepos 1-6 d. UAB „AS24 Lietuva“ suteiktÄ techninę pagalbÄ , vairuotojo A. G. darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir minėtus 1 080,89 Eur, susidarytų 17 559,04 Eur suma, kuriÄ patvirtina sÄ skaitos su aiÅ¡kiai nurodytais vilkiko ir (ar) puspriekabės duomenimis.

Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl dalis sÄ skaitų-faktÅ«rų buvo pripažintos tinkamomis, o dalis – ne. 12.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (Å¡alių) valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

Sprendžiant, ar praneÅ¡imas apie įskaitymÄ yra tinkamos formos, reikÅ¡minga tarp prievolės Å¡alių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika – kaip vyko jų tarpusavio susiraÅ¡inėjimas kitais klausimais. Priklausomai nuo Å¡ių aplinkybių, teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek raÅ¡ytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos praneÅ¡imas apie prievolės įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). 12.6.

Teismas neatliko jokio kasacinio teismo pripažintoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti tyrimo, tai yra teismas nesiaiškino, kokia buvo tarp dviejų ūkio subjektų susiklosčiusi bendravimo ir (arba) bendradarbiavimo praktika. Teismas nepagrįstai aplinkybę, jog ieškovės vadovas nepasirašė Akto, pripažino patvirtinančia, jog įskaitymas neįvyko. Byloje nustatytas neginčytinas faktas, kad trečias asmuo, S. M. (buvęs ieškovės direktorius), ir atsakovės direktorė J. M. yra sutuoktiniai.

Å i aplinkybė patvirtina Å«kio subjektų atstovų bendravimo niuansus, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ ir dėl praneÅ¡imo apie įskaitymÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovės vadovas pasiraÅ¡inėjo visas sÄ skaitas, kurios yra iÅ¡raÅ¡ytos atsakovės vardu dėl paslaugų vilkikui suteikimo. Atsakovės darbuotojas, liudytojas Č. R. parodė, jog visus klausimus dėl vairuojamo vilkiko derino su ieÅ¡kovės atstovu. Å ios aplinkybės patvirtina, jog bylos Å¡alių bendravimo forma buvo žodinė. 12.7.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, tai yra įskaitymo teise pasinaudojusios Å¡alies nepraneÅ¡imas apie tai kitai Å¡aliai, įskaitymÄ daro neįvykusiu. CK 6.131 straipsnyje tokių nuostatų nenumatyta. Ä®skaitymo sandoris yra vienaÅ¡alis, o ne dviÅ¡alis. IeÅ¡kovė nepripažino tik 12 092,68 Eur dydžio atsakovės iÅ¡laidų už vilkiko priežiÅ«rÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įskaitymas yra įvykęs, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Teismas neatliko tinkamo byloje esančių duomenų teisinio vertinimo. Teismas pripažino atsakovei teisę į 9 794,87 Eur iÅ¡laidas, tačiau jų nei įskaitė, nei priteisė, bet ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, o atsakovei priteisė tik 1 208,18 Eur. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. įskaitymo aktu įskaitė 18 540,2 Eur sumÄ ir pripažino prievolę pasibaigusia pagal Sutarties 2.2. punktÄ , kuris taip pat yra privalomas Å¡alims ir priverstinai vykdytinas, kadangi yra galiojantis ir Å¡alis saistantis įsipareigojimas. 12.8.

Teismas iÅ¡ esmės iÅ¡kreipė sutartinės sÄ lygos egzistavimÄ . Pagal teismo sprendimÄ visa nuostolių (iÅ¡laidų) naÅ¡ta yra perkelta atsakovei, nors pats teismas pripažino iÅ¡laidų faktÄ . CK 6.158 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai. Sutarties 2.2. punktas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatė Å¡alims teises ir pareigas bei atitinkamai paskirstė iÅ¡laidų prisiėmimo naÅ¡tÄ , tai yra ieÅ¡kovė atsakinga už iÅ¡laidas, kurios yra pagrįstos į bylÄ pateiktomis sÄ skaitomis-faktÅ«romis.

Å is įstatymo galiÄ turintis įpareigojimas nėra įgyvendintas. IÅ¡ atsakovės buvo atimta galimybė vadovautis 2.2. punkto nuostatomis. 12.9. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovė turi tas pačias aplinkybes įrodinėti iÅ¡ naujo. Teisė į iÅ¡laidų atlyginimÄ yra nustatyta Sutarties 2.2. punkte, tačiau byloje priimtas sprendimas atspindi teisės į iÅ¡laidas pripažinimÄ , bet nėra pripažintas įskaitymas, kuris paremtas Sutarties 2.2. punktu ir leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais – sÄ skaitomis-faktÅ«romis.

Atsakovė turi naujai įrodinėti aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės pirmos instancijos teisme buvo neatskleistos. Todėl yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismo iÅ¡ naujo.

13. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Elpina“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Vilbora“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Å¡alys buvo sudariusios Sutartį, privalėjo jÄ vykdyti, taip pat atsakovė savo reikalavimus grindžia Å¡ios Sutarties sÄ lygomis.

Todėl atsakovės argumentai, jog Sutartimi Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę lengvesniu keliu grįžti į rinkÄ , yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, jog jos akcininkas apie sudarytÄ Sutartį sužinojo tik po to, kai S. M. pasitraukė iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus pareigų ir perdavė akcininkui su ieÅ¡kovės veikla susijusius dokumentus. IeÅ¡kovės akcininkas gyvena užsienyje, o įmonė negalėjo veikti be direktoriaus, todėl S. M. ir buvo pasiÅ«lyta tapti ieÅ¡kovės direktoriumi ir organizuoti įmonės veiklÄ , susijusiÄ su krovinių vežimu ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu vilkiku. 13.2.

Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. PrieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įkaitymo aktu įskaitė 3708,6 Eur iÅ¡laidų, kurias ji patyrė dėl 2016 m. liepos pradžioje įvykusio vilkiko gedimo PrancÅ«zijoje. Tačiau 2016 m. liepos 1 d. vilkikas buvo Vokietijoje ir tik vėlų vakarÄ kirto Vokietijos-PrancÅ«zijos sienÄ , o iki Paryžiaus jam buvo likę nuvažiuoti apie 400 kilometrų. Tai patvirtina vilkiko kontrolės sistemos duomenys. Atsakovė nepateikė šį gedimo faktÄ patvirtinančių įrodymų, nėra pateikti vilkiko remonto iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai, duomenys, koks atsakovei priklausantis vilkikas suteikė pagalbÄ , kiek kilometrų Å¡is vilkikas faktiÅ¡kai nuvažiavo teikdamas pagalbÄ .

Atsakovės 2016 m. liepos 30 d. prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų užskaitymo aktÄ pasirašė tik atsakovės direktorė, S. M. sutuoktinė, ir S. M.. Todėl Å¡iuo dokumentu nereikėtų vadovautis, kadangi jį sudarė bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. 13.3. Atsakovė pateikė trečiųjų asmenų iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už įvairių detalių pirkimÄ ir automobilio serviso darbus. Pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus transporto priemonės remonto iÅ¡laidos apmokamos pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovė Å¡ioje byloje nepateikė nei vienos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už transporto priemonės remontÄ . Todėl ji ne tik nepagrįstai remiasi Sutarties 2.1-2.2 punktais, bet ir neturėjo kÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovei mokėtinÄ nuomos mokestį. Atsakovės pateiktose sÄ skaitose nėra nurodyta, už kurių vilkikų remonto darbus ar detales buvo iÅ¡raÅ¡omos Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros. Tuo metu, kai ieÅ¡kovės direktoriumi buvo S. M., atsakovė savo veikloje naudojosi keliais vilkikais, už kurių remonto darbus ar detales ir galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Teismas labai iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡analizavo atsakovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ir mokėjimus už suteiktas paslaugas, detales ir darbus. 13.4. SÄ skaitos už atliktus remonto darbus ar pirktas detales buvo pateiktos tik tuomet, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Atsakovė reikalavimo sumÄ apskaičiavo, įtraukdama į jÄ ir minėtose sÄ skaitose nurodytÄ PVM mokestį. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės PVM mokestį, sumokėtÄ pagal trečiųjų asmenų pateiktas sÄ skaitas.

SusigrÄ Å¾inus šį mokestį, atitinkamai reikalavimo dalis, kuriÄ sudaro tretiesiems asmenims sumokėtas ir iÅ¡ valstybės susigrÄ Å¾intas PVM mokestis, tampa nepagrįsta. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡reikalauti atsakovės PVM deklaracijas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima ne tik nustatyti, ar minėtos trečiųjų asmenų sÄ skaitos įtrauktos į atsakovės apskaitÄ , bet ir aplinkybę, ar atsakovė susigrÄ Å¾ino (įskaitė) PVM mokestį iÅ¡ valstybės pagal minėtas sÄ skaitas. Nors teismas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino, atsakovė Å¡ių duomenų nepateikė, todėl sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti į Å¡iÄ aplinkybę. 13.5.

Pagal Sutarties 2.2 punktÄ ieÅ¡kovė neprisiėmė absoliučiai visų su transporto priemonės eksploatacija susijusių iÅ¡laidų, o tik tas, kurios yra nesusijusios su įprasto transporto priemonės eksploatavimo pasekmėmis. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik pačios Sutarties tekstas, bet ir CK 6.525 straipsnis, kuris nustato, kad nuomojamos transporto priemonės vairavimÄ ir jos komercinį bei techninį eksploatavimÄ užtikrina nuomininkas savo jėgomis ir lėšomis. AiÅ¡kinant Å¡iÄ Sutarties nuostatÄ prieÅ¡ingai, bÅ«tų visiÅ¡kai nukrypta nuo pačios transporto priemonės nuomos santykių tarp dviejų pelno siekiančių subjektų esmės – transporto priemonę atsakovė naudojo iÅ¡skirtinai savo interesais.

Transporto priemonės rida per visÄ nuomos laikotarpį sudaro beveik 160 000 kilometrų. Taigi vilkikas natÅ«raliai dėvėjosi ir reikalavo papildomų sÄ naudų iÅ¡skirtinai dėl atsakovės vykdomos veiklos ir interesų. Todėl atsakovei gaunant visÄ naudÄ , naudojant transporto priemonę ir jÄ nudėvint, reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti visas su atsakovės vykdoma veikla susijusias sÄ naudas prieÅ¡tarauja bet kokiai verslo logikai ir Sutarties tekstui.. 13.6. Atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inė reikalavimo teisė dėl remonto iÅ¡laidų atlyginimo pagal Sutarties 2.1-2.2 punktus atsiranda nuo to momento, kai ieÅ¡kovei pateikiama jai iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už tokias iÅ¡laidas.

Atsakovė įrodymų apie tai, kad iÅ¡rašė ir pateikė ieÅ¡kovei bent vienÄ sÄ skaitÄ už vilkiko remontÄ , nėra pateikusi. Todėl ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inė prievolė iÅ¡ viso neatsirado ir negali bÅ«ti laikoma galiojančia. Atsakovės tarpusavio prievolių įskaitymo akte nėra nurodyta, kokios konkrečios tarpusavio prievolės yra įskaitomos. Todėl toks įskaitymas negali bÅ«ti laikomas apibrėžtu ir galiojančiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Aktas iÅ¡ viso buvo pateiktas ieÅ¡kovei.

Trečiajam asmeniui nustojus eiti vadovo pareigas ir perdavus visus ieÅ¡kovės veiklos dokumentus, tokio Akto tarp ieÅ¡kovės dokumentų nebuvo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityti nei dokumentai, kurių pagrindu ieÅ¡kovė turėtų mokėti atsakovei už transporto priemonės remontÄ , nei pats Aktas. Ä®skaitymo aktas akivaizdžiai buvo suraÅ¡ytas tik ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį. 13.7. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino visas su Sutarties sudarymu ir jos vykdymu susijusias aplinkybes, nustatė, kad atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nurodomÄ sumÄ už vilkiko nuomÄ .

Tuo tarpu atsakovė atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė tariamai atliktu įskaitymu bei painiomis ir prieÅ¡taringomis tarp Å¡alių neva susiklosčiusių santykių aplinkybėmis. Todėl teismui pagrįstai konstatavus, kad atsakovė neįrodė, kad įskaitymas atliktas laikantis reikalavimų ir apie jį praneÅ¡ta ieÅ¡kovei, priteisė iÅ¡ atsakovės visÄ ieÅ¡kovės reikalaujamÄ skolÄ už vilkiko nuomÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14.

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 18 369,33 Eur mokesčio už transporto priemonės nuomÄ priteisimo ir patenkinta tik 1 208,18 Eur reikalavimo dalis dėl 9 038,18 Eur transporto priemonės remonto iÅ¡laidų atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė su atsakove 2015 m. sausio 6 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei naudotis vilkikÄ ir puspriekabę iki 2016 m. gruodžio 31 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti 1 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau numatyto termino. IeÅ¡kovė apskaičiavo, jog atsakovė nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. turėjo sumokėti 29 040 Eur nuomos mokesčio, tačiau sumokėjo tik 10 670,67 Eur, todėl likusiÄ nuomos mokesčio dalį – 18 369,33 Eur reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės.

16. Pagal Sutarties 2.1 punktÄ nuomininkas įsipareigojo tvarkingai naudoti iÅ¡sinuomotÄ vilkikÄ su puspriekabe, reikalui esant jį remontuoti, o remonto iÅ¡laidų sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti nuomotojui, tai yra remonto bei draudimo iÅ¡laidas prisiima apmokėti nuomotojas. Pagal Sutarties 2.2 punktÄ nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui vilkikÄ su puspriekabe tvarkingÄ , apmokėti nuomininkui visas su vilkiko eksploatacija susijusias iÅ¡laidas, jeigu Å¡ios iÅ¡laidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų.

Taip pat apmokėti einamųjų remontų iÅ¡laidas pagal pateiktas nuomininko sÄ skaitas, apmokėti draudimo iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, jog pagal teismui pateiktas sÄ skaitas ji patyrė 27 407,51 Eur transporto priemonės remonto ir draudimo iÅ¡laidų, todėl 2016 m. liepos 30 d. dvejais įskaitymų aktais į nuomos mokestį įskaitė 18 540,20 Eur remonto ir draudimo iÅ¡laidų ir 3 708,60 Eur iÅ¡laidų, patirtų dėl vilkiko 2016 m. liepos 1 d. gedimo prie Paryžiaus. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 9 038,18 Eur, kuriuos apskaičiavo iÅ¡ 27 407,51 Eur iÅ¡laidų remontui ir draudimui sumos atėmusi 18 369,33 Eur ieÅ¡kovės reikalaujamÄ nuomos mokestį.

Dėl transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo ir sÄ lygų vertinimo 17. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jei tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja pačios sutarties esmei.

Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos.

18. CK reglamentuoja dviejų rÅ«Å¡ių transporto priemonių nuomos sutartis – transporto priemonių nuomÄ teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas (CK 6.512-6.521 straipsniai) ir transporto priemonių nuomÄ neteikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje Å¡alių sudaryta Sutartis pagal savo sÄ lygas turi daugiau transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas požymių, kadangi yra numatyta nuomotojo pareiga apmokėti transporto priemonės remonto ir draudimo iÅ¡laidas, tačiau nenumatyta nuomotojo pareiga teikti vairavimo paslaugų.

19. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimus bei atsikirtimus į prieÅ¡ieÅ¡kinį teikė, remdamasi Sutarties sÄ lygomis, taip pat ir atsakovė įskaitymus taikė ir savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė iÅ¡ esmės Sutarties sÄ lygomis. Taigi abi Å¡alys faktiÅ¡kai pripažino Sutarties sÄ lygas galiojančiomis ir taikytinomis jų teisiniams santykiams. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina egzistavus ir faktinius Å¡alių nuomos teisinius santykius, kadangi atsakovė savo veikloje naudojo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę.

Todėl pripažintina, jog atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie galimai blogÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos buvusio vadovo ir atsakovės siekį, sudarant Sutartį, padėti ieÅ¡kovei grįžti į rinkÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių sutartinių prievolių dydžio viena kitai klausimÄ . Pripažintina, jog Å¡alių sudaryta Sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nėra apsimestinė. Todėl Å¡alių reikalavimai vertintini, atsižvelgiant tik į Sutartyje nustatytas sÄ lygas bei Å¡alių pateiktus jų vykdymÄ patvirtinančius duomenis.

Dėl įskaitymų vertinimo 20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindė dviem 2017 m. liepos 30 d. prieÅ¡prieÅ¡inių tarpusavio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo aktais (el.b., 1 t., l. 78-79; 2 t., l. 13-14). Pirmos instancijos teismas nepripažino, jog įskaitymas yra įvykęs, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie jos prievoles atsakovei ir atsakovės prievolės ieÅ¡kovei įskaitymÄ , Aktas nėra pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės vadovo.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada ir motyvais, teigdama, jog su ieškovės vadovu nuolat bendraudavo žodžiu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atsakovės argumentu.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiÅ¡kia, jog prievolė pagal ieÅ¡kinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iÅ¡kėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumÄ , t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

22. CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo atlikimo tvarka, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį įskaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje nenurodyti visi pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo kitai Å¡aliai bÅ«dai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis. Teismas, svarstydamas, ar Å¡ie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar Å¡alis yra padariusi pareiÅ¡kimÄ , kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitÄ Å¡alį informavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004).

Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (Å¡alių) valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginÄÄ dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar Å¡alys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos Å¡alies valia, ar apie Å¡iÄ valiÄ buvo informuota kita Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

23. Pažymėtina, jog pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo. Taigi, įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl aplinkybė, jog prieÅ¡inga prievolės Å¡alis nėra pasiraÅ¡iusi įskaitymÄ patvirtinančio dokumento, nedaro nei Å¡io įskaitymo negaliojančio, nei patvirtina, jog kita sandorio Å¡alis nėra informuota apie įskaitymÄ . Byloje esančiuose įskaitymo aktuose yra nurodyta, jog jie adresuoti ieÅ¡kovės vadovui – S. M.. Taigi jis turėjo Å¡iuo Aktus priimti, bet neturėjo jokios įstatyminės pareigos juose pasiraÅ¡yti.

Byloje taip pat yra nustatyta neginčijama aplinkybė, jog Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu iki pat nutraukimo ieškovės ir atsakovės vadovai buvo sutuoktiniai. Todėl darytina išvada, jog įskaitymų Aktų sudarymo metu tuometinės ieškovės vadovas tikrai buvo informuotas apie šiuos įskaitymus. Taigi pripažinti įskaitymus nepagrįstais dėl netinkamo pranešimo ieškovei apie juos, nagrinėjamoje byloje negalima.

24. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo Å¡alys turi viena kitai abipusių sutartinių įsipareigojimų ir jų reikalavimai – prieÅ¡prieÅ¡iniai: atsakovė turi mokėti nuomos mokestį už naudojimÄ si iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotu vilkiku su puspriekabe, o ieÅ¡kovė yra įsipareigojusi mokėti atsakovei už nuomojamos transporto priemonės remontÄ ir draudimÄ . Akivaizdu, kad Å¡ie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, t. y. abi Å¡alys turi prievoles mokėti viena kitai tam tikras pinigų sumas.

Taip pat nustatyta, kad Å¡ie prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai galiojantys ir vykdytini. Tačiau pirmos instancijos teismas nevertino vienos iÅ¡ bÅ«tinų įskaitymo sÄ lygų, t. y. nenustatė konkretaus atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo dydžio. IeÅ¡kovė nesutinka su visų atsakovės pateiktų sÄ skaitų už remontÄ ir draudimÄ pagrįstumu, taip pat ir atsakovės nurodyta bendra įskaitymų suma neatitinka jos nurodytos bendros iÅ¡laidų už transporto priemonės remontÄ ir draudimÄ sumos.

Å ių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, nors įskaitymuose yra detaliai nurodyta, kokioms įmonėms ir pagal kokias sÄ skaitas buvo sumokėta. Dėl atsakovės pareikÅ¡to reikalavimo ir patirtų transporto priemonės remonto iÅ¡laidų 25. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo dydį ir jo faktinį pagrindÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog per visÄ nuomos laikotarpį patyrė iÅ¡ viso 27 407,51 Eur transporto priemonės remonto ir draudimo iÅ¡laidų.

Byloje ieÅ¡kovė nepripažįsta įskaitymų ir reikalauja iÅ¡ atsakovės 18 369,33 Eur nuomos mokesčio, tuo tarpu atsakovė savo reikalavimÄ sumažino Å¡ia suma. Taip pat atsakovė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9094-545/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilbora“ ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl 7 830 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė UAB „Elpina“ Å¡ioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Nurodyta 7 830 Eur sumÄ sudarė ieÅ¡kovės sumokėtas kelių mokestis už atsakovę.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, kad šį mokestį turėtų iÅ¡ tikrųjų grÄ Å¾inti ji, o ne ieÅ¡kovės vadovas, todėl savo reikalavimÄ sumažino 7 830 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės tik 1 208,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur-7 830 Eur) (el.b., 2 t., l. 1-10).

26. Atsakovė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 9 038,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9094-545/2017 patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ buvusio vadovo S. M. 7 830 Eur padarytÄ Å¾alÄ (Å¡is sprendimas paliktas nepakeistu ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-796-227/2018). Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovė 7 830 Eur suma savo reikalavimo jau nebemažino, kadangi jÄ pagal teismo sprendimÄ turi atlyginti ieÅ¡kovei jos buvęs vadovas (el.b., 4 t., l. 24-32).

Nors atsakovė savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog reikalauja priteisti „9 038,18 Eur (27 407,51 Eur-18 369,33 Eur+7 830 Eur)“, tačiau tai vertintina, kaip aiÅ¡ki raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kadangi pats prieÅ¡ieÅ¡kinio turinys ir matematiniai skaičiavimai patvirtina, jog 9 038,18 Eur sumÄ sudaro atsakovės patirtų 27 407,51 Eur iÅ¡laidų transporto priemonės remontui ir draudimui ir ieÅ¡kovės reikalaujamo 18 369,33 Eur nuomos mokesčio skirtumas. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pasisakė ir vertino 7830 Eur padidintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kaip kelių mokestį, kuris pateiktose PVM sÄ skaitose- faktÅ«rose neatsispindi, nes atsakovė Å¡iuo pagrindu reikalavimo nereiÅ¡kė.

27. Pirmos instancijos teismas vertino atsakovės pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir pripažino, jog atsakovė patyrė iÅ¡laidų už vilkiko remontÄ , jo priežiÅ«rÄ , bÅ«klės pagerinimÄ pagal 2015 m. sausio 7 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3200040, 2015 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3210243, 2015 m. rugpjūčio 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3211474, 2015 m. rugsėjo 24 d. d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3213953, 2015 m. spalio 7 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 32114599, 2016 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3224309, 2016 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3224349, 2016 m. birželio 10 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3228449 ir pagal UAB „Ratomas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. 19855, 20722, 20812, 21842, 22280, 22392, 22576, 23058. Pažymėtina, jog pagal nurodytas sÄ skaitas atsakovės iÅ¡laidas sudaro 6 849,29 Eur suma. Taip pat teismas pripažino, jog atsakovė taip pat patyrė iÅ¡laidas už transporto priemonės draudimÄ . Taigi bendra iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti dar didesnė, bet teismas nepateikė tikslaus jo pripažintų pagrįstų atsakovės iÅ¡laidų dydžio sumos.

Pirmos instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės tik 1 208,18 Eur, nors pats motyvavo, jog pagrįsta išlaidų suma yra daug didesnė. Pripažintina, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas jo paties nustatytom faktinėm aplinkybėm.

28. Pažymėtina, jog pati ieÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė lentelę, kurioje atliko atsakovės pateiktų duomenų apie vilkikui ir puspriekabei suteiktų remonto paslaugų ir draudimo iÅ¡laidų analizę ir nurodė, jog iÅ¡ visų atsakovės pateiktų sÄ skaitų 12 092,68 Eur suma yra nepagrįsta (el.b., 3 t., l. 513-517). Pirmos instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, neatliko atsakovės sÄ skaitų analizės, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, taip pat nesiaiÅ¡kino, ar tokios lentelės pateikimas ir joje nurodyta suma reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė sutinka su likusios 15 314,83 Eur (27 407,51 Eur-12 092,68 Eur) iÅ¡laidų dalies pagrįstumu.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iÅ¡ dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog sprendime nebuvo tinkamai atlikta visų pateiktų sÄ skaitų analizė, nes atsakovei buvo perduota naudotis ir puspriekabė, o tam tikrose remonto paslaugas patvirtinančiose sÄ skaitose buvo nurodyti ne vilkiko, bet puspriekabės duomenys. Taip pat teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių ir duomenų, susijusiu su vilkiko gedimu PrancÅ«zijoje ir pagalbos jam suteikimo.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 18 369,33 Eur skolos pagrįstumÄ , neatliko tinkamos atsakovės pateiktų duomenų, kuriais ji įrodinėjo savo atsikirtimus ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, analizės, tinkamai neįvertino įskaitytų sumų pagrįstumo, taip pat nenustatė, kokio dydžio yra atsakovės faktiÅ¡kai patirtos vilkiko su puspriekabe remonto ir draudimo iÅ¡laidos. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės reikalavimų apimtį ir pagrindÄ , nepagrindė, kodėl pripažinęs pagrįsta daug didesnę sumÄ , atsakovei priteisė tik 1 208,18 Eur, nors reikalavimo suma buvo – 9 038,18 Eur.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog reikalavime savo patirtas išlaidas atsakovė pati sumažino ieškovės reikalaujamu priteisti nuomos mokesčiu. Todėl teismas turėjo vertinti visų atsakovės patirtų ir pagrįstų išlaidų santykį su jos skola ieškovei. Pripažintina, jog dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti jos patirtas remonto ir draudimo išlaidas buvo neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas yra iÅ¡ dalies pagrįstas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjai Laima Gerasičkinienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė