0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I1-4038-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02737-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dainos KukalienÄs, Astos UrbonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Nataljos ZelionkienÄs, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R.
Legislator headnote
AI generated0910457f-d92e-4585-b49d-404caf858df8 · Regionų administracinis teismas: (b. l. 94). PraÅ¡yme pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog, bÅ«damas MarijampolÄs PN, negali palaikyti socialinių ryÅ¡ių ne tik su tÄvu, bet ir su motina bei savo vaikais, kadangi iÅ¡ užsienio grįžusi pareiÅ¡kÄjo motina nespÄja aplankyti abiejų Å¡eimos narių. Be to, paaiÅ¡kino, kad tÄvas yra garbaus amžiaus ir prastos sveikatos. 20MarijampolÄs PN 2019-09-03 raÅ¡tu Nr. 20/07-1274 âDÄl praÅ¡ymo nagrinÄjimoâ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atmetÄ (b. l. 96). RaÅ¡te nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo argumentai nesudaro teisinio pagrindo perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ .
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-4038-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02737-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dainos KukalienÄs, Astos UrbonienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Nataljos ZelionkienÄs, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R.
M., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. M. skundÄ atsakovui MarijampolÄs pataisos namams, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dÄl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t Ä : P. R. M. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti MarijampolÄs pataisos namų (toliau â MarijampolÄs PN) 2019-09-03 sprendimÄ Nr. 20/07-1274 âDÄl praÅ¡ymo nagrinÄjimoâ ir KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau â KalÄjimų departamentas) 2019-10-17 sprendimÄ Nr. 2S-4316 âD.
R. M. skundo iÅ¡nagrinÄjimoâ, taip pat įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ (b. l. 78-82). Skunde ir teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareiÅ¡kÄjas yra nuteistas laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki 2031 metų. Iki 2017 metų bausmÄ atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau â PravieniÅ¡kių PN), taÄiau vÄliau buvo perkeltas į MarijampolÄs pataisos namus. Nuo 2018-03-12 PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka pareiÅ¡kÄjo tÄvas A.
M.. PareiÅ¡kÄjas teigÄ, jog jo motina gyvena užsienyje, todÄl jos galimybÄs lankyti vyrÄ ir sÅ«nų yra labai ribotos. Atvykimo į LietuvÄ metu pareiÅ¡kÄjo motina yra priversta derinti pasimatymų laikÄ tiek su MarijampolÄs PN, tiek su PravieniÅ¡kių PN administracijomis, todÄl aplankyti abiejų Å¡eimos narių nespÄja. Kadangi pareiÅ¡kÄjo tÄvas yra sunkios sveikatos bÅ«klÄs, pareiÅ¡kÄjas susitarÄ su motina, jog ji lankytų ne pareiÅ¡kÄjÄ , o jo tÄvÄ . Be to, motina į LietuvÄ galÄtų parsivežti ir pareiÅ¡kÄjo nepilnameÄius vaikus, kurie taip pat gyvena užsienyje, kad Å¡ie galÄtų aplankyti pareiÅ¡kÄjÄ ir jo tÄvÄ , taÄiau jiems kalint skirtingose pataisos įstaigose, toks susitikimas neįmanomas.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, susidarÄ tokia situacija, kuomet jo socialiniai ryÅ¡iai su abiem tÄvais yra nutraukti, kadangi jis negali su jais pasimatyti. Be to, tokia padÄtis apsunkina pareiÅ¡kÄjo galimybÄs matytis ir su vaikais. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į MarijampolÄs PN administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį atlikti tolesnÄ bausmÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN, taÄiau skundžiamu MarijampolÄs PN 2019-09-03 sprendimu Nr. 20/07-1274 jo praÅ¡ymas buvo atmestas. KalÄjimų departamentas taip pat netenkino pareiÅ¡kÄjo skundo ir paliko galioti minÄtÄ MarijampolÄs PN sprendimÄ .
PareiÅ¡kÄjo nuomone, jo teisÄ Ä¯ privatų Å¡eimos gyvenimÄ yra nepagrįstai ribojama. Nors nuteistasis negali pasirinkti, kur jam atlikti bausmÄ, valstybÄ turi palaikyti ir skatinti nuteistųjų bendravimÄ su artimaisiais. NÄra jokių teisinių ir faktinių kliÅ«Äių, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjas negalÄtų bÅ«ti kalinamas toje paÄioje pataisos įstaigoje, kaip ir jo tÄvas, todÄl tokia galimybÄ jam turi bÅ«ti sudaryta. DÄl visų minÄtų priežasÄių, abu skundžiami sprendimai yra neteisÄti ir naikintini.
Atsakovas MarijampolÄs PN atsiliepime (b. l. 90-92) praÅ¡Ä skundÄ atmesti ir nurodÄ, kad nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perkelti pareiÅ¡kÄjÄ atlikti tolesnÄ bausmÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN. PareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ bendrauti su Å¡eimos nariais telefonu ir laiÅ¡kais, taip pat pasimatymų metu, todÄl jo argumentai apie nutrauktus socialinius ryÅ¡ius yra nepagrįsti. PažymÄjo, kad nuteistojo bausmÄs atlikimas drauge su artimu giminaiÄiu nÄra susijÄs su socialinÄs reabilitacijos tikslais.
Be to, pataisos įstaigoms suteikta diskrecija, bet ne pareiga, esant tam tikroms aplinkybÄms, perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ . KalÄjimų departamentas atsiliepime (b. l. 112-114) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo visÄ dokumentinÄ medžiagÄ , susijusiÄ su pareiÅ¡kÄjo skundu, ir priÄmÄ pagrįstÄ sprendimÄ netenkinti jo praÅ¡ymo. TeisÄs aktuose nÄra numatyta pareiga perkelti nuteistÄ jį į laisvÄs atÄmimo įstaigÄ , kurioje laikomi jo artimieji.
Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todÄl tam tikri nepatogumai ir teisių suvaržymai yra neiÅ¡vengiami. Nuteistiesiems taip pat nÄra suteikta teisÄ pasirinkti, kurioje įkalinimo įstaigoje atlikti bausmÄ. PareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nutrauktų socialinių ryÅ¡ių, nesudaro pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymÄ dÄl perkÄlimo, kadangi, skiriant nuteistÄ asmenį į tam tikrÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ , nÄra vertinamos jo artimųjų galimybÄs jį lankyti. PareiÅ¡kÄjo teiginiai yra subjektyvÅ«s ir neturi jokio juridinio pagrindo.
Skundas atmestinas. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl MarijampolÄs PN bei KalÄjimų departamento ginÄijamų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta perkelti pareiÅ¡kÄjÄ atlikti tolimesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN, teisÄtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2019-08-20 kreipÄsi į MarijampolÄs PN direktorių su praÅ¡ymu perkelti jį tolesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti į PravieniÅ¡kių PN dÄl to, kad Å¡iuose pataisos namuose bausmÄ atlieka jo tÄvas A.
M. (b. l. 94). PraÅ¡yme pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog, bÅ«damas MarijampolÄs PN, negali palaikyti socialinių ryÅ¡ių ne tik su tÄvu, bet ir su motina bei savo vaikais, kadangi iÅ¡ užsienio grįžusi pareiÅ¡kÄjo motina nespÄja aplankyti abiejų Å¡eimos narių. Be to, paaiÅ¡kino, kad tÄvas yra garbaus amžiaus ir prastos sveikatos. 20MarijampolÄs PN 2019-09-03 raÅ¡tu Nr. 20/07-1274 âDÄl praÅ¡ymo nagrinÄjimoâ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atmetÄ (b. l. 96). RaÅ¡te nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo argumentai nesudaro teisinio pagrindo perkelti jį į kitÄ kalinimo įstaigÄ .
PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 69 straipsnį, socialinÄs reabilitacijos palengvinimas yra viena iÅ¡ nuteistojo galimo perkÄlimo į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ priežasÄių, taÄiau bausmÄs atlikimas drauge su artimu giminaiÄiu nÄra susijÄs su socialinÄs reabilitacijos tikslu. Taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ bendrauti su artimaisiais telefonu, laiÅ¡kais ir per pasimatymus. Nesutikdamas su Å¡iuo MarijampolÄs PN sprendimu, pareiÅ¡kÄjas pateikÄ skundÄ KalÄjimų departamentui, kuris 2019-10-17 raÅ¡te Nr. 2S-4316 âD.
R. M. skundo iÅ¡nagrinÄjimoâ pareiÅ¡kÄjo skundo netenkino (b. l. 117-119). Konstatavo, kad skundžiamas MarijampolÄs PN atsakymas yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus. Skundo nagrinÄjimo metu iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudanÄių toliau laikyti pareiÅ¡kÄjÄ MarijampolÄs PN, nenustatyta, todÄl perkelti jį į PravieniÅ¡kių PN nÄra teisinio pagrindo. GinÄo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkÄlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas KalÄjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 âDÄl Nuteistųjų perkÄlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ (redakcija nuo 2019-08-02) (toliau â ir ApraÅ¡as).
Pagal BVK (redakcija nuo 2019-07-06 iki 2019-12-31) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvÄs atÄmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmÄs, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinÄ reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnÄ nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, teisÄ perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi KalÄjimų departamento direktorius, kuris taip pat nustato perkÄlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ . 25ApraÅ¡as įgyvendina minÄtÄ BVK 69 straipsnio 5 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkÄlimo tvarkÄ ir sÄ lygas.
ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ . Pagal ApraÅ¡o 3.2 papunktį, jeigu nuteistojo perkÄlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinÄ reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnÄ nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkelianÄioji įstaiga pateikia KalÄjimų departamentui motyvuoto nutarimo projektÄ dÄl nuteistojo perkÄlimo, kuris turi bÅ«ti suderintas su priimanÄiÄ ja įstaiga. 26Taigi, BVK 69 straipsnyje iÅ¡ esmÄs įtvirtinta bendroji taisyklÄ, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvÄs atÄmimas, visÄ bausmÄ turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.
Å iuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidÄjas siekÄ užtikrinti nepertraukiamÄ nuteistojo pataisos procesÄ , kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmÄ pataisos įstaigoje galÄtų bÅ«ti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonÄs ir tokiu bÅ«du bÅ«tų siekiama bausmÄs vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad nuteistojo perkÄlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tÄsti bausmÄs atlikimÄ Ä¯statymų leidÄjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minÄtos bendrosios taisyklÄs (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) 2015-02-05 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-149-146/2015; 2017-01-24 nutartį administracinÄje byloje Nr. eI-484-244/2018 ir kt.). 29PareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymÄ perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ grindžia tuo, jog perkÄlus jį į PravieniÅ¡kių PN, pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų patogiau palaikyti socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima.
Nurodytas aplinkybes vertina kaip iÅ¡imtines, taÄiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Teismas visų pirma pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl jo motinos patiriamų nepatogumų lankant pareiÅ¡kÄjÄ ir jo tÄvÄ , taip pat dÄl tÄvo sveikatos bÅ«klÄs ir patiriamų iÅ¡gyvenimų, laikytini neturinÄiais teisinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamam ginÄui. Nei BVK, nei ApraÅ¡e nÄra reglamentuojama, jog skiriant ar perkeliant nuteistÄ jį į tam tikrÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ atlikti bausmÄs, turi bÅ«ti vertinamos jo artimųjų galimybÄs jį lankyti.
Pagal BVK 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistÄ jį siunÄia į konkreÄiÄ pataisos įstaigÄ atsižvelgdama tik į nuteistojo asmenybÄs pavojingumÄ , visuomenÄs saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybÄ ir požiÅ«rį į darbÄ . Taigi, į aplinkybes, susijusias su nuteistųjų socialiniais ryÅ¡iais, nÄra atsižvelgiama. Be to, byloje nagrinÄjamas klausimas bÅ«tent dÄl pareiÅ¡kÄjo galimo teisių pažeidimo, bet ne dÄl kitų asmenų (jo Å¡eimos narių) teisių pažeidimų.
PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs teigia, kad perkÄlus jį į PravieniÅ¡kių PN, kur bausmÄ atlieka jo tÄvas, bÅ«tų palengvinta pareiÅ¡kÄjo socialinÄ reabilitacija. Pagal BVK 137 straipsnį, nuteistųjų socialinÄ reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinÄs reabilitacijos tikslai:
1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ ;
2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebÄjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisÄtais bÅ«dais ir priemonÄmis;
3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentÄjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ . Nuteistųjų socialinÄs reabilitacijos metu įgyvendinamos KalÄjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonÄs, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinÄ pagalba, atliekama individuali ar grupinÄ psichologinÄ terapija, taikomos paskatinimo priemonÄs ir nuobaudos, taip pat kitos priemonÄs, kurių įgyvendinimas padÄtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).
SocialinÄ reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ . ĮvertinÄs minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sutinka su atsakovo skundžiamame raÅ¡te iÅ¡dÄstytu motyvu, jog nuteistojo bausmÄs atlikimas drauge su artimu giminaiÄiu, kuris taip pat yra nuteistas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nÄra susijÄs su socialinÄs reabilitacijos vykdymu ir negali jos palengvinti. Byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dÄl kurių pareiÅ¡kÄjÄ bÅ«tų bÅ«tina perkelti į PravieniÅ¡kių PN pagal ApraÅ¡o 3 punkto nuostatas.
PažymÄtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkreÄios laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietos ir dÄl to sprendžia valstybÄs įgaliota institucija teisÄs aktų nustatyta tvarka. TodÄl Å¡io ginÄo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmÄ ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ perkelti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ kitÄ laisvÄs atÄmimo įstaigÄ (žr. LVAT 2016-02-11 nutartį byloje Nr. EA-191-261/2016).
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad MarijampolÄs PN nepagrįstai riboja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytÄ teisÄ palaikyti socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017-2020 metais pareiÅ¡kÄjas siuntÄ ir gavo laiÅ¡kus iÅ¡ A. M. ir I. M. (b. l. 98-99), taip pat dalyvavo dvideÅ¡imtyje pasimatymų su žmona ir sÅ«numi (b. l. 103-104). Byloje nÄra duomenų ir pareiÅ¡kÄjas neteigia, kad MarijampolÄs PN administracija bÅ«tų draudusi pareiÅ¡kÄjui siųsti ar gauti laiÅ¡kus iÅ¡ Å¡eimos narių, skambinti jiems ar dalyvauti pasimatymuose, tokiu bÅ«du įgyvendinant BVK 99, 94 ir 102 straipsniuose numatytas teises.
Ä®vertinus bylos duomenis, nÄra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatų Å¡eimos gyvenimÄ buvo nepagrįstai ribojama. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , kadangi jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje H. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, Nr. 4451/70).
Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (2007-12-04 sprendimas byloje D. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, Nr. 44362/04). LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavÄs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rÄmÄsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dÄstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.
Å i teisÄs norma siejama su teisÄtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisÄs aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisÄs normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT 2010-08-24 sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A756‑450/2010). 31Teismo vertinimu, MarijampolÄs PN ir KalÄjimų departamentas tinkamai iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , jame paaiÅ¡kino tiek teisinį, tiek faktinį atsakymo pagrindus, abu aktai yra motyvuoti, iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti.
GinÄijami raÅ¡tai yra laikytini teisÄtais ir pagrįstais, atitinkanÄiais VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, todÄl jų naikinti nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 â 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: P. R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄjai Daina KukalienÄ Asta UrbonienÄ Natalja ZelionkienÄ