Legislator Case Law & Legislation
0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8 AI generated

0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8 · Regionų administracinis teismas

Case Number 0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-4038-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02737-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjui R.

Legislator headnote

AI generated

0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8 · Regionų administracinis teismas: (b. l. 94). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog, bÅ«damas Marijampolės PN, negali palaikyti socialinių ryÅ¡ių ne tik su tėvu, bet ir su motina bei savo vaikais, kadangi iÅ¡ užsienio grįžusi pareiÅ¡kėjo motina nespėja aplankyti abiejų Å¡eimos narių. Be to, paaiÅ¡kino, kad tėvas yra garbaus amžiaus ir prastos sveikatos. 20Marijampolės PN 2019-09-03 raÅ¡tu Nr. 20/07-1274 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė (b. l. 96). RaÅ¡te nurodė, jog pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro teisinio pagrindo perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-4038-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02737-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjui R.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : P. R. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) 2019-09-03 sprendimÄ Nr. 20/07-1274 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-10-17 sprendimÄ Nr. 2S-4316 „D.

R. M. skundo iÅ¡nagrinėjimo“, taip pat įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b. l. 78-82). Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareiÅ¡kėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę iki 2031 metų. Iki 2017 metų bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN), tačiau vėliau buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2018-03-12 PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pareiÅ¡kėjo tėvas A.

M.. PareiÅ¡kėjas teigė, jog jo motina gyvena užsienyje, todėl jos galimybės lankyti vyrÄ ir sÅ«nų yra labai ribotos. Atvykimo į LietuvÄ metu pareiÅ¡kėjo motina yra priversta derinti pasimatymų laikÄ tiek su Marijampolės PN, tiek su PravieniÅ¡kių PN administracijomis, todėl aplankyti abiejų Å¡eimos narių nespėja. Kadangi pareiÅ¡kėjo tėvas yra sunkios sveikatos bÅ«klės, pareiÅ¡kėjas susitarė su motina, jog ji lankytų ne pareiÅ¡kėjÄ , o jo tėvÄ . Be to, motina į LietuvÄ galėtų parsivežti ir pareiÅ¡kėjo nepilnamečius vaikus, kurie taip pat gyvena užsienyje, kad Å¡ie galėtų aplankyti pareiÅ¡kėjÄ ir jo tėvÄ , tačiau jiems kalint skirtingose pataisos įstaigose, toks susitikimas neįmanomas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, susidarė tokia situacija, kuomet jo socialiniai ryÅ¡iai su abiem tėvais yra nutraukti, kadangi jis negali su jais pasimatyti. Be to, tokia padėtis apsunkina pareiÅ¡kėjo galimybės matytis ir su vaikais. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį atlikti tolesnę bausmę į PravieniÅ¡kių PN, tačiau skundžiamu Marijampolės PN 2019-09-03 sprendimu Nr. 20/07-1274 jo praÅ¡ymas buvo atmestas. Kalėjimų departamentas taip pat netenkino pareiÅ¡kėjo skundo ir paliko galioti minėtÄ Marijampolės PN sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ yra nepagrįstai ribojama. Nors nuteistasis negali pasirinkti, kur jam atlikti bausmę, valstybė turi palaikyti ir skatinti nuteistųjų bendravimÄ su artimaisiais. Nėra jokių teisinių ir faktinių kliūčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti kalinamas toje pačioje pataisos įstaigoje, kaip ir jo tėvas, todėl tokia galimybė jam turi bÅ«ti sudaryta. Dėl visų minėtų priežasčių, abu skundžiami sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 90-92) prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perkelti pareiÅ¡kėjÄ atlikti tolesnę bausmę į PravieniÅ¡kių PN. PareiÅ¡kėjas turi galimybę bendrauti su Å¡eimos nariais telefonu ir laiÅ¡kais, taip pat pasimatymų metu, todėl jo argumentai apie nutrauktus socialinius ryÅ¡ius yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad nuteistojo bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu nėra susijęs su socialinės reabilitacijos tikslais.

Be to, pataisos įstaigoms suteikta diskrecija, bet ne pareiga, esant tam tikroms aplinkybėms, perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ . Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 112-114) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visÄ dokumentinę medžiagÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kėjo skundu, ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ netenkinti jo praÅ¡ymo. Teisės aktuose nėra numatyta pareiga perkelti nuteistÄ jį į laisvės atėmimo įstaigÄ , kurioje laikomi jo artimieji.

Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl tam tikri nepatogumai ir teisių suvaržymai yra neiÅ¡vengiami. Nuteistiesiems taip pat nėra suteikta teisė pasirinkti, kurioje įkalinimo įstaigoje atlikti bausmę. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl nutrauktų socialinių ryÅ¡ių, nesudaro pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo, kadangi, skiriant nuteistÄ asmenį į tam tikrÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ , nėra vertinamos jo artimųjų galimybės jį lankyti. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s ir neturi jokio juridinio pagrindo.

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento ginčijamų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta perkelti pareiÅ¡kėjÄ atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę į PravieniÅ¡kių PN, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-08-20 kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su praÅ¡ymu perkelti jį tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į PravieniÅ¡kių PN dėl to, kad Å¡iuose pataisos namuose bausmę atlieka jo tėvas A.

M. (b. l. 94). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog, bÅ«damas Marijampolės PN, negali palaikyti socialinių ryÅ¡ių ne tik su tėvu, bet ir su motina bei savo vaikais, kadangi iÅ¡ užsienio grįžusi pareiÅ¡kėjo motina nespėja aplankyti abiejų Å¡eimos narių. Be to, paaiÅ¡kino, kad tėvas yra garbaus amžiaus ir prastos sveikatos. 20Marijampolės PN 2019-09-03 raÅ¡tu Nr. 20/07-1274 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė (b. l. 96). RaÅ¡te nurodė, jog pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro teisinio pagrindo perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnį, socialinės reabilitacijos palengvinimas yra viena iÅ¡ nuteistojo galimo perkėlimo į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ priežasčių, tačiau bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu nėra susijęs su socialinės reabilitacijos tikslu. Taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę bendrauti su artimaisiais telefonu, laiÅ¡kais ir per pasimatymus. Nesutikdamas su Å¡iuo Marijampolės PN sprendimu, pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui, kuris 2019-10-17 raÅ¡te Nr. 2S-4316 „D.

R. M. skundo iÅ¡nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b. l. 117-119). Konstatavo, kad skundžiamas Marijampolės PN atsakymas yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiÅ¡kėjÄ Marijampolės PN, nenustatyta, todėl perkelti jį į PravieniÅ¡kių PN nėra teisinio pagrindo. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (redakcija nuo 2019-08-02) (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal BVK (redakcija nuo 2019-07-06 iki 2019-12-31) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, kuris taip pat nustato perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ . 25ApraÅ¡as įgyvendina minėtÄ BVK 69 straipsnio 5 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ . Pagal ApraÅ¡o 3.2 papunktį, jeigu nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo projektÄ dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi bÅ«ti suderintas su priimančiÄ ja įstaiga. 26Taigi, BVK 69 straipsnyje iÅ¡ esmės įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Å iuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamÄ nuteistojo pataisos procesÄ , kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų bÅ«ti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu bÅ«du bÅ«tų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-484-244/2018 ir kt.). 29PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ grindžia tuo, jog perkėlus jį į PravieniÅ¡kių PN, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų patogiau palaikyti socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima.

Nurodytas aplinkybes vertina kaip iÅ¡imtines, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Teismas visų pirma pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo motinos patiriamų nepatogumų lankant pareiÅ¡kėjÄ ir jo tėvÄ , taip pat dėl tėvo sveikatos bÅ«klės ir patiriamų iÅ¡gyvenimų, laikytini neturinčiais teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui. Nei BVK, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuojama, jog skiriant ar perkeliant nuteistÄ jį į tam tikrÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ atlikti bausmės, turi bÅ«ti vertinamos jo artimųjų galimybės jį lankyti.

Pagal BVK 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistÄ jį siunčia į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ atsižvelgdama tik į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . Taigi, į aplinkybes, susijusias su nuteistųjų socialiniais ryÅ¡iais, nėra atsižvelgiama. Be to, byloje nagrinėjamas klausimas bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo galimo teisių pažeidimo, bet ne dėl kitų asmenų (jo Å¡eimos narių) teisių pažeidimų.

Pareiškėjas iš esmės teigia, kad perkėlus jį į Pravieniškių PN, kur bausmę atlieka jo tėvas, būtų palengvinta pareiškėjo socialinė reabilitacija. Pagal BVK 137 straipsnį, nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:

1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ . Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).

Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Įvertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sutinka su atsakovo skundžiamame raÅ¡te iÅ¡dėstytu motyvu, jog nuteistojo bausmės atlikimas drauge su artimu giminaičiu, kuris taip pat yra nuteistas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra susijęs su socialinės reabilitacijos vykdymu ir negali jos palengvinti. Byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų bÅ«tina perkelti į PravieniÅ¡kių PN pagal ApraÅ¡o 3 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Å¡io ginčo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmę ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ (žr. LVAT 2016-02-11 nutartį byloje Nr. EA-191-261/2016).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Marijampolės PN nepagrįstai riboja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytÄ teisę palaikyti socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017-2020 metais pareiÅ¡kėjas siuntė ir gavo laiÅ¡kus iÅ¡ A. M. ir I. M. (b. l. 98-99), taip pat dalyvavo dvideÅ¡imtyje pasimatymų su žmona ir sÅ«numi (b. l. 103-104). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neteigia, kad Marijampolės PN administracija bÅ«tų draudusi pareiÅ¡kėjui siųsti ar gauti laiÅ¡kus iÅ¡ Å¡eimos narių, skambinti jiems ar dalyvauti pasimatymuose, tokiu bÅ«du įgyvendinant BVK 99, 94 ir 102 straipsniuose numatytas teises.

Ä®vertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ buvo nepagrįstai ribojama. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010). 31Teismo vertinimu, Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , jame paaiÅ¡kino tiek teisinį, tiek faktinį atsakymo pagrindus, abu aktai yra motyvuoti, iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti.

Ginčijami raÅ¡tai yra laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: P. R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Daina Kukalienė Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė